Veža šuniukus į Denmark kiekvieną dieną

Šuniukų pervežimas į Denmark – tai ypatingas procesas. Maži, pažeidžiami, dažnai dar nepatyrę kelionės – šuniukai reikalauja daugiau dėmesio nei suaugę šunys. Mes vežame šuniukus į Denmark kiekvieną dieną – tiek veislinius, tiek mišrūnus, tiek tuos, kuriuos kažkas įsivaikino iš prieglaudos. Kiekvienas šuniukas – tai mažas stebuklas, ir mes tai suprantame. Šiame straipsnyje pasidalinsime tuo, ką žinome apie šuniukų pervežimą – nuo amžiaus reikalavimų iki specialių poreikių. Nes vežti šuniuką nėra tas pats, kas vežti suaugusį šunį.

Amžius – šuniukų pervežimas į Denmark

1. Kiek metų turi būti šuniukui, kad galėtų keliauti?

Minimalus amžius – 15 savaičių (beveik 4 mėnesiai). Kodėl? Nes pasiutligės skiepas gali būti padarytas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po skiepo reikia palaukti 21 dieną. Taigi – 12 savaičių + 21 diena = 15 savaičių. Tai minimalus amžius pagal ES taisykles. Anksčiau negalima. Mes griežtai laikomės šios taisyklės – net jei šuniukas didelis ir sveikas, be pasiutligės skiepo jo nevežame. Vienas veisėjas bandė įtikinti mus, kad jo šuniukai „pakankamai dideli" – ne, taisyklės yra taisyklės.

2. Ar galima vežti jaunesnį šuniuką su motina?

Ne. Net jei šuniukas keliauja su motina, jis turi turėti savo pasą, savo čipą ir savo skiepus. Motinos antikūnai negali pakeisti vakcinacijos. Tai dažnas nesusipratimas – žmonės galvoja, kad jei mama paskiepyta, šuniukams nieko nereikia. Reikia. Kiekvienas šuniukas – atskiras gyvūnas su atskirais dokumentais. Mes turėjome atvejį, kai veisėjas norėjo vežti 8 savaičių šuniukus su mama – „jie žindomi, jiems nieko nereikia". Reikia. Atidėjome kelionę 7 savaitėms.

3. Koks geriausias amžius vežti šuniuką?

4-6 mėnesiai. Šuniukas jau paskiepytas, bet dar pakankamai jaunas, kad adaptuotųsi naujoje aplinkoje. Vyresni šuniukai (6-12 mėnesių) – taip pat gerai, bet jie jau gali turėti įpročius, kuriuos sunku pakeisti. Jaunesni (tik 15 savaičių) – gali būti labiau pažeidžiami streso. Mes pastebėjome, kad 4-5 mėnesių šuniukai kelionę išgyvena geriausiai – jie pakankamai stiprūs, bet dar prisitaikantys. Vienas šuniukas – 4,5 mėnesio – kelionėje miegojo beveik visą laiką. Kitas – 11 mėnesių – lakstė po dėžę ir inkštė. Amžius daro skirtumą.

4. Kaip paruošti šuniuką pirmajai kelionei?

Pamažu. Pirmiausia – pripratinti prie dėžės. Įdėti skanėstų, leisti tyrinėti. Paskui – trumpi pasivažinėjimai automobiliu. 5 minutės, 10 minučių, 30 minučių. Leisti šuniukui suprasti, kad transportas nėra baisus dalykas. Mes prašome šuniukų šeimininkų pradėti ruošti bent savaitę prieš kelionę. Bet suprantame, kad ne visada galima – kartais šuniukas tiesiog atvyksta iš veislyno ir tą pačią dieną turi keliauti. Tokiais atvejais mes skiriame daugiau dėmesio – dažnesni sustojimai, ramesnis vairavimas, šiltesnė aplinka.

5. Ką daryti, jei šuniukas per jaunas keliauti?

Palaukti. Nėra kito kelio. Taisyklės yra taisyklės, ir jos sukurtos ne tam, kad erzintų žmones, o tam, kad apsaugotų gyvūnus. Jei šuniukas per jaunas – laukite, kol sueis reikiamas amžius. Tuo tarpu – pripratinkite jį prie dėžės, prie transporto, prie naujų garsų. Tai bus investicija į sklandesnę kelionę vėliau. Mes suprantame, kad kartais žmonės skuba – galbūt jie persikrausto, galbūt šuniukas buvo dovana. Bet sveikata svarbiau nei bet kokie terminai.

Dokumentai – šuniukų pervežimas į Denmark

6. Kokie dokumentai reikalingi šuniukui?

Tie patys, kaip suaugusiam šuniui: pasas, čipas, pasiutligės skiepas. Bet šuniukams yra papildomų dalykų: skiepų istorija (kiti skiepai, ne tik pasiutligė), sveikatos pažyma iš veislyno, kartais – kilmės dokumentai. Mes prašome visko, kas susiję su šuniuko sveikata. Vienas veisėjas davė tik pasą be jokių papildomų dokumentų – pasirodo, šuniukas turėjo skrandžio problemų, apie kurias niekas nežinojo. Kelionėje prasidėjo viduriavimas. Dabar prašome išsamesnės informacijos.

7. Ar reikia čipo šuniukui?

Taip, privaloma. Čipas turi būti įdėtas prieš bet kokį skiepą, kuris bus įrašytas į pasą. Dauguma veisėjų čipuoja šuniukus 4-6 savaičių amžiaus – tai standartinė praktika. Bet pasitaiko, kad šuniukas atvyksta be čipo – tada reikia čipuoti ir skiepyti iš naujo. Tai užtrunka. Mes prašome patikrinti, ar šuniukas sučipuotas, prieš užsakant pervežimą. Vienas klientas atsiuntė šuniuką be čipo – teko grąžinti ir laukti, kol veterinaras sutvarkys.

8. Ką daryti, jei šuniuko skiepai dar nebaigti?

Priklauso nuo to, kokie skiepai trūksta. Pasiutligės skiepas – privalomas, be jo negalima keliauti. Kiti skiepai (nuo parvovirozės, maro ir pan.) – rekomenduojami, bet ne privalomi kelionei. Bet mes rekomenduojame baigti visą skiepų programą prieš kelionę. Šuniukas, kuris nepilnai paskiepytas, yra pažeidžiamesnis ligoms. Ypač parvovirozė – ji mirtina jauniems šuniukams. Mes atsisakome vežti šuniukus, kurie nebuvo paskiepyti nuo parvovirozės – per daug rizikinga.

9. Ar reikia sveikatos pažymos iš veislyno?

Neprivaloma, bet labai rekomenduojama. Sveikatos pažymoje turėtų būti: šuniuko amžius, svoris, skiepų istorija, bet kokios sveikatos problemos, veterinaro kontaktai. Tai padeda mums suprasti, ko tikėtis kelionėje. Mes prašome tokių pažymų iš visų veisėjų, su kuriais dirbame. Vienas veisėjas davė labai išsamią pažymą – netgi nurodė, kad šuniukas bijo garsių garsų. Dėl to vairuotojas vengė signalizuoti ir važiavo ramesniais keliais. Maži dalykai, kurie reiškia daug.

10. Ką daryti, jei šuniukas neturi dokumentų?

Nieko negalima padaryti. Be dokumentų šuniukas negali keliauti per ES sienas. Taškas. Mes suprantame, kad kartais žmonės gauna šuniuką be dokumentų – iš prieglaudos, iš gatvės, iš draugo. Bet taisyklės yra taisyklės. Pirmiausia – veterinaras, čipas, skiepai, pasas. Tada – kelionė. Tai gali užtrukti mėnesį ar ilgiau, bet kitaip negalima. Vienas klientas rado šuniuką gatvėje ir norėjo jį vežti į Denmark pas savo draugę – be dokumentų tai neįmanoma. Teko pradėti nuo veterinaro.

Transportavimas – šuniukų pervežimas kasdien

11. Kaip vežti šuniuką, kad jis jaustųsi saugiai?

Šiltai, ramiai, su pažįstamais daiktais. Šuniukai yra jautrūs šalčiui – mes palaikome temperatūrą 20-22 laipsniai. Taip pat – antklodė su namų kvapu (arba veislyno kvapu), keli skanėstai, vanduo. Dėžė turi būti tinkamo dydžio – ne per didelė, ne per maža. Mes turime specialias dėžes šuniukams – mažesnės, su minkštesniu pagrindu. Vienas šuniukas važiavo suaugusio šuns dėžėje – jis buvo toks mažas, kad atrodė kaip žaislas didelėje dėžėje. Dabar turime skirtingų dydžių dėžes.

12. Kiek laiko šuniukas gali būti dėžėje?

Mažiau nei suaugęs šuo. Šuniukai turi dažniau tuštintis – kas 2-3 valandas. Todėl mes darome dažnesnius sustojimus, kai vežame šuniukus. Suaugęs šuo gali išbūti 4-5 valandas be sustojimo, bet šuniukas – ne. Mes planuojame maršrutą taip, kad būtų galima sustoti kas 2-3 valandas. Tai prailgina kelionę, bet šuniukui būna geriau. Vienas šuniukas nesusitvarkė ir apsišlapino dėžėje – teko stabdyti, valyti, keisti paklotą. Dabar visada turime atsarginių paklotų.

13. Ką daryti, jei šuniukas inkščia kelionėje?

Pirma – suprasti, kad tai normalu. Šuniukai inkščia, kai jiems neramu, kai jiems vieniša, kai jiems nepatogu. Antra – bandyti nuraminti. Ramus balsas, skanėstas, antklodė su kvapu. Trečia – jei inkščia ilgai, sustoti ir patikrinti, ar viskas gerai. Kartais šuniukas inkščia, nes jam reikia į tualetą, arba jam karšta, arba šalta. Mes turėjome šuniuką, kuris inkštė visą kelionę – pasirodo, jam reikėjo į tualetą. Po sustojimo nurimo. Dabar žinome – jei šuniukas inkščia ilgiau nei 15 minučių, stabdome.

14. Ar šuniukas gali keliauti su kitais gyvūnais?

Gali, bet atskiroje dėžėje. Šuniukai yra smalsūs, bet ir pažeidžiami. Suaugęs šuo gali netyčia sužeisti šuniuką, net jei nėra agresyvus. Katė gali išgąsdinti. Mes laikome šuniukus atskiroje transporto dalyje – toliau nuo suaugusių gyvūnų. Vienintelė išimtis – jei šuniukas keliauja su savo mama. Tada jie gali būti kartu, bet mama turi turėti pakankamai vietos, kad galėtų atsigulti, o šuniukai – kad galėtų žįsti. Tai retas atvejis, bet pasitaiko.

15. Ką dėti į šuniuko dėžę kelionės metu?

Antklodę su pažįstamu kvapu, mažą dubenėlį vandens, kelis skanėstus, galbūt minkštą žaislą. Nerekomenduojame kietų žaislų – šuniukas gali sužeisti save. Taip pat – paklotą, kurį galima pakeisti, jei šuniukas apsišlapina. Mes prašome šeimininkų įdėti kažką su savo kvapu – marškinėlius, skarelę. Kvapas ramina labiau nei bet kas kitas. Vienas šuniukas atsisakė eiti į dėžę be savo mėgstamo pliušinio žaislo – įdėjome, ir šuniukas iškart užmigo.

Sveikata – šuniukų būklė kelionėje

16. Kaip stebėti šuniuko sveikatą kelionėje?

Atidžiau nei suaugusio šuns. Šuniukai greičiau pavargsta, greičiau dehidratuoja, greičiau perkaista. Mes tikriname šuniukus kas 1-2 valandas. Žiūrime, ar gerai atrodo, ar geria vandenį, ar nėra viduriavimo ar vėmimo. Taip pat – ar šuniukas aktyvus, ar vangus. Jei šuniukas staiga nustoja judėti – tai gali būti blogas ženklas. Mes turime termometrą, kad galėtume patikrinti temperatūrą. Normali šuniuko temperatūra – 38-39°C. Jei viršija 39.5°C – tai karščiavimas.

17. Ką daryti, jei šuniukas pradeda vemti?

Sustoti, išvalyti dėžę, pakeisti paklotą. Negirdyti dideliais kiekiais iškart – palaukti 30 minučių, tada duoti mažais gurkšneliais. Šuniukai greičiau dehidratuoja nei suaugę šunys, todėl vanduo labai svarbus. Jei vemia pakartotinai – ieškoti veterinaro. Mes turėjome šuniuką, kuris vėmė kas valandą – pasirodo, jis suėjo kažką prieš kelionę (šeimininkai nežinojo ko). Veterinaras davė vaistų nuo pykinimo, ir kelionę tęsėme. Dabar prašome nešerti šuniukų 4 valandas prieš kelionę.

18. Ką daryti, jei šuniukas viduriuoja?

Panašiai kaip vemiant – nešerti, duoti vandens, stebėti. Viduriavimas šuniukams yra pavojingesnis nei suaugusiems šunims – jie greičiau praranda skysčius. Jei viduriavimas su krauju – iškart veterinaras. Mes turėjome šuniuką su viduriavimu – pasirodo, parvovirozė. Laimei, pastebėjome anksti, ir veterinaras pradėjo gydymą laiku. Šuniukas išgyveno, bet kelionė buvo atšaukta. Dabar mes prašome visų šuniukų šeimininkų patikrinti, ar šuniukas paskiepytas nuo parvovirozės prieš kelionę.

19. Kaip elgtis, jei šuniukas karščiuoja?

Ieškoti veterinaro. Šuniukų karščiavimas gali būti infekcijos požymis, ir tai gali būti pavojinga. Mes turime veterinarijos klinikų sąrašą visame maršrute. Jei šuniukas karščiuoja – stabdome, ieškome artimiausios klinikos, vežame. Niekada nebandome gydyti patys – tai veterinaro darbas. Vienas šuniukas karščiavo 40.2°C – veterinaras Vokietijoje diagnozavo infekciją, davė antibiotikų, ir po kelių valandų temperatūra nukrito. Kelionę tęsėme kitą dieną.

Šuniukų poreikiai – pervežimas į Denmark

20. Kiek vandens reikia šuniukui kelionėje?

Maždaug 60-80 ml vienam kilogramui kūno svorio per parą. Šuniukai geria dažniau nei suaugę šunys. Mes visada turime šviežio vandens ir prašome šeimininkų įdėti pažįstamą dubenį. Kai kurie šuniukai negeria iš svetimo dubenėlio – tai normalu. Taip pat – mes galime duoti vandenį iš švirkšto (be adatos), jei šuniukas atsisako gerti pats. Svarbu, kad šuniukas gertų reguliariai. Jei negeria ilgiau nei 3 valandas – tai problema.

21. Ar galima maitinti šuniuką kelionėje?

Po pirmųjų 2-3 valandų – taip, bet mažomis porcijomis. Prieš kelionę – nešerti 4 valandas. Kelionės metu – nedidelis kiekis sauso ėdalo kas 4-5 valandas. Šlapias maistas – ne, jis greičiau genda. Mes prašome šeimininkų įdėti pakankamai maisto kelionei – bent 2 dienoms, jei kas nors nutiktų. Vienas šeimininkas davė maisto tik vienam kartui – kelionė užtruko ilgiau nei planuota, ir šuniukas badavo paskutines 4 valandas. Dabar prašome visada turėti atsargų.

22. Kaip dažnai šuniukas turi tuštintis?

Kas 2-3 valandas. Jaunesni šuniukai – dar dažniau. Mes darome sustojimus atitinkamai. Jei šuniukas pradeda suktis dėžėje, uostyti, inkšti – greičiausiai jam reikia į tualetą. Sustojame iškart. Geriau sustoti dažniau, nei valyti dėžę kelyje. Mes turėjome šuniuką, kuris tuštinosi kas valandą – pasirodo, jis turėjo skrandžio problemų. Veterinaras davė vaistų, ir viskas pagerėjo. Bet kelionė užtruko ilgiau, nes reikėjo dažnų sustojimų.