Vežame į Daniją gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kasdien vežame gyvūnus į Daniją – tai mūsų pagrindinė veikla jau kelerius metus. Šunys, katės, triušiai, šeškai – kiekvienas su savo istorija, savo šeimininko rūpesčiais. Žinau, ką reiškia atiduoti savo augintinį svetimiems – pats patyriau, kai reikėjo vežti savo šunį pas seserį į Olborgą. Nerimas, abejonės, klausimai. Todėl suprantu kiekvieną, kas skambina ir klausia – ar saugu, ar viskas bus gerai. Atsakau sąžiningai – saugu, bet reikia pasiruošti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausius klausimus.

Maršrutai – vežame gyvūnus į Daniją

1. Kokiais maršrutais vežate į Daniją?

Pagrindinis maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, tada per Švedijos tiltą arba keltu į Daniją. Yra ir alternatyvus maršrutas – per Lenkiją, Vokietiją, tiesiai į Daniją per sieną. Pasirenkame priklausomai nuo eismo, oro, pristatymo vietos. Kopenhagai artimesnis tiltas per Švediją, Olborgui – tiesioginis kelias per Vokietiją. Kelionė trunka 14-18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Stengiamės rinktis greičiausią kelią, bet ne aukojant saugumą. Vieną kartą tiltas per Švediją buvo uždarytas dėl remonto – teko važiuoti kitu keliu, užtrukome ilgiau. Bet gyvūnai saugiai pasiekė tikslą.

2. Ar vežate tik į Kopenhagą?

Ne, vežame į visus Danijos miestus – Kopenhagą, Arhusą, Odensę, Olborgą, Esbjergą, Randersą, Koldingą, kitus. Kur tik reikia, ten vežame. Jei adresas kaimo vietovėje – taip pat, bet gali būti papildomas mokestis už atstumą. Svarbu tiksliai nurodyti adresą užsakymo metu. Kartais Danijos kaimai painūs, gatvių pavadinimai panašūs. Vieną kartą važiavome rato, kol radome namą – šeimininkas davė neteisingą adresą. Nuo tada prašome patvirtinti adresą prieš kelionę. Geriau duoti koordinates nei gatvės pavadinimą.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Kopenhagą?

Iš Vilniaus iki Kopenhagos yra apie 1200 kilometrų. Kelionė trunka apie 14-16 valandų, priklausomai nuo eismo ir sustojimų. Iš Kauno – šiek tiek trumpiau, iš Klaipėdos – dar trumpiau. Bet tai ne greitasis pervežimas – stojame kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti. Saugumas svarbiau nei greitis. Vieną kartą klientė skambino kas dvi valandas klausdama, kur mes – supratau, kad reikia aiškiau komunikuoti. Dabar siunčiame GPS nuorodą. Ir dar – žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau dėl sniego ir ledo.

4. Ar vežate ir iš kitų miestų, ne tik iš Vilniaus?

Taip, vežame iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, kitų miestų. Jei gyvenate mažesniame mieste ar kaime, galime atvažiuoti pasiimti – tai papildoma paslauga. Svarbu suderinti laiką. Kartais žmonės klausia – ar vežate iš Zarasų? Taip, vežame, bet reikia derinti. Kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo daugiau laiko reikia. Bet mes neatsisakome. Kiekvienas klientas svarbus, net jei gyvena toli.

5. Kaip dažnai važiuojate į Daniją?

Kiekvieną dieną, tai mūsų įprastas grafikas. Kartais vieną kartą, kartais du – priklauso nuo užsakymų. Savaitgaliais taip pat dirbame, nors mažiau intensyviai. Šventinėmis dienomis – pagal susitarimą. Jei užsakymų daug, papildomai išsiunčiame antrą automobilį. Stengiamės neperkrauti, nes gyvūnams reikia erdvės. Rezervuoti rekomenduoju bent 2-3 dienas prieš, bet kartais pavyksta ir skubiau. Ypač ne sezono metu – žiemą mažiau užsakymų, todėl lengviau rasti vietą.

Dokumentacija – gyvūnų vežimas į Daniją

6. Kokius dokumentus reikia turėti?

Priklauso nuo gyvūno. Šunims, katėms, šeškams – gyvūno pasas, mikroschema, skiepas nuo pasiutligės, sveikatos pažymėjimas. Kitiems gyvūnams – sveikatos pažymėjimas, kartais pasas. Veterinaras žino, ko reikia – eikite pas jį bent mėnesį prieš kelionę. Jis patikrins mikroschemą, skiepus, išduos pasą. Sveikatos pažymėjimą reikia gauti prieš pat kelionę – jis galioja tik 10 dienų. Negalima gauti per anksti. Vieną kartą klientas atvežė pažymėjimą, kuris jau buvo pasibaigęs – teko laukti naujo. Tai užtruko dieną.

7. Ar reikia vertimo dokumentams?

Paprastai ne – veterinaras užpildo pasą lietuvių ir anglų kalbomis. Sveikatos pažymėjimas taip pat būna dviem kalbomis. Bet jei dokumentas tik lietuvių kalba, gali reikėti vertimo. Geriau pasitikrinkite pas veterinarą – jis žino. Mes neprašome vertimo, bet negarantuojame, kad Danijos pusė priims. Vieną kartą buvo problema su vertimu – veterinaras parašė tik lietuviškai, ir pasienyje kilo klausimų. Galiausiai praėjo, bet užtruko. Todėl visada rekomenduoju dvikalbį dokumentą.

8. Ką daryti, jei pasas pasimetė?

Je pasas pasimetė, reikia gauti naują pas veterinarą. Tai trunka apie savaitę, priklausomai nuo veterinaro užimtumo. Veterinaras patikrins mikroschemą, peržiūrės skiepų istoriją, išduos naują pasą. Jei skiepų istorija nežinoma – gali tekti skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Todėl saugokite pasą – tai svarbus dokumentas. Mes neatsakome už pamestus dokumentus, bet galime patarti, kur kreiptis. Ir dar – pasą reikia turėti kelionės metu, ne tik prieš ją. Be paso negalima.

9. Ar reikia papildomų dokumentų vežant gyvūną pardavimui?

Taip, jei vežate gyvūną pardavimui, reikia komercinių dokumentų. Tai kitos taisyklės nei paprastam pervežimui. Reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda valstybinė veterinarijos tarnyba. Procesas sudėtingesnis, trunka ilgiau. Mes ne visada galime vežti komercinius gyvūnus – priklauso nuo situacijos. Skambinkite, pasitarsime. Jei vežate vieną šunį dovanoti draugui – tai ne komercinis vežimas. Bet jei vežate penkis šuniukus pardavimui – jau komercinis. Svarbu būti sąžiningam.

10. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą pase?

Jei veterinaras padarė klaidą, reikia kreiptis atgal pas jį, kad ištaisytų. Tai gali užtrukti – priklauso nuo veterinaro. Mes negalime vežti su klaidingu pasu – pasienyje gali būti problemų. Vieną kartą veterinaras įrašė neteisingą mikroschemos numerį – teko grįžti, gauti naują įrašą, ir vežti kitą dieną. Tai kainavo papildomai, bet ne mūsų kaltė. Todėl visada sakau – patikrinkite pasą prieš kelionę. Du kartus. Ir dar – jei veterinaras atsisako taisyti, kreipkitės į kitą.

Gyvūno būklė – vežame į Daniją gyvūnus

11. Kokia turi būti gyvūno būklė prieš kelionę?

Gyvūnas turi būti sveikas, paskiepytas, su visais dokumentais. Jei serga – negalima vežti. Jei nėščia – nerekomenduojama. Jei labai senas arba labai jaunas – reikia pasitarti. Svarbu, kad gyvūnas būtų pripratęs prie bokso – jei ne, pradėkite mokyti bent savaitę prieš kelionę. Trumpi uždarymai bokse, palaipsniui ilgesni. Taip pat svarbu, kad gyvūnas būtų pavalgęs, bet ne per daug. Ir išvestas pasivaikščioti. Maži dalykai, bet svarbūs. Mes pastebime, kai gyvūnas paruoštas – jis ramiau keliauja.

12. Ar galima vežti agresyvų gyvūną?

Galima, bet reikia informuoti iš anksto. Tada imamės papildomų atsargumo priemonių – stipresni boksai, atsargiau elgiamės. Agresyvūs gyvūnai kelia stresą ne tik sau, bet ir kitiems gyvūnams, todėl gali tekti vežti atskirai. Tai kainuoja daugiau, bet saugiau. Vieną kartą šuo įkando vairuotojui – nieko rimto, bet nemalonu. Nuo tada prašome informuoti apie agresiją. Ir dar – jei gyvūnas labai agresyvus, galbūt reikia raminamųjų. Bet tik veterinaro paskirtų. Jokių savavališkų sprendimų.

13. Ką daryti, jei gyvūnas alergiškas?

Jei gyvūnas alergiškas, būtinai informuokite. Nurodykite, kam alergiškas – maistui, vaistams, medžiagoms. Mes atsižvelgsime. Vieną kartą katė alergiška buvo vištienai – davėme kitą maistą, viskas gerai. Bet jei nežinome, galime netyčia duoti alergeną. Todėl svarbu pasakyti. Taip pat, jei gyvūnas vartoja vaistus nuo alergijos, perduokite juos su nurodymais. Mes duosime pagal grafiką. Alergija gali būti rimta – anafilaksinis šokas, dusulys. Todėl geriau per daug informacijos nei per mažai.

14. Ar vežate nėščius gyvūnus?

Nerekomenduojame, ypač paskutiniais nėštumo mėnesiais. Kelionė yra stresas, gali sukelti komplikacijų. Jei tikrai reikia, pasitarkite su veterinaru. Mes neatsisakome vežti, bet perspėjame apie riziką. Vieną kartą vežėme nėščią kalę – veterinaras leido, kelionė praėjo gerai, bet aš nerimavau. Geriau planuoti kelionę prieš nėštumą arba po jo. Ir dar – jei gyvūnas jau pradėjo gimdyti, jokiu būdu nevežkite. Tai skubus atvejis, reikia veterinaro.

15. Kaip elgtis, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Jei gyvūnas susirgo kelionės metu, sustojame, vertiname situaciją. Jei lengva – duodame vandens, stebime. Jei rimčiau – ieškome veterinaro. Turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet tai ne veterinaro kabinetas. Vieną kartą šuo pradėjo vemti ir viduriuoti – sustojome, veterinaras davė vaistų, ir kelionė tęsėsi. Šeimininkui pranešėme iš karto. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei gyvūnas karščiuoja, vemia, viduriuoja – reaguojame. Geriau sustoti ir patikrinti nei važiuoti toliau ir rizikuoti.

Kelionės sąlygos – vežame gyvūnus kiekvieną dieną

16. Kokios sąlygos transporte?

Transporte palaikome 18-22 laipsnių temperatūrą, ventiliaciją, švarą. Kiekvienas gyvūnas turi savo boksą arba skyrių. Boksai valomi ir dezinfekuojami po kiekvienos kelionės. Turime vandens, maisto, pakratų. Automobiliai reguliariai tikrinami – techniškai, higieniškai. Tai ne prabanga, o būtinybė. Mes vežame gyvūnus, ne krovinius. Vieną kartą klientas paklausė – ar jūsų automobilyje yra kondicionierius? Taip, yra. Ir šildymas. Ir ventiliacija. Visi patogumai. Ne dėl mūsų, o dėl gyvūnų.

17. Kiek gyvūnų vienu metu vežate?

Paprastai 3-5 gyvūnus, priklausomai nuo dydžio. Maži gyvūnai telpa daugiau, dideliems reikia daugiau vietos. Stengiamės neperkrauti. Jei užsakymų daugiau, siunčiame antrą automobilį arba deriname kitą dieną. Yra buvę, kad vienu metu vežėme 6 mažus šunis – visi tilpo, visiems buvo erdvė. Bet tai ribinis skaičius. Didelių gyvūnų daugiau nei 3-4 nevežame. Svarbu, kad kiekvienas gyvūnas jaustųsi patogiai.

18. Ar gyvūnai bendrauja tarpusavyje?

Ne, gyvūnai būna atskirti. Kiekvienas turi savo erdvę, kad nebūtų streso ar konfliktų. Net jei du šunys iš tos pačios šeimos, jie gali būti kartu tik jei šeimininkas prašo. Paprastai atskiriame. Katės visada atskirai – jos nemėgsta svetimų. Triušiai – taip pat. Paukščiai – atskirai. Svarbu, kad gyvūnai jaustųsi saugiai. Vieną kartą du šunys iš tos pačios šeimos keliavo kartu – jiems buvo ramiau. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

19. Ką darote, jei gyvūnas pabėga?

Gyvūnas negali pabėgti – boksai užrakinti, durys uždarytos. Bet jei taip nutiktų – sustojome, gauname. Turime pavadžius, gaudykles. Vieną kartą katė ištrūko per sustojimą – vairuotojas gaudė 10 minučių, bet pagavo. Nuo tada atsargiau atidarome boksus. Ir dar – gyvūnai turi mikroschemas, todėl net jei pabėgtų, galėtume rasti. Bet tai labai retas atvejis. Mūsų sistema sukurta taip, kad pabėgimas beveik neįmanomas.

Pristatymas – vežame į Daniją gyvūnus

20. Kaip vyksta pristatymas Danijoje?

Pristatome iki durų – nurodytu adresu. Vairuotojas skambina iš anksto, kad žinotumėte. Perduoda gyvūną su dokumentais. Jūs patikrinate, ar viskas gerai, ir pasirašote. Jei kas nors netinka – pasakykite iš karto. Mes neignoruojame problemų. Po pristatymo prašome patvirtinti, kad viskas gerai – tai mums svarbu. Jei negalite priimti sutartu laiku, praneškite iš anksto. Galime pakeisti laiką arba vietą. Svarbiausia – komunikacija.

21. Kas priima gyvūną Danijoje?

Asmuo, kurį nurodėte užsakymo metu. Tai gali būti šeimininkas, giminaitis, draugas arba naujas savininkas. Svarbu, kad žmogus turėtų asmens tapatybės dokumentą. Mes patikriname, ar tai teisingas asmuo. Jei niekas neatvyksta, bandome susisiekti. Laukiame iki 30 minučių. Vieną kartą žmogus užmiršo, kad gyvūnas atvyksta – skambinome, laukėme, galiausiai atvažiavo. Visokių situacijų būna. Svarbu – pranešti, jei planai keičiasi.

22. Ką daryti, jei gyvūnas neatpažįsta naujo šeimininko?

Tai normalu – gyvūnui reikia laiko priprasti. Naujas šeimininkas turėtų būti ramus, kantrus. Negalima versti gyvūno bendrauti – leiskite jam pačiam ateiti. Pirmos dienos gali būti sunkios – gyvūnas gali slėptis, nevalgyti, kniaukti ar loti. Tai praeina. Mes patariame naujiems šeimininkams, bet tai jų atsakomybė. Vieną kartą šuo pabėgo iš naujų namų pirmą dieną – radome jį už kelių kilometrų. Nuo tada patariame laikyti gyvūną viduje pirmas kelias dienas.

23. Ar galima atsiimti gyvūną kitur, ne nurodytu adresu?

Taip, jei pranešate iš anksto. Galime pakeisti pristatymo vietą, bet reikia suderinti. Jei pranešate paskutinę minutę, gali būti sudėtinga. Svarbu, kad nauja vieta būtų pasiekiama ir saugi. Mes nevežame gyvūnų į neaiškias vietas – tamsūs parkai, apleisti pastatai. Tik normalūs adresai. Ir dar – jei keičiate vietą, gali keistis ir kaina. Priklauso nuo atstumo. Deriname individualiai.

Papildoma informacija – vežame gyvūnus į Daniją

24. Ar teikiate kitas paslaugas?

Pagrindinė paslauga – pervežimas. Bet galime padėti su dokumentų tvarkymu – nukreipti pas veterinarą, patarti. Taip pat galime rekomenduoti gyvūnų viešbučius Danijoje, jei reikia laikino apgyvendinimo. Kartais žmonės prašo nupirkti maisto – tai ne mūsų paslauga, bet kartais padedame. Svarbiausia – pervežimas. Kitus dalykus darome, kai galime. Jei reikia kažko ypatingo – skambinkite, kalbėsime. Mes lankstūs.

25. Kaip su jumis susisiekti?

Skambinkite telefonu arba rašykite el. paštu. Atsakome greitai – paprastai per kelias valandas. Jei skubu – skambinkite, ne rašykite. Telefonu greičiau. Dirbame kiekvieną dieną, todėl visada esame pasiekiami. Jei neatsiliepiame – palikite žinutę, perskambinsime. Ir dar – WhatsApp ir Viber taip pat naudojame. Kiekvienam patogiau. Svarbiausia – susisiekti. Mes ne vaiduokliai, o realūs žmonės, kurie veža gyvūnus.

Išvada

Vežame gyvūnus į Daniją kiekvieną dieną, ir tai darome su atsakomybe bei rūpesčiu. Kiekvienas gyvūnas mums svarbus, kiekvienas šeimininkas – partneris. Suprantame jūsų nerimą, nes patys tai išgyvenome. Jei turite klausimų – skambinkite. Jei norite užsakyti – rašykite. Laukiame jūsų augintinių – saugiai nugabensime į Daniją.