Veža naminius gyvūnus į Denmark, Vežame kiekvieną dieną

Įvadas Prieš penkerius metus pirmą kartą vežiau savo šunį į Daniją. Atrodė, kad viskas paprasta – įdėsiu į automobilį ir važiuosiu. Bet kai pradėjau gilintis, supratau, kad reikalas turi daugiau niuansų nei maniau. Dabar, kai jau ne vienerius metus dirbu su gyvūnų pervežimais, noriu pasidalinti praktine patirtimi. Šis tekstas – ne teorinis vadovas, o realių situacijų rinkinys. Vežame gyvūnus kasdien, tad mačiau visko – nuo sklandžių kelionkių iki visiškų nesusipratimų. Tikiu, kad ši informacija padės išvengti bent dalies problemų.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas į Daniją

1. Kada pradėti ruoštis?

Ne vėliau kaip prieš 6 savaites. Skamba ilgai? Bet prisiminkite: pasiutligės skiepas turi būti padarytas bent 21 dieną prieš išvykimą, mikroschemos implantavimas – prieš skiepą, veterinarinis sveikatos pažymėjimas galioja tik 48 valandas. Ir dar – jei gyvūnas turi sveikatos problemų, reikia laiko jas išspręsti. Vieną kartą klientas pradėjo ruoštis prieš dvi savaites ir vos spėjo su skiepais. Bet veterinaras nerado laiko sveikatos pažymėjimui paskutinę dieną – teko atidėti kelionę. Planuokite su atsarga.

2. Kokie dokumentai reikalingi?

Gyvūno augintinio pasas, sveikatos pažymėjimas (ne senesnis nei 48 valandos), pasiutligės skiepo įrašas, mikroschemos numeris. Jei vežate ne šunį ar katę, o pvz., triušį ar šešką, gali reikėti papildomų dokumentų. Visada patikrinkite naujausius reikalavimus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje. Kartą vežėme žiurkėną – pasirodo, jam reikėjo atskiro veterinarinio sertifikato, kurio neturėjome. Užtrukome pusdienį aiškindamiesi.

3. Kaip pasirinkti vežėją?

Jei nevežate patys, o naudojatės pervežimo paslaugomis, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją gyvūnų pervežimui. Klauskitės rekomendacijų, skaitykite atsiliepimus. Ir svarbiausia – susitarkite dėl visko iš anksto: kas maitins, kas girdys, kokie sustojimai, kokia atsakomybė gedimo atveju. Aš mačiau, kaip žmonės pasirinko pigiausią variantą, o paskui skundėsi, kad gyvūnas buvo vežamas kartu su baldais. Kaina nėra svarbiausias kriterijus.

Dokumentacija – vežame gyvūnus kasdien

4. Ar reikia muitinės deklaracijos?

Asmeniniam pervežimui – paprastai ne. Bet jei vežate brangų gyvūną (veislinį, parodinį), gali prireikti įvertinimo dokumento. Ir dar – jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, tai jau laikoma komerciniu pervežimu, o ne asmeniniu. Tada reikia visai kitos dokumentacijos. Vieną kartą šeima vežė 6 kates – muitinėje kilo klausimų, kodėl tiek daug. Paaiškinome, kad tai jų augintiniai, bet užtruko, kol patikėjo.

5. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Implantuoti. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Bet svarbu – mikroschema turi būti ISO standarto (11784/11785), kitaip Danijoje gali neaptikti. Lietuvoje dauguma veterinarų naudoja būtent tokias, bet visada patikrinkite. Vieną kartą klientas atvežė šunį su amerikietiška mikroschema – Danijos skaitytuvas jos neperskaitė. Teko ieškoti specialaus įrenginio.

6. Kaip užpildyti veterinarinį pažymėjimą?

Tai daro veterinaras, bet jūs turite patikrinti, ar viskas teisingai įrašyta: mikroschemos numeris, skiepų datos, gyvūno aprašymas. Ir dar – pažymėjimas turi būti išduotas valstybinės, o ne privačios veterinarijos klinikos. Kartais privačios klinikos išduoda pažymėjimus, kurie netinka. Vieną kartą klientas gavo pažymėjimą iš privačios klinikos – pasienyje pasakė, kad reikia valstybinės. Važiavome atgal į Vilnių.

Kelionės metu – vežame kiekvieną dieną

7. Kaip dažnai daryti pertraukas?

Kas 2-3 valandas. Ne tik dėl gyvūno, bet ir dėl vairuotojo. Pertraukos metu patikrinkite vandenį, pasiūlykite mažą kiekį maisto (jei gyvūnas nori), leiskite atlikti gamtinius reikalus (tik saugiai pririštą!). Ir dar – neikite į degalines su gyvūnu, jei labai karšta. Automobilio viduje temperatūra pakyla greičiau nei manote. Vieną kartą vasarą palikome šunį automobilyje 10 minučių – grįžome, o jis sunkiai kvėpuoja. Nuo to laiko visada paliekame atidarytus langus arba įjungiame kondicionierių.

8. Ką daryti, jei gyvūnas vemė?

Sustokite, išvalykite, pakeiskite paklotą. Jei vėmimas kartojasi – neduokite maisto 4-6 valandas, tik vandenį mažais kiekiais. Dažniausiai vėmimas yra dėl judesio ligos. Bet jei vemiate krauju arba gyvūnas atrodo labai prastai – ieškokite veterinaro. Aš visada turiu telefono numerį veterinarijos klinikų pagrindiniuose maršruto miestuose. Vieną kartą šuniui prasidėjo vėmimas Lenkijos autostradoje – radome kliniką už 20 km. Pasirodė, kad tai buvo ne judesio liga, o apsinuodijimas kažkuo, ką suėdė prieš kelionę.

9. Kaip elgtis su nerimaujančiu gyvūnu?

Ramiai. Nešaukite, neguostinkite per daug (tai gali sustiprinti nerimą). Geriau kalbėkite įprastu balsu, paglostykite, jei leidžia. Kartais padeda uždengti narvą antklode – sukuria tamsesnę, saugesnę erdvę. Ir dar – venkite staigių garsų: garsios muzikos, staigių stabdymų. Vieną kartą vairuotojas įjungė labai garsią muziką – šuo pradėjo loti ir trankytis į narvo sieneles. Išjungėme muziką, šuo nurimo per 10 minučių.

Sveikatos klausimai – gyvūnų pervežimas kasdien

10. Ar reikia specialios dietos kelionės metu?

Ne, bet nemaitinkite pilna porcija. Geriau duoti mažiau, bet dažniau. Ir venkite naujo maisto – kelionė ne eksperimentams. Vieną kartą šeimininkė nusprendė išbandyti naują šunų ėdalą kelionės metu – šuo viduriavo visą likusią kelionę. Laikykitės įprasto raciono. O jei gyvūnas jautrus skrandžiui, pasitarkite su veterinaru dėl specialių papildų.

11. Ką daryti, jei gyvūnas turi lėtinę ligą?

Turėkite su savimi vaistus ir veterinarinę pažymą apie ligą. Ir svarbiausia – pasakykite vežėjui (jei naudojatės paslauga) apie sveikatos būklę. Aš mačiau, kaip šeimininkas nesakė, kad šuo turi širdies problemų – kelionės metu šuniui prasidėjo dusulys, o vairuotojas nežinojo, ką daryti. Visada informuokite.

12. Kaip apsaugoti nuo parazitų?

Prieš kelionę atlikite dehelmintizaciją ir naudokite priemones nuo erkių bei blusų. Danijoje kitokie parazitai nei Lietuvoje – geriau apsisaugoti iš anksto. Ir dar – jei vežate šunį, kuris mėgsta graužti žolę, būkite atsargūs: Danijoje daug laukų purškiami cheminėmis medžiagomis. Vieną kartą šuo apsinuodijo nuo žolės, kurią suėdė per sustojimą. Veterinaras sakė, kad tai buvo pesticidai.

Teisiniai aspektai – vežame gyvūnus kasdien

13. Kokia atsakomybė už netinkamą pervežimą?

Jei vežate patys – visa atsakomybė tenka jums. Jei naudojatės vežėjo paslaugomis – atsakomybė dalinama pagal sutartį. Todėl visada pasirašykite sutartį su aiškiomis sąlygomis: kas moka veterinaro išlaidas, kas atsako už gyvūno sužeidimus, kokia kompensacija už prarastą laiką. Vieną kartą vežėjas pažeidė narvą, šuo pabėgo – be sutarties būtume turėję didelių problemų.

14. Ar draudimas būtinas?

Neprivalomas, bet labai rekomenduojamas. Ypač jei vežate brangų gyvūną arba ilgą atstumą. Draudimas gali padengti veterinaro išlaidas, žalą turtui (jei gyvūnas sugadina automobilio vidų), netgi paieškos išlaidas, jei gyvūnas pabėga. Kainuoja ne daug, o ramybės duoda daug. Aš visada rekomenduoju.

15. Ką daryti su gyvūnu, jei vairuotojas suserga?

Turėkite atsarginį planą. Jei vežate patys – žinokite, kas galėtų pakeisti vairuotoją. Jei naudojatės paslauga – klauskite, ar įmonė turi atsarginį vairuotoją maršrute. Vieną kartą vairuotojui pakilo temperatūra Lenkijos viduryje. Įmonė atsiuntė kitą vairuotoją iš Varšuvos – užtruko 4 valandas. Šuo laukė narve, mes – šalia. Nelabai patogu, bet saugu.

Praktiniai patarimai – vežame kiekvieną dieną

16. Kaip sumažinti išlaidas?

Planuokite iš anksto – paskutinės minutės paslaugos visada brangesnės. Jei vežate patys, suskaičiuokite visas išlaidas: degalus, keltus, mokesčius, veterinarus, nakvynes. Kartais paaiškėja, kad profesionalaus vežėjo paslauga pigiau. Ir dar – bendraukite su kitais, kurie jau vežė – jie gali patarti, kur sutaupyti. Vieną kartą klientas sumokėjo už brangų narvą, nors galėjo išsinuomoti. Mes nuomojame.

17. Ką daryti, jei keičiasi kelionės planai?

Būkite lankstūs. Oras, eismas, gyvūno sveikata – viskas gali pakeisti planus. Turėkite alternatyvų maršrutą, žinokite, kur galima pernakvoti su gyvūnu (ne visi viešbučiai priima). Aš visada turiu sąrašą gyvūnams draugiškų viešbučių Lenkijoje ir Vokietijoje. Vieną kartą dėl sniego uždarė kelią – teko miegoti automobilyje. Šuo miegojo narve, mes – sėdynėse. Ne pati maloniausia naktis, bet išgyvenome.

18. Kaip bendrauti su gyvūnu kelionės metu?

Ramiai ir užtikrintai. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas – jei jūs nervinatės, jie nervinsis dar labiau. Kalbėkite įprastu balsu, dainuokite (jei mokate), glostykite, jei leidžia. Ir svarbiausia – neverskite bendrauti, jei gyvūnas nenori. Kartais geriau tiesiog tylėti šalia. Vieną kartą klientė visą kelionę kalbėjo su kate – katė miegojo, o šeimininkė buvo pavargusi nuo kalbėjimo. Reikia žinoti, kada tylėti.

Atvykimas – vežame gyvūnus kasdien

19. Ką daryti pirmiausia atvykus?

Leiskite gyvūnui adaptuotis. Neatidarykite narvo iškart, ypač jei aplinka nauja. Palaukite 15-20 minučių, tada atidarykite duris, bet neverskite išeiti. Padėkite vandenį ir maistą šalia. Ir dar – patikrinkite, ar naujoje vietoje nėra pavojingų vietų: atvirų langų, nuodingų augalų, mažų tarpų, kur gyvūnas gali įstrigti. Vieną kartą šuo iš karto įlindo po lova ir praleido ten 5 valandas.

20. Kaip padėti adaptuotis?

Skirkite laiko. Pirmas dienas leiskite pažinti vieną kambarį, tada palaipsniui – kitus. Naudokite pažįstamus daiktus: savo pledą, žaislą, dubenėlį. Ir būkite kantrūs – adaptacija gali trukti kelias dienas ar net savaites. Vieną kartą šuo Danijoje tris dienas atsisakė eiti pasivaikščioti – pasirodė, kad jis bijojo naujų gatvės garsų. Palaipsniui priprato.

21. Ar reikia registruoti gyvūną Danijoje?

Trumpam viešnagėje – ne. Bet jei planuojate likti ilgiau, pasidomėkite vietinėmis taisyklėmis. Danijoje šunys turi būti registruoti, kai kuriose savivaldybėse reikia leidimo laikyti tam tikras veisles. Ir dar – būtinai patikrinkite, ar jūsų gyvūno draudimas galioja Danijoje. Kartais reikia papildomo draudimo.

Problemų sprendimas – vežame kiekvieną dieną

22. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo?

Nepanikuokite. Ieškokite ramiai, kvieskite vietinius gyventojus, naudokite socialinius tinklus (Danijoje veikia gyvūnų paieškos grupės). Ir svarbiausia – turėkite nuotrauką su mikroschemos numeriu. Veterinarai ir prieglaudos gali identifikuoti gyvūną. Vieną kartą šuo pabėgo Kopenhagoje – radome jį po 6 valandų, nes kažkas nuvežė į veterinarą, kuris perskaitė mikroschemą.

23. Kaip elgtis, jei gyvūnas susirgo Danijoje?

Kreipkitės į veterinarą. Turėkite su savimi dokumentus – veterinaras norės žinoti skiepų istoriją. Jei turite draudimą – praneškite draudimo bendrovei. Ir dar – saugokite visus čekius, jei reikės kompensacijos. Vieną kartą šuo susirgo po 3 dienų Danijoje – veterinaras sakė, kad tai galėjo būti ir dėl kelionės streso, ir dėl naujos aplinkos. Gydėme savaitę.

24. Ką daryti, jei dingsta dokumentai?

Turėkite elektronines kopijas. Jei praradote popierinius – susisiekite su veterinaru, kuris išdavė pasą. Jis gali išduoti dublikatą. O jei esate Danijoje – vietinis veterinaras gali patikrinti mikroschemą ir išduoti vietinį dokumentą. Tai užima laiko, bet įmanoma. Vieną kartai šeimininkas prarado visus dokumentus traukinyje – užtruko 3 dienas, kol gavo dublikatus iš Lietuvos.

25. Kaip išvengti streso sau?

Planuokite, bet neperplanuokite. Turėkite atsarginį planą, bet nebijokite improvizuoti. Ir svarbiausia – prisiminkite, kad tai tik kelionė, ne egzaminas. Jei kas nors nepavyksta pagal planą, pasaulis nesugriūva. Aš mačiau, kaip žmonės taip jaudinasi dėl dokumentų, kad pamiršta mėgautis kelione su savo augintiniu. Būkite ramūs.

Išvada Gyvūno vežimas į Daniją – tai ne tik dokumentai ir logistika. Tai kantrybė, lankstumas ir supratimas, kad gyvūnas jaučia viską, ką jūs jaučiate. Pasiruoškite iš anksto, bet būkite pasiruošę pokyčiams. Turėkite atsarginį planą, bet nebijokite improvizuoti. Ir svarbiausia – mėgaukitės kelione. Tai gali būti nuotykis, kurį prisiminsite ilgai. Sėkmės!