Gyvūnų pervežimas į Kopenhagą, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas į Kopenhagą – tai procesas, kuris reikalauja ne tik transporto, bet ir supratimo apie gyvūnų poreikius. Dirbu šioje srityje jau ilgai ir galiu pasakyti – kiekvienas gyvūnas yra skirtingas. Vienas ramiai sėdi narve 20 valandų, kitas rėkia nuo pirmos minutės. Svarbu ne tik saugiai nugabenti, bet ir užtikrinti, kad gyvūnas patirtų kuo mažiau streso. Šiame straipsnyje atsakau į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien. Rašau paprastai, be gražių žodžių – taip, kaip yra.

Planavimas – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

1. Kada geriausia planuoti gyvūno pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę prieš, o geriau – dvi. Kodėl? Nes reikia laiko dokumentams, veterinaro apžiūrai, pasiruošimui. Jei skambinate pirmadienį ir norite, kad gyvūnas būtų Kopenhagoje trečiadienį – tai įmanoma, bet stresuota visiems. Mes spėsime, bet veterinarui gali nebūti laiko, dokumentai gali užtrukti. Be to, kuo anksčiau užsakote, tuo didesnė tikimybė, kad gausite norimą datą. Populiariausios dienos – penktadienį ir sekmadienį, nes žmonės nori, kad gyvūnas atvyktų savaitgalį. Jei užsakysite paskutinę dieną – gali nebūti vietos. Vienas žmogus skambino ketvirtadienį vakare, norėjo penktadienį. Nebuvo vietos. Teko laukti pirmadienio. Pyko, bet ką padarysi.

2. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją?

Pirmas dalykas – patirtis. Kiek laiko veža? Kiek gyvūnų pervežė? Ar turi rekomendacijų? Antras dalykas – transporto priemonė. Ar specialiai pritaikyta gyvūnams? Ar turi ventiliaciją, temperatūros kontrolę? Trečias dalykas – draudimas. Ar gyvūnas apdraustas kelionės metu? Ketvirtas dalykas – komunikacija. Ar galėsite susisiekti kelionės metu? Ar praneš apie atvykimą? Mes visada siunčiame žinutes – išvykome, persėdome keltu, artėjame. Penktas dalykas – kaina. Jei kaina per maža – kažkas negerai. Gyvūnų pervežimas kainuoja, nes reikia specialios įrangos, degalų, darbo jėgos. Jei kas nors siūlo pusę kainos – klauskite, kodėl. Galbūt veža nelegaliai, be draudimo, su nepritaikytu transportu.

3. Ką daryti, jei planai pasikeičia paskutinę minutę?

Skambinkite kuo greičiau. Mes suprantame, kad gyvenime būna visko – liga, komandiruotė, šeimos aplinkybės. Jei pranešate bent 24 valandas prieš – paprastai galime pakeisti datą be papildomo mokesčio. Bet jei skambinate valandą prieš paėmimą – tai jau kita istorija. Mes jau galbūt pakeliui pas jus, degalai dega, laikas eina. Turėjome atvejį – žmogus paskambino, kai jau buvome prie jo namų, ir pasakė „žinote, aš persigalvojau“. Na, persigalvoti galima, bet už kelionę iki jo namų reikia sumokėti. Nemalonu, bet teisinga. Taigi – jei planai keičiasi, praneškite kuo anksčiau. Mes visada stengiamės būti lankstūs, bet negalime dirbti nuostolingai.

4. Ar galima užsakyti pervežimą savaitgaliais?

Taip, vežame kiekvieną dieną – ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Vienintelis skirtumas – savaitgaliais gali būti daugiau užsakymų, todėl reikia rezervuoti iš anksto. Ypač vasarą – birželį, liepą – žmonės masiškai veža gyvūnus atostogoms arba persikrausto. Tada vietos greitai užsipildo. Šventinės dienos – Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – taip pat populiarios. Mes dirbame ir per Kalėdas, nes žmonėms reikia. Vienas klientas užsisakė gruodžio 24 dieną – vežėme jo katiną į Kopenhagą, kad spėtų prieš Kalėdų vakarienę. Šiek tiek neįprasta, bet padarėme. Gyvūnas atvyko laiku, šeimininkas patenkintas.

5. Kiek iš anksto reikia pranešti apie pervežimą?

Minimaliai – 48 valandos. Bet rekomenduoju bent 3-5 dienas. Per tas 48 valandas mes galime organizuoti transportą, bet veterinarui gali nebūti laiko apžiūrėti gyvūną, dokumentai gali užtrukti. Be to, jei reikia specialaus narvo ar papildomos įrangos – tai užtrunka. Turime standartinius narvus, bet jei jūsų gyvūnas labai didelis arba labai mažas – gali reikėti specialaus. Tas specialus narvas neatsiranda per naktį. Vienas žmogus norėjo vežti labai didelį šunį – dogą – su vienos dienos įspėjimu. Neturėjome tinkamo narvo, teko skolintis iš kolegų. Pavyko, bet streso buvo. Taigi – kuo anksčiau, tuo geriau visiems.

Transportas – gyvūnų gabenimas Kopenhaga

6. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytomis mikroautobusais. Ne paprastais automobiliais su narvais bagažinėje – tai nelegalu ir nesaugu. Mūsų transporto priemonėse yra: ventiliacijos sistema, temperatūros kontrolė, minkšti tvirtinimai, atskiros sekcijos skirtingiems gyvūnams, vandens sistema. Kiekvienas narvas pritvirtintas, kad nejudėtų staigiai stabdant. Transporto priemonės reguliariai valomos ir dezinfekuojamos. Turime dvi transporto priemones – vieną didesnę, vieną mažesnę. Priklausomai nuo užsakymų skaičiaus, naudojame vieną ar kitą. Vienas klientas pamatė mūsų mašiną ir pasakė „nu čia tai rimta“. Taip, tai rimta. Gyvūnų pervežimas – ne juokas.

7. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

18-22 laipsniai – tai optimali temperatūra daugumai gyvūnų. Vasarą, kai lauke 30+, mes naudojame kondicionierių. Žiemą, kai lauke -10 – šildymą. Temperatūra matuojama nuolat, turime termometrus keliose vietose. Jei temperatūra nukrypsta – gauname signalą. Kartą vasarą sugedo kondicionierius vidury kelio. Sustojome, iškvietėme meistrą, laukėme dvi valandas. Gyvūnai laukė šešėlyje, su vandeniu. Nemalonu, bet geriau taip, nei vežti 30 laipsnių karštyje. Nuo tada – papildomas kondicionierius kaip atsarginis. Investicija, bet verta. Gyvūnų saugumas svarbiau už pinigus.

8. Kaip dažnai stojate kelionės metu?

Kas 4-5 valandas, kartais dažniau, jei reikia. Stojame tam, kad gyvūnai galėtų atsigerti, kad patikrintume, ar viskas tvarkoje, kad galėtų pasivaikščioti tie, kuriems reikia. Šunys – taip, jiems reikia pasivaikščioti. Katės – ne, jos geriau sėdi narve nei ant pavadžio svetimoje vietoje. Triušiai, graužikai – tiesiog patikriname, ar vanduo yra. Stojimo vietos parenkamos iš anksto – ramios, toliau nuo kelio, su žalia zona. Nestojame degalinėse su daug žmonių ir triukšmo. Vienas šuo, kuris bijojo žmonių, išsigąstų ir galėtų pabėgti. Saugumas pirmiausia. Kelionė trunka ilgiau, bet gyvūnai atvyksta sveikesni.

9. Ar gyvūnai vežami su kitais gyvūnais?

Taip, bet atskirai. Vienoje transporto priemonėje gali būti keli gyvūnai, bet kiekvienas savo narve, savo sekcijoje. Šunys nemato kačių, katės nemato šunų. Tai svarbu, nes net ramus šuo gali pradėti loti pamačius katę, o katė – išsigąsti. Turime atskiras zonas: viena dideliems šunims, kita mažiems šunims, trečia katėms, ketvirta smulkiems gyvūnams. Kiekviena zona turi savo ventiliaciją, kad kvapai nesimaišytų. Vienas klientas prašė „palikite mano šunį vieną, jis nemėgsta kitų gyvūnų“. Galima, bet kaina kitokia, nes vienas gyvūnas užima visą sekciją. Dauguma renkasi bendrą variantą – pigiau, o gyvūnai vis tiek nemato vienas kito.

10. Ką darote, jei kelionės metu sugenda transportas?

Turime atsarginį planą. Pirmas dalykas – saugūs gyvūnai. Jie lieka transporto priemonėje, kol problema sprendžiama. Antras dalykas – skambiname meistrui arba evakuatoriui. Trečias dalykas – informuojame klientus apie vėlavimą. Ketvirtas dalykas – jei gedimas rimtas ir negalima tęsti kelionės, turime partnerius, kurie gali paimti gyvūnus ir nugabenti iki Kopenhagos. Tai kraštutinis atvejis, bet pasitaiko. Pernai sugedo pavarų dėžė Vokietijoje – laukėme keturias valandas, kol atvažiavo evakuatorius. Gyvūnai buvo saugūs, vėdinami, su vandeniu. Klientai suprato. Nemalonu, bet gyvenime visko būna. Svarbu – mes niekada nepaliekame gyvūnų be priežiūros.

Saugumas – veža gyvūnus į Kopenhagą

11. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą kelionės metu?

Keli lygiai. Pirmas – tinkamas narvas. Kiekvienas narvas turi būti tinkamo dydžio, tvirtas, su užraktu, kurio gyvūnas negali atidaryti. Antras – tvirtinimas. Narvai pritvirtinti prie grindų ir sienų, kad nesislinktų. Trečias – temperatūra ir ventiliacija. Ketvirtas – vanduo. Penktas – reguliarūs patikrinimai. Šeštas – draudimas. Kiekvienas gyvūnas apdraustas kelionės metu. Septintas – vairuotojo patirtis. Mūsų vairuotojai žino, kaip elgtis su gyvūnais, ką daryti ekstremalioje situacijoje. Aštuntas – GPS sekimas. Žinome, kur yra transporto priemonė bet kuriuo metu. Devintas – pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams. Dešimtas – kontaktas su veterinarais maršruto šalyse. Gal skamba daug, bet saugumas negali būti per didelis.

12. Ar gyvūnai apdrausti kelionės metu?

Taip, visi gyvūnai apdrausti. Draudimas apima: nelaimingus atsitikimus, sveikatos problemas kelionės metu, dingimą (nors tai niekada nenutiko). Draudimo suma priklauso nuo gyvūno vertės – jei tai veislinis šuo su dokumentais, draudimo suma didesnė. Bet net paprastas katinas yra apdraustas. Vienintelis dalykas – draudimas neapima ligų, kurios buvo prieš kelionę. Jei gyvūnas jau serga ir tai nuslėpėte – draudimas negalioja. Todėl visada prašome sąžiningumo. Vienas atvejis – šuo su širdies problema, apie kurią nepranešė. Kelionės metu širdies priepuolis. Draudimas atsisakė kompensuoti, nes liga buvo prieš kelionę. Nemalonu visiems. Būkite sąžiningi.

13. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Pirma – ne panikuoti. Antra – neuždaryti durų, kad gyvūnas neįstrigtų. Trečia – bandyti privilioti maistu ar ramiu balsu. Ketvirta – jei nepavyksta, skambinti pagalbos. Mes turime patirties su pabėgusiais gyvūnais – vienas šuo iššoko pro langą (taip, langas buvo praviras, mūsų klaida). Gaudėme pusę valandos pievoje. Pagavome, viskas gerai. Nuo tada – langai užrakinti. Svarbiausia – nebėgti paskui gyvūną. Jis išsigąs ir bėgs dar toliau. Geriau ramiai laukti, kol prieis pats. Ir mikroschema – tai gelbsti. Jei gyvūnas pabėga ir jo negalime rasti – mikroschema padės, kai kas nors kitas suras.

14. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Vežame, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas agresyvus – praneškite. Mes pasiruošime: specialus narvas su sustiprintomis sienomis, papildomi užraktai, atstumas nuo kitų gyvūnų. Kartais prašome šeimininko duoti raminamųjų (su veterinaro rekomendacija). Bet jei nutylėsite ir gyvūnas užpuls mūsų darbuotoją – tai problema. Turėjome atvejį – šuo, kuris „tik loja“, įkando darbuotojui į ranką. Šeimininkas sakė „jis niekada nekanda“. Na, kando. Darbuotojui reikėjo siūti. Nuo tada – griežta taisyklė: jei gyvūnas agresyvus, praneškite. Mes ne teisiam, mes ieškom sprendimo. Bet negalime rizikuoti savo darbuotojų sveikata.

15. Kaip elgiatės su labai bailiais gyvūnais?

Bailumas – dažna problema. Ypač katės ir maži šunys. Pirmas dalykas – rami aplinka. Jokių staigių garsų, jokio triukšmo. Antras dalykas – pažįstami daiktai. Pledas, žaislas su namų kvapu. Trečias dalykas – feromonai. Purškiame į narvą raminančius feromonus. Ketvirtas dalykas – tamsa. Uždengiame narvą lengvu audiniu, kad gyvūnas nematytų aplinkos. Penktas dalykas – raminanti muzika. Taip, mes grojame muziką transporto priemonėje. Ne bet kokią – specialią, sukurtą gyvūnams. Skamba keistai, bet veikia. Viena katė, kuri buvo baisiai baili, po trijų valandų muzikos užmigo ir miegojo likusią kelionės dalį. Šeimininkė negalėjo patikėti.

Dokumentacija – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

16. Kas yra gyvūno pasas ir kam jis reikalingas?

Gyvūno pasas – tai dokumentas, patvirtinantis gyvūno tapatybę, sveikatos būklę ir skiepų istoriją. Be jo negalima legaliai vežti gyvūno per ES sienas. Pase yra: savininko duomenys, gyvūno aprašymas (veislė, spalva, lytis), mikroschemos numeris, skiepų įrašai, veterinaro parašas. Pasą išduoda licencijuotas veterinaras. Jis galioja visą gyvūno gyvenimą, bet skiepų įrašai turi būti atnaujinami. Svarbu – pasas turi būti originalas. Negalima vežti su kopija ar nuskanuotu dokumentu. Vienas žmogus atsiuntė paso nuotrauką telefonu ir klausė „ar užtenka?“ – neužtenka. Reikia fizinio dokumento. Taip, tai gali būti nepatogu, bet taisyklės yra taisyklės.

17. Ką daryti, jei veterinaras negali greitai išduoti paso?

Ieškoti kito veterinaro. Rimtai. Ne visi veterinarai turi laiko tą pačią dieną, bet yra klinikų, kurios specializuojasi greituose pasuose. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – visur yra tokių. Kaina gali būti didesnė, bet laikas sutaupomas. Be to, kai kurie veterinarai dirba ir savaitgaliais. Jei skubiai reikia paso – skambinkite į kelias klinikas, klauskite, ar gali priimti šiandien ar rytoj. Mes turime savo rekomenduojamų veterinarų sąrašą – galime duoti kontaktus. Bet tai ne mūsų pareiga, tai jūsų atsakomybė. Mes tik patariame. Vienas žmogus savaitę ieškojo veterinaro, kuris galėtų išduoti pasą, ir nerado. Paskambino mums – davėme kontaktą, kitą dieną pasas buvo paruoštas.

18. Ar reikia papildomų dokumentų, jei gyvūnas vežamas ne savininkui?

Taip, reikia įgaliojimo. Jei gyvūną veža ne savininkas, o kitas asmuo – reikia notarinio arba paprasto raštiško įgaliojimo, kuriame savininkas leidžia vežti gyvūną. Be to, paso savininko duomenys turi sutapti su įgaliojime nurodytu asmeniu. Tai dažna situacija – žmogus išvyksta į Daniją, o gyvūną veža mama, draugas ar mes patys. Tada reikia įgaliojimo. Vienas atvejis – močiutė vežė anūko šunį. Neturėjo įgaliojimo. Pasienyje sustabdė, nepraleido. Teko važiuoti atgal, gauti įgaliojimą, bandyti kitą dieną. Nemalonu. Taigi – jei ne savininkas veža, būtinai įgaliojimas.

19. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai parašyti ne lietuvių kalba?

ES gyvūno pasas yra standartizuotas – jis atrodo vienodai visose ES šalyse, tik kalba skirtinga. Jei pasas išduotas Vokietijoje – vokiškas, Lenkijoje – lenkiškas. Tai nėra problema – pasienyje veterinarai moka skaityti visomis ES kalbomis. Svarbu, kad dokumentas būtų originalus ir tvarkingas. Bet jei pasas išduotas ne ES šalyje – pavyzdžiui, rusų kalba – tada gali reikėti vertimo. Oficialaus, su vertėjo parašu. Mes galime padėti rasti vertėją, bet tai papildomas laikas ir pinigai. Geriausia – jei gyvūnas atvyko iš trečiosios šalies, iš karto gauti ES pasą pas veterinarą ES šalyje. Tai sutaupo daug problemų.

20. Ar reikia saugoti senus dokumentus po pervežimo?

Taip, visada. Seni dokumentai gali prireikti ateityje – jei reikės vežti gyvūną vėl, jei reikės įrodyti skiepų istoriją, jei kils klausimų dėl sveikatos. Be to, Danijoje gali paprašyti paso kopijos registruojant gyvūną. Mes patariame pasidaryti paso kopiją ir laikyti atskirai nuo originalo. Vienas klientas pametė pasą po kelionės – teko gauti naują iš veterinaro. Užtruko dvi savaites. Jei turėtų kopiją – procesas būtų greitesnis. Taigi – saugokite visus dokumentus, net jei atrodo, kad jie nebereikalingi. Gyvenimas nenuspėjamas.

Praktiniai klausimai – gyvūnų vežimas į Kopenhagą

21. Ką daryti, jei gyvūnas vemja kelionės metu?

Tai dažna problema, ypač šunims. Mes turime priemonių – maišeliai, popieriniai rankšluosčiai, valymo priemonės. Sustojame, išvalome, pakeičiame pakratą. Gyvūnui duodame šiek tiek vandens. Bet jei vėmimas kartojasi – tai gali būti ne tik kelionės liga, bet ir sveikatos problema. Tada sustojame ilgiau, stebime, jei reikia – kreipiamės į veterinarą. Patarimas šeimininkams – nemaitinkite gyvūno prieš kelionę. 4-6 valandos be maisto. Vanduo – taip, bet maistas – ne. Vienas šuo, kuris gavo pilną dubenį košės prieš kelionę, vėmė penkis kartus. Po to šeimininkas sakė „reikėjo klausyti“. Taip, reikėjo.

22. Ar galima vežti gyvūną su vaistais?

Taip, bet su instrukcija. Kokie vaistai, kokia dozė, kada duoti. Geriausia – veterinaro raštelis, kuriame viskas parašyta. Mes ne veterinarai, bet galime duoti vaistus pagal instrukciją. Svarbu – vaistai turi būti originalioje pakuotėje, ne supilti į maišelį. Kartą žmogus davė maišelį su tablečių ir pasakė „duokite vieną ryte“. Nei pavadinimo, nei dozės, nei nieko. Atsisakėme duoti – nežinome, kas tai. Gal raminamieji, gal nuodai. Žmogus supyko, bet saugumas svarbiau. Taigi – vaistai originalioje pakuotėje, su instrukcija ar veterinaro rašteliu.

23. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją?

Praneškite iš anksto. Mes valome transporto priemones standartinėmis priemonėmis, bet jei jūsų gyvūnas alergiškas tam tikroms cheminėms medžiagoms – galime naudoti kitas. Be to, jei gyvūnas alergiškas maistui – pasakykite, kad netyčia neduotume. Mes kartais duodame skanėstus ramiems gyvūnams, bet jei yra alergija – neduosime. Turėjome atvejį – šuo alergiškas vištienai. Šeimininkas pasakė, mes žinojome, viskas gerai. Bet kitas atvejis – katė alergiška tam tikriems valymo produktams. Šeimininkė nepasakė. Katė pradėjo čiaudėti, akys ašarojo. Sustojome, išvėdinome, pakeitėme pakratą. Viskas gerai baigėsi, bet galėjo būti blogiau. Būkite sąžiningi apie alergijas.

24. Ar galima vežti gyvūną su negalia?

Galima, bet reikia pasiruošti. Gyvūnai su negalia – be kojos, aklas, kurčias – reikalauja papildomos priežiūros. Mes turime patirties su tokiais gyvūnais. Svarbu – praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Pavyzdžiui, aklas šuo negali būti paliktas nežinomoje aplinkoje – jis išsigąs. Kurčias šuo negali girdėti komandų – reikia kitokio bendravimo. Šuo be kojos – reikia minkštesnio pagrindo, kad nespaustų likusių kojų. Vienas šuo be priekinės kojos puikiai važiavo – mes padarėme specialų pagalvėlę, šuo patogiai įsitaisė ir miegojo visą kelionę. Šeimininkė sakė, kad namie jis taip ramiai nemiega. Na, kelionė pavargina.

25. Ką daryti, jei gyvūnas neleidžia prieiti prie savęs?

Laikas ir kantrybė. Mes neverčiame gyvūno bendrauti. Jei katė įsispraudžia į narvo kampą ir urzgia – paliekame ramybėje. Jei šuo urzgia, kai kas nors prieina – nesiartiname. Duodame vandenį ir maistą per atstumą, leidžiame laikui gydyti. Dauguma gyvūnų po kelių valandų nurimsta, pradeda pasitikėti. Bet yra ir tokių, kurie visą kelionę praleidžia įsitempę. Tai normalu – ne visi gyvūnai yra socialūs. Viena katė visą kelionę praleido susisukusi į kamuoliuką, nevalgė, negėrė. Atvykus – išlindo, išgėrė visą vandenį, suvalgė visą maistą. Šeimininkė sakė „ji tokia visada“. Na, tada viskas tvarkoje.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Kopenhagą – tai atsakingas darbas, kurio mes imamės kasdien. Kiekvienas gyvūnas – tai istorija, kurią mes saugiai pristatome į paskirties vietą. Vežame kiekvieną dieną, turime patirties, įrangos ir noro padėti. Svarbiausia – pasitikėjimas ir sąžiningumas. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes visada pasiruošę padėti.