Vežame naminius gyvūnus iš Denmark kiekvieną dieną

Įvadas Kai pirmą kartą reikėjo parvežti šunį iš Danijos į Lietuvą, atrodė, kad tai bus paprasčiau nei vežti ten. Bet ne. Dokumentai, sveikatos patikrinimai, naujos taisyklės... Supratau, kad kiekviena kryptis turi savų niuansų. Dirbdamas su gyvūnų pervežimais jau ne vienerius metus, mačiau, kaip žmonės daro tas pačias klaidas – ir kaip jų išvengti. Šiame tekste dalinuosi patirtimi, kaip sklandžiai parvežti augintinį iš Danijos. Vežame kiekvieną dieną, tad situacijų mačiau įvairiausių.

Dokumentacija – naminių gyvūnų pervežimas iš Danijos

1. Kokie dokumentai reikalingi išvykstant iš Danijos?

Tas pats Gyvūno augintinio pasas, sveikatos pažymėjimas (ne senesnis nei 48 valandos), pasiutligės skiepo įrašas. Bet svarbu – Danijos veterinarai kartais naudoja kitokius blankus. Įsitikinkite, kad pažymėjimas yra ES standarto. Vieną kartą klientas gavo pažymėjimą danišku blanku – Lietuvos muitinėje kilo klausimų, kol veterinaras patvirtino, kad jis tinka. Geriau paprašyti anglų kalba.

2. Ar reikia papildomų patikrinimų?

Danijoje gali paprašyti patikrinti, ar gyvūnas neturi erkės ar kitų parazitų. Ypač jei grįžtate vasarą. Tai trunka kelias minutes, bet gali užtrukti, jei veterinaras užimtas. Planuokite laiką. Vieną kartą laukėme veterinaro valandą, nes jis buvo iškvietimas. Šuo kantriai laukė, mes – mažiau kantriai.

3. Kaip užtikrinti, kad dokumentai galiotų Lietuvoje?

Patikrinkite Lietuvos reikalavimus prieš išvykstant iš Danijos. Kartais reikalavimai keičiasi. Aš visada rekomenduoju paskambinti į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir pasitikslinti. Vieną kartą klientas grįžo su dokumentais, kurie atitiko Danijos, bet ne Lietuvos reikalavimus – teko papildomai tvarkyti dokumentus pasienyje.

Kelionės pasiruošimas – vežame iš Danijos kasdien

4. Kada geriausia išvykti iš Danijos?

Vėlai vakare arba labai anksti ryte. Danijos keliai tuštesni, o keltai (jei plaukiate) mažiau apkrauti. Bet patikrinkite keltų tvarkaraščius – kartais naktiniai keltai brangesni. Aš mėgstu išvykti apie 20 valandą – tada didžiąją kelionės dalį gyvūnas miega. Vieną kartą išvykome penktadienio popietę – stovėjome eilėje prie kelto 2 valandas. Šuo buvo nervingas dėl ilgo laukimo.

5. Kaip pasirinkti maršrutą?

Yra keli variantai: per Švediją ir Latviją, per Vokietiją ir Lenkiją, arba keltu tiesiai į Lietuvą. Kiekvienas turi pliusų ir minusų. Per Švediją – ilgiau, bet mažiau eismo. Per Vokietiją – trumpiau, bet daugiau kamščių. Keltu – patogiau, bet brangiau. Rinkitės pagal gyvūno poreikius. Jei gyvūnas blogai toleruoja ilgą važiavimą, keltas geresnis. Vieną kartą bandėme važiuoti per visą Vokietiją – stovėjome kamščiuose prie Berlyno 3 valandas.

6. Ką daryti su likusiais Danijos maisto atsargais?

Suvalgykite arba išmeskite prieš sieną. ES viduje maisto produktų judėjimas laisvas, bet geriau nevežti didelių kiekių. Ypač mėsos produktų – gali būti papildomų patikrinimų. Vieną kartą klientas vežė 5 kg daniškų dešrelių – muitinėje patikrino, ar nėra uždraustų medžiagų. Užtruko 30 minučių. Geriau to išvengti.

Sveikatos klausimai – vežame naminius gyvūnus kasdien

7. Kaip elgtis, jei gyvūnas susirgo Danijoje prieš išvykimą?

Nedelsiant kreipkitės į veterinarą. Ir svarbiausia – nebandykite vežti sergančio gyvūno. Tai ne tik nesaugu, bet ir gali sukelti problemas pasienyje. Veterinaras gali išduoti pažymėjimą, kad gyvūnas negali keliauti. Tada reikia laukti, kol pasveiks. Vieną kartą šuo susirgo dieną prieš išvykimą – praleidome Danijoje papildomas 3 dienas. Brangu, bet saugu.

8. Ar reikia skiepų grįžtant?

Ne, jei skiepai dar galioja. Bet jei pasiutligės skiepas baigiasi kelionės metu, geriau paskiepyti Danijoje. Kitaip Lietuvoje reikės karantino. Vieną kartą klientas pamiršto, kad skiepas baigiasi – Lietuvoje šuniui paskyrė 30 dienų karantiną. Nemalonu.

9. Kaip sumažinti stresą grįžtant?

Gyvūnas jau pažįsta kelią atgal – tai privalumas. Bet vis tiek gali būti streso dėl ilgos kelionės. Darykite pertraukas, kalbėkite ramiai, venkite staigių pokyčių. Ir dar – jei įmanoma, grįžkite tuo pačiu maršrutu. Pažįstami vaizdai ramina. Vieną kartą grįžome kitu keliu – šuo buvo neramesnis nei įprastai.

Praktiniai aspektai – vežame iš Danijos kiekvieną dieną

10. Ką daryti, jei baigiasi pinigai Danijoje?

Turėkite atsarginį planą – kredito kortelę arba grynųjų eurų. Danijoje ne visur priima lietuviškas korteles (nors dauguma vietų priima). Ir dar – jei reikia veterinaro paslaugų, jos Danijoje brangesnės nei Lietuvoje. Vieną kartą klientui prireikė veterinaro pagalbos – sąskaita buvo 3 kartus didesnė nei tikėtasi. Turėkite pinigų atsargai.

11. Kaip elgtis su Danijos keliais?

Danijos keliai geri, bet greitis griežtai kontroliuojamas. Ir dar – daug automobilių stovėjimo aikštelių mokamos. Turėkite smulkių pinigų arba programėlę apmokėjimui. Vieną kartą gavome baudą už neapmokėtą stovėjimą – 500 DKK. Nemalonu. Patikrinkite, kur galima stoti nemokamai.

12. Ką daryti, jei sugenda automobilis Danijoje?

Turėkite kelių pagalbos numerį su tarptautiniu aptarnavimu. Danijoje pagalba greita, bet brangi. Ir svarbiausia – neleiskite gyvūnui išeiti iš automobilio, kol neatvyks pagalba. Vieną kartą mūsų mikroautobusas užgeso greitkelyje – atvyko pagalba per 30 minučių, bet sąskaita buvo 200 eurų. Turėkite draudimą.

Teisiniai klausimai – vežame naminius gyvūnus kasdien

13. Kokia atsakomybė už dokumentų trūkumus?

Gali neleisti išvykti iš Danijos arba įvažiuoti į Lietuvą. Ir dar – gali būti bauda. Ypač jei trūksta pasiutligės skiepo įrašo. Vieną kartą klientas pamiršo pasą – teko grįžti į Kopenhagą ir susisiekti su veterinaru, kuris išdavė dublikatą. Užtruko visa diena.

14. Ar reikia deklaruoti gyvūną grįžtant?

Asmeniniam augintiniui – ne. Bet jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, tai jau komercinis pervežimas. Tada reikia deklaruoti. Ir dar – jei vežate brangų gyvūną (veislinį, parodinį), gali prireikti įvertinimo dokumento muitinei. Vieną kartą vežėme šunį, kurio vertė 5000 eurų – muitinė paprašė įvertinimo dokumento. Turėjome, bet užtruko, kol suradome.

15. Ką daryti, jei gyvūnas pažeidžia kažką Danijoje?

Jūs atsakote. Danijoje griežtos taisyklės dėl gyvūnų elgesio. Jei šuo įkando kam nors arba sugadino turtą, gali būti bauda ar net teisinė atsakomybė. Turėkite draudimą, kuris padengia tokią žalą. Vieną kartą šuo sudraskė viešbučio lovą – šeimininkas sumokėjo 800 DKK už remontą. Nemalonu.

Adaptacija grįžus – vežame iš Danijos kasdien

16. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis grįžus?

Leiskite pailsėti. Po ilgos kelionės gyvūnas bus pavargęs. Nedarykite iš karto didelių pasikeitimų – laikykite įprastą rutiną. Ir dar – jei buvote Danijoje ilgiau, gyvūnas gali būti pripratęs prie kitokios aplinkos. Duokite laiko. Vieną kartą grįžome po 2 mėnesių Danijoje – šuo pirmas dienas elgėsi keistai, lyg ieškotų kažko. Po savaitės viskas grįžo į normą.

17. Ar reikia naujų skiepų grįžus?

Ne, jei skiepai dar galioja. Bet jei buvote Danijoje ilgiau nei metus, pasitikrinkite skiepų kalendorių. Kartais reikia revakcinacijos. Vieną kartą grįžome po 14 mėnesių – veterinaras rekomendavo pakartoti pasiutligės skiepą. Padarėme, nors formaliai jis dar galiojo.

18. Kaip elgtis, jei gyvūnas pradeda elgtis kitaip?

Stebėkite. Keistas elgesys po kelionės gali būti dėl streso, bet gali būti ir dėl ligos. Jei trunka ilgiau nei kelias dienas – kreipkitės į veterinarą. Vieną kartą katė po grįžimo iš Danijos pradėjo slėptis ir nevalgyti – veterinaras rado infekciją, kurią galėjo gauti kelionės metu.

Problemų sprendimas – vežame kiekvieną dieną

19. Ką daryti, jei dingsta dokumentai Danijoje?

Turėkite elektronines kopijas. Jei praradote popierinius – susisiekite su veterinaru, kuris išdavė pasą. Danijos veterinarai paprastai išduoda dublikatus greitai. Bet jei esate mažame miestelyje – gali tekti važiuoti į didesnį miestą. Vieną kartai praradome pasą mažame Danijos kaimelyje – važiavome 50 km iki artimiausios klinikos.

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėgo Danijoje?

Ieškokite nedelsiant. Praneškite vietinei policijai ir veterinarų klinikoms. Danijoje veikia gyvūnų paieškos sistema – praneškite mikroschemos numerį. Ir svarbiausia – neieškokite vienas, prašykite pagalbos. Vieną kartą šuo pabėgo netoli sienos – radome jį po 4 valandų, nes vietinis ūkininkas pastebėjo ir nuvežė pas veterinarą.

21. Ką daryti, jei keičiasi kelionės planai paskutinę minutę?

Būkite lankstūs. Turėkite atsarginį planą: kitą maršrutą, kitą keltą, kitą nakvynės vietą. Ir svarbiausia – nekeliaukite, jei sąlygos nepalankios (blogas oras, gyvūnas serga). Geriau praleisti papildomą dieną Danijoje nei rizikuoti. Vieną kartą dėl audros atšaukė visus keltus – praleidome Danijoje papildomą naktį. Brangu, bet saugu.

22. Kaip išvengti nesusipratimų su veterinarais?

Būkite aiškūs ir konkretūs. Pasakykite, ko reikia: sveikatos pažymėjimo grįžimui į Lietuvą. Ir dar – patikrinkite, ar veterinaras supranta ES reikalavimus. Kartais privatūs veterinarai nežino visų detalių. Vieną kartą veterinaras išdavė pažymėjimą, kuris netiko – teko ieškoti valstybinės klinikos.

23. Ką daryti, jei baigiasi degalai toli nuo degalinės?

Danijoje tai retai nutinka, bet gali nutikti. Turėkite atsarginį kanistrą (leistiną kiekį) arba žinokite, kur yra artimiausia degalinė. Ir dar – naudokite navigaciją su degalinių paieška. Vieną kartą važiavome mažu keliu, kur degalinių nebuvo 80 km. Laimei, užteko degalų.

24. Kaip sumažinti išlaidas grįžtant?

Planuokite. Palyginkite keltų kainas, degalų kainas skirtingose degalinėse, nakvynės kainas. Kartais pigiau važiuoti ilgesniu keliu, bet pigesniais keliais. Ir dar – jei įmanoma, grįžkite su kitais – galite dalytis išlaidas. Vieną kartą grįžome keturiese – kiekvienas sumokėjo po 50 eurų už keltą vietoj 200.

Išvada Grįžimas iš Danijos su gyvūnu gali būti toks pat sudėtingas kaip ir vykimas ten. Svarbiausia – pasiruošimas, lankstumas ir kantrybė. Turėkite visus dokumentus, atsarginį planą ir būkite pasiruošę netikėtumams. Ir nepamirškite, kad kelionė – tai ne tik tikslas, bet ir procesas. Mėgaukitės juo. Sėkmės kelyje!