Veža šuniukus į Kopenhagą kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nugabenti savo retriverį į Daniją, nežinojau nuo ko pradėti. Draugai sakė – tiesiog įmesk į mašiną ir važiuok. Bet realybė kiek kitokia. Šuniukų pervežimas į Kopenhagą turi savo taisykles, dokumentus ir niuansus, kurių nežinodamas gali stipriai nusvilti. Šiame straipsnyje surinkau visus klausimus, kuriuos uždavinėja žmonės, skambindami mums dėl šunų gabenimo į Daniją. Atsakau taip, kaip atsakyčiau telefonu – be gražių įžangų, tiesiai į esmę. Jei kažkas neaišku – skambinkite, paaiškinsiu detaliau.

Pasiruošimas – šuniukų vežimas į Kopenhagą

1. Kokių dokumentų reikia vežant šuniuką į Kopenhagą?

Pirmas dalykas – gyvūno pasas. Be jo net nebandykite. Pase turi būti žyma apie skiepus, ypač pasiutligės vakcina, kuri turi galioti. Be to, šuo turi būti paženklintas mikroschema – tai privaloma visoje ES. Kartais žmonės skambina ir sako „mano šuo paskiepytas, bet paso neturiu“. Tai neveiks. Pasą išduoda veterinarijos gydytojas, ir jį reikia turėti prieš kelionę. Dar vienas dalykas – jei šuo jaunas, iki 12 savaičių, pasiutligės skiepas negalioja, nes jis tiesiog nėra skiepijamas taip anksti. Tad su labai mažais šuniukais gali būti problemų. Prieš vežant patikrinkite viską du kartus, nes pasienyje niekas neklausinės – tiesiog neįleis.

2. Ar galiu pats vežti šunį į Kopenhagą?

Teoriškai – taip. Praktiškai – priklauso nuo situacijos. Jei važiuojate savo mašina, turite visus dokumentus ir šuo ramus – pirmyn. Bet jei neturite transporto, arba šuo didelis ir reikia specialaus narvo, tada jau reikia ieškoti kas veža. Mes patys vežame kiekvieną dieną, tai žinau, kad dauguma žmonių bando patys, paskui skambina mums, nes supranta, kad tai sudėtingiau nei atrodo. Ypač kai reikia keltis keltu arba važiuoti per kelias šalis – ten jau atsiranda papildomų reikalavimų. Vienas klientas bandė pats, bet pamiršo, kad Danija reikalauja papildomos registracijos tam tikrų veislių. Galiausiai skambino mums iš pasienio.

3. Kiek laiko trunka paruošti dokumentus?

Jei viskas tvarkoje su skiepais – pora dienų. Veterinaras turi patikrinti gyvūną, užpildyti pasą, patvirtinti mikroschemos numerį. Bet jei skiepas pasibaigęs arba mikroschema neįregistruota – gali užtrukti ir savaitę. Yra buvę, kad žmogus paskambina ir sako „reikia rytoj“, o paaiškėja, kad šuo paskiepytas prieš metus ir vakcina jau negalioja. Tada niekas nepadės – reikia laukti 21 dieną po pakartotinio skiepo. Tai nėra mūsų taisyklė – tai ES reikalavimas. Taigi planuokite iš anksto, bent savaitę prieš. Geriau turėti dokumentus paruošus ir laukti tinkamos datos, nei skubėti su nepilnais popieriais.

4. Kokio amžiaus šuniuką galima vežti?

Pagal ES taisykles, šuo turi būti ne jaunesnis kaip 15 savaičių, jei kalbame apie tarptautinį pervežimą. Kodėl? Nes pasiutligės skiepas atliekamas nuo 12 savaičių, o po skiepo turi praeiti 21 diena, kol gyvūnas laikomas apsaugotu. Taigi 12+3=15 savaičių. Mažesnių šuniukų vežti negalima, nebent tai vyksta tos pačios šalies viduje. Žinau, kad žmonės kartais pyksta dėl to – ypač veisėjai, kuriems reikia pristatyti šuniukus naujiems šeimininkams Danijoje. Bet taisyklės yra taisyklės. Vienas veisėjas iš Kauno bandė derėtis, sakė „bet jis sveikas, kam tie skiepai“. Na, sveikas ar ne – be dokumentų jo niekas neperveš legaliai.

5. Ar šuo turi būti sterilizuotas prieš vežant?

Ne, sterilizacija nėra privaloma pervežimui į Kopenhagą. Tai dažnas klausimas, nes kai kurios šalys turi tokius reikalavimus, bet Danija – ne. Žinoma, jei šuo nesterilizuotas, gali kilti kitų klausimų, pavyzdžiui, ar nebus problemų su gyvūnų registracija vietoje. Bet tai jau ne pervežimo klausimas. Mes vežame tiek sterilizuotus, tiek ne – svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi. Vienintelis atvejis, kai tai gali turėti reikšmės – jei vežate šunį parodai ar veisimui, tada reikia papildomų dokumentų. Bet kasdieniam pervežimui – jokių papildomų reikalavimų dėl sterilizacijos.

Transportavimas – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

6. Kaip vyksta šunų pervežimas iš Lietuvos į Kopenhagą?

Paprastai maršrutas eina per Latviją, Estiją, tada keltu arba tiltu į Švediją ir galiausiai į Daniją. Priklausomai nuo to, iš kurios Lietuvos vietos paimame, kelionė trunka 18-24 valandas. Šunys vežami specialiai pritaikytuose narvuose, su ventiliacija ir vandens sistema. Stojame kas 4-5 valandas, kad gyvūnai galėtų pasivaikščioti ir atsigerti. Vienas dalykas, kurį visada sakau – nesitikėkite, kad šuo atvyks kaip po SPA procedūrų. Kelionė ilga, gyvūnas pavargsta, gali būti šiek tiek streso. Bet mes stengiamės, kad viskas vyktų kuo sklandžiau. Turime patirties su įvairiais gyvūnais – nuo čihuahua iki dogų.

7. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – šuns dydžio, maršruto, ar reikia papildomų paslaugų. Maži šunys paprastai kainuoja mažiau, nes užima mažiau vietos. Dideliems šunims reikia didesnių narvų, daugiau degalų, daugiau vietos transporto priemonėje. Konkrečių skaičių čia nevardinsiu, nes kainos keičiasi, bet galiu pasakyti tiek – tai nėra pigu, bet ir nėra kosmosas. Palyginus su tuo, kiek kainuotų patiems važiuoti su mašina, keltu, nakvyne – mūsų paslauga dažnai išeina net pigiau. O dar laikas, kurį sutaupote. Skambinkite, pasakysiu konkrečiai pagal jūsų situaciją.

8. Ar šuo vežamas atskirai ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo to, ką užsakote. Jei norite, kad jūsų šuo vežtųsi vienas – galima, bet kaina bus kitokia. Dažniausiai vežame kelis gyvūnus vienu metu, bet jie būna atskirti – kiekvienas savo narve, nemato vienas kito. Tai svarbu, nes ne visi šunys draugiški svetimiems. Turėjome atvejį, kai vienas labradoras buvo toks draugiškas, kad bandė per visą mašiną pas kitus šunis eiti. Teko jį atskirti papildomai. Bet šiaip – sistema veikia gerai. Gyvūnai pripranta prie savo erdvės, ramiai sėdi arba miega didžiąją kelionės dalį. Tie, kurie pirmą kartą veža, visada baiminasi, bet po to sako – „nu ir ko aš jaudinausi“.

9. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

Visada rekomenduoju prieš kelionę nueiti pas veterinarą, net jei dokumentai jau sutvarkyti. Papildoma apžiūra niekada nepakenkia. Jei šuo turi kokių sveikatos problemų – praneškite mums iš anksto. Mes ne veterinarai, bet turime pirmosios pagalbos priemones ir žinome, ką daryti įvairiose situacijose. Yra buvę, kad šuo kelionėje pradėjo vemti – pasirodė, kad šeimininkas prieš kelionę davė per daug maisto. Kitą kartą šuo tiesiog išsigando ir pradėjo drebėti – nuraminome, viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – informuoti mus apie bet kokias sveikatos ypatybes. Jei šuo vartoja vaistus – duokite kartu su instrukcija.

10. Ar galima vežti agresyvų šunį?

Galima, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Jei žinote, kad jūsų šuo agresyvus svetimiems žmonėms ar kitiems gyvūnams – praneškite iš anksto. Mes turime specialius narvus stipriems šunims ir žinome, kaip elgtis. Bet jei nutylėsite ir šuo užpuls mūsų darbuotoją – tai jau rimta problema. Vienas klientas sakė „jis tik loja, nekanda“. Na, tas „tik loja“ per kelionę perplėšė narvo užraktą. Laimei, niekas nenukentėjo, bet situacija nemaloni. Taigi būkite sąžiningi apie savo šuns charakterį. Mes ne teisiam – mes ieškom sprendimo. Yra specialūs antsnukiai, raminamieji (su veterinaro rekomendacija), papildomi saugos diržai.

Dokumentai – veža šuniukus į Kopenhagą

11. Ką reiškia gyvūno pasas ir kas jame turi būti?

Gyvūno pasas – tai dokumentas, be kurio negalite legaliai vežti šuns per ES sienas. Jį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Pase turi būti: gyvūno nuotrauka, mikroschemos numeris, skiepų įrašai (ypač pasiutligės), savininko duomenys, veterinaro parašas ir antspaudas. Be to, paskutiniame puslapyje būna vieta „kitiems įrašams“ – ten veterinaras gali pažymėti papildomus tyrimus ar gydymą. Svarbu, kad pasas būtų originalas, ne kopija. Kartais žmonės atsiunčia nuskanuotą puslapį ir klausia „ar užtenka?“ – neužtenka. Reikia fizinio dokumento. Ir dar – pasas turi būti išduotas ES šalyje. Jei šuo atvežtas iš trečiosios šalies, reikia kitokių dokumentų.

12. Ar reikia papildomų leidimų tam tikroms šunų veislėms?

Danija turi savo sąrašą draudžiamų veislių. Tai vadinamasis „pitbull“ sąrašas, nors ten ne tik pitbuliai. Jei jūsų šuo patenka į šį sąrašą – jo įvežti į Daniją negalima. Taškas. Nėra jokių išimčių, leidimų ar specialių leidimų. Sąraše yra: amerikiečių pitbulterjeras, amerikiečių stafordšyro terjeras, tosa inu, bandogas ir keletas kitų. Be to, draudžiami ir šių veislių mišrūnai. Tai labai svarbu patikrinti prieš planuojant kelionę. Turėjome atvejį, kai žmogus nežinojo, kad jo šuo – stafordšyro mišrūnas. Nuvažiavome iki sienos, pasižiūrėjo dokumentus ir – ne, negalima. Pinigai už kelionę išleisti, šuo grįžo namo. Nemalonu visiems. Taigi – patikrinkite veislę prieš veždami.

13. Kaip patikrinti, ar mano šuns mikroschema tinkama?

Mikroschema turi būti 15 skaitmenų, ISO 11784/11785 standarto. Jei šuo paženklintas senesne, 10 skaitmenų schema – gali kilti problemų. Nors kai kurios šalys dar priima senas schemas, Danija gali būti griežtesnė. Geriausia nueiti pas veterinarą ir paprašyti, kad nuskaitų schemą bei patvirtintų, jog ji atitinka reikalavimus. Be to, schema turi būti įregistruota duomenų bazėje. Jei šuo paženklintas, bet niekur neįregistruotas – tai tas pats, kaip neturėti schemos. Lietuvoje yra kelios registracijos sistemos – „PetID“, „EuroPetNet“. Patikrinkite, ar jūsų šuo ten įvestas. Jei ne – užregistruokite prieš kelionę. Tai užtrunka kelias minutes ir kainuoja centus, bet sutaupo daug nervų.

14. Ką daryti, jei pasas pasimetė?

Reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, ir paprašyti dublikato. Deja, tai nėra greitas procesas – gali užtrukti kelias dienas, kartais savaitę. Veterinaras turi patikrinti savo įrašus, iš naujo patikrinti gyvūną, užpildyti dokumentus. Jei tas veterinaras nebedirba arba neberanda įrašų – tada reikia pradėti viską iš naujo: nauja mikroschemos registracija, nauji skiepai, naujas pasas. Tai gali užtrukti mėnesį. Todėl visada sakau – pasą saugokite kaip savo pasą. Vienas mūsų klientas pasą paliko automobilyje, mašiną pardavė, o pasas liko pirštinių dėžėje. Paskui skambino naujam savininkui, prašė grąžinti. Nemalonu. Padarykite paso kopiją ir laikykite atskirai – bent jau turėsite duomenis, jei originalas dingtų.

15. Ar reikia sveikatos pažymos prieš kelionę?

Taip, bet ji paprastai įeina į gyvūno pasą. Veterinaras, kuris išduoda pasą, tuo pačiu patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas kelionei. Tačiau yra ir atskira sveikatos pažyma, kuri kartais reikalinga – priklauso nuo vežėjo reikalavimų. Mes paprastai prašome, kad veterinaras patikrintų šunį likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki kelionės. Tai nėra privaloma pagal įstatymą, bet mes norime būti tikri, kad gyvūnas jaučiasi gerai. Yra buvę, kad šuo prieš savaitę buvo sveikas, o kelionės dieną – temperatūra, viduriavimas. Tada kelionė atidedama. Geriau prarasti dieną nei vežti sergantį gyvūną. Sveikatos pažymoje turi būti nurodyta: gyvūno būklė, temperatūra, svoris, bet kokios pastabos.

Specialūs atvejai – gyvūnų gabenimas Kopenhaga

16. Kaip vežti šunį su sveikatos problemomis?

Pirmiausia – pasitarkite su veterinaru. Jei gydytojas sako, kad kelionė saugi – vežame. Bet turime žinoti viską: kokių vaistų vartoja, kokia dozė, kada duoti. Jei šuo turi širdies problemų – ilga kelionė gali būti rizikinga. Jei alergiškas – reikia žinoti, ko vengti. Turėjome atvejį, kai šuo alergiškas tam tikriems valymo produktams – teko specialiai valyti narvą kitomis priemonėmis. Tai ne problema, bet reikia žinoti iš anksto. Dar vienas dalykas – jei šuo vartoja raminamuosius dėl kelionės baimės, pasakykite, kada duota paskutinė dozė. Perdozavimas ramybės būsenoje gali būti pavojingas. Mes ne veterinarai, bet bendradarbiaujame su jais ir visada klausiame, kai abejojame.

17. Ar galima vežti nėščią kalę?

Techniškai galima, bet aš to nerekomenduočiau. Ilga kelionė, stresas, vibracijos – tai nėra gerai nei kalėms, nei būsimiems šuniukams. Jei kalė pirmoje nėštumo pusėje ir veterinaras sako, kad viskas tvarkoje – galima svarstyti. Bet antroje pusėje – jokiu būdu. Gimdymas kelyje yra košmaras, kurio niekas nenori. Turėjome skambutį iš moters, kuri nežinojo, kad jos kalė nėščia – veterinaras ankščiau nepastebėjo. Paaiškėjo tik pakeliui, kai kalė pradėjo elgtis keistai. Laimei, spėjome grįžti, bet situacija buvo įtempta. Taigi – prieš vežant, būtinai patikrinkite, ar kalė nėščia. Ypač jei ji buvo kontaktavusi su patinu prieš mėnesį-du.

18. Kaip vežti labai didelį šunį?

Dideliems šunims reikia specialių narvų – ne tų standartinių, kuriuos perkate parduotuvėje. Mes turime narvus iki 120 cm ilgio, skirtus dogams, vokiečių aviganiams, retriveriams. Bet jei šuo dar didesnis – reikia specialaus užsakymo. Kaina, aišku, didesnė, nes toks narvas užima pusę mašinos. Be to, dideli šunys daugiau valgo, daugiau geria, dažniau reikia stoti. Vienas dogas, kurį vežėme, svėrė 70 kilogramų – tai mažas žmogus. Jo narvas užėmė tiek vietos, kad kitų gyvūnų tą kartą neėmėme. Bet šuo atvyko sveikas ir laimingas, šeimininkas patenkintas. Svarbu – pasakyti mums tikslų šuns svorį ir matmenis. Nerašykite „didelis“ – parašykite „45 kg, 70 cm aukščio“. Taip galėsime pasiruošti.

19. Ką daryti, jei šuo bijo kelionių?

Baimė – viena dažniausių problemų. Kai kurie šunys dreba vos pamatę mašiną. Pirmas patarimas – pratinkite pamažu. Prieš kelionę pasivažinėkite trumpus atstumus, kad šuo suprastų, jog mašina nėra priešas. Antras dalykas – pažįstami daiktai. Duokite mums šuns pledą, žaislą, kažką su namų kvapu. Tai padeda. Trečia – pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Yra natūralių variantų – feromonų antkakliai, žolelių papildai. Yra ir stipresnių, bet juos turi skirti gydytojas. Mes patys naudojame raminančią muziką transporto priemonėje – skamba juokingai, bet veikia. Šunys atsipalaiduoja. Svarbiausia – neignoruoti problemos. Jei žinote, kad jūsų šuo panikuoja – pasakykite mums. Rasime sprendimą.

20. Ar galima vežti šunį su kitais gyvūnais – katėmis, triušiais?

Taip, bet jie turi būti visiškai atskirti. Šuo ir katė vienoje erdvėje – tai receptas katastrofai. Net jei jūsų šuo draugiškas su katėmis namie, kelionėje viskas gali pasikeisti. Stresas, nežinoma aplinka – gyvūnai elgiasi nenuspėjamai. Mes vežame įvairius gyvūnus vienu metu, bet kiekvienas turi savo atskirą, uždarą erdvę. Vienas klientas prašė „palikite atidarytus narvus, kad galėtų bendrauti“. Atsisakiau. Ne todėl, kad nenoriu padėti, bet todėl, kad tai nesaugu. Turėjome atvejį, kai katė išsigando šuns lojimo ir bandė prasibrauti pro narvo grotas – susižeidė nagą. Nuo tada – griežta atskirtis. Jūsų gyvūnų saugumas svarbiau už jų socializaciją kelyje.

Atvykimas – kas veža gyvūnus į Kopenhagą

21. Kur Kopenhagoje pristatote šunis?

Paprastai pristatome tiesiai į nurodytą adresą – namus, butą, viešbutį, kur žmogus gyvens. Jei adresas sunkiai pasiekiamas arba centre, kur draudžiama stovėti – susitariame dėl artimiausios patogios vietos. Kopenhaga nėra labai didelė, tai problemų su pristatymu retai būna. Kartais žmonės prašo pristatyti į veterinarijos kliniką – jei reikia papildomos apžiūros atvykus. Tai galima. Svarbu, kad kas nors priimtų gyvūną – mes negalime palikti šuns prie durų ir išvažiuoti. Turime asmeniškai perduoti. Vienas klientas vėlavo dvi valandas – sėdėjome su šunimi mašinoje, laukėme. Nemalonu, bet ką darysi. Šuo bent jau ramus buvo.

22. Ką daryti atvykus – kaip padėti šuniui adaptuotis?

Pirmos kelios dienos – ramybė. Neveskite šuns iš karto į triukšmingas vietas, nekvieskite svečių, neorganizuokite „susipažinimo vakarėlio“. Gyvūnas pavargęs, išsigandęs, nežino kur atsidūrė. Duokite jam laiko. Parodykite, kur vanduo, kur maistas, kur galima miegoti. Leiskite uostytis, tyrinėti. Jei šuo nevalgo pirmą dieną – nepergyvenkite, tai normalu. Bet jei nevalgo dvi-tris dienas – kreipkitės į veterinarą. Dar vienas dalykas – nepaleiskite šuns be pavadžio lauke, kol jis neprisitaikė. Nauja aplinka, nauji kvapai – šuo gali išsigąsti ir pabėgti. Turėjome klientą, kurio šuo pabėgo pirmą dieną Kopenhagoje. Tris dienas ieškojo. Rado – bet streso buvo daug.

23. Ar padedate su šuns registracija Danijoje?

Pati registracija – ne, tai jau jūsų reikalas. Bet galime patarti, kur kreiptis. Danijoje šunys turi būti registruoti per 4 savaites nuo atvykimo. Tai daroma per „Hunderegistret“ – tai Danijos šunų registras. Registracija paprasta – internetu, užpildote formą, sumokate mokestį. Gaunate registracijos numerį, kurį reikia pritvirtinti prie antkaklio. Be to, Danijoje privalomas šuns draudimas – tai nėra brangu, bet privaloma. Mes visada primename klientams apie tai, bet negalime už juos padaryti. Vienas klientas pamiršo, po pusės metų gavo baudą. Nemalonu. Taigi – atvykus, pirmas dalykas – registracija ir draudimas. Užtrunka valandą, bet ramu.

24. Ką daryti, jei šuo neatvyko laiku?

Pirmiausia – ne panikuokite. Skambinkite mums. Mes visada žinome, kur yra transporto priemonė ir koks jos statusas. Vėlavimai pasitaiko – kamščiai, keltų vėlavimai, sienos patikrinimai. Paprastai informuojame iš anksto, bet kartais viskas nutinka staiga. Turėjome atvejį, kai keltas iš Švedijos vėlavo šešias valandas dėl audros. Šunys saugiai sėdėjo mašinoje, mes laukėme, bet klientas Kopenhagoje jau nervinosi. Suprantama. Svarbu – mes niekada nepaliekame gyvūno be priežiūros. Jei kas nors nutinka – jūs pirmas sužinosite. O jei vėlavimas ilgas, randame sprendimą – kartais pakeičiame maršrutą, kartais randame laikiną nakvynę gyvūnui. Bet tai kraštutiniai atvejai.

25. Ar galima sekti šuns kelionę realiu laiku?

Galima, bet ne visada. Turime GPS sekimo sistemą transporto priemonėje, bet ji rodo mašinos, ne konkretaus narvo, vietą. Jei vežame kelis gyvūnus – negalime atskirti, kuris kur. Bet bendrą maršrutą ir artimą atvykimo laiką galime pranešti bet kada. Paprastai siunčiame žinutę, kai išvykstame, kai persėdame keltu, kai kertame sieną ir kai jau artėjame. Tai standartinė procedūra. Jei norite dažniau – prašom, skambinkite. Turėjome klientę, kuri skambino kas valandą – suprantu, jaudinasi dėl savo mažo jorkšyro. Atsakinėjau kantriai. Galiausiai šuo atvyko, viskas gerai, klientė net atsiuntė padėką. Tai malonu. Mes suprantame, kad jūsų gyvūnas – jūsų šeimos narys.

Išvada

Šunų vežimas į Kopenhagą – tai procesas, kuris atrodo sudėtingas tik iš pirmo žvilgsnio. Su tinkamu pasiruošimu, tvarkingais dokumentais ir patikimu vežėju viskas vyksta sklandžiai. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su visų dydžių ir charakterių šunimis. Svarbiausia – būti sąžiningam apie savo gyvūną ir planuoti iš anksto. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite. Kiekviena situacija individuali, ir mes visada randame sprendimą.