Kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

Turbūt ne kartą girdėjote istorijų, kaip žmonės persikrausto gyventi iš Danijos atgal į Lietuvą ir susiduria su klausimu – o ką daryti su kate? Ne su baldais, ne su dėžėmis, o su gyvu padaru, kuris turi savo charakterį, savo baimės ir savo poreikius. Kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia pasirūpinti dokumentais, sveikatos pažymomis, tinkamu transportu ir dar begale smulkmenų, kurios gali sugadinti visą procesą. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, paremtus realia patirtimi – ne iš vadovėlio, o iš kasdienio darbo su gyvūnų pervežimais.

Dokumentai – kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia norint pervežti katę iš Kopenhagos?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai vadinamasis EU Pet Passport. Be jo niekur. Pase turi būti pažymėta, kad gyvūnas yra paskiepytas nuo pasiutligės, ir tas skiepas turi galioti. Be to, katė turi būti paženklinta mikroschema – čipu. Kartais žmonės skambina ir klausia, ar užtenka antkaklio su vardu. Ne, neužtenka. Čipas privalomas, nes kitaip pasienyje ar veterinarijos kontrolėje gali kilti rimtų problemų. Dar reikia veterinarijos pažymos, kurią išduoda licencijuotas veterinaras Danijoje – ji galioja tik 10 dienų, todėl laikas čia labai svarbus.

2. Ar reikia papildomų leidimų, jei katė yra retos veislės?

Paprastai ne, bet yra išimčių. Jei katė priklauso saugomai rūšiai arba yra įrašyta į CITES sąrašą, gali prireikti specialaus leidimo. Tai labiau taikoma egzotiniams gyvūnams, bet kartais ir tam tikros veislės patenka po šiais reikalavimais. Pavyzdžiui, Bengalijos katės gali būti laikomos hibridinėmis rūšimis, ir tada reikia papildomų dokumentų. Geriausia pasitikrinti Lietuvos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje arba tiesiogiai paskambinti. Geriau vieną kartą paskambinti nei vėliau aiškintis pasienyje.

3. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Jeigu viskas tvarkoje su skiepais ir čipu – pora dienų. Bet dažniausiai taip nebūna. Būna, kad skiepas nebegalioja, tada reikia laukti 21 dieną po pakartotinio skiepijimo. Arba veterinaras Kopenhagoje neturi laisvų vietų artimiausiomis dienomis. Vieną kartą klientas man skambino trečiadienį ir sakė, kad penktadienį jau nori būti Lietuvoje. Pasakiau, kad veterinarinė pažyma galioja 10 dienų, bet skiepas turi būti padarytas prieš 21 dieną. Jis to nežinojo. Taigi, planuokite bent 3-4 savaites į priekį, jei skiepai nebegalioja.

4. Ar veterinarinę pažymą gali išduoti bet kuris veterinaras?

Ne bet kuris. Ji turi būti išduota veterinaro, kuris yra oficialiai paskirtas valstybės – vadinamojo „official veterinarian" arba „OV". Danijoje tokių veterinarų yra nemažai, bet ne visi klinikose dirbantys gydytojai turi šį statusą. Reikia specialiai klausti, ar veterinaras gali išduoti gyvūno sveikatos pažymą tarptautiniam pervežimui. Kartais žmonės nueina pas savo įprastą veterinarą, tas išduoda kažkokį popierių, o pasirodo, kad tai tik vidinė pažyma, netinkama kelionei. Tada viskas iš naujo.

5. Ką daryti, jei dokumentai pasibaigia kelionės metu?

Tai vienas tų dalykų, kurių geriau išvengti. Veterinarinė pažyma galioja 10 dienų, ir per tą laiką reikia spėti pervažiuoti. Jei kelionė užtrunka dėl nenumatytų aplinkybių – pavyzdžiui, gedimų ar eismo įvykių – gali kilti problemų. Bet praktiškai, jei važiuojate tiesiai iš Kopenhagos į Lietuvą, tai yra maždaug 1000-1200 kilometrų, ir tai įveikiama per vieną ar dvi dienas. Taigi, 10 dienų atsargos tikrai pakanka. Svarbiausia – nepradėti kelionės paskutinę pažymos galiojimo dieną.

Sveikata – kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

6. Ar katę reikia specialiai ruošti kelionei?

Taip, bet ne taip baisiai, kaip kai kurie įsivaizduoja. Pagrindinis dalykas – pripratinti prie transportavimo narvo. Jei katė visą gyvenimą sėdėjo bute ir niekada nematė narvo, tai staiga įgrūsti ją ten ir vežti tūkstantį kilometrų yra prastas planas. Geriausia pradėti treniruotis prieš kelias savaites – palikti narvą atvirą namuose, įdėti ten skanėstų, leisti katei pačiai ten įeiti ir išeiti. Taip pat verta pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Ne visoms katėms jų reikia, bet kai kurios labai jautriai reaguoja į keliones.

7. Kaip elgtis, jei katė serga kelionės metu?

Pirmiausia – nepanikuoti. Katės kartais vemia dėl streso ar judesio ligos, tai nėra katastrofa. Bet jei gyvūnas pradeda sunkiai kvėpuoti, seilėtis gausiai arba elgtis labai neįprastai – reikia sustoti ir įvertinti situaciją. Mes visada rekomenduojame turėti su savimi veterinaro kontaktą Lietuvoje ir Danijoje. Yra buvę atvejų, kai katė tiesiog labai išsigando ir pradėjo traukulius – pasirodo, tai buvo panikos priepuolis, ne liga. Bet žmogus, kuris pirmą kartą tai mato, gali labai išsigąsti. Svarbu išlikti ramiems ir vertinti situaciją blaiviai.

8. Ar reikia skiepyti katę nuo kitų ligų, išskyrus pasiutligę?

Pagal ES reikalavimus – tik pasiutligė yra privaloma. Bet logiškai mąstant, jei katė keliauja tarp šalių, kontaktuoja su nauja aplinka, verta pasirūpinti ir kitais skiepais. Kalbu apie kačių gripą, panleukopeniją ir panašius dalykus. Tai nėra privaloma dokumentų prasme, bet sveiko proto prasme – taip. Ypač jei katė Lietuvoje gyvens name su prieiga prie lauko arba bus kitų kačių draugijoje. Veterinarai Kopenhagoje dažnai tai pataria, bet ne visi klientai klausosi.

9. Ką daryti, jei katė atsisako gerti vandenį kelionės metu?

Tai gana dažna problema. Stresuotos katės kartais negeria valandų valandas. Vieną dieną be vandens išgyventi galima, bet ilgiau – jau negerai. Galima pabandyti siūlyti vandenį švirkštu (be adatos, žinoma) arba naudoti drėgną maistą, kuriame jau yra skysčių. Taip pat galima purkšti vandenį ant letenėlių – kai kurios katės pradeda laižyti. Bet jei katė negeria ilgiau nei 24 valandas, reikia kreiptis į veterinarą. Dehidratacija gyvūnams vystosi greičiau nei žmonėms, ypač stresinėse situacijose.

10. Ar galima vežti katę, jei ji nėra sterilizuota?

Techniškai – taip, draudimo nėra. Bet praktiškai tai gali sukelti papildomų rūpesčių. Nesterilizuota katė gali būti neramesnė, ypač jei ji rujoja. O jei katė yra nėščia – tada jau reikia labai atsargiai vertinti, ar kelionė yra gera idėja. Veterinarai paprastai nerekomenduoja vežti vėlyvo nėštumo metu, nes stresas gali sukelti komplikacijų. Be to, kai kurios šalys gali turėti papildomus reikalavimus dėl nesterilizuotų gyvūnų, nors ES lygmenyje to nėra.

Transportas – kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

11. Kokiu transportu geriausia vežti katę?

Yra keli variantai – asmeninis automobilis, specializuotas gyvūnų pervežimas arba lėktuvas (su tam tikromis išlygomis). Asmeninis automobilis yra lanksčiausias variantas, bet reikia turėti tinkamą narvą ir mokėti su kate elgtis kelyje. Specializuotas pervežimas yra patogiausias, nes vairuotojas žino, kaip elgtis su gyvūnais, ir transportas pritaikytas. Lėktuvu vežti katę galima, bet tai sudėtingiau – reikia laikytis aviakompanijos taisyklių, ir ne visos leidžia gyvūnus salone. Be to, katėms skrydžiai yra labai stresuojantys. Aš asmeniškai rekomenduočiau sausumos transportą, ypač tokiems atstumams kaip Kopenhaga–Lietuva.

12. Ar katė gali sėdėti laisvai automobilyje?

Ne. Tai ne tik nesaugu, bet ir neteisėta daugumoje ES šalių. Gyvūnas turi būti pritvirtintas – tai reiškia, kad narvas turi būti saugiai pritvirtintas automobilyje, o katė turi būti narve. Laisvai vaikštanti katė automobilyje yra pavojinga tiek pačiam gyvūnui, tiek vairuotojui. Įsivaizduokite situaciją, kai katė staiga šoka po pedalais. Tai ne teorinis pavojus – tai yra nutikę realiai. Be to, Danijoje ir Vokietijoje policija gali sustabdyti ir nubausti, jei gyvūnas nėra saugiai pritvirtintas.

13. Kiek laiko trunka kelionė iš Kopenhagos į Lietuvą?

Gryno važiavimo laiko – apie 10-12 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo sąlygų. Bet su kate tai niekada nėra tiesioginis važiavimas. Reikia daryti pertraukas, leisti katei išgerti vandens, patikrinti, ar viskas gerai. Realiai kelionė užtrunka 12-16 valandų, o kartais ir ilgiau, jei reikia nakvoti pakeliui. Mes paprastai planuojame maršrutą per Vokietiją, kartais per Lenkiją, priklausomai nuo to, kur reikia pristatyti gyvūną Lietuvoje. Svarbu neperkrauti gyvūno – ilgos kelionės be pertraukų yra žiaurios.

14. Ar galima vežti dvi kates vienu metu?

Galima, bet reikia atsižvelgti į tai, ar katės pažįsta viena kitą. Jei tai tos pačios šeimos katės, kurios gyvena kartu – problemų neturėtų būti. Bet jei tai svetimos katės, geriau vežti atskirai. Stresinėje situacijoje katės gali tapti agresyvios, ir tada turėsite ne tik pavargusią, bet ir sužeistą katę. Be to, kiekvienai katei reikia savo erdvės – vienas narvas dviem katėms yra per mažai. Taisyklė paprasta: viena katė – vienas narvas, nebent jos labai mažos ir pripratusios būti kartu.

15. Kokia temperatūra turi būti transporto priemonėje?

Gyvūnams patogiausia temperatūra yra 18-22 laipsniai. Per karšta – katė gali perkaisti, per šalta – sušalti. Vasarą automobilyje temperatūra gali pakilti labai greitai, net jei lauke nėra labai karšta. Žiemą atvirkščiai. Mes visada naudojame transportą su klimato kontrole ir reguliariai tikriname temperatūrą. Yra buvę atvejų, kai klientai norėjo patys vežti katę vasarą, bet pamiršo, kad automobilis stovės saulėje, kol jie eis pietauti. Tai gali baigtis labai blogai. Gyvūno niekada nepalikite uždaryto automobilyje be priežiūros.

Kaina – kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

16. Kiek kainuoja kačių pervežimas iš Kopenhagos?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – ar tai individualus pervežimas, ar kartu su kitais gyvūnais, koks maršrutas, ar reikia papildomų paslaugų. Paprastai individualus pervežimas kainuoja daugiau, bet katė patiria mažiau streso, nes nereikia laukti kitų gyvūnų. Kolektyvinis pervežimas yra pigesnis, bet užtrunka ilgiau. Konkrečių skaičių nenoriu minėti, nes kainos keičiasi, bet orientuokitės į tai, kad tai nėra pigi paslauga – gyvūno pervežimas reikalauja specialaus transporto, patirties ir laiko.

17. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Taip, nors ne visada. Vasarą paklausa didesnė, nes daugiau žmonių kraustosi, ir tai gali įtakoti kainą. Žiemą paprastai ramiau, bet dėl oro sąlygų kelionė gali užtrukti ilgiau, kas irgi turi įtakos. Kalėdiniu laikotarpiu būna didžiausias užimtumas – žmonės nori grįžti namo su savo augintiniais. Tada reikia rezervuoti bent 2-3 savaites į priekį. Pavasarį ir rudenį paprastai yra geriausias laikas – ir orai tinkamesni, ir užimtumas mažesnis.

18. Kas įeina į pervežimo kainą?

Paprastai į kainą įeina transportas, vairuotojo darbas, gyvūno priežiūra kelionės metu, kartais narvo nuoma. Bet ne visada įeina dokumentų tvarkymas, veterinaro išlaidos ar papildomos paslaugos kaip, pavyzdžiui, gyvūno paėmimas iš namų Kopenhagoje. Reikia visada aiškiai klausti, kas įskaičiuota ir kas ne. Yra buvę atvejų, kai klientai manė, kad viskas įskaičiuota, o paskui gavo papildomą sąskaitą už veterinarinę pažymą. Skaidrumas čia labai svarbus.

19. Ar galima mokėti dalimis?

Tai priklauso nuo paslaugos teikėjo. Kai kurie sutinka imti avansą, o likusią sumą – pristatymo metu. Kiti nori visą sumą iš anksto. Mes paprastai dirbame su avansu ir likučiu, bet tai nėra taisyklė. Svarbu susitarti prieš pradedant. Jei kas nors prašo visos sumos iš anksto be jokių garantijų – būkite atsargūs. Patikimi vežėjai paprastai turi aiškią apmokėjimo tvarką ir nebijo ją paaiškinti.

20. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada pranešama?

Deja, pasitaiko. Kartais tai būna kelių mokesčiai, kurie nebuvo įskaičiuoti, kartais – papildomas mokestis už gyvūno paėmimą iš konkrečios vietos Kopenhagoje. Arba mokestis už laukimą, jei klientas vėluoja. Geriausia viską aptarti iš anksto ir gauti raštišką pasiūlymą su visomis sąlygomis. Žodiniai susitarimai dažnai baigiasi nesusipratimais. Vienas klientas kartą skundėsi, kad jam priskaičiavo mokestį už papildomą sustojimą, apie kurį jis nebuvo informuotas. Pasirodo, tai buvo smulkiose sąlygose, kurių jis neskaitė.

Procesas – kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

21. Kaip vyksta gyvūno paėmimas Kopenhagoje?

Paprastai susitariame dėl laiko ir vietos. Dažniausiai važiuojame tiesiai į kliento namus arba į sutartą vietą. Patikriname dokumentus, apžiūrime gyvūną, įsitikiname, kad viskas tvarkoje. Tada gyvūnas dedamas į transportą, ir prasideda kelionė. Kartais klientai nori patys atvežti gyvūną į tam tikrą tašką – tai irgi galima. Svarbiausia, kad procesas būtų sklandus ir gyvūnas patirtų kuo mažiau streso. Mes visada stengiamės bendrauti ramiai, nes gyvūnai jaučia savo šeimininkų emocijas.

22. Kaip dažnai gaunu informaciją apie gyvūną kelionės metu?

Mes paprastai siunčiame atnaujinimus kas kelias valandas – nuotrauką arba trumpą pranešimą, kad viskas gerai. Ypač jei kelionė ilga. Klientai labai vertina tai, nes jie patiria stresą ne mažiau nei gyvūnas. Vienas klientas prašė siųsti nuotraukas kas valandą – suprantama, jo katė buvo labai sena ir serganti. Mes sutikome, nors tai ir papildomas darbas. Svarbu, kad žmogus jaustųsi ramus, žinodamas, kad jo augintinis saugus.

23. Ką daryti, jei gyvūnas pristatomas ne į tą adresą?

Tai labai retai nutinka, bet pasitaiko. Kartais klientas pamiršta pakeisti adresą, kartais navigacija nuveda ne ten. Mes visada patiksliname adresą prieš išvykstant ir dar kartą prieš pristatymą. Jei vis dėlto atsitinka taip, kad atvykstame ne ten – susisiekiame su klientu ir randame sprendimą. Tai gali užtrukti papildomą valandą ar dvi, bet gyvūnas vis tiek saugiai pasiekia tikslą. Svarbiausia – neprarasti kontakto su klientu.

24. Ar galima atšaukti pervežimą paskutinę minutę?

Techniškai galima, bet tai gali kainuoti. Jei transportas jau išvykęs arba rezervuotas kitų gyvūnų, atšaukimas reiškia prarastą laiką ir resursus. Paprastai sutartyse būna numatyti atšaukimo terminai – dažniausiai 48 arba 72 valandos iki suplanuoto laiko. Vėliau atšaukus, gali būti taikomas dalinis arba pilnas mokesčio nurašymas. Bet jei atšaukimas dėl rimtų priežasčių – pavyzdžiui, gyvūno sveikatos pablogėjimo – visada stengiamės rasti kompromisą.

25. Ką daryti, jei katė pabėga perduodant?

Tai baisiausias košmaras kiekvienam, kas dirba su gyvūnais. Bet tai nutinka. Kartais užtrauktukas ne iki galo užsegtas, kartais katė tiesiog labai greita. Mes turime procedūras tokiems atvejams – niekada neatidarome narvo lauke, visada patikriname užsegimus kelis kartus, ir turime tinklus bei antklodes, jei reikia sugauti pabėgusį gyvūną. Bet geriausia prevencija – būti atidiems. Vieną kartą katė pabėgo Kopenhagoje prieš pat išvykstant – užtrukome tris valandas, kol ją pagavome. Klientas buvo supratingas, bet tai buvo labai nemaloni patirtis.

Specialūs atvejai – kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą

26. Ar galima vežti labai seną katę?

Galima, bet reikia labai atsargiai vertinti sveikatos būklę. Senos katės dažnai turi lėtinių ligų – inkstų, širdies, sąnarių. Kelionė gali pabloginti būklę. Prieš vežant reikia pasitarti su veterinaru, gauti patvirtinimą, kad gyvūnas gali keliauti. Kartais veterinaras pasako, kad geriau nevežti, ir tada reikia ieškoti alternatyvų – pavyzdžiui, palikti katę pas pažįstamus Danijoje, kol situacija pagerės. Tai sunkūs sprendimai, bet gyvūno sveikata svarbiau nei planai.

27. Kaip elgtis su kate, kuri labai agresyvi?

Agresyvios katės yra iššūkis. Pirmiausia reikia suprasti, kodėl ji agresyvi – ar tai baimė, ar skausmas, ar tiesiog charakteris. Jei katė puola visus, kas priartėja, reikia specialių priemonių – storų pirštinių, uždengto narvo, kartais net raminamųjų. Mes turime patirties su agresyviais gyvūnais, bet visada perspėjame klientus, kad jie informuotų apie tai iš anksto. Vieną kartą atvykome pasiimti katės, ir šeimininkas pamiršo paminėti, kad ji puola visus svetimus žmones. Baigėsi tuo, kad vairuotojas turėjo tris įbrėžimus ant rankos.

28. Ar galima vežti katę kartu su šunimi?

Jei jie gyvena kartu ir pripratę vienas prie kito – galima. Bet jei tai svetimi gyvūnai – ne. Katės ir šunys stresinėje situacijoje gali elgtis nenuspėjamai. Net jei namie jie draugauja, automobilyje viskas gali pasikeisti. Mes paprastai rekomenduojame vežti atskirai, nebent klientas labai prašo ir yra įsitikinęs, kad gyvūnai nesusipyks. Saugumas visada pirmoje vietoje.

29. Ką daryti, jei katė turi specialių mitybos poreikių?

Informuokite mus iš anksto. Jei katė turi alergiją arba specialią dietą, mes pasirūpiname tinkamu maistu kelionės metu. Bet jei jūs to nepasakysite, mes negalėsime to žinoti. Kartais žmonės pamiršta paminėti, kad katė negali valgyti įprasto maisto, ir tada kelionės metu kyla problemų. Geriau per daug informacijos nei per mažai. Taip pat rekomenduojame duoti su savimi pakankamai maisto visai kelionei – ne tikėtis, kad mes turėsime tinkamą.

30. Ar pervežimo metu katė gali būti su savo mėgstamu žaislu?

Taip, ir net rekomenduojame. Pažįstamas daiktas – žaislas, pledas, kažkas su namų kvapu – padeda katei jaustis saugiau. Bet svarbu, kad tas daiktas nebūtų per didelis ir neužimtų visos vietos narve. Taip pat reikia įsitikinti, kad žaisle nėra smulkių dalių, kurias katė galėtų praryti. Paprastas minkštas žaislas arba pledas yra geriausias pasirinkimas. Mes visada prašome klientų įdėti kažką su namų kvapu – tai tikrai padeda.

Išvada

Kačių pervežimas iš Kopenhagos į Lietuvą yra procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir patirties. Svarbiausia – pradėti ruoštis laiku, pasirūpinti dokumentais, pasitarti su veterinaru ir pasirinkti patikimą vežėją. Kiekviena katė yra skirtinga, ir tai, kas tinka vienai, gali netikti kitai. Todėl individualus požiūris yra būtinas. Jei turite klausimų – klauskite, nes geriau išsiaiškinti prieš kelionę nei spręsti problemas jos metu. Jūsų augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės namo.