Vežame į Daniją naminius gyvūnus, vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis gyvūnų gabenimas į Daniją skamba kaip paprasta paslauga, bet iš tiesų tai procesas, kuriam reikia pasiruošimo. Žmonės dažnai galvoja: „Įdėsiu į narvą ir vešiu“. Bet taip nėra. Yra dokumentai, taisyklės, sveikatos reikalavimai. Ir kiekvienas gyvūnas – skirtingas. Vienas keliauja ramiai, kitas stresuoja. Štai ką reikia žinoti, kad kelionė praeitų sklandžiai.

Reikalavimai – vežame į Daniją naminius gyvūnus

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Daniją?

Mikroschema, pasiutligės skiepas (galiojantis bent 21 dieną), veterinarinis pažymėjimas (ES sveikatos sertifikatas), išduotas ne anksčiau kaip 48 valandos prieš kelionę. Be to, gyvūnas turi būti sveikas, be klinikinių ligos požymių. Vienas šuo buvo skiepytas, bet veterinaras pastebėjo ausų uždegimą. Rekomendavo pagydyti prieš kelionę, kad nekiltų problemų pasienyje. Gerai, kad paklausė.

2. Ar reikia papildomų skiepų be pasiutligės?

Danija neprivalo, bet veterinarai rekomenduoja: šunims – nuo šunų maro, parvovirusės, adenovirusės; katėms – nuo kačių gripo, panleukopenijos. Be to, nuo erkių platinamų ligų, nes Danijoje erkės paplitusios. Vienas katinas atvyko į Daniją be papildomų skiepų, ir po mėnesio susirgo kačių gripu. Laimei, ne sunkiai. Bet geriau pasiskiepyti.

3. Kaip patikrinti, ar mikroschema veikia?

Prieš kelionę nueikite pas veterinarą, kad nuskaitęs mikroschemą patikrintų, ar ji aktyvi ir ar numeris atitinka dokumentus. Kartais mikroschema „migruoja“ po oda ir sunku rasti. Vienas šuo turėjo mikroschemą, bet veterinaras negalėjo jos rasti. Paaiškėjo, kad ji buvo įdėta per giliai. Teko dėti naują. Gerai, kad tai paaiškėjo prieš kelionę, o ne pasienyje.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Reikia įdėti. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Mikroschema įdedama po oda, paprastai tarp menčių. Po to reikia užregistruoti duomenų bazėje. Viena katė iš prieglaudos neturėjo mikroschemos. Šeimininkė nuėjo pas veterinarą, įdėjo, užregistravo, ir po 21 dienos (po pasiutligės skiepo) galėjo vežti. Bet jei skubate, gali būti problema – reikia laukti, kol mikroschema „prigis“.

Dokumentacija – vežame į Daniją naminius gyvūnus

5. Kaip gauti veterinarinį pažymėjimą?

Kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinį skyrių arba privatų veterinarą su įgaliojimu. Jis patikrins mikroschemą, skiepų įrašus, atliks klinikinę apžiūrą. Tada užpildys sertifikatą. Kainuoja 30-70 eurų. Svarbu: veterinaras turi būti akredituotas. Vienas žmogus nuėjo pas pažįstamą veterinarą, kuris nežinojo naujausių reikalavimų, ir sertifikatas buvo neteisingas. Teko tvarkytis iš naujo.

6. Kokia informacija turi būti veterinariniame pažymėjime?

Gyvūno identifikacija (mikroschemos numeris, rūšis, veislė, amžius, spalva), savininko duomenys, skiepų įrašai (ypač pasiutligės), klinikinės apžiūros rezultatai, veterinaro parašas, antspaudas, datos. Be to, pažymėjimas turi būti patvirtintas oficialios tarnybos antspaudu. Vienas sertifikatas buvo be antspaudo, ir pasienyje nepraleido. Teko grįžti pas veterinarą. Maža detalė, bet svarbi.

7. Ką daryti, jei kelionė atidedama, o pažymėjimas nebegalioja?

Reikia naujo. Veterinarinis pažymėjimas galioja 48 valandas. Jei atidedate, teks kreiptis iš naujo. Kartais taip nutinka dėl nenumatytų aplinkybių – pavyzdžiui, vežėjas praneša, kad reisas keičiasi. Tada skubama ir daromos klaidos. Geriau planuoti taip, kad būtų laiko rezervo. Jei skiepas nebegalioja, reikia naujo skiepo ir laukti 21 dieną. Tai gali užtrukti.

8. Ar reikia dokumentų lietuvių ir danų kalbomis?

Paprastai veterinarinis pažymėjimas yra lietuvių kalba, bet turi būti suprantamas. Dažniausiai užtenka lietuvių, bet kartais pareigūnai prašo vertimo. Vienas klientas turėjo pažymėjimą tik lietuvių kalba, ir Danijos pasienyje pareigūnas ne viską suprato. Teko skambinti vertėjui. Užtruko 30 minučių. Nuo to laiko jis visada daro vertimą į anglų kalbą – tai dažniausiai užtenka.

Transportavimas – vežame į Daniją naminius gyvūnus

9. Koks transportas tinkamiausias?

Asmeninis automobilis, jei norite kontroliuoti procesą. Specializuotas gyvūnų pervežimas, jei patys negalite vežti. Lėktuvas, jei atstumas didelis ir skubate. Bet lėktuvu gyvūnas keliauja krovinių skyriuje, kas daugeliui sukelia stresą. Vienas šuo keliavo lėktuvu iš Vilniaus į Kopenhagą. Skrydis truko 1,5 valandos, bet šuo buvo labai išsigandęs. Šeimininkė sakė, kad kitą kartą rinktųsi automobilį, net jei ilgiau.

10. Kaip paruošti automobilį ilgai kelionei?

Patikrinkite, ar veikia kondicionierius ir šildymas. Išvalykite, kad nebūtų aštrių daiktų. Padėkite narvą taip, kad būtų stabilus ir neslystų. Uždenkite sėdynes apsauga nuo plaukų ir purvo. Vienas žmogus vežė šunį be narvo, manydamas, kad šuo ramiai sėdės. Staigiai stabdant šuo išlindo į priekį. Laimei, nieko neatsitiko, bet nuo to laiko jis visada naudoja narvą.

11. Ką daryti, jei gyvūnas bijo automobilio?

Pratinkite pamažu. Pirmiausia – sėdėti neįjungus variklio. Paskui – trumpi pasivažinėjimai aplink namus. Tada – ilgesni. Viena katė taip bijojo automobilio, kad vos įsėdus pradėdavo seilėtis. Šeimininkė su veterinaro pagalba rado tinkamą dozę raminamojo, ir kelionė praėjo sklandžiai. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Dažniausiai padeda pratimas ir kantrybė.

12. Kaip dažnai daryti sustojimus?

Kas 2-3 valandas. Sustojimo metu: leiskite atsigerti, pasivaikščioti (jei saugu), atlikti reikalus. Bet ne ilgiau nei 15-20 minučių. Vienas šuo iš Lietuvos į Daniją keliavo 12 valandų su 4 sustojimais. Kiekvieno metu jis norėjo tik gerti ir trumpai apsiuostyti. Šeimininkė sako, kad svarbiau ne sustojimų dažnumas, o jų kokybė – ramioje vietoje, be triukšmo.

Sąlygos – vežame į Daniją naminius gyvūnus

13. Kokia temperatūra turi būti transporto priemonėje?

18-22 laipsniai. Vasarą būtina kondicionierius, žiemą – šildymas. Gyvūnai jautriau nei mes reaguoja į karštį. Palikti automobilyje uždarytą narvą su gyvūnu net 10 minučių gali būti pavojinga. Vienas atvejis, kai vežėjas sustojo papietauti ir paliko furgoną saulėkaitoje. Laimei, šuo buvo narve su vėdinimo angomis, bet grįžus temperatūra buvo pakilusi iki 30 laipsnių. Nuo to laiko jis visada ieško vietos pavėsyje.

14. Kaip maitinti gyvūną kelionės metu?

Nešerti 3-4 valandas prieš kelionę. Ilgos kelionės metu (daugiau nei 6 valandos) galima pasiūlyti nedidelį kiekį maisto per sustojimą. Vanduo – nuolat. Vienas šuo atsisakė gerti iš nepažįstamo dubenėlio, todėl šeimininkė naudojo sulankstomą silikoninį puodelį – jis priėmė. Kartais mažos gudrybės padeda.

15. Ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu susirgo?

Turėkite veterinaro kontaktą ir žinokite, kur pakeliui yra klinikos. Jei gyvūnas vemia, viduriuoja ar elgiasi neįprastai – sustokite, įvertinkite. Vienas katinas iš Danijos kelionės metu pradėjo čiaudėti ir ašaroti. Pasirodo, buvo alergija žiedadulkėms. Uždarius langą ir duodant antihistamininį (su veterinaro leidimu), simptomai sumažėjo. Svarbu ne panikuoti, bet ir neignoruoti.

16. Kaip sumažinti stresą gyvūnui?

Pažįstami daiktai: pledas, žaislas, jūsų drabužis su kvapu. Ramus elgesys: nešaukite, nesijaudinkite garsiai. Muzika: rami klasikinė. Feromonai: apykaklė ar purškalas. Viena šuo labai bijojo griaustinio, o kelionės metu prasidėjo audra. Šeimininkė uždengė narvą neperšlampamu audiniu, kad nematytų žaibų, ir kalbėjo ramiai. Šuo nurimo. Kartais paprasti dalykai veikia geriausiai.

Patikra – vežame į Daniją naminius gyvūnus

17. Kaip vyksta patikra Danijos pasienyje?

Pareigūnas patikrins dokumentus, mikroschemą, palygins su gyvūnu. Gali klausti, kur vykstate, kiek laiko būsite. Viskas trunka 10-20 minučių. Vienas klientas pasakojo, kad pasienyje ties Vokietijos-Danijos siena buvo didelė eilė, ir laukė valandą. Laimei, gyvūnas buvo ramus. Svarbu: turėkite dokumentus atskirame aplanke, kad greitai rastumėte.

18. Ką daryti, jei atsisako praleisti?

Paprašykite paaiškinti priežastį. Dažniausiai dokumentų trūkumai. Jei galite ištaisyti vietoje – padarykite. Jei ne – teks grįžti. Vienas atvejis, kai šuns mikroschema nebuvo užregistruota duomenų bazėje. Veterinaras Lietuvoje buvo pamiršęs padaryti įrašą. Teko skambinti atgal. Užtruko 2 valandas. Nemalonu, bet išsprendžiama.

19. Ar reikia karantino?

Jei dokumentai tvarkingi – ne. Bet jei kyla įtarimų dėl sveikatos, veterinaras gali rekomenduoti stebėjimą. Tai labai reti atvejai. Paprastai tiesiog rekomenduojama per 24 valandas parodyti gyvūną savo veterinarui. Viena katė atvyko į Lietuvą ir kitą dieną pradėjo čiaudėti. Veterinaras nustatė peršalimą dėl streso. Bet gerai, kad buvo patikrinta.

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėgo?

Iš karto praneškite policijai ir prieglaudai. Danijoje yra centralizuota sistema. Jei gyvūnas turi mikroschemą, jį greičiau suras. Be to, skelbkite socialiniuose tinkluose. Vienas katinas pabėgo Kopenhagoje. Šeimininkė paskelbė Facebook grupėje, ir po 3 valandų kažkas parašė, kad mato panašų katiną park. Nuvažiavo, ir tai buvo jis. Laimei, katinas buvo su antkakliu.

Kainos – vežame į Daniją naminius gyvūnus

21. Kiek kainuoja pervežimas?

Priklauso nuo būdo: jei vežate patys – tik kuras, keltas (jei reikia), dokumentai. Jei samdote įmonę – nuo 200 iki 600 eurų. Vienas klientas mokėjo 400 eurų už šuns pervežimą iš Vilniaus į Kopenhagą. Įmonė viską sutvarkė. Bet buvo ir pigesnių pasiūlymų – 250 eurų, bet be dokumentų tvarkymo.

22. Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti: už dokumentų kopijas, už papildomą priežiūrą, už laukimą. Viena įmonė prašė 50 eurų už „ekstra sustojimus“, nors sutartyje nebuvo parašyta. Klientas atsisakė mokėti. Todėl visada klauskite, kas įeina į kainą, ir skaitykite sutartį.

23. Kaip sutaupyti?

Vežkite patys. Ieškokite vežėjų, kurie veža kelių žmonių gyvūnus. Venkite sezoninių pikų. Vienas šeimininkas vežė šunį žiemą, ne sezono metu, ir gavo 25% nuolaidą. Bet žiemą sąlygos gali būti sudėtingesnės.

24. Ar verta mokėti brangiau?

Priklauso nuo poreikių. Jei gyvūnas labai jautrus – galbūt. Bet ne visada brangiau reiškia geriau. Vienas žmogus mokėjo 600 eurų už „VIP“ pervežimą, bet skirtumas tik tas, kad gyvūnas vežamas vienas. Sąlygos buvo tokios pačios. Todėl klauskite, ką konkrečiai gaunate.

Po kelionės – vežame į Daniją naminius gyvūnus

25. Kaip padėti adaptuotis?

Duokite laiko. Leiskite tyrinėti savo tempu. Pirmą dieną geriau ramiai. Viena katė atvyko į Kopenhagą ir tris dienas slėpėsi po lova. Šeimininkė tiesiog paliko maistą ir vandenį. Ketvirtą dieną katė pati išlindo. Svarbiau – stebėti, ar geria vandenį, ar eina į tualetą.

26. Kada reikia veterinaro?

Jei gyvūnas atrodo sveikus – galite palaukti 1-2 dienas. Bet jei yra lėtinių ligų – geriau per 24 valandas. Vienas šuo po 10 valandų kelionės atrodė pavargęs. Šeimininkė nuėjo pas veterinarą kitą dieną, ir paaiškėjo, kad šiek tiek dehidratavęs. Gavo skysčių ir greitai atsigavo. Ir visada turėkite veterinaro kontaktą Danijoje.