Naminių gyvūnų pervežimas Danijoje: viskas, ką reikia žinoti

Pervežti naminį gyvūną per sieną – ne toks jau paprastas dalykas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ypač kai kalbama apie Daniją, kur taisyklės griežtos, o kontrolė – griežta. Mes vežame gyvūnus į Daniją praktiškai kiekvieną dieną, tad žinome, kur dažniausiai klysta žmonės, kokios baimės kamuoja ir kokių netikėtumų gali kilti. Šiame straipsnyje surinkau svarbiausius klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir pabandysiu atsakyti kuo paprasčiau, remdamasis savo patirtimi. Kartais tiesmukai, kartais su pavyzdžiais iš realaus gyvenimo.

Reikalavimai – gyvūnų transportavimas Danija

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Daniją?

Pirmiausia – Europos gyvūno pasas. Be jo niekur. Antra – mikroschema (čipas), kuri turi būti įskaitoma ir suderinta su paso duomenimis. Trečia – galiojantis pasiutligės skiepas, padarytas ne vėliau kaip prieš metus ir ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Ketvirta – sveikatos pažyma, išduota ne anksčiau kaip prieš 48 valandas. Tai pagrindas. Bet yra ir papildomų dalykų – pavyzdžiui, jei vežate šunį, Danija turi draudžiamų veislių sąrašą. Jei jūsų šuo į jį patenka, gali tekti gauti specialų leidimą arba apskritai atsisakyti kelionės. Mes visada prašome klientų atsiųsti paso kopiją iš anksto, kad patikrintume, ar viskas tvarkoje. Kartais randame klaidų, kurias pataisome dar prieš išvykstant. Tai sutaupo daug nervų.

2. Ar skiriasi reikalavimai šunims ir katėms?

Iš esmės – ne. Ir šunims, ir katėms reikia paso, čipo, skiepų. Tačiau yra niuansų. Šunims dažniau taikomi papildomi ribojimai dėl veislių. Katėms – mažiau, bet jos dažniau patiria stresą kelionės metu, tad reikia daugiau dėmesio skirti transportavimo dėžės patogumui. Be to, katės kartais bėga, jei dėžė prastai uždaryta. Mes turėjome atvejį, kai katinas pabėgo stovėjimo aikštelėje, nes šeimininkė pamiršo užsegti užtrauktuką. Laimei, greitai sugavome, bet tai buvo gera pamoka. Taigi, nors dokumentai panašūs, praktiniai dalykai skiriasi.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi čipo?

Be čipo – jokio pervežimo. Tai būtinas reikalavimas. Jei jūsų augintinis dar nečipuotas, kreipkitės į veterinarijos kliniką. Procedūra greita ir neskausminga. Po to reikia užregistruoti čipo numerį Europos gyvūno pase. Kartais žmonės bando vežti gyvūną be čipo, manydami, kad niekas nepatikrins. Tai didelė rizika. Pasienyje tikrinama visada, ir jei čipo nėra, gyvūną gali sulaikyti ar net konfiskuoti. Mes griežtai atsisakome vežti gyvūnus be čipo – tai ne tik nelegalu, bet ir nesaugu. Čipas padeda surasti gyvūną, jei jis pasiklysta. Tai paprastas, bet labai svarbus dalykas.

4. Ar reikia gyvūną testuoti dėl ligų?

Paprastai – ne, jei turite visus skiepus ir sveikatos pažymą. Tačiau jei vežate gyvūną iš šalies, kurioje yra tam tikrų ligų protrūkių, gali prireikti papildomų tyrimų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas buvo šalyje, kurioje yra pasiutligės rizika, gali reikalauti antikūnų tyrimo. Tai retai, bet pasitaiko. Mes visada rekomenduojame pasitikrinti sveikatą prieš kelionę net ir be papildomų reikalavimų – kad būtumėte ramūs. Ypač jei gyvūnas vyresnis ar turi lėtinių problemų. Veterinaras gali patarti, ar saugu keliauti.

5. Kaip sužinoti, ar mano šuo patenka į draudžiamų veislių sąrašą?

Danija draudžia tam tikras veisles, pavyzdžiui, amerikiečių stafordšyro terjerus, pitbulterjerus ir kai kurias kitas. Sąrašą galima rasti Danijos maisto ir veterinarijos tarnybos svetainėje. Jei abejojate, kreipkitės į mus arba į veterinarą. Kartais žmonės nežino tikslios veislės, ypač jei šuo mišrūnas. Tokiu atveju rekomenduojame gauti veterinarinę pažymą, kurioje nurodyta veislė. Jei šuo patenka į draudžiamą sąrašą, galima bandyti gauti išimtį, bet tai sudėtinga ir ne visada pavyksta. Mes turėjome klientą, kurio šuo buvo panašus į pitbulį, bet veterinaras patvirtino, kad tai mišrūnas. Vis tiek pasienyje kilo klausimų, teko aiškintis. Geriau žinoti iš anksto.

Procedūros – vežame kiekvieną dieną

6. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprastai – susisiekiate su mumis telefonu ar el. paštu, nurodote gyvūno duomenis, maršrutą, pageidavimą. Mes pateikiame sąmatą, suderiname datą. Kartais viskas vyksta labai greitai – pavyzdžiui, jei žmogus skambina pirmadienį, o išvykti nori trečiadienį. Jei turime laisvų vietų, sutvarkome. Bet geriau planuoti bent savaitę į priekį, ypač vasarą, kai užklausų daugiau. Mes prašome atsiųsti dokumentų kopijas, kad patikrintume, ar viskas tvarkoje. Kartais randame trūkumų – pavyzdžiui, pasibaigęs skiepas. Tada taisome. Svarbu – neslėpkite informacijos apie gyvūno sveikatą ar elgesį. Kuo daugiau žinosime, tuo geriau pasiruošime.

7. Kiek iš anksto reikia užsisakyti?

Idealiu atveju – 2-3 savaites. Taip turėsite laiko sutvarkyti dokumentus, paruošti gyvūną. Bet mes suprantame, kad kartais reikia greitai – pavyzdžiui, dėl darbo perkėlimo ar šeimos aplinkybių. Tokiu atveju stengiamės padėti, bet gali būti, kad negalėsime pasiūlyti pageidaujamos datos. Vasarą, atostogų metu, užklausų daugiau, tad planuoti anksčiau – geriau. Mes vežame kiekvieną dieną, bet vietų skaičius ribotas. Kartais atsisakome užsakymo, nes tiesiog neturime vietos. Tai nemalonu, bet sąžininga.

8. Kas nutinka, jei atšaukiu pervežimą paskutinę minutę?

Priklauso nuo aplinkybių. Jei atšaukiate dėl force majeure – pavyzdžiui, gyvūnas susirgo – suprantame ir neimame baudos. Bet jei tiesiog persigalvojote ar radote pigiau, gali tekti sumokėti dalį sumos. Mes patiriame išlaidų rezervuodami vietą, planuodami maršrutą. Todėl prašome pranešti kuo anksčiau. Kartą klientas atšaukė likus valandai iki išvykimo, nes „pasikeitė planai“. Tai sukėlė daug problemų – teko keisti maršrutą, ieškoti pakaitinio gyvūno. Suprantame, kad gyvenimas nenuspėjamas, bet prašome pagarbos mūsų laikui.

9. Ar galiu keisti datą ar maršrutą jau užsisakius?

Taip, bet tai priklauso nuo to, kiek liko laiko iki išvykimo. Jei keičiate bent prieš 3 dienas – paprastai problemų nekyla. Jei vėliau – gali būti papildomų mokesčių arba gali tekti laukti kitos datos. Mes stengiamės būti lankstūs, bet negalime visko paskutinę minutę keisti. Ypač jei maršrutas ilgas – pavyzdžiui, jei vietoj Kopenhagos norite vykti į Ohusą. Tai reiškia kitokį kelią, kitą laiką. Visada geriau iš anksto apgalvoti maršrutą, kad vėliau nekiltų nesusipratimų.

10. Kaip vyksta atsiskaitymas?

Paprastai – avansas prieš išvykimą, likusi suma – po kelionės. Bet gali būti ir kitaip, priklausomai nuo susitarimo. Mes nepriimame mokėjimų grynaisiais kelyje – tik pavedimu arba kortele. Tai saugiau ir aiškiau. Kartais klientai prašo sumokėti viską iš karto – tai galima, bet neprivaloma. Svarbu – visada išrašome sąskaitą faktūrą, kad turėtumėte įrodymą. Skaidrumas finansiniuose reikaluose mums labai svarbu. Ir dar – jei atsiranda papildomų išlaidų (pavyzdžiui, dėl veterinaro pasienyje), apie tai informuojame iš anksto.

Kelionė – pervežimas su priežiūra

11. Kiek laiko trunka kelionė?

Nuo Lietuvos iki Danijos – maždaug 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Mes paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada į Daniją. Yra ir keltų variantas, bet jis ilgesnis ir brangesnis. Kelionės metu darome reguliarias pertraukas – kas 2-3 valandas – kad gyvūnai galėtų atsigerti, o prireikus – ir pavalgyti. Bet reikia suprasti, kad tai ilga kelionė, ir gyvūnas pavargs. Ypač jautrūs seni gyvūnai arba labai jauni. Mes stengiamės kuo labiau sumažinti stresą, bet visiškai jo išvengti neįmanoma. Svarbu – turėkite kantrybės.

12. Ar galiu skambinti ir klausti, kaip mano gyvūnas?

Žinoma! Mes netgi prašome tai daryti, jei jaudinatės. Turime vairuotojo numerį, galite susisiekti tiesiogiai. Bet prašome – ne per dažnai, nes vairuotojas turi vairuoti. Geriau sutarti dėl konkrečių laikų – pavyzdžiui, kai darome pertrauką, jis atsiunčia nuotrauką arba paskambina. Kartą šeimininkė skambino kas 20 minučių – vairuotojas negalėjo susikaupti. Suprantame nerimą, bet pasitikėjimas irgi svarbus. Mes patys informuojame, jei kas nors keičiasi – pavyzdžiui, jei vėluojame dėl eismo.

13. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako valgyti ar gerti?

Tai normalu kelionės metu. Stresas mažina apetitą. Mes siūlome vandenį reguliariai, bet ne verčiame. Jei gyvūnas nevalgo 12-16 valandų, tai ne tragedija – svarbu, kad gertų. Jei atsisako gerti ilgiau nei 6 valandas, galima bandyti švirkštu (be adatos) į burną įlašinti šiek tiek vandens. Bet tai kraštutinė priemonė. Dažniausiai, atvykus į vietą, gyvūnas atgauna apetitą. Mes turėjome šunį, kuris nevalgė visą kelionę, bet vos išlipęs iš dėžės, puolė prie dubenėlio. Tai stresas, o ne liga.

14. Ar vežate gyvūnus naktį?

Kartais, bet stengiamės to vengti. Naktį vairuotojas pavargęs, o gyvūnams tamsa gali kelti papildomą stresą. Jei maršrutas ilgas, galime padalinti kelionę į dvi dienas su nakvyne viešbutyje (kur leidžiama gyvūnams). Tai brangiau, bet saugiau. Ypač jei gyvūnas jautrus arba orai blogi. Mes visada aptariame šią galimybę su klientu. Kartais žmonės nori kuo greičiau, bet saugumas svarbiau. Nakties kelionės – tik išimtiniais atvejais.

15. Kaip elgtis, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Vėmimas – dažnas reiškinys, ypač katėms. Mes turime vienkartinių paklotų, šluosčių, dezinfekcinio skysčio. Sustojame, išvalome, pakeičiame paklotą. Jei vėmimas kartojasi dažnai, galima duoti vaistą nuo pykinimo (bet tik veterinaro rekomenduotą). Svarbu – neignoruoti. Kartais vėmimas gali reikšti rimtesnę problemą, pavyzdžiui, šilumos smūgį. Mes stebime gyvūną, ir jei matome, kad būklė blogėja, ieškome veterinaro. Bet dažniausiai tai tiesiog judesio liga, kuri praeina.

Problemos – netikėtos situacijos

16. Ką daryti, jei pasienyje atsisako įleisti gyvūną?

Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Dažniausiai dėl dokumentų trūkumų arba įtarus ligą. Jei taip atsitinka, mes padedame išsiaiškinti situaciją. Kartais pakanka paskambinti veterinarijos gydytojui, kad patvirtintų sveikatos būklę. Jei problema rimtesnė – pavyzdžiui, pasibaigęs skiepas – gali tekti grįžti atgal. Mes turėjome atvejį, kai katė buvo sulaikyta, nes veterinaras pasienyje pastebėjo, kad čipo numeris nesutampa su pasu. Paaiškėjo, kad veterinaras Lietuvoje padarė klaidą. Teko laukti, kol gavome patvirtinimą el. paštu. Tai užtruko 4 valandas. Nervinantis laikas, bet viskas išsisprendė.

17. Kaip elgtis, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Tai labai retas atvejis, bet mes tam pasiruošę. Turime pirmosios pagalbos rinkinį – tvarsčius, dezinfekantą, žirkles. Jei sužeidimas rimtas – pavyzdžiui, kraujavimas – stabdome ir vertiname situaciją. Jei reikia, vežame į artimiausią veterinaro kliniką. Kartą šuo bandė išlįsti iš dėžės ir susižeidė nagą ant vielos. Kraujavo, bet nebuvo pavojinga. Sustojome, sutvarstėme, ir toliau važiavome. Svarbu – ne panikuoti. Dauguma sužeidimų yra paviršutiniški, bet reikia mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

18. Ką daryti, jei dingsta elektra automobilyje ir neveikia kondicionierius?

Tai techninė problema, kuriai esame pasiruošę. Turime atsarginį generatorių, kuris gali palaikyti ventiliaciją ir vėsą. Be to, automobilyje yra termometras, kuris rodo temperatūrą. Jei ji pakyla per aukštai, iš karto ieškome šešėlio arba sustojame. Vasarą tai ypač svarbu – gyvūnai gali gauti šilumos smūgį per kelias minutes. Mes patiriame tokių situacijų retai, dėl to, kad automobilį nuolat prižiūrime, bet pasitaiko. Svarbiausia – greita reakcija.

19. Ar galiu keisti maršrutą kelionės metu?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei dėl geros priežasties – pavyzdžiui, uždarytas kelias ar blogas oras – mes keičiame maršrutą ir informuojame. Bet jei tiesiog norite aplankyti draugus pakeliui – to negalime padaryti, nes turime kitų gyvūnų, kuriuos vežame, ir jie turi savo grafiką. Kartais klientai prašo „užsukti į parduotuvę“ – tai neįmanoma, nes gyvūnų negalima palikti be priežiūrios. Suprantame norą, bet saugumas ir punktualumas – prioritetas.

20. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėga?

Pirma – ne panikuoti. Antra – iš karto pranešti mums. Mes turime patirties ieškant gyvūnų. Svarbu – nevažiuoti toliau, nebandyti gaudyti patiems, jei gyvūnas išsigandęs. Geriau palaukti, kol jis nurims. Kartą katinas pabėgo stovėjimo aikštelėje prie greitkelio. Šeimininkė puolė gaudyti, katinas išsigando dar labiau ir pabėgo į krūmus. Užtruko valandą, kol jį sugavome su specialiu tinklu. Nuo to laiko visada patikriname dėžes prieš išvykdami ir prašome šeimininkų būti atsargiems.

Po kelionės – atvykimas į Daniją

21. Ką daryti iš karto atvykus į Daniją?

Pirma – leiskite gyvūnui atsigauti. Duokite vandens, maisto, bet ne per daug. Antra – patikrinkite, ar gyvūnas nežeistas, ar elgiasi normaliai. Trečia – jei reikia, nueikite pas veterinarą pasitikrinti, ypač jei kelionė buvo ilga ar stresinė. Ketvirta – susipažinkite su nauja aplinka lėtai. Neleiskite gyvūnui iš karto laisvai lakstyti, ypač jei aplinka nepažįstama. Mes rekomenduojame pirmąsias dienas stebėti elgesį – ar valdo, ar geria, ar nėra viduriavimo. Jei kas nors neramina, kreipkitės į veterinarą.

22. Kaip adaptuoti gyvūną prie naujos aplinkos?

Lėtai ir kantriai. Pirmiausia – skirkite jam saugią erdvę, pavyzdžiui, vieną kambarį su lova, vandeniu, maistu. Leiskite pačiam tyrinėti. Neverskite bendrauti su naujais žmonėmis ar gyvūnais iš karto. Katės gali slėptis kelias dienas – tai normalu. Šunys – greičiau adaptuojasi, bet ir jiems reikia laiko. Svarbu – palaikyti rutiną, kurią gyvūnas pažįsta – pavyzdžiui, tą pačią maitinimo valandą. Mes patariame nenešti gyvūno iš karto į naują veterinarą, nebent būtina. Leiskite jam pailsėti.

23. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės serga?

Jei po kelionės pastebite simptomus – vėmimas, viduriavimas, mieguistumas – kreipkitės į veterinarą. Tai gali būti streso pasekmė, bet gali būti ir rimtesnė problema. Mes prašome pranešti mums, jei kas nors atsitinka, kad galėtume įvertinti, ar tai susiję su kelionės metu. Kartais gyvūnas suserga dėl pasikeitusio maisto ar vandens – tai normalu, bet reikia stebėti. Jei simptomai nepraeina per 24 valandas – veterinaras būtinas. Mes turėjome atvejį, kai šuo po kelionės atsisakė valgyti dvi dienas. Paaiškėjo, kad tiesiog buvo pavargęs. Bet gerai patikrinti.

24. Ar galiu gauti kompensaciją, jei kas nors nutinka kelionės metu?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei dėl mūsų kaltės – pavyzdžiui, dėl prastos priežiūros gyvūnas susižeidė – mes atsakome ir kompensuojame. Bet jei tai force majeure – pavyzdžiui, eismo įvykis dėl kito vairuotojo kaltės – tada situacija sudėtingesnė. Mes turime draudimą, kuris apima gyvūnus, bet kiekvienas atvejis vertinamas individualniai. Svarbu – turėti dokumentus, nuotraukas, liudininkus. Mes visada stengiamės rasti teisingą sprendimą, bet prašome supratimo, kad ne viskas priklauso nuo mūsų.

Bendri klausimai – vežame kiekvieną dieną

25. Ar vežate gyvūnus iš Danijos atgal į Lietuvą?

Taip, žinoma. Mes vežame abiem kryptimis. Reikalavimai panašūs – pasas, čipas, skiepai. Bet gali būti papildomų reikalavimų, priklausomai nuo to, kiek laiko gyvūnas praleido Danijoje. Pavyzdžiui, jei Danijoje buvo ilgiau nei 4 mėnesius, gali reikėti naujos sveikatos pažymos. Mes visada prašome dokumentų kopijų iš anksto, kad patikrintume. Kartais žmonės mano, kad grįžti paprasčiau – deja, ne visada. Taisyklės taikomos abiem kryptimis.

26. Kodėl turėčiau rinktis jus, o ne kitą vežėją?

Sąžiningas atsakymas – nežinau, ar esame geriausi. Bet žinau, kad mes vežame kiekvieną dieną, turime daug patirties, ir rūpinamės gyvūnais kaip savais. Mes nežadame stebuklų – kelionė bus ilga, gyvūnas pavargs, gali būti streso. Bet mes darome viską, kad tai būtų kuo saugiau ir patogiau. Turime gerą įrangą, patyrusius vairuotojus, ir svarbiausia – norą padėti. Jei ieškote tobulumo – jo nėra. Jei ieškote patikimumo – mes čia.

Gyvūno pervežimas – tai pasitikėjimo reikalas. Mes tai suprantame ir vertiname kiekvieną klientą. Jei turite daugiau klausimų, skambinkite – mes visada pasiruošę padėti. Saugios kelionės!