Vežame šunis į Daniją kasdien

Prieš keletą metų vienas draugas manęs paklausė: „kas veža šunis į Daniją?" Aš atsakiau „mes". Jis nustebo, kad tai net egzistuoja kaip paslauga. Bet iš tikrųjų poreikis yra didelis — žmonės kraustosi dirbti, gyventi, lankyti giminaičius, ir ne visi gali patys nuvežti augintinį tūkstančio kilometrų kelionėje. Todėl mes specializuojamės būtent šiame maršrute. Žemiau surašiau viską, ką dažniausiai mūsų klausia. Kai kuriuos dalykus girdžiu jau šimtąjį kartą, bet suprantu — jei klausiate pirmą kartą, viskas skamba naujai. Todėl stengiausi atsakyti kuo aiškiau, be techninio žargono (arba bent minimaliai). Pradėkim.

Pradžia – pagrindiniai pasiruošimai

1. Kaip pradėti planuoti šuns pervežimą į Daniją?

Pirmiausia — patikrinkite dokumentus. Pasas, mikroschema, skiepas. Jei viskas su jais gerai, tada susisiekite su mumis dėl datos ir kainos. Paprastai žmonės pamiršta pirmą žingsnį ir iš karto klausia „kada galite?" — mes visada atsakome: „kai dokumentai tvarkingi." Tai skamba nuobodžiai, bet tai svarbu. Antra — paruoškite šunį: pažinkite jį prie narvo, pasirūpinkite, kad būtų sveikas. Trečia — pasitarkite su gavėju Danijoje: kur pristatyti, kada. Ir tada jau mes keliaujame. Planavimas iš vakaro? Na, įmanoma, bet geriau savaitė ar dvi. Patikėkit, kuo daugiau laiko, tuo mažiau streso.

2. Kokių šunų vežti negalima?

Šunų, kuriuos Danija draudžia įvežti. Šiuo metu draudimas galioja: pitbulterjeras, amerikiečių stafordšyro terjeras, bulterjeras (ir keli kiti, susiję su kovinių veislių kategorija). Sąrašas gali keistis, todėl prieš kiekvieną kelionę pasitikriname naujausią informaciją. Taip pat — sergantys šunys, per maži šuniukai (iki 15 savaičių, jei skiepas dar negalioja), agresyvūs šunys, kuriems pavojinga artintis (jau minėjau prieš tai). Jei nesate tikri, ar jūsų šuo patenka į draudžiamų sąrašą — atsiųskite mums veislės pavadinimą, patikrinsime. Būna, kad žmonės nesąmoningai pateikia neteisingą veislę — tai gali baigtis blogai sienoje.

3. Ar galiu vežti šunį, kuris nebaigė skiepų kurso?

Jei kalbame apie pasiutligės skiepą — jis turi būti padarytas ir praėjusios 21 dienos. Be to kitų „pagrindinių" skiepų (distemper, parvovirusas ir t. t.) rekomenduojama, bet ne privaloma pervežimui. Tačiau aš asmeniškai rekomenduočiau neišleisti į kelią šunio be pilno skiepų kurso. Ne todėl, kad neleistų sienoje — o todėl, kad kelionė yra stresas, o stresas silpnina imunitetą. Jaunas šuo, kuris nėra pilnai apsaugotas, gali pasiimti infekciją degalinėje ar kelyje. Tai nėra labai tikėtina, bet rizika yra. Geriau palaukti savaitės-kitos ir padaryti visus skiepus.

4. Ką daryti, jei šuo turi antsvorio?

Na, tai svarbu dviem aspektais. Pirmas — sveikata. Nutukę šunys blogiau toleruoja keliones, karštį, stresą. Antras — praktinis: reikia didesnio narvo, o tai reiškia aukštesnę kainą ir daugiau vietos. Jei jūsų šuo turi antsvorio, rekomenduočiau pasitarti su veterinaru prieš kelionę — gal reikia specialios dietos ar pratimų. Mes vežame ir duomenis, bet jei dėl svorio šuo negali normaliai judėti narve — tai jau problema, ir mes turėsime apie tai pasikalbėti. Viena vertus, mes ne dietologai. Kita vertus, mums svarbu gyvūno komfortas. Jei veterinaras sako, kad kelionė saugi — mes imame. Bet rekomendacijos lieka.

5. Ar šuniui reikalinga speciali priežiūra prieš kelionę?

Paprastai ne, bet yra keletas dalykų. Nukirpkite nagus — ilgai nagai gali susikabinti su narvo tinkleliu, ir tai skausminga. Išvalykite ausis, ypač jei šuo turi jautrius ausų kanalus. Širdies lašai (jei veterinaras paskyrė) — praneškite mums. O svarbiausia — pasivaikščiojimas ir tualeto reikalai prieš kelionę. Žinau, kad skamba akivaizdžiai, bet kartais pamirštama. Mes pradedame kelionę, o šuo turi „reikalų" po 20 minučių — tada tenka sustoti anksčiau, nei planuota. Nepatogu. Todėl prašome: prieš pristatydami šunį pas mus, pasivaikščiokite bent 20 minučių.

Dokumentai – ką reikia turėti

6. Kur kreiptis dėl gyvūno paso?

Į bet kurią veterinarijos kliniką, kuri turi licenciją išduoti ES pasus. Tai dauguma klinikų Lietuvoje, ypač didžiuosiuose miestuose. Procesas paprastas: atvykstate su šunimi, veterinaras implantuoja mikroschemą (jei nėra), pažymi duomenis pase, paskiepija (jei reikia), ir išduoda pasą. Užtrunka vieną vizitą. Kaina — nuo 30 iki 60 eurų (priklauso nuo klinikos ir paslaugų). Svarbu: pasiimkite šuns nuotrauką (nors ne visuomet reikia) ir savo asmens dokumentą. Ir dar: patikrinkite, ar veterinaras teisingai įrašė mikroschemos numerį — klaidos pasitaiko dažnai.

7. Ar mikroschėma privaloma? Kas jei jos nėra?

Taip, mikroschema privaloma — ES reglamentas. Be mikroschemos negalima nei paso išduoti, nei keliauti per sienas. Jei jūsų šuo neturi mikroschemos — ne bėda. Veterinaras implantuoja per kelias sekundes, po oda, kairėje kaklo pusėje. Šunys to beveik nejaučia (girdėjau, kad kai kurie ne). Mikroschema yra standartinis ISO 11784/11785 formatas, 15 skaitmenų numeris. Svarbu patikrinti, kad numeris tinkamai nuskaitomas — kartais būna, kad mikročipas neveikia (retai, bet pasitaiko). Patikrinimui veterinaras naudoja skaitytuvą. Ir dar: mikroschemos numeris turi būti užregistruotas skirtoje sistemoje (Lietuvoje — TAMR).

8. Koks skirtumas tarp ES paso ir nacionalinio dokumento?

ES pasas yra vienintelis dokumentas, galiojantis gyvūnų pervežimui ES viduje. Nacionaliniai dokumentai (jei jie egzistuoja) neprilygsta ES pasui ir negali būti naudojami pervežimui per sienas. Lietuvoje išduodamas tik ES standarto pasas, todėl jokių kitų dokumentų nėra. Jei jūsų šuo turi tik veterinarinę knygelę (seną, geltoną, su skiepų įrašais) — tai nepakanka. Reikia paso. Veterinaras gali perduoti duomenis iš senosios knygelės į naują pasą — tai įprasta procedūra. Tiesiog užtrunka papildomą vizitą.

9. Ką daryti, jei pasas prarastas?

Reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą (arba bet kurį kitą), ir prašyti dublikatą. Tai įmanoma, bet užtrunka — turėsite duoti duomenis, veterinaras tiksins mikroschemos numerį, galbūt reikės patvirtinti skiepų duomenis. Jei skiepų įrašų neįmanoma atkurti, gali tekti skiepyti pakartotinai. Nemalonu, bet gyvenime pasitaiko. Ir dar vienas dalykas — jei pasas prarastas prieš kelionę, neskubėkite panikuoti. Paskambinkite mums, paaiškinsime, ką daryti. O prevencijai: visuomet darykite paso kopiją (fotografuokite), laikykite originalą saugiai.

10. Ar skiepų duomenis galima atnaujinti paskutinę minutę?

Galima, bet su viena sąlyga: pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip 21 dieną prieš kelionę. Tai reiškia, kad paskutinę minutę galima atnaujinti kitus skiepus (distemper, parvo), bet pasiutligės — ne. Taigi planavimas yra svarbus. Jei pasiutligės skiepas pasenęs, veterinaras jį padarys, bet kelionė galima tik po trijų savaičių. Taisyklė griežta, ir jos apeiti negalima. Rekomenduoju: likus mėnesiui iki numatomos kelionės, nueikite pas veterinarą ir patikrinkite visų skiepų galiojimą. Jei kažkas pasibaigęs — atnaujinkit. Tokiu būdu, kai atsiras reikalas keliauti, jūs būsite pasiruošę.

Logistika – kaip mes dirbame

11. Kokiais maršrutais vežate šunis į Daniją?

Pagrinde — per Latviją, Estiją arba tiesiai per Švediją. Yra keli maršrutai, kurie priklauso nuo oro ir kelio būklės. Dažniausias: Lietuva – Ryga – Stokholmas (keltu) – Geteborgas – Malmė – Kopenhaga. Alternatyvus: Lietuva – Ryga – Talinas (keltu) – Helsinkis – Stokholmas (keltu) – Malmė – Kopenhaga. Maršrutas parenkamas pagal logistiką: kur surenkame kitus gyvūnus, kokie orai, kokie keltų grafikai. Mes visuomet stengiamės rasti optimaliausią variantą. Jei keliaujate pats ir norite pro Švediją — galima, bet tai priklauso nuo situacijos. Svarbu: mes žinome maršrutus ir atstumus gerai, tad pasitikėkite mumis.

12. Kiek trunka kelionė nuo Lietuvos iki Danijos?

Dėl maršruto — apie 18-24 valandos (jei viskas sklandžiai). Bet atsižvelgiant į tai, kad reikia sustoti, patikrinti, pereiti kelto terminalą, pasienis — kartais trunka ilgiau. Esame turėję atvejų, kai kelionė užtruko ir 30 valandų dėl stipraus vėjo Švedijoje (laivai neplaukė). Bet tai retas atvejis. Dažniausiai — apie 20 valandų. Mes informuojame apie planuojamą laiką, o jei kas nors keičiasi — skambiname. Svarbu: pasiruošti, kad gyvūnas bus kelyje visą parą. Patogiausias variantas yra pradėti kelionę vakare ar naktį, kad didžioji dalis kelio būtų ramiuoju metu.

13. Kaip dažnai sustojate kelyje?

Kas 3-4 valandas, kaip ir minėjau anksčiau. Bet yra niuansų: jei mašinoje yra daug gyvūnų, mes sustojame ilgiau, kad kiekvienas galėtų išeiti. Jei mažiau — trumpiau. Mūsų vairuotojai yra mokyti: kai tik mato, kad gyvūnas nerimsta ar bando atkreipti dėmesį, jie ieško tinkamos vietos sustoti. Vienas mūsų vairuotojas yra akcentuotas klausimui — jis netgi turi mėgstamą vietą kažkur Latvijoje su gražiu lauku, kur visada sustoja. Sustojimo metu šunys gali prasibėgti, atlikti reikalus, atsigerti. Viskas nemokamai ir be papildomų mokesčių — tai įtraukta į paslaugą.

14. Ar galima būti kartu su šunimi kelionėje?

Retkarčiais galima, bet tai nėra mūsų pagrindinė paslauga. Paprastai mes vežame gyvūnus be šeimininkų. Jei labai norite keliauti kartu — reikia tartis individualiai. Būna atvejų, kai šeimininkas turi specialių poreikių (pvz., medicininių) arba gyvūnas reikalauja nuolatinės priežiūros. Tada galima. Bet tai papildomas mokestis ir suderinimas. Jei norite tiesiog sėdėti su savo šunimi — geriau naudokite kitą paslaugą, mes specializuojamės gyvūnų transportavime be palydos. Arba priekabą — bet tai ne visiems priimtina.

15. Kada galima užsisakyti pervežimą?

Kadangi vežame kasdien — bet kada. Rezervaciją galite padaryti bent 2 dienas prieš norimą datą. Vasarą ir prieš šventes rekomenduoju savaitę ar dvi iš anksto. Mes paprastai negalvojam apie „ribas" — kuo anksčiau, tuo geriau. Tik vienintelis dalykas: sekmadieniais mes turime mažiau resursų, todėl jei galima rinktis kitą dieną — geriau kitą. Be to — jei jums reikia konkrečios datos (pvz., kad šuo būtų Kopenhagoje, tam tikru penktadienio rytą) — pasakykite iš anksto, ir mes suplanuosime maršrutą atitinkamai. Mūsų sistema yra lanksti, bet ne stebuklinga — reikia šiek tiek logistinio mąstymo.

Šuns komfortas kelionėje

16. Kokio dydžio narvą reikia?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus: šuo turi turėti galimybę stovėti nelenkdamas galvos, atsisėsti, atsigulti, ir apsisukti. Mums reikia žinoti šuns aukštį (nuo žemės iki galvos viršaus) ir ilgį (nuo nosies iki uodegos pagrindo). Tada paskaičiuojame dydį. Dažniausiai naudojami 5 dydžių kategorijos. Jei netinkamo dydžio — turime atsargų, bet geriau jei pagrindinis narvas būtų tinkamas. O dėl medžiagos: plastmasiniai narvai yra geriausias pasirinkimas (lengvi, tvirti, lengvai valomi). Tinkliniai narvai — ne, nes jie mažiau saugūs. Ir nenaudokite minkštųjų transportavimo krepšių — jie netinka ilgoms kelionėms.

17. Kaip paruošti narvą prieš kelionę?

Įdėkite minkštą pagrindą (pledą, seną rankšluostį, kilimėlį). Viskas turi būti pažįstama — ne naujas pledas, o tas, kuris kvepia namais. Jokių kietų daiktų narve — tik minkšti, kuriuos gyvūnas gali užsikabinti. Ant narvo pritvirtinkite gertuvę (arba mes galime pritvirtinti). Jei norite — pritvirtinkite nedidelį žaislą. Ir dar — nuimkite pavadėlį ir antkaklį, kai dedate šunį į narvą (saugumo sumetimais). O jei norite, kad antkaklis liktų, kad būtų lengviau išimti — prašome, bet negalima, kad jis kabotų ant kaiščių. Svarbu: narvas turi būti švarus ir be aštrių kraštų.

18. Ar šuo turi būti įpratęs prie narvo?

Tai labai pageidautina. Šuo, kuris pirmą kartą mato narvą, kelionės metu gali labai nervintis. Mes raginame pradėti mokinti savaitę prieš kelionę: palikite atvirą narvą namuose, įdėkite skanėstų, leiskite šuniui savanoriškai eiti į vidų. Palaipsniui prailginkite laikotarpį uždarius duris — 5 minutės, 10, 20, iki valandos. Šuo supranta, kad narvas nėra kalinimas. Žinau, kad ne visi turi laiko — kartais žmogus skambina ir sako „visiškai neįpratęs." Tokiu atveju mes stengiamės padėti, bet rezultatas gali būti ne toks sklandus. Geriausias atvejis — namuose įpratęs šuo, kuris narve jaučiasi saugiai. Toks šuo užmiga per pirmas valandas ir praktiškai keliauja ramiai.

19. Ką daryti, jei kelionės metu šuo pradeda viduriuoti?

Nutinka. Nepatogu, bet gyvūnas yra gyvūnas. Vairuotojas valo narvą, pakeičia pagrindą, duoda vandens. Jei viduriavimas stiprus arba kartu su vėmimu, mes sustojame ir vertiname situaciją: ar gyvūnas atrodo blogai? Ar reikia pagalbos? Paprastai tai praeina po 1-2 valandų ir nėra rimta. Tačiau jei matome, kad gyvūnas dehidratuoja arba būklė blogėja — skambiname veterinarui. Mes visuomet turime skubios pagalbos kontaktus maršrute. Bet dažniausiai — viduriavimas yra streso arba maitinimo klaidos rezultatas (šuo kažką suvalgė prieš kelionę, kas nebuvo numatyta). Todėl prašome: nešerkite daug prieš kelionę.

20. Kaip elgtis, jei šuo pradeda loti be sustojimo?

Kaip minėjau prieš tai — dažniausiai po poros valandų nusiramina. Bet jei ne, mes ieškome priežasties: ar per karšta? Per šalta? Ar narve kažkas nemalonaus? Yra buvę, kad šuo lojo, nes narve buvo skruzdėlė (taip, mes išvalėm). Kitas kartas — šuo lojo, nes buvo alkanas (šeimininkas nepamaitino, nes „sakė nešerti"). Duodam maisto, viskas gerai. O jei lojimą sukelia tiesiog stresas, nežinomybė — tada tiesiog reikia kantrybės. Mes neverčiame šuns tylėti — tai ne mūsų stilius. Geriau tegu išleidžia energiją virbalų pagalba, o ne laužo narvą.

Atvykimas ir pristatymas

21. Kur Kopenhagoje pristatote šunis?

Paprastai tiesiai į nurodytą adresą — namus ar biurą. Danijoje yra neblogas kelių tinklas, tad galime privažiuoti beveik bet kur Kopenhagoje ir apylinkėse. Jei šuo turi būti pristatytas konkrečiai vietovei (pvz., Frederiksberge, Amager, Norrebro) — prašome, viskas įmanoma. Svarbu tik, kad priimantis asmuo būtų pasiekiamas. Mes pristatome, perduodame gyvūną su dokumentais, paaiškiname, jei ką nors reikia žinoti apie kelionę. Ir tada — laisvi. Jei turite papildomų prašymų (pvz., kad pristatytume su tam tikra nuotaika — juokauju, bet buvo prašymų) — stengsimės.

22. Ką daryti, jei atvykus šuo atrodo keistai?

Pirmiausia — įvertinkite, ar tai stresas, ar kažkas rimtesnis. Šuo po ilgos kelionės gali būti mieguistas, atsisakyti maisto, arba priešingai — labai aktyvus ir lakstyti. Tai normalu. Duokite vandens, leiskite pasivaikščioti, duokite laiko. Jei po kelių valandų situacija negerėja, arba pastebite simptomus (gaišti, vemia, viduriuoja) — kreipkitės į veterinarą. Mes visuomet galime pasiteirauti, kas buvo pastebėta kelionėje, ir pasidalinti informacija. Bet dažniausiai — šuo tiesiog pavargęs ir jam reikia miego. Ir tiesa, pirmą naktį po kelionės dauguma šunų miega daug ilgiau nei įprastai — tai normalu.

23. Ar paliekate kažkokius kontaktus po pristatymo?

Taip, mes visuomet paliekame kontaktinį numerį. Jei vėliau kyla klausimų — galite skambinti ar rašyti. Mes nepradingstam po pristatymo. Ir jei jums reikia grąžinti šunį atgal į Lietuvą — mes taip pat vežame. Tiesa sakant, daugelis mūsų klientų naudojasi paslauga reguliariai: keliauja dažnai tarp Lietuvos ir Danijos, ir mes vežame jų šunis pirmyn-atgal. Tai tampa savotišku bendradarbiavimu — mes pažystam šunį, šuo pažįsta mus, viskas paprasčiau. Jei norite būti mūsų „nuolatiniu klientu" — prašome, nuolaidos yra.

24. Ką daryti, jei gavėjas Danijoje nepasirodo?

Tai labiausiai nemalonus atvejis. Mes skambiname, skambiname su gyvūnu, laukiame. Bet ne ilgiau nei valandą (o tada jau pradeda daryti įtaką kitos stotelės). Jei niekas neatsiliepia, mes kreipiamės į klientą, kuris užsakė pervežimą, ir prašome sprendimo. Kartais tenka ieškoti laikino prieglobsčio — mes turime partnerių Danijoje, kurie gali priimti gyvūną trumpam. Būna, kad žmogus tiesiog vėluoja pusvalandį — tada palaukiame. Bet jei situacija rimtesnė — mes susisiekiame su jumis ir randame sprendimą kartu. Pagrindinė taisyklė: gyvūnas negali likti be priežiūros. O visos išlaidos, susijusios su papildomomis stotelėmis ar laikymu, aptariamos individualiai.

25. Ar galima užsisakyti kelionę atgal iš Danijos?

Žinoma — mes vežame ir į Daniją, ir iš Danijos. Maršrutas atgal tas pats, tik kitu kryptimi. Procedūra lygiai tokia pati: dokumentų patikrinimas, rezervavimas, paėmimas ir pristatymas. Jei jūsų šuo gyveno Danijoje ir grįžta į Lietuvą — pasas ir mikroschema turi būti galiojantys, bet nereikia naujų reikalavimų (nes grįžtama į ES). Tiesiog pasakykite mums, kada ir kur, ir mes paruošime kelionę. Dažnai tai būna susiję su atostogomis, darbo kelionėmis ar kitais asmeniniais reikalais.

26. Kaip rekomenduotumėte pasiruošti pirmajai kelionei?

Pasiruoškite dokumentus savaitę prieš, pradėkite pratinti šunį prie narvo, pasikalbėkite su veterinaru (net jei viskas atrodo gerai). Susisiekite su mumis dvi dienos iš anksto, aptarkite detales. Perduokite mums visą informaciją apie savo šunį — amžių, veislę, sveikatos būklę, charakterį. Mes atsakysime į klausimus, kuriuos pamiršote paklausti. Pristatymo dieną: prieš atveždami šunį pas mus, pasivaikščiokite bent pusvalandį. Ir — ramus. Jei jūs nervinatės, jūsų šuo nervinsis. Šunys jaučia stresą. Mes pasirūpinsime viskuo, kas mūsų pusėje. Jūs pasirūpinkite savimi ir savo keturkoju draugu. Kartu viskas bus gerai.

Išvada

Vežame šunis į Daniją kasdien, ir kiekviena kelionė yra skirtinga. Vienas šuo miega visą kelią, kitas reikalauja dėmesio, trečias džiaugiasi naujais kvapais. Svarbiausia mums — kad gyvūnas būtų saugus, o jūs — ramus. Mes nekeliame nerealių pažadų, bet darome viską, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Jei planuojate vežti šunį į Daniją, pradėkite pasiruošimą dabar — dokumentai, narvas, veterinarinis patikrinimas. Ir tada, kai viskas pasiruošę — susisiekit su mumis. Mes pasakysime kitus žingsnius. O jei norite pasikalbėti prieš — tiesiog skambinkite. Mes esame čia.