perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Gyvūnų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kai pirmą kartą reikia vežti šunį į Denmark, dažniausiai žmonės nežino nuo ko pradėti. Ir tai visiškai normalu. Mes vežame šunis į Denmark kasdien, tad susiduriame su pačiomis įvairiausiomis situacijomis – nuo paprastų pervežimų iki gana sudėtingų atvejų, kai gyvūnas turi specifinių poreikių. Kažkas skambina ir klausia „ar galima vežt šunį be specialaus konteinerio", kitas klausia dėl dokumentų, trečias tiesiog nori sužinot kainą. Šiame straipsnyje surinkome dažniausius klausimus, kuriuos girdim kas savaitę. Tikimės, kad rasite atsakymus į tai, kas jums aktualu.
Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia – šuns dydis. Maži šunys kainuoja mažiau, dideli daugiau, bet čia ne viskas. Dar svarbu kur tiksliai reikia pristatyt – Kopenhaga ar mažesnis miestelis? Kiekvieno atvejo kainą skaičiuojam individualiai. Kartais būna, kad žmogus prašo vežt du šunis iš karto – tada darom nuolaidą. Standartiškai mažo šuns pervežimas į Kopenhagą iš Vilniaus kainuoja apie 150-200 eurų. Dideliam šuniui – apie 250-350 eurų. Bet vėlgi, tai orientacinės sumos. Yra buvę atvejų, kai reikėjo keist maršrutą dėl oro sąlygų, ir kaina keitėsi. Geriausia skambint ir klaust konkrečiai.
Ne iš esmės, bet vasarą kartais būna brangiau dėl didesnio užimtumo. Liepa-rugpjūtis – pats pikas, nes daug žmonių kraustosi arba emigruoja. Tada maršrutai greičiau užsipildo. Žiemą ramiau, galima derintis lanksčiau. Mes nedarom kažkokių drastiškų kainų skirtumų, bet logiška, kad kai paklausa didesnė, kaina gali šokteli 10-20 procentų. Tiesa, jei planuojat iš anksto – bent savaitę prieš – tai visada gaunat geresnę kainą nei skubūs užsakymai. Vienas klientas praėjusią vasarą skambino likus dienai iki reiso, tai teko primokėt už skubumą.
Dauguma mūsų klientų moka prieš pervežimą. Tai standartinė praktika. Bet yra išimčių. Jei vežam jau ne pirmą kartą, pažįstamam klientui – galima mokėt ir pristačius. Vienas vyrukas iš Kauno veža pas mus šunį jau trečią kartą, tai jis moka grynaisiais pristačius. Bet naujiems klientams prašom avanso – bent 30 procentų. Likusi dalis gali būt mokama prieš pat pakrovimą. Bankinis pavedimas arba grynieji – abu variantai tinka. Mokėjimo patvirtinimą visada siunčiam el. paštu arba SMS.
Ne, jei viskas eina pagal planą. Papildomi mokesčiai atsiranda tik tada, kai kažkas keičiasi paskutinę minutę – pvz., norit pakeist pristatymo adresą kai mašina jau pakeliui. Arba jei reikia palaukt ilgiau nei sutarta – daugiau nei 30 minučių. Vienas kartas buvo, kai klientas vėlavo valandą, tai reikėjo primokėt 20 eurų už laukimą. Bet tai buvo išimtis. Apskritai stengiamės, kad kaina būtų aiški nuo pradžių ir nekiltų jokių staigmenų. Prieš užsakant visada paaiškinam kas įeina į kainą.
Ilgesni maršrutai – tai visada individualus skaičiavimas. Pavyzdžiui, jei reikia vežt šunį ne į Kopenhagą, o į mažesnį miestą giliau Denmark – tada skaičiuojam papildomus kilometrus. Kuro sąnaudos, laiko sąnaudos, kartais netgi reikia nakvoti – tai viskas įeina. Bet pasakysiu atvirai – ne visada ilgesnis maršrutas reiškia žymiai brangiau. Kartais logistikai pavyksta sujungt keletą užsakymų ir tada kaina gaunasi patrauklesnė. Vieną kartą vežėm šunį į Odense ir tuo pačiu reisu paėmėm kitą gyvūną iš to paties regiono – abiem klientams kaina buvo mažesnė.
Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo neišsiversit. Jame turi būt pažymėti skiepai, ypač pasiutligės. Tada – mikroschema (čipas). Be čipo Denmark tiesiog neįleis gyvūno. Dar rekomenduočiau turėt sveikatos pažymą iš veterinarijos, nors ne visada jos prašo. Bet geriau turėt negu neturėt. Vienas kartas buvo, kai klientas pamiršo pasą namie – teko grįžt ir vėluot visą dieną. Nuo to laiko visada prašom žmonių susidėt dokumentus iš vakaro. Patikėkit, tai sutaupo daug nervų.
Formaliai – jei turit gyvūno pasą su visais skiepų įrašais, veterinarinės pažymos gali ir nereikėt. Bet praktiškai – visada rekomenduojam turėt. Ypač kai vežam per sieną. Pasienyje gali paprašyt, o jei neturėsit – bus nemalonu. Veterinarijos pažyma turi būt išduota ne seniau nei prieš 24 valandas iki išvykimo. Tai reiškia, kad jei vežat pirmadienį – pažymą reikia gaut sekmadienį arba pirmadienio ryte. Šiek tiek nepatogu, bet taisyklės yra taisyklės. Pažymą gali išduot bet kuris veterinarijos gydytojas.
Tai priklauso nuo to kur aptinkama problema. Jei pastebim prieš išvykimą – tiesiog nevežam. Skambinam klientui, paaiškinam situaciją ir laukiam kol sutvarkys. Jei problema išlenda pasienyje – tada sudėtingiau. Gali tekt grįžt arba palikt gyvūną karantine. Tai labai nemalonus scenarijus. Vieną kartą taip nutiko – šuo be pasiutligės skiepo buvo, tai teko palikt jį veterinarijos punkte pasienyje. Klientas turėjo važiuot atskirai tvarkyt dokumentų. Nuo to laiko visada tikrinam dokumentus dar prieš pakrovimą.
Ne. Griežtai ne. Šuniukas turi turėt bent pasiutligės skiepą. Tai ne mūsų taisyklė, o Denmark ir EU reikalavimas. Jei šuniukas per jaunas skiepams – reikia palaukt. Paprastai pasiutligės skiepas daromas kai šuniukui sueina 12 savaičių. Tada dar reikia palaukt 21 dieną po skiepo, kad jis galiotų. Taip, tai reiškia, kad mažą šuniuką, kuris ką tik gautas, gali tekt palaukt kelias savaites prieš vežant. Suprantu, kad norisi kuo greičiau, bet sveikata svarbiau. Ir jūsų, ir šuns.
EU viduje – ne. Jei vežam iš Lietuvos į Denmark, tai jau ES teritorija, tad muitinės formalumų nėra. Bet jei vežtumėt iš ne EU šalies – tada kitaip. Tada reikia deklaruot. Lietuva ir Denmark abi ES, tad čia paprasčiau. Vienintelis dalykas – pasienyje gali patikrint dokumentus, bet tai ne muitinė, o veterinarijos kontrolė. Kelią trunka minutės, jei viskas tvarkingai. Bet jei kažkas ne taip – gali užtrukt valandą ar ilgiau. Todėl dokumentai visada turi būt tvarkingi.
Jei šuo yra tam tikros veislės, kuri draudžiama Denmark – tai iš vis nevežam. Tai pirmas dalykas. Jei veislė leidžiama, bet šuo turi draudimo polisą – gerai turėt jo kopiją. Bet tai ne privalomas dokumentas pervežimui. Privalomi dokumentai yra pasas, čipas ir skiepai. Viskas. Draudimas – tai daugiau jūsų pačių reikalas. Nors pasakysiu, kad kai kurie klientai veža su draudimu ir ramiau jaučiasi. Ypač jei šuo brangios veislės arba turi sveikatos problemų.
Labai paprastai. Skambinat arba rašot el. paštu. Nurodat kur vežt, kokio dydžio šuo, kada norit. Mes per 24 valandas atsiunčiam kainą ir preliminarų grafiką. Jei tinka – mokat avansą ir užsakymas patvirtintas. Viskas. Nereikia jokių formų pildyt ar kažkokių sudėtingų procedūrų. Vienintelis dalykas – reikia turėt dokumentus paruoštus. Bet apie tai jau kalbėjom. Užsakymą galima padaryt ir prieš savaitę, ir prieš mėnesį. Kuo anksčiau – tuo geriau, bet kartais pavyksta ir skubūs užsakymai.
Priklauso nuo maršruto. Vilnius-Kopenhaga – apie 12-14 valandų važiavimo. Su pertraukomis, su kitais klientais – gali būt ir 16-18 valandų. Jei vežam tiesiogiai vieną šunį – greičiau. Jei pakeliui paimam kitus gyvūnus – ilgiau. Bet visada stengiamės neviršyt 20 valandų. Šuo turi gaut pertraukas, vandenį, galimybę pasivaikščiot. Mes nesam lenktynininkai, mes esam pervežėjai. Saugumas ir gyvūno gerovė pirmiausia.
Taip, ir tai labai dažnas atvejis. Dauguma mūsų klientų nekeliauja kartu su gyvūnu. Šeimininkas lieka Lietuvoje, o šuo keliauja pas naują šeimininką Denmark. Arba atvirkščiai – šuo važiuoja pas šeimininką, kuris jau gyvena Denmark. Mes vežam gyvūną „nuo durų iki durų" arba „nuo taško A iki taško B". Šeimininkui nereikia lydėt. Tiesa, pirmą kartą žmonės dažnai nerimauja – ar šuo nesijaus vienišas? Patikėkit, jis miegos didžiąją kelionės dalį. Po kelių valandų pripranta prie mašinos.
Kasdien. Tai nėra reklaminis triukas – mes tikrai vežam kasdien. Maršrutai į Denmark yra vieni populiariausių. Daug lietuvių gyvena Denmark, daug kas veža augintinius pas save arba atgal. Todėl turim nuolatinį srautą. Kartais vežam vieną gyvūną, kartais kelis. Viskas priklauso nuo užsakymų. Bet reisas būna kasdien. Tai reiškia, kad jei jums reikia vežt – greičiausiai galėsim išvykt tą pačią arba kitą dieną. Nebent labai užimtas laikotarpis.
Taip. Mes siunčiam GPS nuorodas arba trumpus pranešimus SMS. Priklausomai nuo to, ką klientas pageidauja. Vieni nori gaut nuorodą kas valandą, kitiems užtenka „išvykom", „pasiekėm pusiaukelę", „pristatėm". Mes prisitaikom prie kliento poreikių. Suprantam, kad atiduot savo augintinį svetimiems žmonėms nėra lengva. Todėl stengiamės būt kuo skaidresni. Taip pat galima skambint vairuotojui bet kada kelionės metu.
Pirma – nešerti 4-6 valandas prieš kelionę. Užpildytas pilvas = nemalonus vėmimas mašinoje. Antra – pasivaikščiot prieš įlipant. Tegu šuo atlieka reikalus. Trečia – turėt patogų guolį ar antklodę. Mūsų transporteryje bus vieta, bet savas kvapas ramina gyvūną. Ketvirta – jei šuo linkęs į stresą – pasitarkit su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokit patys savo nuožiūra. Penkta – turėt vandens buteliuką ir dubenėlį. Mes turim savo, bet kartais gyvūnas geriau jaučiasi su savu.
Idealiu atveju – taip. Transporteris ar narvas turi būt tinkamo dydžio – šuo turi galėt atsistot, apsisukt, atsigult. Bet ne per didelis. Jei narvas per didelis, šuo gali slidinėt ir susižeist. Mes turim savo transporterius, bet jei jūs turit savo – galima naudot juo. Svarbu, kad būtų tvirtas, su ventiliacija. Kartais žmonės atveža šunį su „minkštu krepšiu" – tinka mažiems šunims. Dideliems – reikia kieto transporterio arba bent jau tvirtos bortelius.
Mažai dalykų. Vandenį – taip. Mėgstamą žaislą – taip, bet ne per didelį. Antklodę su namų kvapu – labai rekomenduojam. Vienas šuo, kurį vežėm, turėjo seną megztinį – uostė jį visą kelionę ir atrodė ramesnis. Maisto nereikia – mes duosim jei kelionė ilga. Vaistus – jei reikia, aišku, palikt aiškias instrukcijas. Jokių pavadėlių narve – kad nesusipainiotų. Apskritai, kuo mažiau daiktų, tuo geriau. Šuo turi turėt erdvę.
Nedarykit to savarankiškai. Būtinai pasitarkit su veterinaru. Yra skirtumas tarp „raminamųjų" ir „užmigdančių". Per stipri raminamoji gali sukelt problemų – ypač jei kelionė ilga. Veterinaras gali rekomenduot tinkamą preparatą pagal jūsų šuns svorį, amžių ir sveikatos būklę. Mes patys negalim rekomenduot vaistų – tai ne mūsų kompetencija. Bet esam matę visko – nuo šunų, kurie ramiai miega iki tų, kurie stresuoja visą kelią. Pastariesiems tikrai reikia veterinaro pagalbos.
Pirma – ne panikuot patiems. Šuo jaučia jūsų emocijas. Jei jūs stresuojat – jis dar labiau stresuos. Antra – leiskit vairuotojui dirbt savo darbą. Mes matom daug išsigandusių gyvūnų ir žinom kaip elgtis. Paprastai po 2-3 valandų šuo nurimsta. Trečia – jei žinot, kad jūsų šuo ypač jautrus – pasakykit mums iš anksto. Tada galim imtis papildomų priemonių – tylesnis radijas, dažnesnės pertraukos, daugiau dėmesio. Vienas šuo, kurį vežėm, pirmas dvi valandas inkštė, paskui užmigo ir miegojo likusią kelią.
Priklauso nuo agresijos lygio. Jei šuo agresyvus tik svetimiems žmonėms, bet yra uždaryte – galima. Jei šuo puola narvą, kandžioja – tada ne. Mes turim atsakomybę ne tik už gyvūną, bet ir už savo vairuotoją. Paprastai prašom pasakyti iš anksto, jei šuo turi agresijos problemų. Vienas kartas buvo – klientas nesakė, kad šuo kanda. Vairuotojui įkando per pakrovimą. Nuo to laiko prašom visada informuot. Sąžiningumas čia labai svarbu.
Sergančius lėtinėmis ligomis – taip, su tinkamomis instrukcijomis. Šunys su diabetu, sąnarių problemomis ar kitomis stabilios būklės ligomis – jokių problemų. Bet jei šuo ūmiai serga – karščiuoja, viduriuoja, vemia – nevežam. Pirma, jis gali užkrėst kitus gyvūnus, jei vežam ne vieną. Antra, kelionė gali pablogint jo būklę. Trečia, mes nesam veterinarijos klinika. Jei šuo susirgo kelionės metu – stabdom ir ieškom artimiausios klinikos. Bet geriau to išvengt.
Nerekomenduojam. Ypač jei liko mažiau nei dvi savaitės iki numatyto gimdymo. Kelionės stresas gali išprovokuot priešlaikinį gimdymą, o tai gali būt pavojinga tiek kalei, tiek šuniukams. Jei kalė ankstyvoje nėštumo stadijoje – galbūt. Bet reikia veterinaro pažymos, kad kelionė saugi. Vieną kartą vežėm nėščią kalę – veterinaras leido, bet mes vis tiek važiavom atsargiau nei įprastai. Lėčiau, dažniau stabdėm. Šuniukai gimė praėjus savaitei po pristatymo – viskas gerai baigėsi.
Taip, dažnai. Vyresni šunys kartais net ramiau keliauja nei jauni – jie tiesiog daugiau miega. Bet yra niuansų. Jei šuo turi sveikatos problemų – reikia apie tai pasakyt. Ar jam reikia vaistų tam tikru laiku? Ar jis gali atlaikyt ilgą sėdėjimą? Ar jam reikia specialaus maisto? Vienas senas šuo, kurį vežėm, turėjo inkstų problemų – reikėjo daryt dažnesnes sustojimus. Viskas įmanoma, bet reikia bendradarbiavimo iš šeimininko pusės.
Taip, bet su sąlyga, kad informuojat mus iš anksto. Šuo be kojos, šuo aklu, šuo su vežimėliu – visiems galim pritaikyt sąlygas. Svarbu žinot iš anksto, kad galėtumėm pasiruošt. Vieną kartą vežėm šunį su vežimėliu – reikėjo specialiai paruošt transporto priemonę. Užtruko papildomą valandą, bet pavyko puikiai. Šeimininkas buvo labai dėkingas. Taigi, nebijokit klaust – mes stengiamės padėt kiekvienu atveju.
Tai nutinka rečiau nei galvojat, bet nutinka. Paprastai taip atsitinka kai šuo labai išsigandęs arba kai šeimininkas nepakankamai kontroliuoja pavadėlį. Mūsų vairuotojai turi patirties tokiose situacijose – jie nebėga paskui šunį, o bando jį priviliot. Vienas kartas buvo, kai šuo iššoko iš mašinos ir nubėgo į lauką. Pusvalandį gaudėm. Pagavom, viskas gerai. Bet geriausias patarimas – laikykit tvirtai pavadėlį ir nusiraminkit prieš pakrovimą.
Pirmas dalykas – sustojam. Antras dalykas – vertinam situaciją. Jei sužeidimas rimtas – ieškom artimiausios veterinarijos klinikos. Ir skambinam jums. Mes turim draudimą, bet tai ne apie pinigus – apie gyvūno sveikatą. Iki šiol rimtų sužeidimų nebuvo, bet mažų įbrėžimų, nutrynimų – taip, pasitaiko. Ypač jei šuo labai judrus ir bandė išeit iš transporterio. Todėl tiek svarbu tinkamas transporterio dydis.
Taip. Vieną kartą mašina sugedo Lenkijoje. Stovėjom 4 valandas kol atvažiavo techninė pagalba. Šuo buvo su mumis, vaikščiojom, gėrė vandenį, viskas kontroliuota. Bet žmogus, kuriam vežėm šunį, labai nervinosi. Suprantam – jis laukė. Po to atvejo įsidiegėm geresnę komunikacijos sistemą – dabar iš karto pranešam apie bet kokius nenumatytus vėlavimus. Dar vienas atvejis – sniego pūga Švedijoje, teko nakvot pakelės viešbutyje. Šuo miegojo kambaryje su vairuotoju.
Kantriai bandom. Niekada neverčiam. Kartais padeda skanėstai, kartais – laikas. Vienas šuo atsisakė lipti 20 minučių, kol galiausiai pats įlipo. Svarbu nesistresuoti. Jei matom, kad šuo per daug išsigandęs – galim atidėt pakrovimą valandai ar kitai dienai. Geriau palaukt nei traumuot gyvūną. Šeimininko buvimas kartais padeda, kartais trukdo – priklauso nuo šuns. Mūsų vairuotojai jaučia kada geriau palikt juos vienus su šunimi.
Vežam į visus Denmark miestus. Kopenhaga – dažniausiai, bet ne vienintelė. Aarhus, Odense, Aalborg, Esbjerg – visur vežam. Net mažesnius miestelius. Tiesa, jei tikslas labai mažas miestelis – gali tekt derintis prie kito užsakymo, kad būtų ekonomiškiau. Vieną kartą vežėm šunį į visišką kaimą pietų Denmark – užtruko ilgiau, bet pristatėm. Tiesiog mažesniuose miestuose rečiau būna užsakymų, todėl kartais tenka palaukt kol susidarys maršrutas.
Iš visos Lietuvos. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – visur paimam. Klaipėdoje tiesiog dažniau būnam dėl uosto, bet kituose miestuose taip pat. Kartais važiuojam specialiai paimt vieno šuns iš mažo miestelio. Priklauso nuo situacijos. Svarbu informuot iš kur tiksliai paimsim, kad galėtumėm suplanuot maršrutą. Ir kad jūs būtumėt laiku nurodytoj vietoj.
Taip. Dažnai vežam per Lenkiją, Vokietiją, Švediją. Jei jums reikia vežt ne tik į Denmark, bet dar ir per kitą šalį – galim suorganizuot. Kaina priklausys nuo sudėtingumo. Vieną kartą vežėm šunį iš Lietuvos į Denmark, paskui tą pačią savaitę – iš Denmark į Norvegiją. Kitas klientas norėjo, kad šuo pabūtų kelias dienas pas mus kol jis atskris – irgi padarėm. Lankstumas yra vienas iš mūsų privalumų.
Į kai kurias – taip. Bornholm, pavyzdžiui – reikia keltu. Tai papildomas laikas ir išlaidos. Bet jei klientas nori – mes vežam. Į mažesnes salas, kurios pasiekiamos tik keltu – reikia derint atskirai. Keltai turi savo tvarką dėl gyvūnų, reikia žinot reikalavimus. Vieną kartą vežėm šunį į Bornholm – viskas užtruko parą ilgiau nei paprastai. Bet pristatėm sėkmingai.
Pristatom tiesiai į nurodytą adresą. Vairuotojas skambina iš anksto – 30 minučių prieš atvykimą. Susitinkat, perimat šunį, pasirašot perdavimo dokumentą. Viskas. Jei nesat namie – galima palikt pas kaimyną arba sutart kitą vietą. Svarbu, kad kas nors priimt gyvūną. Vieną kartą niekas neatidarė durų – laukėm valandą. Po to paaiškėjo, kad klientas pamiršo ir išėjo į parduotuvę. Nuo to laiko prašom patvirtint pristatymo laiką SMS žinute.
Jeigu pranešat laiku – taip. Jei mašina jau pakeliui – gali būt sudėtingiau, bet ne neįmanoma. Svarbu, kad naujas adresas nebūtų per toli nuo maršruto. Vienas kartas buvo – klientas paprašė pakeist adresą iš Kopenhagos centro į priemiestį. Tai reiškė papildomus 40 minučių. Sutarėm, bet reikėjo primokėt už papildomus kilometrus. Geriausia – pasakyti galutinį adresą iš pat pradžių.
Pirma – skambinam. Antra – palaukiam. Trečia – jei po valandos niekas neatsiliepia – vežam šunį atgal arba ieškom alternatyvaus sprendimo. Tai labai retas atvejis, bet yra buvę. Vieną kartą klientas davė blogą numerį – negalėjom susisiekt. Šuo praleido pas mus papildomą dieną kol suradom žmogų. Todėl prašom visada duot teisingus kontaktus – ir savo, ir asmens, kuris priims Denmark.
Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Jei atšaukiat likus daugiau nei 48 valandom – jokių problemų, grąžinam avansą. Jei atšaukiat likus mažiau nei 24 valandom – avanso negrąžinam, nes maršrutas jau suplanuotas. Jei atšaukiat pačią dieną – reikia sumokėt visą sumą. Tai skamba griežtai, bet mes taip pat prarandam pinigus, kai vieta lieka tuščia. Suprantam, kad planai keičiasi – todėl prašom pranešt kuo anksčiau.