Šunų pervežimas Danija, Vežame kiekvieną dieną

Žmonės dažnai klausia: ar tikrai vežate kasdien? Taip – vežame. Maršrutu Lietuva–Danija–Lietuva sukasi mūsų transportai beveik be perstojo. Tai ne gražūs žodžiai, o realybė – grafikas sudarytas savaitėms į priekį, vairuotojai rotuojasi, transportai keičiasi. Kodėl kasdien? Nes poreikis didelis. Vieni kraustosi gyventi į Daniją ir nori pasiimti savo šunį. Kiti – perka veislinį šuniuką iš Danijos veislyno. Treti – tiesiog augintinį reikia perkelti iš taško A į tašką B. Priežasčių daug, bet sprendimas vienas – reguliarūs pervežimai. Žinoma, kiekviena kelionė turi savo specifiką. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – ne. Bet esmė ta, kad mes esame čia ir vežame.

Dokumentai – šunų pervežimas Danija, vežame kiekvieną dieną

1. Kokie dokumentai būtini šunų pervežimui į Daniją?

Klasikinis rinkinys – EU veterinarijos pasas su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašu ir veterinaro parašu. Mikročipas turi atitikti ISO standartą. Skiepas turi būti atliktas bent 21 dieną prieš kelionę – tai nėra rekomendacija, o reikalavimas. Be to, veterinarijos sveikatos pažymėjimas – galioja dešimt dienų, todėl jo negalima išduoti per anksti. Viskas paprasta, teoriškai. Bet praktikoje – painiavos. Vienas klientas paskambino ir pasakė, kad jo veterinaras nežino, kuri skiepų data tinka – pirminis skiepas ar pakartotinis. Pasirodo, veterinaras nekvalifikuotas – teko ieškoti kito. Tokių atvejų pasitaiko. Todėl visada siūlome pasitarti su mumis prieš kreipiantis pas veterinarą – galime pasakyti, ko reikia.

2. Ką daryti, jei šuns pasas baigia galioti?

Jei pasas baigia galioti – reikia naujo. Tai ne automatinis procesas – veterinaras turi išduoti naują dokumentą su visais įrašais iš senojo. Senas pasas paprastai pasilieka pas šeimininką kaip archyvas. Svarbu – mikročipo numeris turi likti tas pats, nes jis susietas su gyvūnu. Vienas atvejis – veterinaras klaidingai įrašė kitą mikročipo numerį naujame pase. Reikėjo taisyti – užtruko dieną. Todėl po kiekvieno paso gavimo patikrinkite visus numerius, datas ir parašus. Tai skamba nuobodžiai, bet gali išgelbėti nuo didelių problemų pasienyje.

3. Ar reikia papildomų dokumentų vežant šunis komerciniais tikslais?

Taip – tai visai kitas režimas. Jei vežate šunis pardavimui ar veisimui, reikalavimai griežtesni. Reikia ne tik veterinarijos paso, bet ir komercinio sertifikato, dokumentų apie kilmę, kartais netgi leidimo iš atitinkamų institucijų. Mes vežame augintinius – ne komercines siuntas. Bet jei veislyno savininkas nori parduoti šuniukus ir vežti juos naujiems šeimininkams – tai laikoma nekomerciniu pervežimu, jei šuniukai vežami pas naują savininką. Tačiau riba plona – geriau pasitarti su veterinaru ar VMVT, kad nekiltų klausimų. Burokratija – tai dalykas, kurio nekenčiu, bet su kuriuo reikia susitaikyti.

4. Kokios dažniausios dokumentų klaidos?

Dažniausia – ne tas mikročipo numeris. Antra – skiepo data neaiški arba neteisinga. Trečia – veterinaras pamiršo parašą ar antspaudą. Ketvirta – sveikatos pažymėjimas pasenęs. Penkta – pasas išduotas ne EU formos. Tai viskas, su kuo susidūriau praktikoje. Ir dar vienas dalykas – kartais veterinarai rašo lotyniškai, o pasieniečiai ne visada supranta – tai sukelia nereikalingus klausimus. Todėl visada prašome aiškių, įskaitomų įrašų. Vienas veterinaras rašo kaip gydytojas – niekas neskaito. Geriau paprašyti perrašyti aiškiau, nei ginčytis pasienyje.

5. Ar skiepo galiojimo laikas skiriasi pagal vakcinų gamintoją?

Taip, skiriasi. Kai kurios vakcinos galioja vienerius metus, kitos – dvejus ar net trejus. Svarbu, kad pasibaigimo data būtų aiškiai nurodyta pase. Jei veterinaras nenurodo – kyla klausimų. Vienas atvejis – šuo atvyko į Daniją su pasu, kuriame vakcinos galiojimo data buvo neįrašyta. Veterinaras pasienyje paprašė papildomo patvirtinimo – teko skambinti veterinarui Lietuvoje. Užtruko pusdienį. Dėl to – visada prašome pilnų įrašų, nes tai sutaupo laiko ir nervų.

Kelionė – šunų pervežimas Danija, vežame kiekvieną dieną

6. Kaip suplanuoti šuns pervežimą, jei vežame kasdien?

Paprastai. Skambinate, pasakote, kada norite, kad šuo būtų paimtas, mes pažiūrime į grafiką ir randame artimiausią laisvą vietą. Kadangi vežame kasdien, retai kada reikia laukti ilgiau nei pora dienų. Bet jei norite konkrečios datos – geriau užsisakyti bent savaitę prieš, kad turėtume laiko viską suderinti. Ypač jei reikia mums tvarkyti dokumentus – tai užima papildomą laiką. Kartais žmonės skambina ir nori važiuoti rytoj – kartais pavyksta, kartais ne. Priklauso nuo to, ar transportas jau pilnas. Mes stengiamės būti lankstūs, bet negalime stebuklų daryti.

7. Koks maršrutas dažniausiai naudojamas?

Priklauso nuo sezono ir situacijos. Pagrindinis maršrutas – per Klaipėdą, keltu į Vokietiją (Kylą arba Rostoką), o iš ten per Daniją. Tai patogiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas. Alternatyva – per Lenkiją, be kelto. Tai ilgiau, bet kartais pigiau ir patikimiau, ypač kai keltai neplaukia dėl oro ar remonto. Mes naudojame abu maršrutus priklausomai nuo situacijos. Klientui tai gali būti nesvarbu – svarbu, kad šuo saugiai pasiektų tikslą. Bet jei norite žinoti – pasakysime tikslų maršrutą, kai planuosime kelionę.

8. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“ – ar tikrai kiekvieną?

Praktiškai taip, bet ne visada pažodžiui. Sekmadieniais dažniausiai nevežame – tai poilsio diena. Ir jei yra švenčių – tada irgi ne. Bet kitomis dienomis – taip, vežame. Yra savaičių, kai vežame penkis kartus, yra – keturis. Priklauso nuo užsakymų. Bet esmė ta, kad neturime ilgų pertraukų – ne po dvi savaites, kaip kai kurie vežėjai. Mūsų tikslas – kad klientas neturi laukti ilgai. Vienas žmogus sakė, kad kitas vežėjas jam pasakė „kitą mėnesį“ – pas mus retai taip būna. Turime pakankamai resursų, kad galėtume vežti reguliariai.

9. Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, bet ne visada pavyksta. Jei transportas dar turi laisvų vietų – priimame. Bet jei pilnas – reikia palaukti. Ypač savaitės viduryje – tada daugiausia užsakymų. Savaitgaliais ir pirmadieniais – mažiau, todėl geresnės galimybės. Rekomenduoju skambinti bent prieš kelias dienas, bet suprantu – kartais gyvenimas neleidžia planuoti. Vienas klientas paskambino sekmadienio vakarą ir norėjo, kad pirmadienį ryte paimtume šunį iš Kopenhagos – spėjome, bet vos. Reikėjo suktis greitai – sutvarkyti dokumentus, suorganizuoti transportą. Pavyko, bet ne visada taip sklandžiai. Taigi – kuo anksčiau, tuo geriau.

10. Ką daryti, jei reikia atšaukti užsakymą?

Atšaukti galima, bet prašome pranešti kuo anksčiau. Jei pranešate likus savaitei – jokių problemų. Jei pranešate likus parai – mes jau suplanavome transportą, skyrėme resursus – tada gali būti taikomas dalinis mokestis. Jei visiškai nepranešate – tada jau kita kalba. Mes suprantame, kad gyvenime atsitinka visko – ligos, skubūs reikalai. Bet prašome bent minimalaus pranešimo – tai pagarbos klausimas. Vienas klientas nepranešė, mes atvažiavome, niekas neatidarė durų – praradome laiką ir pinigus. Po to jis skambino ir atsiprašė – supratome, bet nemalonu. Komunikacija kainuoja penkias minutes – tiek ir prašome.

Kainos – šunų pervežimas Danija, vežame kiekvieną dieną

11. Kodėl kainos skiriasi nuo vežėjo iki vežėjo?

Daug priežasčių. Vieni vežėjai naudoja paprastus mikroautobusus be specialios įrangos – jiems išlaidos mažesnės, todėl gali pasiūlyti mažesnę kainą. Mes naudojame specializuotus transportus su ventiliacija, temperatūros kontrole, draudimu – tai kainuoja. Taip pat skirtumas – vairuotojų kvalifikacijos. Mūsų vairuotojai turi patirties su gyvūnais, praeina mokymus. Tai ne pigus dalykas. Be to, mes vežame kasdien – logistikos efektas leidžia kartais sumažinti kainą, bet ne visada. Svarbu suprasti, už ką mokate. Pigiausias variantas ne visada saugiausias. Bet brangiausias ne visada geriausias. Reikia ieškoti aukso vidurio.

12. Kaip palyginti skirtingų vežėjų pasiūlymus?

Pirmiausia – žiūrėkite, kas įskaičiuota. Keltų bilietai? Draudimas? Veterinarijos paslaugos? Kartai pasiūlymas atrodo pigus pradžioje, bet paskui pridedama daug papildomų mokesčių. Antras dalykas – reputacija. Paskaitykite atsiliepimus, paklauskite draugų. Trečias – komunikacija. Jei vežėjas neatsiliepia, neatsakinėja į klausimus – tai blogas ženklas. Ketvirtas – transporto aprašymas. Ar yra speciali įranga, ar tiesiog paprastas automobilis? Penktas – draudimas. Be draudimo – neverta net svarstyti. Mes visada siūlome palyginti, bet prašome žiūrėti ne tik kainą, o visumą.

13. Ar yra sezoninių kainų skirtumų?

Taip, yra. Vasarą – paprastai pigiau, nes mažiau užsakymų. Rudenį ir pavasarį – brangiau, nes paklausa didesnė. Taip pat prieš Kalėdas – daugiau užsakymų, ir kartais kainos šiek tiek aukštesnės. Bet tai ne drastiški skirtumai – kalba eina apie dešimt-dvidešimt procentų. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, bet negalime ignoruoti rinkos. Jei kuras pabrango trisdešimt procentų – tai tiesiogiai veikia mūsų kainas. Sąžiningai kalbant, kainodara yra vienas sudėtingiausių dalykų versle – nori būti sąžiningas, bet negali dirbti nuostolingai.

14. Ar galima sužinoti kainą be įsipareigojimų?

Žinoma. Skambinkite, rašykite – atsakysime, kiek kainuotų konkrečiai jūsų atveju. Tai nieko neįpareigoja. Mes ne tie, kurie pradeda spausti „užsisakyk dabar arba prarasi“ – tai ne mūsų stilius. Jei norite pagalvoti – puiku. Jei turite kitų klausimų – klauskite. Vienas žmogus skambino tris kartus per mėnesį, klausinėjo visko – galiausiai užsisakė. Kitas paskambino vieną kartą, pasakė „ačiū“ ir daugiau negirdėjome. Tai normalu. Mes norime, kad sprendimas būtų informuotas, o ne priimtas po spaudimo.

Rūšys – šunų pervežimas Danija, vežame kiekvieną dieną

15. Kokius šunis vežate dažniausiai?

Visas veisles, kurios leidžiamos. Lietuviams populiarūs retriveriai, bigliai, vokiečių aviganiai. Iš Danijos – dažnai veisliniai šunys: labradorai, auksaspalviai retriveriai, borderkoliai. Taip pat mažos veislės – jorkšyrai, maltos bišonai, taksai. Su mažais paprasčiau – jie telpa visur ir dažniausiai ramūs. Su dideliais – daugiau iššūkių. Vienas dogas – jis užėmė trečdalį transporto. Bet jis buvo toks ramus, kad beveik nejautėme jo buvimo. Kitaip nei tas mažas čihuahua, kuris lojo be sustojimo dvylika valandų. Dydis ne visada atitinka triukšmo lygį.

16. Ar vežate šunis su agresyvia praeitimi?

Tai jautrus klausimas. Šunys su agresijos istorija – tai rizika, kurią vertiname atsargiai. Jei šuo anksčiau užpuolė žmogų ar kitą gyvūną – gali būti, kad atsisakysime. Jei agresija susijusi tik su tam tikromis situacijomis – pavyzdžiui, agresyvus tik su kitais šunimis, bet ne žmonėmis – tada galime vežti atskirai, su papildomomis atsargumo priemonėmis. Vienas rotveileris su istorija – jo šeimininkas pripažino, kad šuo kartais agresyvus su nepažįstamais. Pasitarėme, nusprendėme vežti tik jį vieną, be kitų gyvūnų transporto viduje. Viskas praėvo gerai, bet neatsipalaidavome nė minutės. Tai rimtas sprendimas – saugumas pirmiausia.

17. Ką daryti, jei šuo yra neįgalus arba labai senas?

Seni ir neįgalūs šunys – tai ypatingas dėmesys. Jie gali keliauti, bet reikia atsižvelgti į jų būklę. Senas šuo gali turėti sąnarių problemų – jam reikia minkšto paviršiaus, dažnų stotelių. Aklas arba kurčias šuo – jam reikia ramesnės aplinkos, nes jis labiau priklausomas nuo kitų pojūčių. Veterinaro pažyma privaloma – jis turi patvirtinti, kad kelionė saugi konkrečiam gyvūnui. Vienas šuo su vėžiu keliavo pas naują savininką – veterinaras pasakė, kad kelionė nekenksminga, bet reikia vaistų. Visą kelią laikėme tų vaistų tvarkaraštį. Jis buvo lėtesnis kelionės tempas, bet šuo pasiekė tikslą gyvas ir ramus.

Pasiruošimas – šunų pervežimas Danija, vežame kiekvieną dieną

18. Kokius daiktus reikia paruošti šuns kelionei?

Vanduo – pirmas dalykas. Maistas – bent vienam patiekalui. Vaistai, jei veterinaras skyrė. Antklodė ar pledas su namų kvapu. Žaislas – jei šuo turi mėgstamą. Veterinarijos pasas ir sveikatos pažymėjimas. Ir dar – patogus pavadėlis, kad būtų galima išvesti per stoteles. Vienas klientas davė visą maišą daiktų – maistas, vanduo, trys žaislai, dvi antklodės, vaistai, ir netgi fotelį mažasis (nejuokauju). Mes pasiėmėme, kas reikalinga, o likusį pakavom atgal. Geriau mažiau, bet svarbiausia. Šuo nekeliauja su lagaminu.

19. Ar reikia kaip nors specialiai pakirpti šunį prieš kelionę?

Ne, nereikia. Bet jei šuo turi labai ilgą kailį ir kelionė karštu metu – galbūt verta apkarpyti. Tai ne privaloma, bet gali padėti. Taip pat verta įsitikinti, kad nagai nėra per ilgi – kad nesusižalotų kelionės metu. Vienas spanielis su ilgais nagais subraižė savo narvo vidų – nebuvo pavojinga, bet galėjo būti geriau. Žinoma, tai smulkmenos, bet smulkmenos kartais svarbios. Svarbiau – kad kailis būtų švarus ir be parazitų. Blusos transporte – tai ne ką pramogos.

20. Kaip elgtis, jei šuo labai prisirišęs prie šeimininko?

Tai sunku – tiek šuniui, tiek šeimininkui. Jei šuo be šeimininko negali nusiraminti – galbūt verta pagalvoti apie važiavimą kartu. Bet jei tai neįmanoma – padeda raminantys dalykai: marškinėliai su šeimininko kvapu, pažįstamas žaislas, skanėstai. Mes taip pat stengiamės būti su šunimi, kalbėti, liesti – ne visi šunys tai priima, bet dauguma nurimsta. Vienas kokers keliavo pirmą kartą be savo šeimininkės – pirmas valandas inkščia, bet paskui susirado patogią vietą ir užmigo. Tai buvo jo pirmas kartas – kitas, tikėtina, bus lengvesnis. Svarbiausia – kantrė.

Problemos – šunų pervežimas Danija, vežame kiekvieną dieną

21. Ką daryti, jei kelionės metu dingsta elektra transporto viduje?

Tai atsitiko mums prieš porą metų – sugedo generatorius, ir ventiliacija sustojo. Laimei, buvo žiema, todėl karšta nebuvo. Bet jei tai būtų vasara – būtų pavojinga. Mes turime atsarginius ventiliatorius, bet jie ne visada pakeičia visą sistemą. Tokiais atvejais – sustojame, ieškome sprendimo, o prireikus – keičiame transportą. Šunys paliekami saugioje vietoje, kol problema sprendžiama. Šeimininkams informuojame iš karto. Tai retas atvejis, bet mes turime planą B, C, ir D. Nes gyvūnai – ne daiktai, jie negali laukti, kol suremontuosime.

22. Ką daryti, jei šuo pradeda agresyviai elgtis kitų gyvūnų atžvilgiu?

Iš karto izoliuojame. Mūsų transportuose yra atskiros pertvaros, kad vienas gyvūnas neturėtų priėjimo prie kito. Jei šuo pradeda loti, urzgti ar bandyti pralaužti pertvarą – sustojame, vertiname situaciją. Kartais pakanka perkelti gyvūną į kitą vietą. Kartais reikia išvesti ir leisti atvėsti. Vienas atvejis – prancūzų buldogas užpuolė kitą šunį per pertvaros tarpą – laimei, nesusižeidė, bet visi buvo išsigandę. Po to perkėlėme jį į atskirą skyrių, ir likusi kelionė praėvo ramiai. Šunys – kaip žmonės, turi savo charakterius ir ne visada draugauja.

23. Ką daryti, jei šuo pabėga iš transporto?

Tai labai retas atvejis, bet pasitaiko. Vieną kartą vairuotojas atidarė duris, ir mažas terjeras iššoko kaip kulka. Laimei, buvome aikštelėje, ne kelyje. Po dvidešimt minučių su skanėstais pavyko sugauti. Bet tai buvo stresas visiems. Dabar mūsų procedūra griežtesnė – prieš atidarant bet kokias duris, visi gyvūnai turi būti užrakinti. Jokių išimčių. Ir vairuotojai nešioja ilgus pavadėlius tam atvejui, jei reikia greitai sureaguoti. Saugumas – tai procedūros ir pasiruošimas, o ne sėkmė.