Kas veža gyvūnus į Daniją?

Žmonės dažnai skambina ir klausia – kas iš viso veža gyvūnus į Daniją? Nes tai ne tas pats, kas įmesti dėžę į autobusą ir laukti. Gyvūnų pervežimas turi savo taisykles, savo logiką, ir savo niuansų, kurių paprastas žmogus iš karto nepagauna. Aš dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus, ir galiu pasakyti tiek – vežėjų yra, bet ne visi veža tą patį ir tuo pačiu būdu. Vieni specializuojasi šunyse, kiti imasi bet ko, kas turi keturias kojas. Svarbu suprasti, ko jums reikia, ir tada jau ieškoti, kas tai gali padaryti. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą į Daniją – nuo dokumentų iki kainų, nuo narvų iki tų situacijų, kai kažkas ne taip.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas į Daniją

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Daniją?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Tada skiepų įrašai, ypač pasiutligės vakcina, kuri turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei vežate šunį, katę ar šešką – tai ES gyvūno augintinio pasas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Dar reikia mikroschemos numerio, nes be jo pasas negalioja. Kartais žmonės skambina ir sako – turiu pasą, bet mikroschemos neįskaitė. Tada reikia iš naujo žymėti. Taip pat priklausomai nuo gyvūno rūšies gali reikėti papildomų pažymų, bet šunims, katėms ir šeškams pagrindas yra pasas ir skiepai. Viskas turi būti tvarkinga, kitaip pasienyje bus problemų.

2. Ar reikia veterinarijos pažymos prieš kelionę?

Taip, bet ji dažniausiai įeina į gyvūno pasą. Veterinaras pažymi, kad gyvūnas sveikas, paskiepytas, tinkamas transportuoti. Bet yra vienas dalykas – kai kurie vežėjai prašo papildomos pažymos, išduotos ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki kelionės. Tai priklauso nuo maršruto ir nuo to, per kurias šalis važiuojama. Aš pats turėjau atvejį, kai klientas atvažiavo su pasu, bet veterinaro pažyma buvo senesnė nei parašyta taisyklėse. Teko laukti, kol gaus naują. Todėl visada patariu – paskambinkite vežėjui ir paklauskite, ko konkrečiai reikia. Geriau vienu skambučiu daugiau, nei stovėti su gyvūnu ir laukti.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Pasas negali „pasibaigti" kaip asmens dokumentas, bet jame turi būti galiojantys skiepų įrašai. Jei pasiutligės vakcina nebegalioja – reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Tai reiškia, kad negalite išvažiuoti rytoj. Būna ir taip, kad pats pasas susidėvėjęs, puslapiai iškrito, įrašai neįskaitomi. Tada veterinaras išduoda naują pasą, bet visi duomenys turi būti perkelti iš senojo. Vienas mano pažįstamas vežėjas pasakojo, kad klientas atnešė pasą, kuris buvo perlietas kava – pusė įrašų nesimatė. Teko viską tvarkyti iš naujo. Taigi – patikrinkite dokumentus prieš kelionę, ne paskutinę dieną.

4. Ar reikia deklaruoti gyvūną pasienyje?

Paprastai ne, jei turite visus dokumentus ir gyvūnas keliauja su jumis arba su licencijuotu vežėju. Bet jei vežate gyvūną komerciniais tikslais – pavyzdžiui, parduodate ar dovanojate – tada jau kita istorija. Tada reikia komercinių dokumentų, veterinarinio patikrinimo pasienyje, kartais net karantino. Paprastas augintinio pervežimas iš taško A į tašką B – tai ne komercinis vežimas, ir tokiu atveju pakanka paso bei skiepų įrašų. Bet pasienyje gali paprašyti parodyti dokumentus, tai turėkite viską po ranka. Ir dar – jei vežate ne vieną gyvūną, o tris ar daugiau, taisyklės keičiasi. Trys gyvūnai jau gali būti laikomi komerciniu vežimu, net jei jie jūsų.

5. Kokios taisyklės taikomos jauniems gyvūnams?

Jaunesni nei 12 savaičių šuniukai ar kačiukai negali būti skiepyti nuo pasiutligės, nes vakcina jiems dar negalioja. O be pasiutligės skiepo – negalima kirsti sienos. Tai reiškia, kad mažiukų iki 12 savaičių techniškai negalima vežti į Daniją. Yra išimčių, bet jos labai specifinės ir retai taikomos. Tarp 12 ir 16 savaičių – skiepas padarytas, bet 21 dienos dar nesulaukta. Vėl tas pats – negalima. Realiai saugiausia vežti gyvūną, kuriam jau daugiau nei 4 mėnesiai ir kuris turi galiojantį skiepą. Žinau, kad žmonės nori kuo greičiau parsivežti mažą šuniuką iš veislyno Danijoje, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau palaukti porą savaičių, nei rizikuoti.

Vežėjai – kas konkrečiai veža gyvūnus į Daniją

6. Kas Lietuvoje veža gyvūnus į Daniją?

Yra keletas variantų. Pirmas – specializuotos gyvūnų pervežimo įmonės, kurios turi licencijas, specialius automobilius ir patirtį. Antras – kai kurie tarptautiniai pervežimai, kurie tarp kitų krovinių paima ir gyvūnus. Trečias – pavieniai vežėjai, kurie skelbimuose siūlo paslaugas, bet ne visada turi reikiamus leidimus. Aš asmeniškai rekomenduoju rinktis pirmą variantą, nes ten bent jau žinai, kad žmogus žino, ką daro. Buvau situacijoje, kai klientas pasirinko pigesnį variantą – pažįstamą, kuris „važiuoja į Daniją ir gali paimti". Galiausiai šuo buvo vežamas bagažinėje be ventiliacijos. Tai ne tas kelias, kuriuo norėtumėte eiti.

7. Ar vežėjas privalo turėti licenciją?

Taip, jei veža gyvūnus komerciškai – tai yra, ima pinigus už paslaugą – jis privalo turėti gyvūnų vežimo licenciją. Tai nėra kažkokia paslaptinga procedūra, bet reikalauja tam tikrų standartų: transporto priemonė turi būti pritaikyta, vairuotojas turi būti apmokytas, maršrutas turi būti suderintas. Deja, ne visi vežėjai tai turi. Ypač tie, kurie veža „papildomai" prie kitų paslaugų. Aš pats mačiau skelbimų, kur žmogus siūlo pervežti gyvūną už labai mažą kainą, bet kai paklausi apie licenciją – tyli. Tai raudona vėliava. Jei vežėjas neturi licencijos, o kas nors nutinka kelyje – jūs neturite jokių garantijų. Nei draudimo, nei atsakomybės.

8. Kaip patikrinti, ar vežėjas patikimas?

Pirmiausia – paprašykite licencijos numerio. Patikimas vežėjas jo neslėps. Antra – pažiūrėkite atsiliepimus, bet ne tik tuos, kurie svetainėje. Ieškokitės forumuose, Facebook grupėse, kur žmonės dalinasi patirtimi. Trečia – paklauskite, kokiu transportu veža. Jei atsako „mikroautobusu" – gerai, bet paklauskite, ar yra ventiliacija, ar yra atskiri skyriai gyvūnams, kaip elgiamasi su agresyviais gyvūnais. Ketvirta – pasikalbėkite telefonu. Jei žmogus nenori kalbėti, skuba, vengia klausimų – kažkas negerai. Aš visada sakau – geriau mokėti daugiau ir žinoti, kad gyvūnas saugus, nei taupyti ir nervintis visą kelionę.

9. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Daniją?

Kainos labai skiriasi. Mažas šuo gali kainuoti nuo 150 iki 300 eurų, didesnis – iki 400 ar daugiau. Katės paprastai pigiau, bet ne visada. Priklauso nuo maršruto, nuo to, ar vežėjas važiuoja tiesiai, ar dar kažką paima pakeliui. Yra vežėjų, kurie veža tik jūsų gyvūną – tai brangiau, bet greičiau ir saugiau. Yra tokių, kurie veža kelis gyvūnus vienu metu – pigiau, bet ilgiau. Ir dar yra sezoninis kainų svyravimas – vasarą brangiau, nes paklausa didesnė. Žiemą galima rasti geresnių pasiūlymų. Bet svarbiausia – ne kaina, o tai, ką už tą kainą gaunate. Pigiausias variantas ne visada geriausias. Tai galioja visur, bet gyvūnų pervežime ypač.

10. Ar galima vežti gyvūną pačiam, be vežėjo?

Taip, galima. Jei turite automobilį, dokumentus tvarkingus ir žinote maršrutą – niekas nedraudžia patiems vežti savo gyvūną. Bet reikia suprasti, kad kelionė iš Lietuvos į Daniją trunka apie 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Gyvūnui reikia pertraukų, vandens, kartais maisto. Ir dar – kai kurios šalys, per kurias važiuosite, gali turėti savo reikalavimų. Pavyzdžiui, Lenkija – ten paprastai pravažiuojate be problemų, bet Vokietija kartais tikrina. Aš pats mačiau, kaip žmogus vežė katiną savo mašinoje, bet pamiršo, kad katė nepratusi prie ilgų kelionių. Pusiaukelėje katė pradėjo vemti, stresuoti. Teko stabdyti, raminti. Tai ne tragedija, bet nemalonu. Jei nesate tikri, kad galite tai padaryti – geriau samdyti profesionalą.

Gyvūnų paruošimas – prieš kelionę

11. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pirmiausia – pripratinkite prie narvo ar transportavimo dėžės. Ne prieš pat kelionę, o bent savaitę ar dvi prieš tai. Padėkite narvą namuose, leiskite gyvūnui ten įeiti, užuosti, priprasti. Antra – nešerkite sunkiai prieš kelionę. Lengvas maistas likus 3-4 valandoms, o ne pilnas dubuo prieš pat išvažiavimą. Trečia – pasivaikščiokite su šunimi prieš kelionę, kad išsikrautų energija. Ketvirta – pasiimkite pažįstamą daiktą – pledą, žaislą, kažką, kas kvepia namais. Tai skamba paprastai, bet veikia. Penkta – jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite patys, be konsultacijos. Aš mačiau, kaip žmogus davė šuniui „kažką nuo streso" ir šuo visą kelionę buvo apsnūdęs. Veterinaras vėliau pasakė, kad dozė buvo per didelė.

12. Koks narvas tinkamas pervežimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus, jei vežama lėktuvu. Bet net jei vežama automobiliu, principai panašūs – gyvūnas turi turėti pakankamai vietos atsistoti, apsisukti, atsigulti. Narvas turi būti tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, su saugiu užraktu. Dugnas turi būti neperšlampamas arba su sugeriančiu paklotu. Ir dar – narvas turi būti tinkamo dydžio. Ne per didelis, ne per mažas. Per mažame gyvūnas jausis įkalintas, per dideliame – slys ir jausis nesaugiai. Aš rekomenduoju matuoti gyvūną ir rinktis narvą pagal gamintojo rekomendacijas. Ir dar vienas dalykas – ne naujas narvas prieš kelionę. Naujas daiktas kvepia chemija, o ne namais. Geriau senas, pažįstamas, su gyvūno kvapu.

13. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Mažiau yra daugiau. Pledą arba kilimėlį, ant kurio gyvūnas miega namuose. Mažą vandens buteliuką arba pritvirtintą gertuvę. Galbūt mažą žaislą, bet ne tokį, kurį galima praryti. Jokių laisvai mėtosių daiktų, kurie gali sužeisti per staigų stabdymą. Ir jokio maisto laisvai – tai kviečia problemas. Vienas vežėjas man pasakojo, kad klientas į narvą pridėjo visko – maisto, vandens dubenėlį, tris žaislus, dar kažkokį kaulą. Pusiaukelėje vanduo išsipylė, maistas išsibarstė, šuo viską sumaišė. Gražus vaizdas. Taigi – minimaliai, bet kokybiškai. Pledas, vanduo, galbūt vienas žaislas. Ir viskas.

14. Ar galima vežti gyvūną su raminamaisiais?

Galima, bet tik su veterinaro rekomendacija. Ne su savo sprendimu, ne su draugo patarimu, ne su interneto receptu. Veterinaras turi įvertinti gyvūno sveikatą, svorį, amžių ir tik tada skirti tinkamą preparatą bei dozę. Yra skirtumas tarp natūralių raminamųjų (feromonai, žolelių preparatai) ir stipresnių vaistų. Pirmieji dažniausiai nekenksmingi, antrieji gali turėti šalutinį poveikį. Ir dar – kai kurie vežėjai atsisako vežti gyvūnus, kurie yra stipriai raminami, nes negali stebėti jų būklės. Tai suprantama – jei gyvūnas miega kaip negyvas, sunku pastebėti, kad kažkas negerai. Aš pats esu už tai, kad gyvūnas keliautų be vaistų, jei tik įmanoma. Bet kiekvienas atvejis individualus.

Kelionės metu – kas vyksta

15. Kaip dažnai daromos pertraukos kelionės metu?

Geras vežėjas daro pertraukas kas 3-4 valandas. Pertraukos metu gyvūnas išvedamas (jei šuo), girdomas, kartais šeriamas. Trukmė – 15-20 minučių, priklausomai nuo situacijos. Jei kelionė ilga – o į Daniją ji tokia ir yra – gali būti ir ilgesnė pertrauka, kad gyvūnas pailsėtų. Bet yra vežėjų, kurie taupo laiką ir daro pertraukas rečiau. Tai nėra gerai. Gyvūnas negali sėdėti narve 8 valandas be pertraukos. Tai ne tik nepatogu, bet ir nesaugu. Aš pats rekomenduoju prieš kelionę paklausti vežėjo, koks jo pertraukų grafikas. Jei atsako miglotai arba sako „pagal poreikį" – tai reiškia, kad gali būti ir be pertraukų. Geriau konkrečiai.

16. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Patyręs vežėjas turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir žino, kur yra veterinarijos klinikos pakeliui. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba elgtis neįprastai – reikia stabdyti ir vertinti situaciją. Kartais tai tik stresas, kartais – kažkas rimčiau. Aš žinau atvejį, kai šuo kelionės metu pradėjo dusti – pasirodo, alerginė reakcija į kažką. Vežėjas laiku pastebėjo, nuvežė į artimiausią kliniką, viskas baigėsi gerai. Bet jei vežėjas nekreipia dėmesio arba neturi patirties – gali būti blogai. Todėl dar kartą – rinkitės vežėją, kuris žino, ką daro. Ir pasakykite vežėjui apie bet kokias sveikatos problemas prieš kelionę. Alergijas, lėtines ligas, vaistus. Kuo daugiau informacijos, tuo geriau.

17. Ar gyvūnas vežamas atskirai nuo šeimininko?

Paprastai taip. Dauguma vežėjų veža gyvūnus be šeimininkų – tai jų verslo modelis. Jūs atiduodate gyvūną Lietuvoje, gaunate jį Danijoje. Tarpinėje stadijoje vežėjas rūpinasi. Bet yra ir kitokių variantų – kai kurie vežėjai leidžia keliauti kartu, ypač jei veža tik vieną gyvūną. Tai brangiau, bet šeimininkas gali stebėti, rūpintis, raminti. Aš pats manau, kad tai geriau, ypač jei gyvūnas jautrus. Bet ne visada įmanoma – vežėjas gali neturėti vietos, maršrutas gali būti sudėtingas. Svarbiausia – kad vežėjas būtų patikimas, net jei keliaujate be gyvūno. Ir kad turėtumėte galimybę susisiekti bet kuriuo metu.

18. Kaip vežėjas užtikrina gyvūno saugumą?

Profesionalus vežėjas turi transporto priemonę, pritaikytą gyvūnams – su ventiliacija, temperatūros kontrole, saugiais tvirtinimais. Narvai turi būti pritvirtinti, kad neslidinėtų. Gyvūnai neturi būti vežami laisvai – tai pavojinga ir draudžiama. Be to, vežėjas turi stebėti gyvūnus, ypač ilgose kelionėse. Tai reiškia, kad jis turi matyti, kas vyksta, ir reaguoti, jei kažkas negerai. Yra vežėjų, kurie turi kameras – tai papildomas saugumas. Ir dar – draudimas. Patikimas vežėjas turi draudimą, kuris apima ir gyvūnus. Jei kas nors nutinka – yra kas kompensuoja. Be draudimo – jūs rizikuojate. Ir ne tik pinigais, bet ir gyvūno sveikata.

Atvykus į Daniją – kas toliau

19. Ką daryti atvykus į Daniją su gyvūnu?

Pirmiausia – leiskite gyvūnui atsigauti. Ilga kelionė, stresas, nauja aplinka. Duokite vandens, pasivaikščiokite, leiskite užuosti naują vietą. Antra – susiraskite veterinarijos kliniką, jei reikia. Ypač jei pastebite kokių nors sveikatos pokyčių. Trečia – Danijoje yra savo taisyklės dėl gyvūnų registracijos. Šunys turi būti registruoti per 4 savaites nuo atvykimo. Tai daroma per „Det Centrale Hunderegister" – centrinį šunų registrą. Ketvirta – susipažinkite su vietinėmis taisyklėmis: kur galima vedžioti, kur ne, ar reikia antsnukio, ar ne. Kiekvienas miestas gali turėti savo specifiką. Penkta – jei ketinate ilgiau gyventi Danijoje, pasidomėkite apie gyvūnų draudimą. Tai ten įprasta ir naudinga.

20. Ar Danijoje reikia registruoti atvežtą gyvūną?

Taip, ypač šunis. Kaip jau minėjau – per 4 savaites nuo atvykimo. Registracija nemokama, bet privaloma. Jei neregistruosite ir kas nors nutiks – pavyzdžiui, šuo pabėgs – turėsite problemų. Be to, Danijoje yra draudžiamų veislių sąrašas. Jei jūsų šuo priklauso tai veislei – negalėsite jo atsivežti. Tai svarbu žinoti prieš kelionę, ne po jos. Aš žinau žmogų, kuris atsivežė šunį, nežinodamas apie draudimą, ir turėjo jį išsiųsti atgal. Brangu, nemalonu, beprasmiška. Taigi – pasitikrinkite prieš veždami. Danijos veterinarijos tarnyba (Fødevarestyrelsen) turi informaciją savo svetainėje.

21. Ką daryti, jei gyvūnas atvyko sužeistas arba susirgęs?

Pirmiausia – kreipkitės į vežėją. Jei turite draudimą arba vežėjas turi draudimą – pradėkite pretenzijos procesą. Antra – eikite pas veterinarą ir gaukite oficialų vertinimą. Be veterinaro išvados negalėsite nieko įrodyti. Trečia – fotografuokite, rašykite, fiksuokite viską. Kada atvyko, kokia būklė, ką pastebėjote. Kuo daugiau įrodymų, tuo geriau. Aš pats mačiau atvejį, kai šuo atvyko su įbrėžimais ant snukio – pasirodo, narvas buvo per mažas ir šuo bandė ištrūkti. Klientas pastebėjo tik po kelių valandų, nes buvo pavargęs po kelionės. Vežėjas sakė, kad „taip jau buvo". Be nuotraukų ir veterinaro išvados – nieko neįrodysi. Todėl – patikrinkite gyvūną iš karto, kai gaunate.

Specialūs atvejai – ne tik šunys ir katės

22. Ar galima vežti egzotinius gyvūnus į Daniją?

Priklauso nuo gyvūno. Kai kurie egzotiniai gyvūnai draudžiami Danijoje – pavyzdžiui, tampos rūšys roplių ar gyvačių. Kitiems reikia specialių leidimų. Prieš veždami bet ką neįprasto – pasitikrinkite Danijos aplinkos ministerijos (Miljøministeriet) sąrašus. Ir dar – ne visi vežėjai sutinka vežti egzotinius gyvūnus. Tai suprantama – ne kiekvienas žino, kaip elgtis su iguana ar papūga. Aš pats esu girdėjęs apie vežėją, kuris sutiko vežti triušį, bet nežinojo, kad triušiui reikia specialios temperatūros. Triušis perkaipo. Liūdna istorija. Taigi – jei vežate ne šunį ar katę, ieškokite vežėjo, kuris specializuojasi būtent tokiuose gyvūnuose.

23. Kaip vežti daugiau nei vieną gyvūną?

Kaip jau minėjau – trys ar daugiau gyvūnų jau gali būti laikomi komerciniu vežimu. Tai reiškia papildomus dokumentus, veterinarinį patikrinimą, kartais karantiną. Jei vežate du gyvūnus – paprastai pakanka standartinių dokumentų kiekvienam. Bet vežėjas gali taikyti papildomą mokestį už antrą gyvūną. Ir dar – ne visi gyvūnai gerai sutaria. Jei vežate du šunis, kurie nemėgsta vienas kito – tai problema. Geriau atskirai arba su atskirais narvais. Aš mačiau, kaip du šunys viename narve susipyko kelionės metu. Ne gražus vaizdas. Kiekvienas gyvūnas – atskiras narvas, atskira erdvė. Taip saugiau visiems.

24. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Techniškai galima, bet nerekomenduojama. Ilga kelionė, stresas, vibracijos – tai nėra gerai nėščiam gyvūnui. Veterinarai paprastai pataria nevežti gyvūno paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Jei situacija skubi – pavyzdžiui, persikraustote ir neturite pasirinkimo – pasitarkite su veterinaru, gaukite pažymą, kad gyvūnas tinkamas transportuoti. Ir pasirinkite vežėją, kuris supranta situaciją ir gali užtikrinti papildomą priežiūrą. Aš pats esu vežęs nėščią katę – bet tai buvo trumpas atstumas, o ne kelionė į Daniją. Ilgoms kelionėms – tikrai ne. Palaukite, kol gyvūnas atsives, mažiukai paaugs, ir tada vežkite. Saugiau visiems.

25. Ką daryti, jei vežėjas prarado gyvūną?

Tai baisiausias scenarijus, bet jis nutinka. Retai, bet nutinka. Pirmiausia – reikalaukite iš vežėjo informacijos: kur paskutinį kartą matė gyvūną, kada pastebėjo dingimą, ką daro ieškodamas. Antra – kreipkitės į policiją ir vietines gyvūnų prieglaudas. Trečia – jei turite draudimą – praneškite draudimo bendrovei. Ketvirta – skleiskite informaciją socialiniuose tinkluose, vietinėse grupėse. Penkta – reikalaukite kompensacijos iš vežėjo. Jei jis turi draudimą – turėtų būti lengviau. Jei neturi – teks bylinėtis. Aš pats pažįstu žmogų, kurio katinas dingo pervežimo metu. Po trijų dienų rado jį pasienio miestelyje – pasirodo, narvas atsidarė ir katė iššoko. Laimei, kažkas pagavo. Bet tai buvo trys dienos košmaro. Todėl – saugus narvas, patikimas vežėjas, draudimas.

26. Ar verta naudotis gyvūnų pervežimo paslaugomis, ar geriau vežti pačiam?

Tai priklauso nuo jūsų situacijos. Jei turite laiko, patirties, tinkamą automobilį ir žinote, ko reikia – vežkite patys. Tai pigiau ir turite pilną kontrolę. Bet jei neturite patirties, laiko arba tiesiog nenorite rizikuoti – samdykite profesionalą. Ypač jei gyvūnas jautrus, sveikatos problemų arba kelionė ilga. Aš pats matau abiejų variantų pliusus ir minusus. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų saugus, patogus ir kad jūs būtumėte ramus. Nes jei jūs nervinatės, gyvūnas tai jaučia. O tada kelionė būna bloga visiems. Pasirinkite tai, kas jums tinka, bet darykite tai sąmoningai, ne atsitiktinai.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Daniją – tai ne raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, vežėjo pasirinkimas, gyvūno paruošimas – viskas svarbu. Svarbiausia – neskubėkite, pasitikrinkite informaciją, pasirinkite patikimą vežėją. Ir atminkite – jūsų gyvūnas negali pats pasirūpinti savimi kelyje. Tai jūsų atsakomybė. Jei padarysite viską teisingai – kelionė bus sklandi, o gyvūnas saugiai pasieks tikslą. Jei turite klausimų – kreipkitės, klauskite, domėkitės. Geriau vienu klausimu daugiau, nei viena problema daugiau.