Denmark Lietuva gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną

Žmonės dažnai klausia – ar iš tikrųjų kas nors veža gyvūnus tarp Danijos ir Lietuvos kiekvieną dieną? Atsakymas – taip, yra tokių vežėjų. Bet „kiekvieną dieną" nereiškia, kad rytoj būtinai bus laisva vieta. Tai reiškia, kad vežėjas reguliariai važinėja šiuo maršrutu ir gali paimti jūsų gyvūną artimiausiu metu. Aš dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus ir galiu pasakyti – maršrutas Danija-Lietuva yra vienas populiariausių, nes daug žmonių dirba Danijoje, o augintiniai likę Lietuvoje. Arba atvirkščiai. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą tarp Danijos ir Lietuvos – nuo grafiko iki kainų, nuo dokumentų iki tų situacijų, kai kažkas ne visai pagal planą.

Grafikas – Denmark Lietuva gyvūnų pervežimas

1. Ar tikrai veža kiekvieną dieną?

Yra vežėjų, kurie deklaruoja, kad veža kiekvieną dieną. Realiai tai reiškia, kad jie turi reguliarų maršrutą ir važinėja dažnai. Bet „kiekvieną dieną" gali reikšti ir tai, kad vežėjas turi kelis automobilius, kurie važinėja skirtingomis dienomis. Pavyzdžiui, vienas važiuoja pirmadienį, trečiadienį, penktadienį, kitas – antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį. Taip gaunasi beveik kiekvieną dieną. Bet sekmadienį gali nevažiuoti. Arba švenčių dienomis. Todėl – jei jums reikia konkrečios dienos, pasitarkite su vežėju iš anksto. Aš pats rekomenduoju skambinti bent 3-4 dienas prieš norimą datą, kad būtų garantuota vieta. Ypač vasarą, kai paklausa didesnė.

2. Kiek laiko trunka kelionė iš Danijos į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis maršrutas – apie 12-14 valandų. Bet vežėjai retai važiuoja tiesiai, nes reikia paimti arba pristatyti gyvūnus skirtinguose miestuose. Todėl realiai – 16-20 valandų. Kartais ilgiau, jei yra daug sustojimų arba eilės pasienyje. Aš pats turėjau situaciją, kai kelionė užtruko 22 valandas dėl avarijos Vokietijoje. Šuo buvo pavargęs, bet sveikas. Vežėjas darė papildomas pertraukas, kad kompensuoti ilgą sėdėjimą. Tai normalu – svarbu, kad vežėjas reaguotų į situaciją, o ne važiuotų pagal grafiką bet kokia kaina.

3. Kaip dažnai vežėjas sustoja kelionės metu?

Geras vežėjas sustoja kas 3-4 valandas. Pertraukos metu gyvūnai išvedami, girdomi, kartais šeriamos. Trukmė – 15-20 minučių. Bet yra vežėjų, kurie sustoja rečiau – kas 5-6 valandas. Tai nėra gerai, ypač ilgoms kelionėms. Gyvūnas negali sėdėti narve tiek laiko be pertraukos. Aš rekomenduoju prieš pasirinkdami vežėją paklausti, koks jo pertraukų grafikas. Jei atsako „pagal poreikį" – tai reiškia, kad gali būti ir be pertraukų. Geriau konkrečiai. Ir dar – paklauskite, kur sustoja. Ar yra tam skirtos vietos, ar tiesiog pakelėje. Skirtumas yra.

4. Ar galima pasirinkti konkrečią dieną ir laiką?

Paprastai taip, bet su išlygomis. Vežėjas turi savo grafiką, ir jūs turite prie jo prisitaikyti. Jei vežėjas važiuoja pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – negalite prašyti, kad važiuotų antradienį. Bet galite pasirinkti vieną iš tų dienų. Dėl laiko – priklauso nuo to, kur esate. Jei vežėjas pradeda maršrutą Kopenhagoje 6 ryto, o jūs esate Arhuse – jis paims jus vėliau. Tikslų laiką reikia derinti individualiai. Aš pats rekomenduoju būti lankstiems – jei vežėjas sako, kad paims tarp 8 ir 10 ryto, tai reiškia, kad gali būti ir 8, ir 10. Arba net 10:30, jei buvo kamščiai. Tai normalu.

5. Ką daryti, jei praleidau suplanuotą išvykimo dieną?

Reikia tartis su vežėju dėl kitos dienos. Paprastai vežėjas turi artimiausią laisvą vietą ir gali pasiūlyti alternatyvą. Bet gali būti, kad kitą dieną jau užimta – ypač vasarą arba prieš šventes. Tokiu atveju reikia laukti dar kelias dienas. Aš pats turėjau klientą, kuris supainiojo datas ir neatvyjo nustatytu laiku. Vežėjas laukė pusvalandį, paskui išvažiavo. Klientas skambino, pyko, bet ką padarysi – vežėjas turi kitų klientų, negali laukti visą dieną. Todėl – būkite punktualūs. Ir jei suprantate, kad vėluosite – praneškite iš anksto. Galbūt vežėjas galės palaukti, galbūt ne. Bet bent jau žinos.

Dokumentai – Denmark Lietuva gyvūnų pervežimas

6. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Danijos į Lietuvą?

Tų pačių, kaip ir vežant iš Lietuvos į Daniją – ES gyvūno augintinio pasas, mikroschemos numeris, pasiutligės skiepas. Bet yra vienas niuansas – jei gyvūnas ilgai gyveno Danijoje, jo pasas gali būti išduotas Danijoje. Tai nėra problema – ES pasas galioja visoje Europos Sąjungoje. Bet jei pasas lietuviškas, o skiepai daryti Danijoje – veterinaras turi įrašyti juos į pasą. Tai paprasta procedūra, bet reikia, kad veterinaras tai padarytų. Aš pats mačiau situaciją, kai šuns pasas buvo lietuviškas, bet skiepai daryti Danijoje be įrašo. Pasienyje kilo klausimų. Teko grįžti pas veterinarą ir susitvarkyti. Nemalonu, bet išsprendžiama.

7. Ar reikia papildomų dokumentų grįžtant į Lietuvą?

Ne, jei turite galiojantį ES gyvūno pasą. Lietuva yra ES narė, todėl taisyklės tos pačios. Bet jei gyvūnas buvo Danijoje ilgiau nei 4 mėnesius – gali būti, kad reikia atnaujinti pasiutligės skiepą. Priklauso nuo to, kada paskutinį kartą skiepytas. Ir dar – jei vežate gyvūną ne savo, o kažkieno kito – reikia įgaliojimo. Tai ne visada reikalaujama, bet geriau turėti. Aš pats rekomenduoju pasidaryti paprastą raštišką įgaliojimą, kad vežate gyvūną su savininko sutikimu. Užtrunka penkias minutes, bet gali išgelbėti nuo klausimų pasienyje.

8. Ką daryti, jei dokumentai išduoti Danijoje, bet reikia grįžti į Lietuvą?

ES gyvūno pasas galioja visoje ES, nesvarbu, kurioje šalyje išduotas. Danijos pasas galioja Lietuvoje, lietuviškas – Danijoje. Svarbu, kad visi įrašai būtų tvarkingi – mikroschemos numeris, skiepų datos, veterinaro antspaudai. Jei kažko trūksta – reikia tvarkyti prieš kelionę. Aš pats mačiau situaciją, kai žmogus turėjo danų veterinaro išduotą pasą, bet lietuviškoje pusėje kažkas ne taip suprato ir paprašė papildomų dokumentų. Pasirodė, kad veterinaras pamiršo įrašyti mikroschemos numerį. Maža klaida, bet didelė problema. Todėl – patikrinkite viską prieš kelionę.

9. Ar reikia karantino grįžtant į Lietuvą?

Ne, jei turite visus dokumentus tvarkingus. Karantinas taikomas tik tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, jei gyvūnas atvyksta iš ne ES šalies arba jei trūksta skiepų. Iš Danijos į Lietuvą – tai ES vidinis judėjimas, ir karantino nereikia. Bet jei gyvūnas serga arba įtariama liga – veterinaras gali nuspręsti izoliuoti. Tai retas atvejis, bet jis egzistuoja. Aš pats to nemačiau, bet kolega pasakojo apie katę, kuri atvyko su karščiavimu. Veterinaras pasienyje nusprendė, kad reikia patikrinti. Po dviejų dienų katė buvo paleista – pasirodė, tai buvo stresas, ne liga. Bet dvi dienas teko laukti. Nemalonu.

10. Kaip tvarkyti dokumentus, jei gyvūnas ilgai gyveno Danijoje?

Jei gyvūnas ilgai gyveno Danijoje, jo pasas turėtų būti atnaujintas Danijos veterinarijos. Tai reiškia, kad skiepai, sveikatos patikrinimai – viskas turi būti pažymėta pase. Jei kažko trūksta – reikia kreiptis į Danijos veterinarą ir paprašyti, kad užpildytų trūkstamus įrašus. Tai paprasta procedūra, bet reikia laiko. Aš rekomenduoju tai padaryti bent savaitę prieš kelionę, ne paskutinę dieną. Ir dar – jei gyvūnas buvo registruotas Danijoje (šunys turi būti registruoti), praneškite registrui, kad išvykstate. Tai ne privaloma, bet mandagu. Ir naudinga, jei kas nors nutiktų.

Kainos – Denmark Lietuva gyvūnų pervežimas

11. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Danijos į Lietuvą?

Kainos panašios kaip ir vežant iš Lietuvos į Daniją – mažas gyvūnas nuo 150 iki 250 eurų, vidutinis 200-350, didelis 300-450. Bet gali būti skirtumų – priklauso nuo to, kurioje pusėje užsakote. Kartais pigiau užsakyti iš Lietuvos pusės, kartais – iš Danijos. Priklauso nuo vežėjo. Aš pats rekomenduoju palyginti kelis variantus. Ir dar – paklauskite, kas įeina į kainą. Ar tai tik transportas, ar ir dokumentų tvarkymas, ar ir draudimas. Kartai pigiausias variantas neapima nieko, išskyrus transportą. O tada reikia mokėti papildomai už viską. Skaitykite smulkų šriftą.

12. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno dydžio?

Taip, didesnis gyvūnas – didesnė kaina. Tai logiška – didesnis gyvūnas užima daugiau vietos, reikia didesnio narvo, daugiau resursų. Mažas šuo ar katė gali tilpti į standartinį narvą, kuris telpa į mikroautobusą. Didelis šuo – tai jau kitas reikalas. Kartais reikia specialaus narvo, kartais – atskiros vietos. Aš pats mačiau, kaip vežėjas atsisakė vežti Berno zenenhundą, nes neturėjo pakankamai vietos. Teko ieškoti kito vežėjo. Todėl – jei turite didelį šunį, praneškite vežėjui iš anksto. Ne „turiu šunį", o „turiu 40 kg sveriantį šunį". Tikslumas svarbu.

13. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada pranešama?

Gali būti. Pavyzdžiui, mokestis už papildomą sustojimą, jei gyvūną reikia paimti ne pagrindiniame maršruto taške. Arba mokestis už dokumentų tvarkymą, jei vežėjas padeda su pasu ar skiepais. Arba mokestis už draudimą, jei jis neįeina į pagrindinę kainą. Aš pats rekomenduoju visada klausti – „ar tai galutinė kaina?" Jei vežėjas sako „taip" – gerai. Jei sako „gali būti papildomų mokesčių" – klauskite, kokių. Ir prašykite viską raštu. Ne todėl, kad nepasitikiu, bet todėl, kad taip saugiau visiems. Ypač kai kalbama apie pinigus.

14. Ar galima derėtis dėl kainos?

Kartais galima, bet ne visada. Jei vežėjas turi fiksuotas kainas – nesiderės. Bet jei vežėjas veža tik jūsų gyvūną – galima tartis. Ypač jei esate lojalus klientas arba rekomenduojate kitiems. Aš pats mačiau, kaip žmogus derėjosi dėl 20 eurų nuolaidos ir gavo. Bet mačiau ir kaip žmogus bandė derėtis dėl pusės kainos – tai jau per daug. Vežėjas turi savo išlaidas – degalai, draudimas, laikas. Jei kaina per maža – kažkur taupoma. Ir tai gali būti saugumo sąskaita. Todėl – derėkitės protingai, bet ne per daug.

15. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie prašo avanso – 30-50 procentų prieš kelionę, likutį – pristačius. Kiti prašia visos sumos iš anksto. Treti – tik po kelionės. Aš pats rekomenduoju mokėti dalį prieš, dalį po. Tai saugiau abiem pusėm. Jei vežėjas prašo visos sumos iš anksto – paklauskite, kodėl. Galbūt turi paaiškinimą, galbūt ne. Ir dar – prašykite kvito arba sutarties. Ne tik žodinio susitarimo. Jei kas nors nutinka – žodinis susitarimas nieko nevertas. Raštiškas – jau kažkas.

Gyvūnų paruošimas – prieš kelionę

16. Kaip paruošti gyvūną kelionei iš Danijos į Lietuvą?

Tas pats principas kaip ir vežant iš Lietuvos – pripratinkite prie narvo, nešerkite sunkiai prieš kelionę, pasivaikščiokite, pasiimkite pažįstamą daiktą. Bet yra vienas papildomas dalykas – jei gyvūnas ilgai gyveno Danijoje, jis gali būti nepratęs prie ilgų kelionių. Danijoje dauguma žmonių gyvena butuose, gyvūnai nevažinėja tiek daug. Todėl gali būti, kad gyvūnas bus labiau stresuotas nei paprastai. Aš pats mačiau katę, kuri Danijoje gyveno trejus metus ir niekada nebuvo ilgiau nei pusvalandį automobilyje. Kelionė į Lietuvą buvo jos pirmoji ilga kelionė. Stresas buvo didelis, bet vežėjas sugebėjo su tuo susitvarkyti. Svarbu – pranešti vežėjui apie situaciją.

17. Ką daryti, jei gyvūnas pripratęs prie kitokios aplinkos?

Gyvūnas, ilgai gyvenęs Danijoje, gali būti pripratęs prie kitokios rutinos – kitoks maistas, kitoks vedžiojimo grafikas, kitokia aplinka. Grįžus į Lietuvą reikės laiko adaptacijai. Bet kelionės metu svarbu išlaikyti kuo daugiau pažįstamų dalykų. Pasiimkite tą patį maistą, tą patį pledą, tą patį žaislą. Jei gyvūnas pripratęs prie tam tikro vedžiojimo laiko – stenkitės išlaikyti tą grafiką kelionės metu. Tai skamba smulkmeniškai, bet veikia. Gyvūnai yra rutinos padarai. Kuo daugiau pažįstamų dalykų, tuo mažiau streso.

18. Ar reikia specialaus pasiruošimo ilgai kelionei?

Ilga kelionė – tai 16-20 valandų. Tai ilgai net žmogui, ne tik gyvūnui. Todėl pasiruošimas svarbus. Pirmiausia – veterinaro patikra prieš kelionę. Antra – tinkamas narvas. Trečia – vanduo ir maistas. Ketvirta – pažįstami daiktai. Penkta – jei gyvūnas jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite patys. Aš pats rekomenduoju pradėti ruoštis bent savaitę prieš kelionę. Ne paskutinę dieną. Ir dar – jei gyvūnas turi sveikatos problemų, praneškite vežėjui. Alergijas, vaistus, bet ką. Kuo daugiau informacijos, tuo geriau pasiruošta.

Kelionės metu – kas vyksta

19. Kaip vežėjas prižiūri gyvūnus kelionės metu?

Profesionalus vežėjas stebi gyvūnus reguliariai – kas valandą ar dvi. Tikrina, ar viskas gerai, ar nereikia vandens, ar gyvūnas ramus. Jei kažkas negerai – reaguoja. Sustabdo, patikrina, prireikus – veža pas veterinarą. Aš pats mačiau, kaip vežėjas pastebėjo, kad šuo pradėjo keistai elgtis – blaškėsi, cypė. Sustabdė, patikrino – pasirodo, uodega įstrigo tarp narvo grotų. Išlaisvino, viskas gerai. Bet jei vežėjas nebūtų pastebėjęs – galėjo būti blogiau. Todėl – rinkitės vežėją, kuris rūpinasi, o ne tik veža.

20. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Patyręs vežėjas turi pirmosios pagalbos rinkinį ir žino, kur yra veterinarijos klinikos pakeliui. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba elgtis neįprastai – reikia stabdyti ir vertinti situaciją. Kartais tai tik stresas, kartais – kažkas rimčiau. Aš žinau atvejį, kai katė kelionės metu pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija. Vežėjas laiku pastebėjo, nuvežė į artimiausią kliniką, viskas baigėsi gerai. Bet jei vežėjas nekreipia dėmesio – gali būti blogai. Todėl – rinkitės vežėją, kuris žino, ką daro. Ir pasakykite vežėjui apie bet kokias sveikatos problemas prieš kelionę.

21. Ar galima susisiekti su vežėju kelionės metu?

Turėtų būti galima. Geras vežėjas duoda savo telefono numerį ir atsako į skambučius ar žinutes. Bet nesitikėkite, kad atsakys iš karto – jis vairuoja. Gali atsakyti per pertrauką. Aš pats rekomenduoju susitarti dėl komunikacijos iš anksto. Pavyzdžiui – „praneškite man kiekvieną kartą, kai sustosite" arba „parašykite, kai būsite pusiaukelėje". Taip ramiau. Ir dar – nebombarduokite vežėjo žinutėmis kas 10 minučių. Tai trukdo vairuoti ir erzina. Viena žinutė per kelias valandas – pakanka.

Atvykus – kas toliau

22. Ką daryti atvykus į Lietuvą su gyvūnu?

Pirmiausia – leiskite gyvūnui atsigauti. Ilga kelionė, stresas, nauja (arba sena) aplinka. Duokite vandens, pasivaikščiokite, leiskite užuosti. Antra – jei gyvūnas ilgai negyveno Lietuvoje, gali reikėti laiko adaptacijai. Kita aplinka, kiti kvapai, kitas ritmas. Trečia – jei reikia, apsilankykite pas veterinarą. Ypač jei pastebite kokių nors sveikatos pokyčių. Ketvirta – jei gyvūnas buvo registruotas Danijoje, praneškite registrui, kad grįžote. Penkta – grįžkite prie įprastos rutinos kuo greičiau. Gyvūnai mėgsta rutiną. Kuo greičiau grįšite prie normalaus gyvenimo, tuo greičiau gyvūnas atsigaus.

23. Ar reikia išregistruoti gyvūną iš Danijos registro?

Šunys Danijoje turi būti registruoti „Det Centrale Hunderegister". Jei grįžote į Lietuvą ir nebegyvensite Danijoje – reikia pranešti registrui. Tai galima padaryti internetu arba telefonu. Neprivaloma, bet rekomenduojama. Jei nepranešite – registras rodys, kad šuo vis dar Danijoje. Tai gali sukelti nesusipratimų, ypač jei kas nors nutiktų. Aš pats rekomenduoju tai padaryti – užtrunka penkias minutes, bet išvengsite galimų problemų. Ir dar – jei turite gyvūno draudimą Danijoje, praneškite draudimo bendrovei, kad išvykstate. Galbūt galėsite nutraukti sutartį ir susigrąžinti dalį pinigų.

24. Ką daryti, jei gyvūnas sunkiai adaptuojasi grįžus?

Adaptacija gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Priklauso nuo gyvūno ir nuo to, kiek laiko jis gyveno Danijoje. Svarbiausia – kantrybė. Neverskite gyvūno daryti to, ko jis nenori. Leiskite jam pačiam tyrinėti aplinką, užuosti, priprasti. Jei gyvūnas neėda, negeria arba elgasi keistai ilgiau nei kelias dienas – kreipkitės į veterinarą. Galbūt tai stresas, galbūt kažkas kita. Aš pats mačiau šunį, kuris grįžus iš Danijos savaitę nenorėjo eiti pasivaikščioti. Pasirodė, jis bijojo gatvės triukšmo – Danijoje gyveno ramioje vietoje, o Lietuvoje – prie judrios gatvės. Po poros savaičių priprato. Bet ta savaitė buvo sunki.

25. Ar galima vežti gyvūną atgal į Daniją, jei nepavyko adaptuotis?

Taip, galima. Bet tai reiškia dar vieną kelionę, dar vieną stresą, dar vienas išlaidas. Todėl prieš grįžtant gerai pagalvokite, ar tikrai norite. Jei gyvūnas sunkiai adaptuojasi – galbūt reikia daugiau laiko, ne grįžti atgal. Bet jei situacija beviltiška – grįžkite. Gyvūno gerovė svarbiau nei bet kas kitas. Aš pats mačiau situaciją, kai šuo grįžo iš Danijos, neprisitaikė, ir šeimininkas nusprendė grąžinti jį atgal į Daniją. Po antros kelionės šuo vėl buvo laimingas. Kartais taip būna. Ne viskas tinka visiems.

26. Ką daryti, jei vežėjas pristatė ne tą gyvūną?

Tai labai retas atvejis, bet jis nutinka. Ypač jei vežėjas veža kelis panašius gyvūnus. Pirmiausia – nesinervinkite. Antra – susisiekite su vežėju ir paaiškinkite situaciją. Trečia – jei vežėjas pripažįsta klaidą, jis turėtų pataisyti situaciją – grąžinti jūsų gyvūną ir paimti ne tą. Ketvirta – jei vežėjas neigia – turite dokumentus, nuotraukas, mikroschemos numerį. Penkta – jei situacija neišsprendžiama – kreipkitės į policiją. Aš pats to nemačiau, bet girdėjau istoriją apie dvi panašias kates, kurios buvo supainiotos. Po dienos viskas išsprendėsi, bet ta diena buvo stresinė. Todėl – visada patikrinkite mikroschemos numerį prieš priimdami gyvūną.

Išvada

Gyvūnų pervežimas tarp Danijos ir Lietuvos – tai kasdienė paslauga, bet ji reikalauja pasiruošimo. Grafikas, dokumentai, kainos – viską reikia žinoti iš anksto. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, paruošti gyvūną kelionei ir būti lankstiems. Kelionės metu visko gali nutikti – vėlavimai, gedimai, stresas. Bet jei vežėjas patikimas – viskas išsprendžiama. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau vienu klausimu daugiau, nei viena problema daugiau. Sėkmės kelyje.