Gyvūnų gabenimas į Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš dešimt metų pradėjau vežti gyvūnus, nebuvo tiek taisyklių. Arba aš jų nežinojau. Dabar žinau beveik visas, ir galiu pasakyti – dauguma jų prasmingos. Gyvūnų gabenimas į Denmark nėra sudėtingas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Vienas praleistas antspaudas pase, viena praleista diena su skiepu – ir kelionė gali virsti košmaru. Šiame tekste (ne straipsnyje, o paprastame paaiškinime) atsakysiu į visus klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę. Nesvarbu, ar vežate šunį, katę ar žiurkėną – principai panašūs. Tik dokumentų kiekis skiriasi.

Dokumentai – gyvūnų gabenimas į Denmark

1. Kokie dokumentai būtini vežant gyvūną į Denmark?

Trys pagrindiniai dalykai. Pirmas – ES gyvūno pasas. Be jo niekur. Pasą išduoda akredituotas veterinaras, jame įrašomi visi duomenys apie gyvūną. Antras – mikročipas. Jis turi būti įdėtas prieš pirmą skiepą nuo pasiutligės. Jei čipas įdėtas po skiepo – skiepas negalioja. Trečias – pasiutligės skiepas, padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną (jei pirmas). Be to, reikia echinokokozės gydymo įrašo. Tai vaistas nuo kaspinuočių, kuris turi būti suleistas 1-5 dienas prieš įvažiavimą į Denmark. Veterinarai kartais pamiršta šį įrašą, tad visada patikrinkite patys. Geriau du kartus nei nė vieno.

2. Ar skirtingiems gyvūnams reikia skirtingų dokumentų?

Šunims, katėms ir šeškams – standartinis paketas, apie kurį kalbėjau. Bet paukščiams, graužikams, ropliams – kitaip. Paukščiams reikia sveikatos sertifikato, kurį išduoda VMVT inspektorius. Ropliams kartais reikia CITES leidimo, jei rūšis saugoma. Graužikams (žiurkėnams, jūrų kiaulytėms) – paprastai užtenka veterinaro pažymos, bet Danija gali prašyti papildomų dokumentų. Prieš vežant neįprastą gyvūną, skambinkite į VMVT ir Danijos veterinarijos tarnybą. Užtruksite 20 minučių, bet sutaupysite valandas pasienyje. Vienas klientas vežė iguaną – užtruko dvi savaites, kol surinko visus leidimus. Bet surinko.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Reikia naujo. Arba atnaujinto – priklauso nuo situacijos. Jei pasas fiziškai sugadintas (suplėšytas, sušlapęs) – naujas. Jei tiesiog baigėsi skiepų galiojimas – veterinaras įrašo naujus skiepus ir pasas vėl galioja. Bet jei pasiutligės skiepas pasibaigęs, reikia naujo skiepo ir vėl 21 diena laukimo. Taigi, patikrinkite paso galiojimą bent mėnesį prieš kelionę. Ne prieš dieną. Kartą klientas atvyko su pasu, kurio pusės puslapių trūko – šuo buvo sukramtęs. Reikėjo naujo. Užtruko savaitę. Šuo, beje, buvo labai patenkintas savo kūriniu.

4. Ar reikia veterinaro pažymos prieš kiekvieną kelionę?

ES gyvūno pasas jau yra veterinaro pažyma. Jame yra viskas: skiepai, čipas, savininko duomenys. Papildomos pažymos nereikia, nebent gyvūnas turi sveikatos problemų. Tada rekomenduoju pasiimti veterinaro laišką su diagnoze, vaistais, rekomendacijomis. Ypač jei gyvūnas vartoja vaistus – veterinaras Danijoje turi žinoti, ką ir kiek. Mes vežėme katę su inkstų liga – šeimininkė davė visą informaciją, net kraujo tyrimų rezultatus. Pernelyg? Gal. Bet saugu. O saugumas – prioritetas.

Pasiruošimas – gyvūnų transportavimas į Denmark

5. Kaip pasirinkti tinkamą narvą?

Narvas turi atitikti gyvūno dydį. Taisyklė paprasta: gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Ne per didelis – per dideliame narve gyvūnas gali sužeisti save. Ne per mažas – tai akivaizdu. Medžiaga – plastikas arba metalas. Plastikiniai lengvesni, bet mažiau tvirti. Metaliniai sunkesni, bet saugesni. Dugnas turi būti neperšlampamas arba su sugeriančiu kilimėliu. Ventiliacija – būtina. Bent trijose narvo pusėse turi būti angos. Užraktas – toks, kurio gyvūnas negali atsidaryti. Skamba kaip akivaizdūs dalykai, bet mačiau narvų be ventiliacijos. Rimtai.

6. Kiek laiko prieš kelionę pradėti ruoštis?

Mažiausiai mėnesį. Idealu – šešias savaites. Priežastis: jei gyvūnas nėra čipuotas ar skiepytas, reikia laiko. Čipavimas – iš karto. Pirmas pasiutligės skiepas – tą pačią dieną ar kitą. Po to 21 diena laukimo. Tada echinokokozės gydymas – 1-5 dienos prieš kelionę. Visa tai trunka mažiausiai 3 savaites. O jei dar reikia kito paso, veterinaro vizito, dokumentų – mėnesis realistiškai. Pradėkite anksti, ne paskutinę savaitę. Žinau, kad kartais kelionė netikėta – persikraustymas, darbas, šeima. Bet gyvūno sveikata svarbiau nei grafikas.

7. Kaip paruošti gyvūną psichologiškai?

Pripratinkite prie narvo. Pastatykite namie atidarytą, įdėkite skanėstų, leiskite gyvūnui tyrinėti. Po kelių dienų uždarykite trumpam – 10 minučių, pusvalandį, valandą. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei gyvūnas ramiai sėdi uždarytame narve valandą – jis pasiruošęs kelionei. Be to, prieš kelionę pavarginkite gyvūną. Ilgas pasivaikščiojimas šuniui, žaidimas katei. Pavargęs gyvūnas ramiau keliauja. Ir nepamirškite kvapo – įdėkite savo drabužį ar pledą su namų kvapu. Kvapas ramina labiau nei bet kokie vaistai.

8. Ar reikia specialaus maisto kelionei?

Paprastai ne. Gyvūnas nešeriamas 4-6 valandas prieš kelionę, kad išvengtume pykinimo. Vanduo – visada. Mes turime vandens atsargų, bet geriau, jei duosite savo – gyvūnas prie jo pripratęs. Maistas – tik po kelionės. Jei kelionė labai ilga (virš 15 valandų), galima duoti nedidelį kiekį. Bet paprastai gyvūnai nevalgo kelionėje – stresas slopina apetitą. Po atvykimo – normalus maistas, ne iš karto daug. Palaipsniui. Vienas šuo po kelionės suėdė visą dubenį per 2 minutes ir vėmė valandą. Šeimininkė kaltino mus, bet mes nešėrėme. Gyvūnas pats susitvarkė su savo godumu.

Kelionė – gyvūnų gabenimas į Denmark kasdien

9. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Denmark?

12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Iš Vilniaus iki Kopenhagos – ilgiau, iš Klaipėdos – trumpiau (galima keltu). Mes darome 3-4 sustojimus, kad gyvūnai galėtų atsigerti, o vairuotojas – pailsėti. Sustojame degalinėse ar poilsio aikštelėse. Vienas sustojimas ilgesnis – pietums. Jei eismas spūstyse (Lenkija, Vokietija), kelionė gali užtrukti ilgiau. Yra buvę, kad dėl avarijos autostradoje stovėjome 2 valandas. Nemalonu, bet taip nutinka. Svarbu, kad gyvūnas būtų patogiai, su vandeniu, saugiai pritvirtintame narve.

10. Ar gyvūnai vežami atskirai ar kartu?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnai iš skirtingų šeimų – atskirai, kiekvienas savo narve. Jei iš tos pačios šeimos ir draugiški – galima kartu, bet ne visada. Mes vertiname kiekvieną atvejį. Vieną kartą dvi katės iš tos pačios šeimos kovojo visą kelią. Atskyrimas padėjo. Kitą kartą trys šuniukai iš tos pačios vados miegoje susiglaudę. Palikome kartu. Svarbu – kad kiekvienas gyvūnas jaustųsi saugiai. Jei ne – atskiriame. Net jei šeimininkas sako „jie draugai". Kartais „draugai" namie yra priešai kelyje.

11. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

18-22 laipsniai. Žiemą šildome autonominiu šildytuvu, kuris veikia net kai variklis išjungtas. Vasarą – kondicionierius. Temperatūra tikrinama kas valandą. Jei per karšta ar per šalta – koreguojame. Yra buvę, kad vasarą Vokietijoje lauke buvo 38 laipsniai, o kondicionierius sugedo. Sustojome, radome servisą, suremontavome per valandą. Gyvūnai laukė pavėsyje su vandeniu. Nemalonu, bet gyvūnai nenukentėjo. Po to įdiegėme atsarginį ventiliatorių. Mokomės iš klaidų.

12. Ar vairuotojai turi patirties su gyvūnais?

Taip, visi mūsų vairuotojai praėjo mokymus. Jie žino, kaip elgtis su nerimaujančiu gyvūnu, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kada skambinti veterinarui. Be to, dauguma turi savo gyvūnus – šunis, kates. Tai padeda suprasti, ką jaučia gyvūnas kelionėje. Vienas mūsų vairuotojas turi tris šunis ir dvi kates. Jis kalba su gyvūnais kelionėje – ramina juos balsu. Skamba keistai, bet veikia. Gyvūnai reaguoja į balsą, į toną. Ramus balsas – ramus gyvūnas. Bent jau dažniausiai.

Atvykimas – gyvūnų gabenimas į Denmark

13. Kas nutinka pasienyje?

Patikra. Veterinarijos pareigūnas patikrina dokumentus, mikročipo numerį, skiepų įrašus. Kartais – fizinė gyvūno apžiūra. Paprastai trunka 10-20 minučių. Jei viskas tvarkoje – praleidžia. Jei kažko trūksta – gali tekti laukti, kol dokumentai bus sutvarkyti. Arba – grįžti atgal. Tai retai, bet nutinka. Mes visada turime dokumentų kopijas, veterinarų kontaktus, pasiruošę atsakyti į klausimus. Kartą Danijos pareigūnas paprašė parodyti mikročipo skaitytuvą – mes turėjome. Jis nustebo. Matyt, ne visi vežėjai pasiruošę. Mes esame.

14. Ar Danija turi griežtesnius reikalavimus nei kitos ES šalys?

Taip, šiek tiek. Danija draudžia tam tikras šunų veisles: pitbulterjerą, amerikiečių stafordšyro terjerą, tosą, dogo argentino. Be to, reikalauja, kad gyvūnas būtų registruotas nacionalinėje duomenų bazėje. Tai paprastai padaro veterinaras Danijoje po atvykimo. Bet jei gyvūnas jau registruotas – geriau. Kitos ES šalys turi panašius reikalavimus, bet Danija griežčiau tikrina. Gal todėl, kad Danija turi mažiau problemų su pasiutlige ir nori išlaikyti šį statusą. Suprantama.

15. Ką daryti, jei gyvūnas atmetamas pasienyje?

Pirma – išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai – dokumentų trūkumas. Tada – arba sutvarkyti dokumentus vietoje (jei įmanoma), arba grįžti atgal. Mes padedame abiem atvejais. Jei reikia grįžti – organizuojame grįžimą. Nemalonu, bet kartais vienintelė išeitis. Yra buvę, kad gyvūną laikė karantine, kol dokumentai buvo sutvarkyti. Karantinas kainuoja – apie 50-100 eurų per dieną. Mokėjo klientas, nes klaida buvo jo pusėje. Mes visada perspėjame apie rizikas, bet negalime priversti žmonių klausyti.

Kainos – gyvūnų pervežimas į Denmark

16. Kiek kainuoja gyvūno gabenimas?

Priklauso nuo dydžio, maršruto, sezono. Mažas gyvūnas (iki 10 kg) – 200-350 eurų. Vidutinis (10-25 kg) – 300-450 eurų. Didelis (virš 25 kg) – 400-600 eurų. Egzotiniai gyvūnai – pagal susitarimą, nes reikia specialių sąlygų. Dokumentų tvarkymas – papildomai 50-100 eurų. Draudimas – įskaičiuotas bazinis. Konkrečią kainą visada sakome prieš kelionę, jokių paslėptų mokesčių. Yra buvę, kad klientas sakė „kitur pigiau". Po to paskambino atgal – pasirodo, „pigiau" buvo be nieko. Pigiau ne visada geriau. Kartais pigiau reiškia brangiau, kai suskaičiuoji viską.

17. Ar kaina priklauso nuo sezono?

Šiek tiek. Vasarą ir prieš Kalėdas – brangiau, nes daugiau užsakymų. Žiemą – pigiau, bet ne visada, nes šildymas kainuoja. Pavasarį ir rudenį – vidutinės kainos. Bet skirtumas nedidelis – 10-20 procentų. Jei galite rinktis datą – rinkitės ne piko metu. Ne tik dėl kainos, bet ir dėl to, kad mažiau streso. Mažiau užsakymų – daugiau dėmesio jūsų gyvūnui. Paprasta matematika.

18. Kaip mokėti?

Banko pavedimu arba grynaisiais. Avansas – 30 procentų, likutis – prieš kelionę. Sąskaitą išrašome visada. Kortele galima, bet ne visada patogu. Pavedimas paprasčiausias – padarote, atsiunčiate kopiją, ir viskas. Vienas klientas norėjo mokėti dalimis per tris mėnesius. Atsisakėme. Ne todėl, kad negalime, bet per daug administracinio darbo. Geriau vienas pavedimas nei trys. Mažiau klaidų, mažiau painiavos. Paprastumas – mūsų draugas.

Specialūs atvejai – gyvūnų gabenimas į Denmark

19. Ar vežate nėščius gyvūnus?

Nerekomenduojama, ypač paskutinėmis savaitėmis. Stresas, vibracija, ilgas sėdėjimas – visa tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei veterinaras leidžia ir gyvūnas ankstyvoje stadijoje – galima. Bet mes visada prašome veterinaro pažymos. Vieną kartą kalė atsivedė šuniukus praėjus savaitei po kelionės – viskas gerai, bet šeimininkas pripažino, kad nežinojo apie nėštumą. Taip būna. Gyvūnai kartais slepia geriau nei žmonės.

20. Kaip vežti seną gyvūną?

Atsargiai. Vyresni gyvūnai dažniau serga, dažniau stresuoja, dažniau turi sveikatos problemų. Prieš kelionę – veterinaro patikra. Jei leidžia – vežame. Bet su papildomomis atsargumo priemonėmis: minkštesnis pagrindas narve, dažnesni sustojimai, vaistai (jei reikia). Vieną kartą vežėme 14 metų šunį su artritu. Šeimininkė davė vaistus nuo skausmo, veterinaro pažymą. Kelionė praėjo gerai, bet mes buvome pasiruošę bet kokiai situacijai. Seni gyvūnai – kaip seni žmonės. Reikia daugiau dėmesio, daugiau kantrybės.

21. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Taip, bet su sąlygomis. Praneškite iš ankviso. Jei gyvūnas kanda, reikia specialaus narvo. Mes turime, bet ne visada vežamės – jei žinome iš anksto, pasiruošiame. Agresyvus gyvūnas nėra draudžiamas, bet reikalauja papildomų atsargumo priemonių. Vairuotojas turi žinoti, kaip elgtis. Svarbiausia – sąžiningumas. Jei pasakysite „jis geras", o jis įkąs – problema jūsų. Mes ne teisėjai, mes vežėjai. Bet saugumas – prioritetas. Visų saugumas.

22. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Praneškite. Visada. Jei gyvūnas vartoja vaistus – duokite su dozėmis ir instrukcijomis. Jei turi alergiją – pasakykite, kam. Jei reikia specialaus maisto – duokite. Jei bijo garsų – pasakykite. Kuo daugiau žinome, tuo geriau pasiruošiame. Vieną kartą vežėme šunį, kuris bijojo griaustinio. Šeimininkė davė raminamuosius ir parašė: „jei pradeda drebėti, duokite pusę tabletės". Davėme. Šuo nurimo. Paprasta, bet tik tada, kai žinai.

Apibendrinimas – gyvūnų gabenimas į Denmark

23. Kokia dažniausia problema, su kuria susiduriate?

Dokumentai. Visada dokumentai. Pamirštas echinokokozės gydymas, pasibaigęs skiepas, trūkstamas antspaudas. Žmonės galvoja, kad užtenka parodyti pasą ir viskas. Ne. Kiekvienas įrašas turi būti vietoje, kiekvienas terminas – tikslus. Mes patikriname dokumentus prieš kelionę, bet negalime atsakingi už tai, ką veterinaras padarė ar nepadarė. Todėl prašome: atsiųskite dokumentų nuotraukas prieš kelionę. Užtrunka 5 minutės, bet sutaupo valandas.

24. Ar klientai dažnai nervinasi?

Taip. Ir tai normalu. Gyvūnas – šeimos narys, ir jį patikėti svetimiems žmonėms nėra lengva. Mes tai suprantame. Todėl siunčiame nuotraukas kelionės metu, atsakome į skambučius, leidžiame sekti maršrutą. Viena moteris skambino kas valandą. Suprantu – jos katinas pirmą kartą keliavo vienas. Po kelionės atsiuntė padėkos laišką su katės nuotrauka – miega ant sofos Kopenhagoje. Tai verta visų skambučių.

25. Ką patartumėte pirmą kartą vežančiam gyvūną?

Pradėkite anksti. Skambinkite veterinarui dabar, ne prieš savaitę. Patikrinkite dokumentus du kartus. Pripratinkite gyvūną prie narvo. Ir nesijaudinkite per daug. Mes vežame gyvūnus kasdieną, turime patirties, žinome, ką daryti. Jūsų gyvūnas bus saugus. Pažadu. Ne todėl, kad turiu stebuklingą galią, bet todėl, kad tai mūsų darbas. Ir mes jį darome gerai.

Išvada

Gyvūnų gabenimas į Denmark – kasdienis mūsų darbas. Šunys, katės, paukščiai, graužikai – visi keliauja saugiai, kai dokumentai tvarkingi ir pasiruošimas pradėtas laiku. Svarbiausia – mikročipas, skiepas, pasas, echinokokozės gydymas. Be to – tinkamas narvas, vanduo, kantrybė. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su visais gyvūnais. Jei planuojate kelionę – skambinkite. Atsakysime į visus klausimus. Jokių paslėptų mokesčių, jokių netikėtumų. Tik saugi kelionė jūsų augintiniui.