Vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus – vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą veža augintinį į užsienį, dažniausiai nežino, nuo ko pradėti. Ką daryti su dokumentais? Kur kreiptis? Kiek tai kainuoja? Ar saugu? Vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus reguliariai, ir matau, kad tie patys klausimai kyla vėl ir vėl. Todėl nusprendžiau surašyti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Ne teoriškai, o iš praktikos. Nes teorija viena, o gyvenimas – kitas. Kartais viskas vyksta ne pagal planą, ir geriau žinoti, ko tikėtis.

Paslauga – vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus kasdien

1. Ką apima jūsų paslauga?

Viskas prasideda nuo skambučio ar žinutės. Jūs pasakote, ką vežate, iš kur, į kur, kada. Mes paskaičiuojame kainą, suderiname laiką. Tada atvažiuojame prie jūsų durų, pasiimame gyvūną, ir vežame. Kelionės metu gaunate pranešimus – išvykome, esame kelyje, artėjame. Galiausiai – pristatymas prie durų Kopenhagoje. Tai pilnas ciklas. Mes nereikalaujame, kad jūs kažkur vežtumėte gyvūną patys – atvažiuojame pas jus. Jei reikia pagalbos su dokumentais – patariame. Jei reikia bokso – turime. Viskas vienoje vietoje.

2. Ar vežate tik į Kopenhagą, ar ir kitur Danijoje?

Vežame ne tik į Kopenhagą. Aarhus, Odense, Aalborg, Esbjerg – visi didieji Danijos miestai. Ir ne tik – mažesni miesteliai taip pat. Kopenhaga yra populiariausias tikslas, todėl dažniausiai minimas, bet maršrutų yra daugiau. Kartais viename mikroautobuse vežame gyvūnus į skirtingus Danijos miestus – pirmas pristatome į Aarhus, antras į Kopenhagą. Tai leidžia sumažinti kainą visiems. Jei jūsų tikslas yra mažas miestelis – nesijaudinkite, rasime kelią. GPS veikia ir už didmiesčių ribų.

3. Ar vežate tik augintinius, ar ir kitus gyvūnus?

Dažniausiai vežame šunis, kates, triušius, šeškus – klasikinius augintinius. Bet kartais sulaukiame neįprastų užklausų. Vieną kartą vežėme iguaną – reikėjo specialaus leidimo, nes rūšis saugoma. Kitą kartą – dekoratyvinius paukščius – irgi su papildomais dokumentais. Žiurkėnus, jūrų kiaulytes – paprasčiau, bet mikroschema vis tiek rekomenduojama. Nevežame laukinių gyvūnų – tam reikia visiškai kitokios licencijos. Nevežame ir ūkinių gyvūnų – karvių, arklių – tam reikia specializuoto transporto. Bet jei jūsų gyvūnas yra „naminių" kategorijoje – vežame.

4. Kuo jūs skiriatės nuo kitų vežėjų?

Sunku atsakyti be to, kad skambėtų kaip reklama. Bet pabandysiu. Pirma – mes vežame kasdien. Nereikia laukti savaitę, kol susirinks grupė. Antra – paimame iš durų ir pristatome prie durų. Trečia – komunikuojame viso proceso metu. Ketvirta – mūsų vairuotojai turi patirties su gyvūnais, ne tik su vairavimu. Penkta – esame apdrausti. Šešta – esame lankstūs, jei kas nors keičiasi. Ar mes geriausi? Nežinau. Bet stengiamės būti patikimi. Ir tai, mano nuomone, svarbiau.

5. Kiek laiko reikia rezervuoti iš anksto?

Idealiu atveju – savaitė. Tai leidžia mums planuoti maršrutą, paruošti transportą, patikrinti, ar viskas tvarkinga. Bet suprantame, kad ne visada įmanoma. Jei skambinate pirmadienį, o reikia trečiadienį – dažniausiai galime. Jei skambinate rytoj, o reikia rytoj – sudėtingiau, bet bandysime. Paskutinės minutės užsakymai priimami, bet negarantuojame vietos. Ypač vasarą, kai paklausa didžiausia. Geriausias patarimas: kai tik žinote kelionės datą – skambinkite. Net jei tai po dviejų mėnesių. Ankstyva rezervacija = ramesnė galva.

Dokumentai – vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus tvarka

6. Kokie dokumentai yra privalomi?

Europos augintinio pasas – pagrindinis dokumentas. Jame – mikroschemos numeris, savininko duomenys, skiepų įrašai. Pasiutligės skiepas – privalomas, turi būti galiojantis. Sveikatos pažyma – veterinaro išvada, kad gyvūnas sveikas, išduota ne anksčiau nei prieš 10 dienų. Tai pagrindiniai dokumentai. Be jų – neįmanoma. Yra ir papildomų dokumentų, priklausomai nuo situacijos: įgaliojimas (jei vežate ne savo gyvūną), CITES leidimas (egzotiniams gyvūnams), veterinariniai sertifikatai (jei yra sveikatos problemų). Bet pagrindas – pasas, skiepas, pažyma.

7. Kiek laiko užtrunka sutvarkyti dokumentus?

Jeigu gyvūnas jau turi mikroschemą ir galiojantį skiepą – kelios dienos. Veterinaras išduoda pasą ir pažymą per vieną vizitą. Jei mikroschemos nėra – pirmiausia reikia ją įdiegti, tada skiepyti (jei reikia), tada laukti 21 dienos (jei pirmas skiepas), tada gauti pažymą. Visa tai gali užtrukti mėnesį ar ilgiau. Vieną kartą žmogus paskambino ir sakė: „Rytoj noriu vežti šunį." Klausiu: „Ar turite pasą?" – „Ne." – „Ar turite mikroschemą?" – „Ne." – „Tada rytoj nevešime." Nemalonu sakyti, bet geriau nei meluoti. Pasiruošimas užima laiko.

8. Ar dokumentai turi būti originalūs, ar užtenka kopijų?

Originalai. Kopijos negalioja. Pasienyje veterinaras turi matyti originalų pasą su veterinaro parašu ir antspaudu. Kopija – tai tik popierius be juridinės galios. Tas pats su sveikatos pažyma – originalas su parašu. Vieną kartą klientas atsiuntė paso nuotrauką telefonu ir klausė, ar užtenka – neužtenka. Reikia fizinio dokumento. Mes galime pervežti dokumentus kartu su gyvūnu, bet jie turi būti originalūs. Saugokite juos kaip pasą – nes be jų gyvūnas nepraleidžiamas.

9. Ką daryti, jei pasas pamestas?

Kreipkitės į veterinarą, kuris išdavė pasą. Veterinaras turi duomenų bazę ir gali išduoti dublikatą. Tai užtrunka kelias dienas. Jei veterinaras nebegali išduoti (pavyzdžiui, klinika uždaryta) – kreipkitės į kitą licencijuotą veterinarą su gyvūno dokumentais. Veterinaras patikrins mikroschemą, peržiūrės skiepų istoriją (jei yra) ir išduos naują pasą. Tai nėra greitas procesas, bet įmanomas. Svarbiausia – nebandyti vežti be paso. Tai ne tik nelegalu, bet ir pavojinga gyvūnui – pasienyje konfiskuos, o tai stresas tiek gyvūnui, tiek jums.

10. Ar skiepas turi būti atliktas likus tam tikram laikui iki kelionės?

Taip. Pirmas pasiutligės skiepas – turi būti atliktas likus ne mažiau nei 21 dienai iki kelionės. Tai reiškia, kad negalite paskiepyti šiandien ir vežti rytoj. Kūnui reikia laiko sukurti imunitetą. Pakartotiniai skiepai – jei skiepijama iki galiojimo pabaigos – įsigalioja iš karto, 21 dienos laukti nereikia. Bet jei skiepas pasibaigęs, net viena diena – tai laikoma kaip pirmas skiepas, ir vėl reikia 21 dienos. Tai dažniausia klaida, kurią matau: žmonės pamiršta atnaujinti skiepą, ir tada stebisi, kodėl negali vežti. Patikrinkite datą prieš planuojant kelionę.

Saugumas – vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus sauga

11. Kaip užtikrinate, kad gyvūnas bus saugus?

Keliais būdais. Pirma – tinkamas boksas. Kiekvienas gyvūnas turi boksą, pritvirtintą diržais. Antra – temperatūros kontrolė. Mikroautobuse palaikoma 18-22 laipsnių temperatūra. Trečia – stebėjimas. Vairuotojas periodiškai tikrina gyvūnus. Ketvirta – sustojimai. Kas 3-4 valandos gyvūnai gauna vandens ir galimybę pasivaikščioti. Penkta – draudimas. Jei kas nors nutinka, mes apdrausti. Šešta – patirtis. Mūsų vairuotojai veža gyvūnus ne pirmą dieną. Žino, kaip elgtis įvairiose situacijose. Nėra 100 proc. garantijos – niekada nėra. Bet darome viską, ką galime.

12. Ar gyvūnai vežami atskirai vienas nuo kito?

Taip, kiekvienas gyvūnas turi atskirą boksą. Net jei tai du šunys iš tos pačios šeimos – jie gali būti gretimuose boksuose, bet ne tame pačiame (nebent boksas pakankamai didelis ir šeimininkas leidžia). Svetimi gyvūnai niekada nėra vežami tame pačiame bokse. Atskyrimas yra svarbus dėl kelių priežasčių: saugumas (gyvūnai gali susipykti), higiena (vienas gali sirgti), streso mažinimas (nepažįstamas gyvūnas šalia kelia papildomą stresą). Boksai yra su pertvaromis, kad gyvūnai nematytų vienas kito, jei tai kelia nerimą.

13. Ką darote, jei įvyksta avarija?

Tai pats blogiausias scenarijus, bet esame tam pasiruošę. Pirmas žingsnis – įvertinti situaciją. Ar žmonės sveiki? Ar gyvūnai saugūs? Antras – iškviesti pagalbą, jei reikia. Trečias – perkelti gyvūnus į saugią vietą, jei mikroautobusas pažeistas. Ketvirtas – informuoti klientus. Penktas – pradėti draudimo procesą. Turime avarinį planą, kuris yra atnaujinamas kasmet. Vairuotojai yra apmokyti pirmosios pagalbos gyvūnams. Laimei, rimtų avarijų neturėjome, bet pasiruošimas yra būtinas. Geriau turėti planą, kurio nereikia, nei prireikti plano, kurio neturi.

14. Ar mikroautobusai turi vaizdo registratorius?

Taip. Kiekvienas mikroautobusas turi priekinį vaizdo registratorių. Tai naudinga ne tik avarijos atveju, bet ir ginčams spręsti – pavyzdžiui, jei kas nors kaltina vairuotoją dėl taisyklių pažeidimo, o jis nepažeidė. Vaizdo įrašas parodo tiesą. Be to, vaizdo registratoriai padeda mums tobulinti vairavimo kokybę – peržiūrime įrašus, analizuojame, mokomės. Bet svarbu: vaizdo registratorius fiksuoją priekį, ne gyvūnų sekciją. Gyvūnų stebėjimui naudojame atskiras kameras, kaip minėjau anksčiau.

15. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie turi specialių poreikių?

Klausiame iš anksto. Jei gyvūnas aklas, kurčias, neįgalus, serga lėtine liga – prašome išsamią informaciją. Ką daryti, kaip elgtis, ko vengti. Pavyzdžiui, aklas šuo gali būti labiau išsigandęs, nes nemato, kas vyksta. Tokiu atveju kalbame ramiai, liesiame atsargiai, nedarome staigių judesių. Neįgalus gyvūnas gali reikalauti specialaus bokso – platesnio, su papildomu paklotu. Gyvūnai su lėtinėmis ligomis – diabetu, epilepsija – turi turėti vaistus ir aiškias instrukcijas. Mes ne veterinarai, bet esame atsakingi už gyvūno gerovę kelionės metu.

Logistika – vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus organizavimas

16. Kaip planuojate maršrutą?

Pagal užsakymus. Kiekvieną savaitę sudarome maršrutą, atsižvelgdami į tai, iš kur ir į kur reikia vežti. Jei vieną dieną turime tris užsakymus iš Vilniaus į Kopenhagą – visi važiuoja vienu mikroautobusu. Jei vienas iš Kauno, vienas iš Klaipėdos – planuojame maršrutą, kad paimtume abu. Jei užsakymai skirtingomis dienomis – važiuojame atskirai. Maršrutas optimizuojamas pagal atstumą, laiką ir gyvūnų poreikius. Bet ne aukojant saugumą dėl efektyvumo. Geriau važiuoti papildomą valandą, nei perkrauti mikroautobusą.

17. Ar vežate ir atgal iš Kopenhagos?

Taip, vežame abiem kryptimis. Iš Lietuvos į Kopenhagą, iš Kopenhagos į Lietuvą. Dažnai tas pats mikroautobusas veža į abi puses – ryte iš Lietuvos, vakare atgal. Tai leidžia sumažinti kainą, nes mikroautobusas neužstovi tuščias. Jei jums reikia vežti gyvūną iš Kopenhagos į Lietuvą – tas pats procesas, tik kryptis priešinga. Dokumentai tie patys, reikalavimai tie patys. Vienintelis skirtumas – keltų tvarkaraščiai gali skirtis, bet tai jau mūsų reikalas.

18. Ką darote su gyvūnais, jei klientas vėluoja atvykti?

Laukiame, bet ne amžinai. Jei sutarėme, kad paimsime gyvūną 8 valandą ryto, o 8:30 jūsų nėra – skambiname. Jei atsakote „dar 10 minučių" – laukiame. Bet jei neatsakote arba sakyte „dar valandą" – turime problemą, nes kiti klientai laukia, keltas laukia, maršrutas suplanuotas. Paprastai laukiame iki 30-45 minučių. Po to – arba važiuojame be jūsų gyvūno (ir jūs prarandate avansą), arba keičiame maršrutą (kas gali kainuoti papildomai). Geriausia – būti laiku. Antras geriausias variantas – pranešti iš anksto, kad vėluosite.

19. Ar galima keisti pristatymo adresą kelionės metu?

Gali, bet su apribojimais. Jei pristatymo adresas keičiasi tame pačiame mieste – paprastai nėra problemos. Bet jei iš Kopenhagos staiga norite pristatymo į Aarhus – tai papildomas 3 valandų važiavimas, ir mes negalime to padaryti be perspėjimo. Jei perspėjate iš anksto (likus bent kelioms valandoms) – galime pakoreguoti maršrutą. Bet gali kainuoti papildomai. Staigmenos kelyje yra blogai – tiek mums, tiek kitiems klientams. Planavimas yra raktas.

Kainos – vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus kainos

20. Kaip skaičiuojate kainą?

Kainą sudaro keli komponentai: atstumas, gyvūno dydis, papildomos paslaugos. Atstumas – akivaizdus, toliau = brangiau. Gyvūno dydis – didesnis gyvūnas užima daugiau vietos, reikia didesnio bokso, daugiau išteklių. Papildomos paslaugos – pavyzdžiui, jei reikia specialaus bokso, kurio neturime, arba jei vežate gyvūną be šeimininko (tai reikalauja daugiau priežiūros). Keltų bilietai, degalai, draudimas – viskas įskaičiuota. Nėra paslėptų mokesčių. Bet kaina yra individuali – du identiški užsakymai gali skirtis, jei vienas vasarą, kitas žiemą.

21. Ar kaina priklauso nuo gyvūno svorio?

Ne tiesiogiai nuo svorio, o nuo dydžio. 5 kg katė ir 5 kg triušis užima skirtingą vietą. Svarbu, koks boksas reikalingas – mažas, vidutinis ar didelis. Didelis boksas = mažiau vietos kitiems gyvūnams = didesnė kaina. Svoris yra tik netiesioginis rodiklis. 30 kg šuo gali būti lieknas ir tilpti į vidutinį boksą, o 25 kg šuo – stambus ir reikalauti didelio. Todėl klausiu ne „kiek sveria?", o „kiek didelis?". Ir prašau nuotraukos – tai geriau nei bet koks aprašymas.

22. Ar galima gauti sąskaitą faktūrą?

Taip, išrašome sąskaitą faktūrą. Tai reikalinga, jei norite atsiskaityti per įmonę arba jei reikia dokumento buhalterijai. Sąskaitoje nurodytos visos paslaugos, kaina, PVM (jei taikomas). Jei reikate sąskaitos – pasakykite iš anksto, kad galėtume paruošti. Jei pamiršote – ne problema, išrašysime po kelionės. Bet geriau iš anksto, kad nereikėtų grįžti prie to po savaitės. Mūsų buhalterė nemėgsta skubių prašymų penktadienio vakarą.

23. Ką daryti, jei netinku sumokėti visos sumos iš karto?

Kalbėkite. Jei situacija sunki – ieškosime sprendimo. Galime padalinti mokėjimą – pusė prieš kelionę, pusė po. Galime atidėti antrą mokėjimą kelioms savaitėms. Bet negalime vežti visiškai už dyką – tai tiesiog neįmanoma. Mūsų išlaidos (degalai, keltai, vairuotojo atlyginimas) yra realios, ir jos turi būti padengtos. Vieną kartą klientas sąžiningai pasakė: „Turiu tik pusę sumos, kitą pusę gausiu po dviejų savaičių." Sutarėme, ir viskas gerai. Sąžiningumas yra svarbiau nei tobula finansinė padėtis.

Dažnos klaidos – vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus patarimai

24. Kokia dažniausia klaida, kurią daro klientai?

Pamiršta patikrinti skiepų galiojimą. Tai numeris vienas. Žmogus skambina, sako „viskas paruošta", atvažiuojame, patikriname dokumentus – skiepas pasibaigęs prieš mėnesį. Kelionė atšaukiama. Nemalonu visiems. Antra dažna klaida – neteisingas mikroschemos numeris pase. Veterinaras suklydo įrašydamas, o klientas nepatikrino. Trečia – pamiršta sveikatos pažymą. Galvoja, kad pasas užtenka. Neužtenka. Ketvirta – nepraneša apie gyvūno sveikatos problemas. „Ai, jis kartais taip kosėja" – tai reikia žinoti iš anksto.

25. Ką patartumėte žmogui, kuris veža gyvūną pirmą kartą?

Pradėkite ruoštis anksti. Bent mėnesį prieš kelionę. Eikite pas veterinarą, patikrinkite mikroschemą, skiepus, gaukite pasą. Pripratinkite gyvūną prie transportavimo dėžės – kelios savaitės pratimų gali padaryti stebuklus. Susisiekite su vežėju ir išsiaiškinkite visus klausimus. Neikite į kelionę su nežinomybe. Ir svarbiausia – nesijaudinkite per daug. Šimtai gyvūnų keliauja kas savaitę, ir dauguma kelionių praeina sklandžiai. Jūsų augintinis pajus jūsų nerimą, todėl pabūkite ramūs. Viskas bus gerai.

26. Ar yra kažkas, ko negalite kontroliuoti?

Taip, yra. Oras – negalime kontroliuoti audrų, pūgų, karščio bangų. Kamščiai – negalime kontroliuoti eismo. Keltų vėlavimai – priklauso nuo keltų kompanijos. Pasienio patikros – kartais užtrunka ilgiau nei tikimės. Gyvūno reakcija – net ir geriausiai pasiruošęs gyvūnas gali nustebinti. Veterinarijos inspektoriai – jie turi teisę patikrinti bet kada. Mes kontroliuojame tai, ką galime – transportą, maršrutą, priežiūrą, komunikaciją. Bet gyvenimas yra nenuspėjamas, ir kartais nutinka dalykai, kurių negalime numatyti. Svarbu, kaip reaguojame.

Vežame į Kopenhagą naminius gyvūnus kiekvieną dieną, ir kiekviena diena yra kitokia. Vienos kelionės sklandžios, kitos – su nuotykiais. Bet visada stengiamės dėl to, kad gyvūnas pasiektų tikslą saugiai ir patogiai. Jei planuojate kelionę – skambinkite, klauskite, ruoškitės. Mes esame tam, kad padėtume.