Šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

Kai žmonės skambina man dėl šunų pervežimo iš Denmark į Lietuvą, dažniausiai tai reiškia vieną iš dviejų dalykų – arba persikraustymas atgal, arba šuo iš prieglaudos ar veislyno. Abiem atvejais situacija turi savo niuansų. Pervežimas iš Denmark nėra sudėtingesnis nei bet kurioje kitoje kryptimi, bet yra keletas dalykų, kuriuos žmonės dažnai pamiršta – dokumentų tvarkymo laikas, skiepų galiojimas, ir tai, kad Denmark turi savo specifines taisykles. Dirbu su šia kryptimi jau ne pirmus metus, ir galiu pasidalinti tuo, ką sužinojau iš realių situacijų – ne iš vadovėlių, o iš kelių.

Dokumentai – šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį iš Denmark į Lietuvą?

Europos gyvūno augintinio pasas – tai pagrindinis dokumentas. Jame turi būti mikroschemos numeris, skiepų įrašai, gydytojo antspaudai. Jei šuo iš Denmark, pasą išduoda danų veterinarijos gydytojas – jis turi būti užpildytas anglų kalba arba su vertimu. Be paso, reikia sveikatos pažymos, išduotos ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki kelionės. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – jei šuo Danijoje buvo paskiepytas, o ne Lietuvoje, skiepų datos turi atitikti ES reikalavimus. Kartą klientas atvežė šunį su danų pasu, bet skiepas buvo padarytas ne pagal ES tvarkaraštį – teko aiškintis pasienyje. Viskas išsisprendė, bet užtruko. Patikrinkite skiepų datas prieš kelionę.

2. Ar šuo turi būti mikročipuotas vežant iš Denmark?

Taip, mikroschema yra privaloma. ISO 11784/11785 standartas – 15 skaitmenų numeris. Be mikroschemos šuo negali keliauti ES viduje. Jei šuo Danijoje buvo mikročipuotas, numeris turi būti įrašytas į pasą ir užregistruotas duomenų bazėje. Kartais pasitaiko, kad mikroschema yra, bet ji nebuvo tinkamai užregistruota – tai gali sukelti problemų pasienyje. Rekomenduoju patikrinti registraciją internete prieš kelionę. Vienas mano klientas iš Kopenhagos vežė šunį, kuris turėjo mikroschemą, bet ji nebuvo įvesta į Dansk Hunderegister. Pasienyje kilo klausimų – kodėl šuo registruotas, bet duomenų bazėje jo nėra? Po skambučio į registrą viskas išsisprendė, bet nervų kainavo. Registruokite iš anksto.

3. Kiek laiko užtrunka paruošti dokumentus pervežimui iš Denmark?

Jeigu viskas jau sutvarkyta – mikroschema, skiepai, pasas – užtenka sveikatos pažymos, kurią galite gauti per vieną dieną. Bet jei pradedate nuo nulio, skaičiuokite 4-5 savaites. Pasiutligės skiepas + 21 diena laukimo, tada sveikatos patikra. Yra buvę atvejų, kai žmonės skambina iš Denmark ir sako – „norime važiuoti kitą savaitę“. Klausiu – ar šuo paskiepytas? „Ne, bet gal čia greitai padarys?“ Ne, negreitai. 21 diena yra 21 diena, jos niekas nepagreitins. Vienas klientas bandė rasti veterinarijos gydytoją, kuris „sutvarkytų“ dokumentus greičiau – nesėkmingai. Sistema yra sistema. Planuokite iš anksto, tai vienintelis patarimas.

4. Ar reikia veterinarinio sertifikato vežant šunį iš Denmark?

Taip, veterinarinis sertifikatas (sveikatos pažyma) yra privalomas. Jį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas Denmark, patikrinęs šunį – temperatūrą, bendrą būklę, dokumentus. Sertifikatas galioja 48 valandas nuo išdavimo momento – ne nuo kitos dienos, o nuo valandos. Jei gavote sertifikatą 10 valandą ryto pirmadienį, jis galioja iki 10 valandos ryto trečiadienį. Vėluojate – sertifikatas negalioja. Tai skamba griežtai, ir taip yra. Vienas mano klientas gavo sertifikatą penktadienį popiet, o važiavo pirmadienį ryte – sertifikatas jau buvo negaliojantis. Teko grįžti pas gydytoją ir gauti naują. Nemokamai tai nebuvo. Todėl planuokite veterinarijos vizitą kuo arčiau išvykimo laiko.

Kelionė – šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

5. Koks maršrutas geriausias vežant šunį iš Denmark į Lietuvą?

Yra keli variantai. Populiariausias – per Vokietiją ir Lenkiją. Iš Kopenhagos iki Kauno – apie 1200 kilometrų, 12-14 valandų kelio su sustojimais. Galima ir per Švediją – keltu iš Denmark į Švediją, tada per Baltijos šalis, bet tai ilgiau ir brangiau. Aš paprastai rekomenduoju tiesų maršrutą per Vokietiją – greičiau, paprasčiau, mažiau streso šuniui. Keltas gali būti papildomas streso šaltinis – nauja aplinka, svetimi žmonės, garsai. Nebent šuo jau yra keliavęs keltu ir jam tai patinka. Vienas mano klientas visada renkasi keltą, nes jo šuo mėgsta vandenį – bet tai išimtis, ne taisyklė. Daugumai šunų automobilis yra patogiau.

6. Ar galima vežti šunį keltu iš Denmark?

Galima, yra kelios keltų linijos – iš Kopenhagos į Malmę, iš Esbjergo į kitus uostus. Keltuose paprastai yra specialios vietos gyvūnams – arba automobilyje, arba atskirose kajutėse. Bet yra niuansų. Pirma – ne visi keltai priima gyvūnus, patikrinkite iš anksto. Antra – kelionė keltu reiškia papildomą laiką ir papildomą stresą šuniui. Trečia – kai kurie keltai reikalauja, kad šuo būtų transportavimo dėžėje visą kelionės laiką. Tai gali būti 1-4 valandos, priklausomai nuo maršruto. Jei šuo nėra pratęs prie dėžės, tai gali būti problema. Rekomenduoju pasitreniruoti prieš kelionę. Ir dar – imkite bilietą su galimybe išeiti ant denio, kad šuo galėtų pajudėti.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Denmark į Lietuvą?

Automobiliu – 12-15 valandų su sustojimais. Be sustojimų – 10-12 valandų, bet tai nerekomenduojama. Šuo turi daryti pertraukas kas 2-3 valandas. Jei važiuojate su nakvyne – dvi dienos, su viena nakvyne Vokietijoje ar Lenkijoje. Tai, beje, patogiau šuniui – mažiau streso, daugiau poilsio. Vienas mano klientas važiavo be sustojimų iš Kopenhagos į Vilnių – 14 valandų. Šuo po to dvi dienas vos judėjo. Kitas klientas padarė nakvynę Poznanėje – kelionė užtruko dvi dienas, bet šuo atvyko žvalus ir ramus. Skirtumas akivaizdus. Jei turite laiko, rinkitės lėčiau. Šuo jums padėkos (žinoma, ne žodžiais).

8. Kiek kainuoja šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą?

Priklauso nuo pasirinkimo. Jei vežate patys – degalai, kelių mokesčiai, galbūt nakvynė – 150-350 eurų. Jei samdote vežėją – 250-600 eurų, priklausomai nuo šuns dydžio ir paslaugų. Individualus pervežimas – brangiau, bet patogiau. Grupinis pervežimas – pigiau, bet ilgiau. Yra ir tokių vežėjų, kurie siūlo „pigiausią variantą“ – bet klausimas, kokiomis sąlygomis veža. Mačiau skelbimų už 150 eurų, bet po to paaiškėja, kad šuo vežamas tarp baldų mikroautobuse be kondicionieriaus. Ne, ačiū. Sveikata brangiau. Rinkitės patikimą vežėją, pasiteiraukite apie sąlygas, paprašykite rekomendacijų. Pigiausias variantas retai būna geriausias.

9. Ar reikia daryti pertraukas vežant šunį iš Denmark?

Žinoma. Šuo nėra robotas – jam reikia vandens, judėjimo, tualeto. Kas 2-3 valandas sustokite bent 15-20 minučių. Raskite žalią plotą, leiskite šuniui apsiprasti, atsigerti. Vasarą – dar dažniau, nes karštis pavojingas. Ir dar – ne visos degalinės yra tinkamos sustojimui. Kai kurios yra tiesiog asfaltas be žolės lopinėlio. Planuokite sustojimus iš anksto – pažymėkite žemėlapyje vietas, kur yra žalia erdvė. Aš naudoju Google Maps ir ieškau parkų ar poilsio zonų palei maršrutą. Skamba gal per daug kruopščiai, bet kai matai šunį, kuris 6 valandas sėdėjo dėžėje be pertraukos, supranti, kad planavimas yra svarbus.

Sveikata – šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

10. Ar šuo turi būti paskiepytas prieš kelionę iš Denmark?

Taip, pasiutligės skiepas yra privalomas. Jei šuo Danijoje buvo skiepijamas, datos turi būti įrašytos į pasą. Svarbu – jei skiepas buvo padarytas pirmą kartą, reikia laukti 21 dieną prieš kelionę. Jei tai pakartotinis skiepas (revakcinacija), 21 dienos laukti nereikia – bet tik tuo atveju, jei skiepas padarytas ne vėliau kaip prieš metus nuo ankstesnio skiepo. Tai vienas tų dalykų, kuriuos žmonės painioja. Vienas klientas man sakė – „šuo paskiepytas prieš savaitę, galim važiuoti?“ Klausiu – ar tai pirmas skiepas? „Taip.“ Tai negalima. 21 diena. Jokių išimčių. Veterinarijos gydytojas Denmark turėtų tai žinoti, bet visada patikrinkite patys.

11. Ką daryti, jei šuo suserga prieš kelionę?

Atidėti kelionę. Nėra kito varianto. Sergantis šuo negali keliauti – tai ir taisyklės, ir sveikas protas. Jei šuo viduriuoja, vemia, karščiuoja – kreipkitės į veterinarijos gydytoją Denmark, gydykite, ir tik tada, kai šuo sveikas, planuokite kelionę. Bandymas vežti sergantį šunį gali baigtis blogai – tiek dėl sveikatos, tiek dėl dokumentų. Pasienyje gali pastebėti, kad šuo atrodo blogai, ir tada turėsite problemų. Vienas mano klientas bandė vežti šunį su viduriavimu – „gal praeis pakeliui“. Nepraėjo. Vidury Vokietijos teko ieškoti veterinarijos klinikos, šuo gavo lašelinę, kelionė užtruko papildomą dieną. Sveikata pirmiau.

12. Ar reikia gydyti šunį nuo parazitų prieš kelionę?

Nėra griežto reikalavimo, bet rekomenduoju. Echinokokozės gydymas – privalomas tik keliaujant į tam tikras šalis (UK, Airija, Malta, Suomija, Norvegija). Lietuvai tai nereikalaujama. Bet profilaktinis gydymas nuo blusų ir erkių yra protingas sprendimas. Ypač jei kelionė vyksta pavasarį ar vasarą – erkės aktyvios visoje Europoje. Vienas mano klientas grįžo iš Denmark ir po savaitės šuo susirgo babezioze – erkė įkando kažkur pakeliui. Po to visada rekomenduoju apsaugą. Tai nebrangu, paprasta, ir gali išgelbėti šuns gyvybę. Paklauskite veterinarijos gydytojo, ką rekomenduoja jūsų šuns veislei.

13. Kaip elgtis, jei šuo turi sveikatos problemų kelionės metu?

Priklauso nuo problemos. Jei šuo vemti pradėjo – sustokite, leiskite pailsėti, pasiūlykite vandens. Jei viduriuoja – tas pats, bet stebėkite, ar nėra kraujo. Jei šuo sunkiai kvėpuoja, dreba, atrodo apatiškas – ieškokite veterinarijos klinikos. Turėkite telefone artimiausių klinikų adresus maršrute. Aš visada pasižymiu 2-3 vietas kelyje – Vokietijoje, Lenkijoje. Vieną kartą šuo pradėjo dusti vidury Lenkijos – pasirodo, alerginė reakcija į kažką, ką suėdė per sustojimą. Radau kliniką per 15 minučių, šuo gavo vaistų, viskas gerai. Bet be pasiruošimo būčiau blaškęsis. Planavimas yra ne paranoja, o atsakomybė.

Įranga – šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

14. Kokio dydžio transportavimo dėžė reikalinga šuniui?

Dėžė turi būti IATA sertifikuota, ir šuo joje turi atsistoti, atsisukti ir atsigulti patogiai. Ne per didelė – kad neslystų, ne per maža – kad nesuspaustų. Matuokite šunį: aukštis nuo grindų iki galvos viršaus + 10 cm, ilgis nuo nosies iki uodegos pagrindo + 10 cm. Tai minimalūs reikalavimai. Jei šuo didelis – vokiečių aviganis, labradoras – reikia didelės dėžės, kuri gali netilpti į paprastą automobilį. Tokiu atveju reikia mikroautobuso arba specialaus transporto. Vienas mano klientas bandė sutalpinti didelę dėžę į sedaną – netilpo. Teko ieškoti kitos transporto priemonės. Matuokite iš anksto, ne paskutinę dieną.

15. Ką dėti į transportavimo dėžę kartu su šunimi?

Ne per daug. Minkštą apklotėlį ar pledą – geriausia iš namų, kad kvepėtų pažįstamai. Vieną mėgstamą žaislą – bet ne tą, kuris skleidžia garsus. Vandens buteliuką arba sulankstomą dubenėlį. Ir tiek. Maisto nedėkite – šuo turi keliauti tuščiu skrandžiu arba vos vos užkandęs. Jokių kaulų, jokių skanėstų, kurie gali užspringti. Ir dar – nedėkite ten nieko, kas gali užblokuoti ventiliacijos angas. Mačiau žmonių, kurie apkloja dėžę antklode „kad nebūtų skersvėjo“ – bet tada oras nepraeina. Dėžė turi kvėpuoti. Šuo turi kvėpuoti. Paprasta.

16. Ar reikia vežti šuns maistą iš Denmark?

Taip, bent jau pirmoms dienoms. Staigus maisto pakeitimas gali sukelti skrandžio problemų – viduriavimą, vėmimą. Jei šuo Danijoje ėdė vieną maistą, o Lietuvoje duosite kitą – organizmas gali sureaguoti. Imkite pakankamai to paties maisto bent savaitei. Po to palaipsniui keiskite – 25% naujo maisto, 75% seno, palaipsniui didinkite naujo dalį per 7-10 dienų. Tai standartinė rekomendacija, bet ji veikia. Vienas mano klientas iš karto pakeitė maistą – šuo viduriavo savaitę. Veterinarijos gydytojas pasakė tą patį – per greitas pakeitimas. Kantrybė čia yra raktas. Ir dar – imkite vandens iš Denmark bent pirmoms valandoms. Staigus vandens pakeitimas taip pat gali sukelti problemų.

17. Kokius dokumentus turėti su savimi kelionės metu?

Visus. Europos gyvūno augintinio pasą, sveikatos pažymą, skiepų įrašus, mikroschemos registracijos patvirtinimą. Jei šuo turi kokių nors sveikatos būklių – veterinarinius įrašus apie tai. Taip pat – savo asmens dokumentą, automobilio dokumentus, draudimą. Viską laikykite vienoje vietoje – aplanke ar dėkle. Ne po lagaminais bagažinėje, o po ranka. Pasienyje gali paprašyti bet kurio dokumento bet kuriuo metu. Vienas mano klientas turėjo visus dokumentus – bet jie buvo išmėtyti po skirtingas kišenes, kuprinę, automobilio dėtuvę. Užtruko 10 minučių, kol surinko viską. Pareigūnas nelabai džiaugėsi. Turėkite tvarką.

Atvykimas – šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

18. Ką daryti iš karto atvykus į Lietuvą su šunimi?

Leiskite šuniui adaptuotis. Nauja aplinka, nauji kvapai, nauji garsai – net jei šuo anksčiau gyveno Lietuvoje, po ilgo buvimo Denmark viskas gali atrodyti kitaip. Pirmą dieną ramybė – jokių ilgų pasivaikščiojimų, jokių svečių, jokių staigių pokyčių. Parodykite šuniui naują (arba seną) gyvenamąją vietą palaipsniui – vienas kambarys, tada kitas. Vanduo, maistas, ramybė. Jei šuo grįžta į pažįstamą vietą – adaptacija greitesnė. Jei tai nauja vieta – gali užtrukti kelias dienas ar net savaitę. Stebėkite elgesį – jei šuo slepiasi, nevalgo, nežaidžia – tai normalu pirmą dieną. Jei tęsiasi ilgiau – kreipkitės į veterinarą.

19. Ar reikia registruoti šunį Lietuvoje grįžus iš Denmark?

Priklauso nuo situacijos. Jei šuo jau buvo registruotas Lietuvoje prieš išvykstant – registracija galioja. Jei šuo pirktas Denmark ir atvežamas pirmą kartą – reikia registruoti. Registracija vyksta per savivaldybę arba per Lietuvos gyvūnų augintinių registrą. Mikroschema jau yra – tai pagrindas. Užregistruokite šunį per pirmą savaitę po atvykimo. Tai ne tik formalumas – jei šuo pasiklysta, registras padeda jį surasti. Be to, kai kurie draudimai reikalauja registracijos. Vienas mano klientas grįžo iš Denmark ir pamiršo užregistruoti – po mėnesio šuo pabėgo, ir paieška užtruko ilgiau nei reikėjo. Registruokite iš karto.

20. Kaip padėti šuniui adaptuotis grįžus į Lietuvą?

Rutina, rutina, rutina. Tas pats maitinimo laikas, tie patys pasivaikščiojimai, ta pati vieta miegui. Šunys mėgsta nuspėjamumą. Jei šuo Danijoje buvo pratęs prie tam tikro ritmo – pabandykite išlaikyti tą patį ritmą pirmomis savaitėmis. Palaipsniui keiskite, jei reikia. Taip pat – duokite laiko. Adaptacija neįvyksta per dieną. Vienas mano klientas grįžo iš Denmark ir iš karto pradėjo vesti šunį į šunų parką, susitikimus su kitais šunimis – šuo buvo pervargęs ir išsigandęs. Po to suprato, kad reikia lėčiau. Duokite šuniui laiko suprasti, kad čia yra namai. Tai gali užtrukti savaitę, dvi, kartais ilgiau. Bet adaptacija įvyksta.

21. Ką daryti, jei šuo keistai elgiasi po kelionės?

Keistas elgesys po ilgos kelionės yra normalu. Šuo gali būti pavargęs, išbalansuotas, galbūt net šiek tiek išsigandęs. Gali slėptis, nevalgyti, daug miegoti, arba atvirkščiai – būti per daug aktyvus. Stebėkite 2-3 dienas. Jei elgesys normalizuojasi – viskas gerai. Jei ne – kreipkitės į veterinarą. Ypač atkreipkite dėmesį į apetitą, troškulį, tualeto reikalus. Jei šuo nevalgo ilgiau nei 48 valandas – tai jau signalas. Jei viduriuoja ar vemti ilgiau nei parą – taip pat. Bet dažniausiai tai praeina savaime. Šunys yra prisitaikantys gyvūnai – jiems tiesiog reikia laiko. Ir ramybės. Ir savo žmogaus šalia.

22. Ar reikia naujo veterinarijos gydytojo Lietuvoje?

Taip, rekomenduoju rasti veterinarijos gydytoją netoli namų per pirmą savaitę. Užsirašykite profilaktinei apžiūrai – kad gydytojas susipažintų su šunimi, peržiūrėtų dokumentus iš Denmark, įvertintų bendrą būklę. Tai ne skubi pagalba, o pažintinis vizitas. Be to, sužinosite darbo laiką, kainas, ar teikia skubią pagalbą. Vienas mano klientas to nedarė – kai šuo susirgo po dviejų mėnesių, teko skubiai ieškoti gydytojo, ir rado tik kitame mieste. Nemalonu, kai reikia važiuoti 40 minučių su sergančiu šunimi. Raskite iš anksto. Paklauskite kaimynų, paieškokite atsiliepimų internete. Geras veterinaras yra vertas aukso.

Problemos – šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą

23. Ką daryti, jei pasienyje kyla problemų su dokumentais?

Pirma – nesinervinkite (arba bent jau stenkitės). Antra – bendradarbiaukite su pareigūnais. Jei trūksta dokumento – paaiškinkite situaciją, parodykite, ką turite. Kartais užtenka skambučio veterinarijos gydytojui, kad patvirtintų informaciją. Jei problema rimtesnė – mikroschema neatitinka paso, skiepų datos neteisingos – gali tekti grįžti arba laukti. Tai nemalonu, bet geriau nei bandyti „prasmukti“. Vienas mano klientas bandė ginčytis su pasienio pareigūnu dėl dokumentų – rezultatas buvo dar ilgesnis patikrinimas ir įtarumas. Būkite mandagūs, kantrūs, turėkite visus dokumentus tvarkingus. Dauguma problemų išsisprendžia per 30 minučių, jei bendradarbiaujate.

24. Ar gali būti atsisakyta išleisti šunį iš Denmark?

Retai, bet gali. Pagrindinės priežastys – šuo serga, dokumentai netvarkingi, arba yra teisinis ginčas dėl šuns nuosavybės. Pastarasis atvejis retas, bet pasitaiko – ypač jei šuo iš prieglaudos ir ne visi dokumentai sutvarkyti. Jei veterinarijos gydytojas Denmark nustato, kad šuo netinkamas kelionei – jis gali uždrausti išvežimą. Tai jo teisė ir pareiga. Vienas atvejis, kurį prisimenu – šuo Danijoje susirgo dieną prieš kelionę, gydytojas išrašė pažymą, kad negali keliauti. Klientas buvo nusivylęs, bet suprato – sveikata svarbiau. Palaukė savaitę, šuo pasveiko, ir tada išvažiavo. Kantrybė.

25. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Turėkite atsargos. Papildomo maisto, vandens, vaistų jei šuo kažką vartoja. Taip pat – antklodę, popierinių rankšluosčių, maišelių. Kelionė gali užtrukti dėl eismo, oro, pasienio eilių, gedimų. Vieną kartą Vokietijoje užstrigome spūstyje 3 valandas – niekas nejuda, karšta, šuo nervinasi. Laimei, turėjau vandens ir galėjau atidaryti langą. Kitas dalykas – jei reikia nakvynės, ieškokite viešbučių, kurie priima gyvūnus. Ne visi priima, ypač didesnius šunis. Rezervuokite iš anksto. Ir dar – turėkite planą B. Jei sugenda automobilis, jei užsidaro kelias, jei kas nors nutinka – ką darysite? Turėkite atsakymą prieš kelionę.

26. Kaip sumažinti šuns stresą kelionės metu?

Ramus balsas, pažįstami daiktai, stabili temperatūra, reguliarūs sustojimai. Tai pagrindas. Be to – venkite staigių garsų, garsios muzikos, aštrių kvapų. Šunys jaučia daugiau nei mes – jie jaučia jūsų stresą, jie jaučia automobilio vibraciją, jie jaučia orą. Būkite ramūs, kalbėkite su šunimi, glostykite per sustojimus. Vienas dalykas, kuris padeda – pažįstamas kvapas. Įdėkite savo marškinėlius į dėžę. Skamba keistai, bet veikia. Veterinarijos specialistai tai rekomenduoja – pažįstamas kvapas mažina kortizolio lygį. Ir dar – nekeliaukite vieni, jei įmanoma. Vienas vairuoja, kitas rūpinasi šunimi. Tai ne tik patogiau, bet ir saugiau.

Išvada

Šunų pervežimas iš Denmark į Lietuvą yra gana tiesus procesas, jei pasiruošiate iš anksto. Dokumentai, skiepai, tinkama įranga, kantrybė – tai viskas, ko reikia. Svarbiausia – galvokite apie šuns komfortą, ne tik apie savo patogumą. Jis negali pasakyti, ko jam reikia, bet jūs galite pastebėti. Stebėkite, mokykitės, ir kelionė bus sėkminga. Jei abejojate – kreipkitės į specialistus. Geros kelionės.