Naminių gyvūnų pervežimas iš Danijos: viskas, ką reikia žinoti

Įsivaizduokite situaciją: jūsų šuo visą gyvenimą gyveno Kopenhagoje, o dabar jį reikia parvežti į Lietuvą. Tai ne paprasta kelionė – reikia pasiruošti dokumentams, suplanuoti maršrutą, suprasti, kaip gyvūnas jausis kelyje. Dažnai žmonės galvoja, kad užtenka tiesiog įsodinti į automobilį. Bet iš tiesų viskas yra kiek kitaip. Štai kelios pagrindinės situacijos, su kuriomis susiduriama: dokumentų trūkumas dėl senų skiepų, netikėtas stresas gyvūnui dėl neteisingo narvo dydžio arba paprasčiausias maršruto painiojimas. Visa tai galima išvengti, jei žinosite pagrindinius dalykus.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Danijos

1. Kokie dokumentai reikalingi norint išvežti šunį iš Danijos?

Visų pirma, jūsų gyvūnas privalo turėti mikroschemą. Be jos net nepradėkite. Tada – galiojantis skiepų nuo pasiutligės įrašas. Šis skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei skiepas buvo darytas anksčiau, bet jo galiojimas baigiasi kelionės metu, gali kilti rimtų problemų pasienyje. Taip pat reikia veterinarinio pažymėjimo (forma EU Vet). Jį išduoda danų veterinarijos gydytojas. Kartais žmonės nespėja pasidaryti šio pažymėjimo paskutinę dieną – tada tenka keisti kelionės datą. Dar vienas dalykas: gyvūno paso. Jei jo neturite, kreipkitės į Danijos veterinarijos tarnybą, jie gali išduoti.

2. Kaip pasiruošti katės kelionei iš Danijos?

Katėms galioja tie patys dokumentų reikalavimai kaip ir šunims, bet yra vienas niuansas. Katės dažniau patiria stresą kelionės metu, todėl labai svarbus tinkamo narvo parinkimas. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisuksti. Bet ne per didelis, kad nesiblaškytų. Prieš kelionę patartina katę pratinti prie narvo namuose – bent kelias dienas leisti jame pabūti. Kartą turėjome situaciją, kai katė buvo supakuota į visiškai naują, kvepiantį plastiku narvą. Ji išsigando ir kelionė buvo labai sudėtinga. Taip pat įsitikinkite, kad narvas atitinka IATA reikalavimus, net jei vykstate automobiliu.

3. Ar reikia specialios pakuotės gyvūno pervežimui?

Taip, ir tai yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų. Žmonės kartais mano, kad tinka bet kokia dėžė. Ne. Tinkama transportavimo dėžė turi būti tvirta, su ventiliacijos angomis iš trijų pusių. Ji turi turėti saugų užraktą, kurio gyvūnas negalėtų atidaryti. Dugnas turėtų būti su neperšlampamu padėkliuku ir užklotu, kuris sugertų skysčius. Pamenu atvejį, kai šuns savininkas naudojo seną krepšį be ventiliacijos. Kelionės metu šuniui pasidarė bloga dėl karščio. Tai buvo labai nemaloni patirtis. Todėl investuokite į kokybišką dėžę – tai saugumo klausimas.

4. Kaip suplanuoti sustojimus ilgoje kelionėje su gyvūnu?

Čia labai svarbu suprasti, kad gyvūnui reikia pertraukų. Maždaug kas 2-3 valandas reiktų sustoti, leisti gyvūnui išlipti, atsigerti vandens, jei reikia – pasivaikščioti. Tik ne kiekvienoje degalinėje tam yra tinkama vieta. Reikėtų iš anksto pažymėti žemėlapyje poilsio aikšteles su žaliomis zonomis. Viena problema – kartais vairuotojas pavargsta ir nori kuo greičiau pasiekti tikslą, todėl praleidžia suplanuotą sustojimą. Tai nėra gerai. Gyvūnas pradeda nerimauti. Kelionė iš Danijos į Lietuvą trunka apie 12-14 valandų, tad bent 3-4 sustojimai yra būtini.

Dokumentacija – pervežimas iš Danijos

5. Ką daryti, jei gyvūno skiepų įrašas pasimetė?

Tai gana dažna situacija. Ypač jei gyvūnas buvo skiepytas prieš daug metų. Pirmiausia reikėtų susisiekti su veterinaru, kuris skiepijo. Jie turi archyvus. Jei veterinaro neberandate, galima kreiptis į Danijos maisto ir veterinarijos tarnybą (Fødevarestyrelsen). Jie gali padėti atkurti įrašą. Bet tai užima laiko – kartais net savaitę. Taigi, geriausia visus dokumentus susitvarkyti iš anksto, o ne paskutinę dieną. Yra buvę, kad žmogus turėjo atidėti kelionę dviem savaitėms, nes paaiškėjo, kad skiepas buvo padarytas ne toje klinikoje, kur jis manė.

6. Ar reikalingas sveikatos sertifikatas prieš kiekvieną kelionę?

Ne, jei gyvūnas keliauja ES viduje ir turi galiojantį ES augintinio pasą su pasiutligės skiepo įrašu. Tačiau yra išimčių. Jei gyvūnas keliauja ne su savininku, o su kitu asmeniu, gali reikėti papildomo įgaliojimo. Be to, jei sveikatos būklė kelia abejonių, veterinarijos gydytojas pasienyje gali paprašyti naujausio sveikatos patikrinimo. Tai atsitinka retai, bet pasitaiko. Pavyzdžiui, jei gyvūnas yra labai senas arba turi matomų sveikatos problemų. Todėl visada gerai turėti šviežią veterinarinę pažymą, net jei ji nėra privaloma pagal įstatymą.

7. Kaip elgtis, jei pasienyje užklausiama dėl dokumentų?

Ramiai. Pateikite visus dokumentus: pasą, skiepų įrašą, veterinarinę pažymą. Dažniausiai patikrinimas trunka 10-15 minučių. Tikrinamas mikroschemos numeris, lyginamas su dokumentais. Gali būti, kad pareigūnas paprašys parodyti gyvūną. Jei viskas tvarkoje, praleidžia be problemų. Bet jei kažkas trūksta – pavyzdžiui, pasiutligės skiepas pasenęs – gali tekti grįžti arba gyvūną laikinai izoliuoti. Tai labai nemalonu. Todėl dar kartą: pasitikrinkite dokumentus prieš išvažiuojant. Ypač jei tai jūsų pirmas kartas.

8. Kiek kainuoja dokumentų tvarkymas pervežimui?

Sunku pasakyti vieną kainą, nes viskas priklauso nuo situacijos. Veterinarinė pažyma Danijoje kainuoja apie 200-400 DKK (Danijos kronų). Jei reikia skubiai – gali būti brangiau. ES augintinio paso išdavimas, jei jo neturite, gali kainuoti apie 500 DKK. Dar gali būti papildomų mokesčių už konsultacijas ar specialius tyrimus. Bet tai tik dokumentai. Paties pervežimo kaina atskira. Kartais žmonės nustemba, kad dokumentų sutvarkymas sudaro nemažą dalį bendrų išlaidų. Bet be to negalima.

Kelionė – gyvūnų pervežimas iš Danijos

9. Koks maršrutas geriausias vykstant iš Danijos į Lietuvą?

Populiariausias maršrutas – per Vokietiją. Iš Kopenhagos per Kielį, Liubeką, tada toliau per Berlyną, Poznanę, Varšuvą ir į Lietuvą. Šis kelias gana geras, bet turi savo ypatumų. Pavyzdžiui, Vokietijoje greitkeliai nemokami, bet Lenkijoje yra mokami ruožai. Taip pat reikia stebėti eismo sąlygas – vasarą būna daug remonto darbų. Kartais geriau rinktis kiek ilgesnį, bet mažiau apkrautą kelią. Ypač jei gyvūnas nemėgsta staigių stabdymų ar ilgo stovėjimo kamščiuose. Vienas vairuotojas pasakojo, kad pasirinko kelią pro Šiaurės jūrą per keltą – tai brangiau, bet gyvūnui buvo ramiau.

10. Kaip sumažinti stresą gyvūnui kelionės metu?

Pirma, nepamirškite pažįstamų kvapų. Įdėkite į narvą savo marškinėlius ar antklodę, kurią gyvūnas naudoja namie. Antra, venkite garsių garsų – nelaikykite atidaryto lango, jei labai ūžia vėjas. Trečia, nešerkite gyvūno prieš pat kelionę. Geriau duoti lengvą maistą likus 3-4 valandoms iki išvykimo. Ketvirta, kai kurie gyvūnai geriau jaučiasi, jei narvas yra uždengtas antklode, kad nematytų aplinkos. Bet tai tinka ne visiems. Būna, kad gyvūnas pradeda nervintis, jei nieko nemato. Reikia stebėti ir bandyti suprasti, kas tinka jūsų gyvūnui.

11. Ar galima vežti gyvūną viešuoju transportu iš Danijos?

Taip, bet su apribojimais. Traukinyje iš Danijos į Vokietiją (pvz., DB traukiniai) maži gyvūnai gali keliauti nemokamai, jei yra nešioklyje. Dideliems šunims reikia bilieto. Bet autobusuose situacija sudėtingesnė. Daugelis tarptautinių autobusų kompanijų neleidžia vežti gyvūnų, išskyrus labai mažus nešiokliuose. Lėktuvu – galima, bet tai atskira istorija su daug taisyklių. Geriausia asmeninė transporto priemonė arba specializuotas pervežimas. Yra buvę atvejų, kai žmogus bandė vežti šunį autobusu ir buvo neįleistas į reisą. Tada teko ieškoti alternatyvų paskutinę minutę.

12. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai baisiausias scenarijus, bet pasitaiko. Pirmiausia – nebandykite gydyti patys. Stabdykite saugioje vietoje, skambinkite veterinarijos gydytojui. Galite pasinaudoti programėle „VetFinder“ ar panašia, kuri rodo artimiausias veterinarijos klinikas. Jei situacija kritinė – skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Tačiau jei turite veterinarijos gydytojo kontaktą iš anksto, geriau skambinti jam. Kartais užtenka telefono konsultacijos. Viena šeimininkė pasakojo, kaip jos katei kelionės metu prasidėjo viduriavimas. Ji sustojo, paskambino veterinarui, ir tas patarė laikinai nešerti, tik duoti vandens. Tai padėjo.

Sauga – pervežimas iš Danijos

13. Kaip užtikrinti, kad gyvūnas neištrūktų iš narvo?

Čia labai svarbu patikrinti užraktą. Pigūs narvai dažnai turi silpnus plastikinius užraktus, kuriuos protingas šuo gali atidaryti. Geriau rinktis narvą su metaliniais varžtais arba specialiais spaustukais. Be to, pritvirtinkite narvą automobilio bagažinėje, kad nesislinktų. Yra specialūs diržai tam. Kartą mačiau, kaip narvas su kate apsivertė staigiai stabdant. Niekas neatsitiko, bet katė labai išsigando. Dabar visada sakau: pritvirtinkite, net jei manote, kad nereikia.

14. Ar reikia drausti gyvūną kelionės metu?

Nėra privaloma, bet rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas vertingas arba turi sveikatos problemų. Draudimas gali padengti veterinarines išlaidas nelaimingo atsitikimo atveju, netgi gyvūno mirtį. Kainuoja jis nebrangiai – apie 10-30 eurų kelionei. Tik perskaitykite sąlygas, kad suprastumėte, kas draudžiama. Kartais draudimas negalioja, jei gyvūnas buvo vežamas netinkamoje dėžėje. Tai reikia atsiminti.

15. Kokios temperatūros tinka gyvūno pervežimui?

Ideali temperatūra automobilyje – 18-22 laipsniai. Žiemą reikia saugoti, kad nebūtų per šalta, ypač mažiems gyvūnams trumpu kailiu. Vasarą – kad nebūtų per karšta. Automobilis gali labai įkaisti net pavėsyje. Niekada nepalikite gyvūno automobilyje vieno, net trumpam. Tai gali būti mirtina. Geriau įjungti kondicionierių arba šildymą, priklausomai nuo sezono. Ir visada turėkite vandens.

16. Kaip elgtis, jei gyvūnas kelionės metu tampa agresyvus?

Pirma, nesijaudinkite. Agresija dažniausiai kyla iš baimės. Nesistengite liesti gyvūno per jėgą. Kalbėkite ramiai, lėtai. Jei turite, duokite gyvūnui raminamąjį, bet tik tokį, kurį paskyrė veterinaras. Kartais padeda uždengti narvą antklode, kad gyvūnas nematytų aplinkos. Tačiau jei agresija kelia pavojų – pavyzdžiui, šuo bando kąsti – geriau sustoti ir paskambinti specialistui. Yra buvę, kai šuo labai išsigando fejerverkų (vyko kažkokia šventė) ir pradėjo loti bei urzgti. Šeimininkui teko sustoti ir laukti, kol viskas nurims.

Procedūros – naminių gyvūnų pervežimas iš Danijos

17. Kaip vyksta gyvūno įlaipinimas į transporto priemonę?

Tai turėtų būti ramus procesas. Pirmiausia patikrinkite, ar narvas saugus. Tada atidarykite dureles ir leiskite gyvūnui pačiam įeiti, jei nori. Nesiverkite. Jei gyvūnas nenori, galite pabandyti privilioti skanėstu. Kai gyvūnas yra viduje, uždarykite dureles ir patikrinkite užraktą. Tada atsargiai pakelkite narvą ir padėkite į vietą automobilyje. Prisimenu, kaip vienas vyriškis bandė įstumti didelį šunį į narvą jėga. Šuo pasipriešino, ir jis pats susižeidė ranką. Tai nėra geras būdas.

18. Ką daryti, jei gyvūnas nenori gerti vandens kelionės metu?

Tai atsitinka dažnai. Stresas gali slopinti troškulį. Pabandykite pasiūlyti vandenį iš savo rankos, ne iš dubenėlio. Kartais padeda, jei vanduo yra kambario temperatūros, o ne labai šaltas. Galite įlašinti šiek tiek skysčio iš konservuoto maisto, kad būtų skaniau. Tačiau nenorėkite per daug. Svarbu, kad gyvūnas bent truputį atsigertų. Jei visiškai negeria ilgiau nei 6-8 valandas, tai jau problema. Tada reikia sustoti ir bandyti kitus metodus.

19. Kaip dažnai reikia tikrinti gyvūną kelionės metu?

Kas 1-2 valandas bent jau pažiūrėkite, ar viskas gerai. Patikrinkite vandens dubenėlį, ar nereikia papildyti. Jei gyvūnas nerodo streso ženklų, galima tiesiog pažiūrėti pro langą. Tačiau jei matote, kad gyvūnas daug seilėjasi, drebė arba bando išeiti iš narvo, reikia sustoti. Geriau prarasti 20 minučių, nei turėti problemų. Be to, jei kelionė ilga, reikia leisti gyvūnui pasivaikščioti bent kas 4 valandas.

20. Ar galima vežti gyvūną kartu su kitais gyvūnais?

Gali, bet tai rizikinga. Ypač jei gyvūnai nepažįsta vienas kito. Net jei jie draugiški namuose, kelionės stresas gali sukelti konfliktą. Geriau vežti kiekvieną atskirame narve. Jei tai neįmanoma, bent jau atskirkite juos tvirta pertvara. Ir visada turėkite stebėti, kad nekiltų muštynės. Vieną kartą mačiau, kaip du katės, kurios namuose kartu miega, pradėjo urzgti viena ant kitos automobilyje. Priežastis – viena katė užėmė geresnę vietą prie ventiliacijos.

Klaidos – gyvūnų pervežimas iš Danijos

21. Kokia dažniausia klaida, vežant gyvūną iš Danijos?

Dokumentai. Žmonės dažnai pamiršta patikrinti skiepų galiojimą arba neturi veterinarinės pažymos. Kita dažna klaida – netinkamas narvas. Arba per mažas, arba be ventiliacijos. Trečia klaida – per mažas vandens kiekis. Ir ketvirta – nepakankamas sustojimų skaičius. Visa tai galima išvengti, jei planuojate iš anksto. Bet dažniausiai žmonės viską palieka paskutinei dienai.

22. Ką daryti, jei supainiojote dokumentus?

Neišsigąskite. Jei esate dar Danijoje, susisiekite su veterinaru arba Danijos maisto ir veterinarijos tarnyba. Jie gali padėti. Jei esate jau kelyje ir pasienyje pastebėjote klaidą, paaiškinkite situaciją pareigūnams. Dažniausiai jie supranta, bet gali tekti grįžti arba laukti papildomų patikrinimų. Svarbiausia – nemeluoti. Melas gali pabloginti situaciją.

23. Kaip išvengti dehidratacijos gyvūno kelionės metu?

Visada turėkite šviežio vandens. Geriau naudoti kelioninį buteliuką su antgaliu, kad vanduo neišsipiltų. Galite leduoti vandenį buteliuke, kad jis ilgiau išliktų vėsus. Bet ne per šaltas. Taip pat galite siūlyti šlapią maistą, jei gyvūnas nenori gerti. Bet svarbiausia – stebėti. Jei matote, kad gyvūnas mažai šlapinasi, tai jau dehidratacijos požymis. Tada reikia daugiau vandens ir galbūt veterinaro konsultacijos.

24. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu vemja?

Sustokite. Išvalykite narvą. Pakeiskite užklotą. Neduokite maisto bent 2-3 valandas. Tik vandenį mažais gurkšneliais. Vėmimas gali būti nuo streso, nuo judesio ligos arba nuo per karštos aplinkos. Jei vėmimas kartojasi daugiau nei du kartus, kreipkitės į veterinarą. Bet paprastai, jei gyvūnas atrodo normaliai po vėmimo, galima tęsti kelionę. Tik lėčiau.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Danijos reikalauja pasiruošimo ir kantrybės. Svarbiausia – dokumentai, tinkamas narvas ir reguliarūs sustojimai. Nepamirškite stebėti savo gyvūno reakcijos. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas. Vienam reikia daugiau vandens, kitam – mažiau maisto. Trečiam – dažnesnių pertraukų. Sėkminga kelionė priklauso nuo pasiruošimo ir nuo to, kaip greitai reaguojate į problemas. Laikykitės šių patarimų, ir jūsų keturkojis draugas saugiai pasieks namus.