Šunų vežimas Kopenhaga – vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjome vežti šunis į Skandinaviją, nežinojome, ar tai bus paklausi paslauga. Pasirodo – labai. Kiekvieną savaitę gauname užklausų iš žmonių, kurie kraustosi, atostogauja arba tiesiog nori, kad jų augintinis būtų su jais. Kopenhaga yra vienas populiariausių maršrutų – Danija draugiška šunims, o pati kelionė nėra per ilga. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką sužinojome per metus veždami šunis. Tikiu, kad rasite naudingos informacijos.

Maršrutas – šunų vežimas į Kopenhagą

1. Koks maršrutas naudojamas vežant šunis į Kopenhagą?

Paprastai važiuojame per Rygą, Taliną, tada keltu į Stokholmą arba Helsinkį, ir iš ten per Švediją į Kopenhagą. Kartais, priklausomai nuo situacijos, važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją – tai ilgesnis maršrutas, bet kartais greitesnis dėl keltų tvarkaraščių. Pasirenkame maršrutą pagal oro sąlygas, eismą ir gyvūnų poreikius. Vieną kartą dėl audros Baltijos jūroje teko keisti maršrutą paskutinę minutę – klientai suprato, saugumas svarbiau.

2. Kiek kilometrų yra nuo Vilniaus iki Kopenhagos?

Tiesioginis atstumas – apie 1200 kilometrų, bet realus maršrutas su keltu arba per tiltą yra 1400-1600 kilometrų. Priklausomai nuo pasirinkto kelio. Tai skamba daug, bet su sustojimais ir keltu kelionė išsitempia iki 18-24 valandų. Ilgai, bet šunys dažniausiai miega didžiąją dalį kelionės. Svarbiau nei atstumas yra komfortas – geriau važiuoti ilgiau, bet su dažnesniais sustojimais, nei spausti greitį.

3. Ar kelionė vyksta be pertraukų?

Ne, tai būtų nežmoniška tiek šunims, tiek vairuotojams. Stojame kas 3-4 valandas – šunys išeina pasivaikščioti, atsigerti, atlikti reikalų. Kiekvienas sustojimas trunka 15-20 minučių. Be to, turime ilgesnę pertrauką viduryje kelionės – maždaug valandą – kad šunys galėtų ilgiau pabūti lauke. Jei oras leidžia, leidžiame jiems pabėgioti. Tai svarbu, ypač dideliems šunims, kurie turi daug energijos.

4. Kada išvykstame iš Lietuvos?

Paprastai išvykstame anksti ryte – 5-6 valandą. Tai leidžia pasiekti keltą dienos metu ir atvykti į Kopenhagą kitą rytą arba ankstyvą popietę. Bet grafikas lankstus – jei turime daugiau užsakymų, galime išvykti ir vėliau. Savaitgaliais išvykstame rečiau. Rekomenduoju rezervuoti vietą bent 3-4 dienas iš anksto, ypač vasarą. Paskutinės minutės užsakymai priimami, bet negarantuojame vietos.

5. Ar vežate šunis iš visos Lietuvos?

Taip, paimame šunis iš bet kurio Lietuvos miesto – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio. Jei gyvenate mažesniame miestelyje – susitariame dėl susitikimo patogioje vietoje. Kartais šeimininkai atveža šunį į mūsų pagrindinį punktą Vilniuje arba Kaune – tai paprasčiau. Bet jei negalite – atvažiuojame pas jus. Turėjome klientą iš mažo kaimelio Žemaitijoje – nuvažiavome, paėmėme šunį, viskas gerai.

Šunų paruošimas – vežimas į Kopenhagą

6. Kaip paruošti šunį kelionei?

Pirmiausia – pratinkite prie narvo. Ne prieš dieną, o bent savaitę prieš kelionę. Leiskite šuniui valgyti ir miegoti narve. Dieną prieš kelionę ilgai pasivaikščiokite, kad pavargtų. Nešerkite riebaus maisto – duokite lengvą maistą likus 4-6 valandoms iki išvykimo. Jei šuo linkęs į stresą – pasitarkite su veterinaru. Vienas šuo, kurį vežėme, buvo taip pripratęs prie narvo, kad į jį įšoko pats, kai pamatė. Tai geriausias scenarijus.

7. Ką daryti, jei šuo nepratęs prie transporto?

Pratinkite palaipsniui. Pirmiausia – leiskite sėdėti užjungtame automobilyje. Paskui – su varikliu. Tada – trumpi pasivažinėjimai aplink namus. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei šuo labai išsigąsta – galbūt verta pagalvoti apie raminamąsias priemones, bet tik su veterinaro leidimu. Turėjome šunį, kuris kiekvieną kartą, kai įsėsdavo į automobilį, pradėdavo drebėti. Po mėnesio pratimo jis ramiai sėdėjo. Reikia kantrybės.

8. Ką įdėti į šuns krepšį kelionei?

Maistą visai kelionei (su instrukcijomis), vaistus (jei vartoja), mėgstamą žaislą, paklotą su namų kvapu, pavadėlį, antkaklį su kontaktine informacija, maišelius išmatoms. Ir dokumentus – pasą, veterinarinę pažymą. Viską sudėkite į vieną krepšį, kad nereikėtų ieškoti. Turėjome klientą, kuris pamiršo vaistus – teko sukti atgal. Laimei, buvome tik už 20 kilometrų, bet tai buvo pamoka.

9. Ar reikia kirpti šunį prieš kelionę?

Nebūtinai, bet jei šuo ilgaplaukis ir karšta – rekomenduoju. Vasarą ilgas kailis gali sukelti perkaitimą, net su ventiliacija. Bet nekirpkite per trumpai – šuo turi turėti apsaugą nuo saulės ir vabzdžių. Žiemą ilgas kailis privalumas – šuo nešąla. Svarbiau nei kirpimas yra higiena – išmaudykite šunį prieš kelionę, kad transportas būtų švarus. Visiems bus maloniau.

10. Kaip elgtis su šunimi išvykimo dieną?

Ramiai. Šunys jaučia šeimininko emocijas – jei jūs jaudinatės, jis jaudinsis dar labiau. Elkitės įprastai, neper daug glostykite, neverkite. Duokite šuniui į narvą su mėgstamu žaislu ir palikite. Mes pasirūpinsime likusiu. Viena šeimininkė taip jaudinosi, kad pradėjo verkti – šuo iš karto suprato, kad kažkas negerai, ir pradėjo loti. Po to, kai ji išėjo, šuo nusiramino per 10 minučių. Emocijos užkrečiamos.

Saugumas – šunų vežimas į Kopenhagą

11. Kaip užtikrinamas šuns saugumas kelionės metu?

Mūsų transportai turi specialius laikiklius, kurie neleidžia narvams judėti. Kiekvienas narvas yra pritvirtintas. Be to, transportuose yra ventiliacija, temperatūros kontrolė ir kameros – mes matome, kas vyksta. Vairuotojai turi bazinius veterinarinius įgūdžius ir pirmosios pagalbos priemones. Esant reikalui, galime greitai sustoti ir reaguoti. Saugumas yra mūsų prioritetas numeris vienas – be to mes negalėtume dirbti.

12. Ką daryti, jei įvyksta avarija?

Turime draudimą, kuris apima ir gyvūnus. Jei įvyksta avarija – pirmiausia rūpinamės gyvūnų saugumu. Iškviečiame pagalbą, informuojame šeimininkus. Laimei, per visą mūsų darbo istoriją rimtų avarijų nebuvo – tik smulkūs incidentai. Bet esame pasiruošę blogiausiam scenarijui. Kiekvienas vairuotojas žino, ką daryti ekstremalioje situacijoje. Tai ne tik teorija – mes treniruojamės.

13. Ar šuo gali pabėgti kelionės metu?

Rizika labai maža, bet ne nulinė. Mūsų transportai turi dvigubas duris ir aukštas sieneles. Narvai turi saugius užraktus. Bet jei taip nutiktų – turime planą. Sustojame, informuojame šeimininką, pradedame paiešką. Turime kontaktus su gyvūnų prieglaudomis visame maršrute. Vieną kartą šuo iššoko iš narvo per sustojimą – pagavome jį per 5 minutes. Jis tiesiog norėjo pabėgioti, bet supratome, kad reikia geresnių užraktų.

14. Kaip elgtis, jei šuo užspringsta?

Vairuotojai žino, kaip atlikti Heimlicho manevrą šunims. Turime ir specialius įrankius svetimkūniui pašalinti. Bet geriau užkirsti kelią – neduokite šuniui kieto maisto ar žaislų kelionės metu. Vienas atvejis – šuo gavo kaulą per sustojimą ir užspringo. Laimei, vairuotojas pastebėjo ir greitai sureagavo. Po to nusprendėme, kad per sustojimus šunys gauna tik minkštą maistą.

15. Ar transportas turi vaizdo stebėjimą?

Taip, kiekvienas transportas turi kameras, kurios fiksuoja visą kelionę. Galite prašyti peržiūrėti įrašą, jei kyla abejonių. Be to, kai kurie šeimininkai prašo tiesioginės transliacijos – mes galime tai suteikti, nors tai papildoma paslauga. Suprantu, kad norite matyti savo šunį – tai normalu. Viena klientė žiūrėjo transliaciją visą kelionę ir rašė mums pastabas kas valandą. Šiek tiek varginantis, bet jos šuo buvo saugus.

Specialūs atvejai – šunų vežimas į Kopenhagą

16. Ar vežate agresyvius šunis?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Praneškite mums iš anksto – turime specialius narvas su papildomomis apsaugomis. Kartais rekomenduojame veterinarinę raminamąją priemonę. Svarbu, kad šuo būtų antsnukyje, kai jį perkrauname. Turėjome rotveilerį, kuris puolė visus – vežėme jį atskirai, be sustojimų. Nemalonu, bet saugiau. Po kelionės šeimininkas pripažino, kad šuo turi elgesio problemų ir ieško trenerio.

17. Kaip vežti seną šunį?

Seni šunys reikalauja daugiau dėmesio. Dažniau stojame, kad jie galėtų pajudėti. Turime minkštesnius paklotus, kad sąnariai nebūtų apkrauti. Jei šuo vartoja vaistus – duodame pagal grafiką. Vienas 14 metų šuo keliavo pas mus – jis daugiausia miegojo, bet per sustojimus noriai vaikščiojo. Šeimininkė labai jaudinosi, bet šuo atvyko sveikas ir ramus. Seni šunys dažnai keliauja geriau nei jauni – jie tiesiog miega.

18. Ar vežate šunis su negalia?

Taip, turime patirties vežant šunis su vežimėliais, aklus šunis, šunis su amputuotomis galūnėmis. Svarbu, kad šeimininkas išsamiai paaiškintų situaciją. Turime specialią įrangą neįgaliems šunims – rampas, pakėlimo diržus. Vienas šuo be priekinių kojų keliavo pas mus – jis buvo labai draugiškas ir prisitaikęs. Šeimininkas davė išsamias instrukcijas, kaip jį perkelti. Viskas praėjo sklandžiai.

19. Ar galima vežti šunį su šuniukais?

Priklauso nuo šuniukų amžiaus. Jei jie jaunesni nei 15 savaičių – negalime, nes neturi pasiutligės skiepo. Jei vyresni – galime, bet rekomenduoju atskirti motiną nuo jauniklių, kad ji galėtų pailsėti. Turėjome atvejį, kai vežėme kalę su penkiais šuniukais – ji buvo labai sauganti, tad davėme jai erdvų narvą su uždanga. Šuniukai miegojo, mama budėjo. Visi atvyko sveiki.

20. Ką daryti, jei šuo turi specifinę dietą?

Duokite mums maistą visai kelionei su aiškiomis instrukcijomis – kiek, kada, ką. Mes pasirūpinsime maitinimu. Svarbu nekeisti maisto prieš pat kelionę – tai gali sukelti skrandžio problemų. Turėjome šunį su alergija beveik viskam – šeimininkė davė specialų maistą su išsamiais nurodymais. Mes laikėmės instrukcijų, ir viskas gerai. Bet jei pamiršite maistą – turime bazinį šunų maistą, nors tai ne idealus variantas.

Po kelionės – šuns atvykimas į Kopenhagą

21. Kaip padėti šuniui adaptuotis po kelionės?

Pirmą dieną leiskite šuniui ramiai apžiūrėti naują aplinką. Neperkraukite naujais įspūdžiais. Duokite vandens ir lengvo maisto. Leiskite jam miegoti tiek, kiek reikia – kelionė yra stresas. Jei šuo nevalgo arba elgiasi keistai – nesijaudinkite iš karto, duokite laiko. Bet jei tai tęsiasi ilgiau nei parą – kreipkitės į veterinarą. Dažniausiai po gero miego šuo grįžta į normalią būseną.

22. Ką daryti, jei šuo Kopenhagoje bijo gatvės triukšmo?

Kopenhaga yra didelis miestas su intensyviu eismu – tai gali išgąsdinti šunį, ypač jei jis gyveno kaime. Pratinkite palaipsniui – pradėkite nuo ramių gatvių, palaipsniui eikite į triukšmingesnes. Naudokite skanukus ir pagyrimus. Jei šuo labai išsigandęs – galbūt reikia profesionalaus trenerio pagalbos. Bet dažniausiai per savaitę-dvi šuo pripranta. Svarbu nepriversti, o leisti adaptuotis savo tempu.

23. Ar Danijoje yra specialių taisyklių šunims?

Taip, Danija turi griežtesnes taisykles nei Lietuva kai kuriais atžvilgiais. Pavyzdžiui, tam tikrų veislių šunys draudžiami – tai vadinamieji „kovo šunys". Be to, šunys visada turi būti su pavadėliu viešose vietose, išskyrus specialias šunų aikšteles. Išmatos turi būti surenkamos. Rekomenduoju pasitikrinti Kopenhagos savivaldybės svetainėje, ar jūsų šuns veislei netaikomi papildomi ribojimai.

24. Ką daryti, jei šuo pabėgo Kopenhagoje?

Pirmiausia – ne panikuokite. Praneškite policijai ir vietinei gyvūnų prieglaudai. Paskelbkite socialiniuose tinkluose – Danijoje yra aktyvios grupės dingusiems gyvūnams. Jei šuo turi mikroschemą – jį greičiau suras. Turėkite šuns nuotrauką telefone. Vienas mūsų klientų šuo pabėgo pirmą dieną Kopenhagoje – surado jį po 4 valandų per Facebook grupę. Laimei, jis buvo mikročipuotas.

25. Kaip dažnai galite vežti šunis į Kopenhagą?

Kasdien. Tai mūsų pagrindinis maršrutas. Jei jums reikia reguliaraus vežimo – pavyzdžiui, kas savaitę – galime sudaryti grafiką. Turime klientų, kurie naudojasi mūsų paslaugomis reguliariai – jiems taikome lankstesnes sąlygas. Vienas vyras veža savo šunį kas dvi savaites, nes dirba Kopenhagoje, o šuo gyvena Lietuvoje. Mes jau pažįstame tą šunį kaip savo.

Išvada

Šunų vežimas į Kopenhagą yra mūsų kasdienybė, ir mes tai darome su meile bei atsakomybe. Kiekvienas šuo yra skirtingas, ir mes tai suprantame. Svarbiausia – pasiruošimas, dokumentai ir pasitikėjimas. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – kreipkitės. Mes vežame kiekvieną dieną, tad galime pritaikyti grafiką prie jūsų poreikių. Jūsų šuo nusipelno saugios ir patogios kelionės.