Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją, Vežame kiekvieną dieną

Kiekvieną savaitę gauname užklausų iš žmonių, kurie kraustosi į Daniją – darbas, studijos, santuoka, šeima. Ir beveik visada pirmas klausimas būna ne apie baldus ar dokumentus, o apie augintinį. „Ar galite pervežti mano šunį?" „Katinas bijo automobilių, kaip bus?" „Kiek tai kainuoja?" Suprantu tą nerimą – pats krausčiausi su gyvūnu, ir žinau, koks tai stresas. Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją yra viena iš mūsų pagrindinių paslaugų, ir mes tai darome kiekvieną dieną. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus – ne iš vadovėlio, o iš patirties. Su visomis smulkmenomis, kurias sužinojau per metus.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją reikalavimai

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Lietuvos į Daniją?

Europos augintinio pasas su galiojančiu pasiutligės skiepu, mikroschemos numeriu ir veterinarijos gydytojo įrašais. Veterinarijos pažyma, patvirtinanti, kad gyvūnas sveikas ir tinkamas transportuoti – ji turi būti išduota ne anksčiau nei 10 dienų prieš vežimą. Be to, gyvūnas turi būti identifikuotas mikroschema (čipu), atitinkančia ISO 11784/11785 standartą. Jei čipas kitokio standarto, gali reikėti skaitytuvo, kurį mes turime. Vienas klientas atvežė šunį su amerikietišku čipu – užtruko, kol radome skaitytuvą, kuris jį nuskaitė. Nuo tada visada klausiame, kokio standarto čipas.

2. Ar skiepas nuo pasiutligės turi būti atliktas Lietuvoje?

Ne, skiepas gali būti atliktas bet kurioje ES šalyje, svarbu, kad jis būtų pažymėtas pase ir galiojantis. Pasiutligės skiepas galioja nuo 21 dienos po pirmo skiepo iki skiepo galiojimo pabaigos (paprastai 1–3 metai, priklausomai nuo vakcinos). Jei skiepas pasibaigęs, reikia naujo skiepo ir 21 dienos laukimo. Tai svarbu suprasti: negalima paskiepyti šiandien ir vežti rytoj. Imunitetas susiformuoja per tris savaites. Viena šeima iš Vilniaus to nežinojo – paskiepijo šunį prieš savaitę ir manė, kad viskas tvarkoje. Ne, netvarkoje. Teko laukti dar dvi savaites.

3. Ar Danija turi papildomų reikalavimų gyvūnams?

Danija yra viena iš griežtesnių ES šalių dėl gyvūnų importo. Be standartinių reikalavimų, Danija gali reikalauti papildomos informacijos apie gyvūno sveikatos būklę, ypač jei vežate ne kompanioninį gyvūną, o, tarkim, veislinį šunį komerciniais tikslais. Be to, Danija turi tam tikrų veislių draudimus – vadinamasis „agresyvių veislių" sąrašas. Pitbulterjeras, amerikiečių stafordšyro terjeras, ir keletas kitų veislių yra draudžiami Danijoje. Jei jūsų šuo patenka į šį sąrašą, jo negalima įvežti į Daniją. Tai ne mūsų taisyklė – tai Danijos įstatymas. Patikrinkite prieš planuodami.

4. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas ne Lietuvoje?

Tai nėra problema, jei pasas išduotas ES šalyje. Europos augintinio pasas galioja visoje ES. Svarbu, kad jame būtų visi reikiami įrašai: čipo numeris, skiepų istorija, veterinaro parašai. Jei pasas išduotas ne ES šalyje – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje po Brexit – tada reikia papildomų dokumentų. Mes tokių atvejų turėję nedaug, bet vienas buvo: šuo su britišku pasu. Teko kreiptis į Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybą dėl papildomo patvirtinimo. Užtruko kelias dienas. Planuokite iš anksto, jei jūsų situacija nestandartinė.

5. Ar reikia deklaruoti gyvūną Danijos pasienyje?

Paprastai ne, jei vežate vieną ar du gyvūnus su visais dokumentais. ES vidaus judėjimas yra supaprastintas. Bet jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus arba jei gyvūnai vežami komerciniais tikslais (veisimui, pardavimui), gali reikėti deklaracijos. Mes visada patikriname konkrečius reikalavimus prieš kiekvieną vežimą, nes taisyklės gali keistis. Vienas dalykas, kurį pastebėjome: Danijos pasienio pareigūnai kartais patikrina dokumentus net ir ES viduje – tai ne dažna, bet įmanoma. Todėl visada turėkite dokumentus po ranka, ne lagamine, kurio nematote.

6. Kaip registruoti gyvūną Danijoje po atvykimo?

Atvykus į Daniją, gyvūną reikia registruoti Danijos gyvūnų registre (Det Centrale Husdyrregister). Tai galima padaryti internetu arba per veterinarą. Registracija privaloma per 4 savaites nuo atvykimo. Be to, jei ketinate gyventi Danijoje ilgiau nei 4 mėnesius, gali reikėti naujo sveikatos patikrinimo pas Danijos veterinarą. Mes patys neregistruojame gyvūnų – tai ne mūsų kompetencija – bet galime nukreipti pas tinkamus specialistus. Vienas klientas pamiršo užregistruoti šunį ir po metų gavo baudą. Nemalonu, bet išvengiama.

Paruošimas – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją pasiruošimas

7. Kaip paruošti gyvūną kelionei į Daniją?

Pradėkite nuo transportavimo dėžės – ji turi būti tinkamo dydžio, tvirta, su ventiliacija. Pratinkite gyvūną prie jos bent savaitę prieš kelionę. Antras žingsnis: nešerti 4–6 valandas prieš kelionę, bet vandenį palikti. Trečias žingsnis: pasiimti pažįstamą daiktą – pledą, žaislą, ką nors su namų kvapu. Ketvirtas žingsnis: pasirūpinti dokumentais iš anksto – veterinaro pažyma turi būti ne senesnė nei 10 dienų, tad planuokite vizitą pas veterinarą likus kelioms dienoms iki vežimo. Penktas žingsnis: informuoti mus apie bet kokias sveikatos problemas, elgesio ypatumus ar specialius poreikius. Kuo daugiau žinome, tuo geriau pasiruošiame.

8. Ką daryti, jei gyvūnas niekada nebuvo ilgoje kelionėje?

Pratinkite palaipsniui. Pirmiausia – trumpi pasivažinėjimai aplink miestą, 15–20 minučių. Paskui – ilgesni, valandos ar dviejų. Stebėkite, kaip gyvūnas reaguoja: jei ramus, galite didinti atstumą. Jei vemia, inkščia ar draskosi – reikia daugiau laiko arba veterinaro konsultacijos. Bet realybėje dažniausiai nėra laiko ilgam pratimui – žmonės kraustosi, ir viskas vyksta greitai. Tokiu atveju rekomenduojame natūralius raminamuosius – feromonų apykakles, „Zylkene" papildus. Ir, svarbiausia, ramų vairuotoją, kuris žino, kaip elgtis su nerimaujančiu gyvūnu. Mūsų vairuotojai turi patirties, ir tai dažnai yra lemiamas veiksnys.

9. Kokių klaidų reikia vengti ruošiant gyvūną kelionei?

Didžiausia klaida – raminamieji vaistai be veterinaro rekomendacijos. Tai gali būti pavojinga gyvybei. Antra klaida – per maža dėžė. Trečia – per daug daiktų dėžėje. Ketvirta – nepatikrinti dokumentų iš anksto. Penkta – neinformuoti pervežimo įmonės apie sveikatos problemas. Šešta – maitinti gyvūną prieš kelionę. Septinta – manyti, kad „jis bus gerai", be jokio pasiruošimo. Vienas šeimininkas pasakė: „šuo važiuoja gerai, nereikia nieko specialaus". Po dviejų valandų šuo vėmė, inkštė ir draskė dėžę. Pasirodo, jis niekada nebuvo važiavęs ilgiau nei 30 minučių. Pasiruošimas nėra perteklius – tai būtinybė.

10. Ar reikia specialios dietos prieš kelionę?

Ne specialios, bet reikia laikytis taisyklės: nešerti 4–6 valandas prieš kelionę. Tai sumažina pykinimo tikimybę. Jei gyvūnas vartoja vaistus, kuriuos reikia gerti su maistu – duokite minimalų kiekį, pakankamą vaistams, bet ne pilną porciją. Po kelionės pradžios galite duoti nedidelį kiekį sauso maisto, bet tik jei gyvūnas prašo. Dauguma gyvūnų kelionės metu nevalgo – tai normalu. Svarbiau yra vanduo – jis turi būti prieinamas visada. Mes turime specialius buteliukus, kurie neprateka, bet geriau, kai gyvūnas pripratęs prie savo gertuvės.

11. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Nevežti. Paprasta. Jei gyvūnas serga – karščiuoja, viduriuoja, vemia, kosėja – kelionė gali pabloginti būklę. Palaukite, kol pasveiks, ir tik tada vežkite. Jei tai lėtinė liga, kuri kontroliuojama vaistais – vežti galima, bet informuokite mus. Vienas katinas turėjo lėtinį bronchitą – šeimininkė informavo, davė vaistus, ir mes žinojome, ko tikėtis. Viskas praėjo gerai. Bet jei ji būtų tylėjusi, mes nebūtume žinoję, kad kosulys yra „normalus" šiam katinui, ir būtume panikavę. Informacija yra svarbiausia.

12. Kaip pasiruošti, jei vežate kelis gyvūnus vienu metu?

Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo atskirą erdvę – dėžę ar narvą. Negalima laikyti dviejų nepažįstamų gyvūnų vienoje dėžėje. Jei gyvūnai iš tos pačios šeimos ir sutaria, galima laikyti arčiau vienas kito, bet vis tiek atskirose dėžėse. Kiekvienas gyvūnas turi turėti savo dokumentus – atskirą pasą, atskirą pažymą. Jei vežate tris kates, reikia trijų pasų, trijų pažymų, trijų dėžių. Tai logistika, ir ji turi būti tvarkinga. Vienas klientas atvežė du šunis su vienu pasu – „jie broliai". Deja, dokumentas turi būti kiekvienam gyvūnui atskirai. Teko skubiai tvarkyti antrą pasą.

Kelionė – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją procesas

13. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Daniją?

Iš Vilniaus iki Kopenhagos – maždaug 14–16 valandų, priklausomai nuo maršruto, eismo ir sustojimų. Iš Kauno – kiek trumpiau, iš Klaipėdos – kiek ilgiau. Mes visada planuojame su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei vėluoti. Sustojimai kas 3–4 valandas prailgina kelionę, bet jie būtini. Vienas klientas klausė: „ar galima per 10 valandų?" Ne, negalima. Net jei važiuotume be sustojimų (kas būtų neatsakinga), kelionė užtruktų 12–13 valandų. Su sustojimais – 14–16. Tai realybė, ir geriau ją priimti iš anksto.

14. Kokiu maršrutu važiuojate iš Lietuvos į Daniją?

Paprastai: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hamburgo kryptis – Danija. Tai pats patogiausias maršrutas su geriausiais keliais. Kartais, priklausomai nuo situacijos, važiuojame per kitą pusę – per Lenkijos šiaurę arba per keltą iš Rostoko. Bet tai retai, nes kelto laukimas gali būti ilgas ir stresinis gyvūnams. Ypač katėms, kurios nemėgsta vibracijos ir svetimų garsų. Stengiamės, kad kelionė būtų kuo sklandesnė, net jei tai reiškia važiuoti keliomis valandomis ilgiau sausuma.

15. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Taip, mes siunčiame atnaujinimus reguliariai – kas 3–4 valandas arba kai kas nors svarbaus nutinka. Galite gauti nuotraukas, trumpus aprašymus, GPS vietą. Vienas klientas prašė nuotraukų kas valandą – sutikome, nors tai papildomas darbas. Suprantame, kad jums rūpi, ir stengiamės nuraminti. Bet prašome suprasti: vairuotojas turi vairuoti, ne fotografuoti. Nuotraukos daromos sustojimų metu, ne važiuojant. Saugumas pirmiausia.

16. Ką darote, jei gyvūnas pradeda loti ar kaukti kelionės metu?

Priklauso nuo priežasties. Jei loja iš baimės – stengiamės nuraminti balsu, uždengti dėžę, kad nematytų stimulų. Jei loja dėl to, kad nori dėmesio – ignoruojame, kol nutils. Jei loja nuolat ir trukdo vairuoti – ieškome priežasties: gal per karšta, gal per šalta, gal reikia vandens, gal reikia į tualetą. Vienas šuo lojo penkias valandas iš eilės – pasirodė, kad jo dėžė buvo per maža ir jis negalėjo patogiai atsigulti. Pakeitėme dėžę didesne, ir šuo nurimo per 10 minučių. Kartais sprendimas yra paprastas, tik reikia jį rasti.

17. Ar vežate gyvūnus naktį?

Kartais, priklausomai nuo grafiko. Naktinis vežimas turi privalumų: mažiau eismo, mažiau karščio vasarą, gyvūnai natūraliai miega. Bet yra ir trūkumų: mažiau matomumo, vairuotojas pavargęs (todėl turime du vairuotojus ilgoms kelionėms), sunkiau rasti atviras poilsio aikšteles. Paprastai stengiamės išvykti anksti ryte, kad atvyktume dieną arba ankstyvą vakarą. Bet jei klientas prašo naktinio vežimo – galime tai suorganizuoti. Svarbiausia – saugumas, ne patogumas.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją išlaidos

18. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Daniją?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto, ar vežamas vienas, ar su kitais gyvūnais. Paprastai vieno nedidelio gyvūno pervežimas kainuoja nuo 150 iki 250 eurų. Didesniems šunims – brangiau. Jei vežate kelis gyvūnus iš tos pačios šeimos, galime padaryti nuolaidą. Kaina įeina: transportavimas, priežiūra kelionės metu, draudimas. Neįeina: veterinaro paslaugos, papildomi dokumentai. Aiškiai išdėstome kainą prieš vežimą, kad nebūtų staigmenų. Vienas klientas sakė, kad kita įmonė jam paskambino vidury kelionės ir paprašė papildomai 100 eurų už „sustojimus". Pas mus taip nebūna.

19. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Gali būti, jei: prašote paimti iš nutolusios vietos (už miesto ribų), prašote pristatyti naktį arba savaitgalį, gyvūnas yra labai didelis ir reikia specialaus transporto, reikia papildomų sustojimų dėl gyvūno sveikatos. Bet visi šie mokesčiai aptariami iš anksto – jokių staigmenų kelyje. Mes nemėgstame netikėtumų, ir jūs taip pat. Todėl visada klausiame apie viską prieš vežimą: kur paimti, kur pristatyti, koks gyvūnas, ar yra sveikatos problemų, ar reikia papildomų paslaugų. Kuo daugiau žinome iš anksto, tuo tikslesnę kainą galime pateikti.

20. Ar galima atšaukti užsakymą ir susigrąžinti avansą?

Taip, bet priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei atšaukiate likus daugiau nei 72 valandoms iki vežimo – grąžiname visą avansą. Jei likus 24–72 valandoms – grąžiname 50 procentų. Jei mažiau nei 24 valandos – avansas negrąžinamas, nes mes jau rezervavome vietą, planavome maršrutą, ir jūsų atšaukimas reiškia, kad praradome kitą klientą. Suprantame, kad gyvenime nutinka visko – ligos, nenumatytos aplinkybės – ir esame lankstūs. Bet turime ir mes išlaidų, kurios nepriklauso nuo to, ar jūs vežate, ar ne.

21. Kaip mokėti už pervežimą?

Pavedimu prieš vežimą (avansas) ir likutis – pavedimu arba grynaisiais pristatymo metu. Taip pat priimame mokėjimus per populiarias platformas. Nerekomenduojame mokėti tik grynaisiais prieš vežimą – tai nesaugu abiem pusėms. Turime sutartį, kurioje aiškiai nurodyta suma, mokėjimo sąlygos ir paslaugų aprašymas. Viskas skaidru, viskas dokumentuota. Vienas klientas norėjo mokėti bitkoinais – atsiprašėme, bet neturime tokios galimybės. Galbūt ateityje, bet dabar – tradiciniai mokėjimo būdai.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją išimtys

22. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, vežame. Gyvūnai su negalia – aklieji, kurčieji, be galūnių, su judėjimo problemomis – turi teisę į saugų transportavimą, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas. Jiems reikia daugiau dėmesio, minkštesnio pagrindo, atsargesnio vairavimo. Bet tai nėra kliūtis. Vienas šuo, kurį vežėme, buvo be priekinės kojos – jis važiavo savo specialiu vežimėliu, pritvirtintu dėžėje. Atrodė neįprastai, bet šuo elgėsi ramiai, net laimingai. Šeimininkė sakė, kad jis pripratęs prie vežimėlio ir jaučiasi laisvas. Gražu matyti, kai gyvūnas, nepaisant negalios, gyvena pilnavertį gyvenimą.

23. Ar vežate jauniklius – šuniukus, kačiukus?

Taip, bet su sąlygomis. Jaunikliai turi būti ne jaunesni nei 15 savaičių (3,5 mėnesio) – tai ES reikalavimas, susijęs su pasiutligės skiepu. Skiepas nuo pasiutligės gali būti atliktas ne anksčiau nei 12 savaičių amžiaus, o po skiepo reikia palaukti 21 dieną. Taigi, mažiausias amžius vežimui – 15 savaičių. Jei kas nors siūlo vežti jaunesnį gyvūną – tai nelegalu. Mes to nedarome. Be to, jaunikliai yra jautresni stresui, tad jiems reikia daugiau priežiūros. Dažniau tikriname, dažniau duodame vandens, stebime temperatūrą atidžiau.

24. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai senas?

Vyresni gyvūnai gali keliauti, bet reikia atsižvelgti į jų sveikatos būklę. Senas šuo su sąnarių problemomis negali būti laikomas mažoje dėžėje ilgą laiką – jam reikia minkšto pagrindo ir galimybės keisti padėtį. Senas katinas su inkstų problemomis gali dažniau eiti į tualetą – reikia dažniau keisti paklotą. Svarbiausia – pasikonsultuoti su veterinaris prieš kelionę. Vienas 14 metų šuo, kurį vežėme, važiavo geriau nei kai kurie jauni šunys – ramus, miegojo visą kelią. Bet kitas, 12 metų šuo, nuolat inkštė ir negalėjo rasti patogios padėties. Kiekvienas gyvūnas skirtingas.

25. Ar vežate gyvūnus, kurie yra agresyvūs dėl baimės?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Gyvūnas, kuris agresyvus dėl baimės, nėra blogas gyvūnas – jis tiesiog išsigandęs. Tokiam gyvūnui reikia ramios aplinkos, minimalaus kontakto su svetimais žmonėmis, uždaros erdvės, kurioje jis gali jaustis saugiai. Mes naudojame antsnukius tik kraštutiniais atvejais, ir visada informuojame šeimininką. Svarbiausia – nespausti gyvūno. Jei jis nori būti paliktas ramybėje – paliekame. Vienas šuo pirmas dvi valandas urzgė ant visų, o paskui atsipalaidavo ir net pradėjo vizginti uodegą. Laikas ir kantrybė – geriausi vaistai.

26. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją?

Informuokite mus. Jei gyvūnas alergiškas tam tikriems maisto produktams, medžiagoms ar kvapams – mes turime žinoti. Galime vengti tų dalykų transporto priemonėje. Pavyzdžiui, jei katinas alergiškas tam tikriems valikliams, mes nenaudosime jų prieš vežimą. Jei šuo alergiškas tam tikram maistui – neduosime jo, net jei atrodo, kad jis alkanas. Tai smulkmenos, bet jos svarbios. Vienas šuo buvo alergiškas vištienai – šeimininkė davė specialių skanėstų, ir mes jais naudojomės sustojimų metu. Paprasta, bet efektyvu.

Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Daniją yra kasdienis mūsų darbas, ir mes jį darome su atsakomybe. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto, turėti tvarkingus dokumentus, tinkamą dėžę ir sąžiningai bendrauti su mumis. Mes važiuojame kiekvieną dieną, tad galime pritaikyti grafiką prie jūsų poreikių. Jūsų augintinis yra mūsų atsakomybė kelionės metu, ir mes tai suprantame rimtai.