Gyvūnų gabenimas į Daniją, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo katiną į Kopenhagą, nežinojau net nuo ko pradėti. Dokumentai, narvai, skiepai – viskas atrodė kaip nesibaigiantis galvos skausmas. Dabar, po daugybės pervežimų, galiu pasakyti, kad gyvūnų gabenimas į Daniją yra gerai išdirbtas procesas, bet jis reikalauja dėmesio detalėms. Vežame kiekvieną dieną, todėl maršrutus pažįstame kaip savo penkis pirštus. Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jums nereiktų sukti galvos dėl tų pačių dalykų, kuriuos mes jau seniai išsprendėme.

Dokumentai – gyvūnų gabenimas į Daniją

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Daniją?

Pirmiausia jums reikės gyvūno paso – tai ES gyvūno sveikatos sertifikatas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema ir paskiepytas nuo pasiutligės. Skiepas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei vežate šunį, Danijoje reikalaujama ir specifinių skiepų – apie tai dažnai pamirštama. Veterinarijos gydytojas turi užpildyti visus reikiamus laukus pase, kitaip pasienyje gali kilti klausimų. Patariu dokumentus pasitikrinti likus bent savaitei iki kelionės, nes paskutinės minutės taisymai kainuoja nervus.

2. Ar reikia papildomų leidimų specifinėms veislėms?

Taip, Danija turi griežtas taisykles dėl kovinių šunų veislių. Pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai ir keletas kitų veislių yra draudžiami. Jei jūsų šuo yra mišrūnas ir atrodo panašus į draudžiamą veislę, gali tekti pateikti kilmės dokumentus arba DNR tyrimą. Tai vienas tų niuansų, apie kuriuos sužinai tik tada, kai jau stovi pasienyje. Mums yra buvę, kad klientas nežinojo apie šį draudimą ir teko grįžti atgal. Todėl visada patikrinkite Danijos veterinarijos tarnybos (Fødevarestyrelsen) reikalavimus prieš planuojant kelionę.

3. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas?

Įprastai dokumentus galima sutvarkyti per 3-5 dienas, bet tai priklauso nuo veterinarijos klinikos užimtumo. Jei gyvūnas skiepytas pirmą kartą, reikia laukti 21 dieną po skiepo. Pasitaiko, kad žmonės skambina paskutinę savaitę prieš kelionę ir stebisi, jog negali išvykti rytoj. Būna ir tokių atvejų, kai pasas užpildytas neteisingai – pavyzdžiui, mikroschemos numeris nesutampa su įrašu. Tada reikia viską taisyti iš naujo. Rekomenduoju pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą išvykimą, ypač jei tai pirmas kartas.

4. Ar reikalingas veterinarinis patikrinimas prieš išvykstant?

Taip, veterinarinis patikrinimas yra privalomas. Jis turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki išvykimo. Veterinaras patikrina gyvūno sveikatos būklę, dokumentus ir užpildo sveikatos sertifikatą. Kartais žmonės galvoja, kad užtenka tik paso – deja, be patikrinimo negalima. Mūsų praktikoje buvo atvejis, kai katė atrodė sveika, bet veterinaras pastebėjo nedidelę ausų infekciją ir rekomendavo atidėti kelionę. Geriau išgirsti tokią žinią namie nei Danijos pasienyje.

Kelionė – gyvūnų vežimas kasdien

5. Kaip vyksta pati kelionė su gyvūnu?

Gyvūnai vežami specialiai pritaikytuose transportuose su ventiliacija ir temperatūros kontrole. Kelionė iš Lietuvos į Daniją trunka apie 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Sustojame kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti vandens ir, jei reikia, pasivaikščioti. Transporto viduje būna keli skyriai – didesniems ir mažesniems gyvūnams atskirai. Šunys ir katės taip pat laikomi atskirai, kad nebūtų streso. Vienas klientas prašė vežti savo šunį kartu su triušiu – teko paaiškinti, kad tai ne pati geriausia idėja.

6. Ar gyvūnas gali keliauti vienas be šeimininko?

Taip, tai įmanoma, bet reikia papildomų dokumentų. Šeimininkas turi pasirašyti įgaliojimą, kuriame nurodo, kas atsakingas už gyvūną kelionės metu. Be to, reikia kontaktinio asmens Danijoje, kuris pasiims gyvūną. Mes esame vežę gyvūnus be šeimininkų ne kartą – kartais žmonės išvyksta anksčiau, o augintinis keliauja vėliau. Vienintelis minusas, kad gyvūnas patiria daugiau streso be pažįstamo žmogaus šalia. Todėl rekomenduojame įdėti į narvą drabužį su šeimininko kvapu – skamba keistai, bet veikia.

7. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Mūsų vairuotojai turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir žino, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Jei gyvūnas vemtų arba atrodytų labai neramus, sustojame ir vertiname situaciją. Esant reikalui, kreipiamės į artimiausią veterinarijos kliniką. Tai nutinka retai, bet pasitaiko. Prieš kelionę visada klausiame, ar gyvūnas linkęs į judesio ligą – tada galima duoti veterinaro rekomenduotus vaistus. Vienas šuo, kurį vežėme, buvo toks ramus, kad vairuotojas kelis kartus tikrino, ar viskas gerai. Pasirodo, jis tiesiog mėgsta miegoti transporto metu.

8. Koks transportas naudojamas gyvūnų gabenimui?

Naudojame specialius mikroautobusus, kurie pritaikyti gyvūnų pervežimui. Juose yra oro kondicionierius, ventiliacija ir minkšti narvai su pagalvėlėmis. Transportas reguliariai valomas ir dezinfekuojamas. Kiekvienas narvas turi atskirą vandens talpą ir dubenėlį maistui. Mūsų transportas atitinka visus ES reikalavimus gyvūnų vežimui. Kartais klientai klausia, ar galime vežti didelį šunį laisvai, be narvo – atsakymas visada ne. Saugumas pirmiausia, net jei šuo labai draugiškas.

Sąlygos – gyvūnų pervežimas į Daniją

9. Kokios temperatūros laikomos transporte?

Transporto viduje palaikome 18-22 laipsnių temperatūrą – tai optimalu daugumai gyvūnų. Vasarą, kai lauke būna 30 laipsnių, kondicionierius veikia nuolat. Žiemą šildymas įjungiamas, kad gyvūnams būtų šilta. Yra buvę atvejų, kai klientai prašė vežti egzotinius gyvūnus – pavyzdžiui, driežus arba gyvates. Tada temperatūrą reikia reguliuoti atskirai, ir tai kainuoja papildomai. Bet šunims ir katėms standartinės sąlygos visada tinka.

10. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Tai priklauso nuo nėštumo stadijos. Veterinarai paprastai nerekomenduoja vežti gyvūno paskutinėmis nėštumo savaitėmis – stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei nėštumas ankstyvas ir veterinaras duoda leidimą, vežti galima. Bet mes visada perspėjame, kad rizika yra. Turėjome situaciją, kai katė buvo vežama nežinant, kad ji nėščia – viskas baigėsi laimingai, bet streso buvo daug. Todėl prieš kelionę būtinai pasitarkite su veterinaru.

11. Ką daryti su gyvūno maistu kelionės metu?

Rekomenduojame įdėti pakankamai pažįstamo maisto visai kelionei. Staigus maisto pakeitimas gali sukelti skrandžio problemų. Mes turime vandens, bet maistą šeimininkas turi paruošti pats. Jei gyvūnas specialiai maitinamas – pavyzdžiui, veterinarine dieta – būtinai pridėkite pakankamai. Kartais žmonės pamiršta maistą ir tada stebisi, kodėl jų šuo neėda svetimo ėdalo. Paprastas dalykas, bet labai svarbus.

12. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, vežame kelis gyvūnus vienu metu, bet kiekvienas turi savo atskirą narvą. Jei tai tos pačios šeimos gyvūnai ir jie gerai sutaria, galima padėti narvus šalia. Bet skirtingų šeimininkų gyvūnai visada laikomi atskirai. Maksimalus gyvūnų skaičius viename transporte priklauso nuo jų dydžio. Turime vežę net 8 kates vienu metu – kiekviena savo narve, visos ramios. Šunys paprastai būna triukšmingesni, ypač pirmą valandą, kol pripranta.

Kaina – gyvūnų gabenimas kaina

13. Kiek kainuoja gyvūno gabenimas į Daniją?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Mažo gyvūno (katės, mažo šuns) pervežimas kainuoja apie 150-250 eurų. Didesniems šunims kaina gali siekti 300-400 eurų. Į kainą įeina transportas, vanduo ir pagrindinė priežiūra. Dokumentų tvarkymas, veterinarinis patikrinimas ir skiepai – tai papildomos išlaidos, kurias reikia planuoti atskirai. Kartais žmonės lygina kainas su paprastu keleivių pervežimu ir nustemba, kad gyvūnų transportavimas brangesnis. Bet tai suprantama – specializuotas transportas, mažesnis gyvūnų skaičius, daugiau sustojimų.

14. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Gali būti papildomų mokesčių už nestandartinius gyvūnus – pavyzdžiui, labai didelius šunis arba egzotinius gyvūnus. Taip pat, jei reikia specialios temperatūros režimo, tai kainuoja papildomai. Jei gyvūnas turi būti paimtas iš konkrečios vietos ir pristatytas į konkrečią vietą Danijoje, tai taip pat gali kainuoti daugiau. Mes visada stengiamės iš anksto informuoti apie visas galimas išlaidas, kad nebūtų nemalonių staigmenų. Bet kartais klientai pamiršta paminėti svarbius dalykus – pavyzdžiui, kad šuo sveria 60 kilogramų, o ne 30.

15. Kaip galima atsiskaityti už paslaugas?

Priimame bankinį pavedimą, grynuosius ir kartais – išankstinį apmokėjimą per Paysera. Dažniausiai klientai moka pavedimu prieš kelionę, bet galima ir grynaisiais paimant gyvūną. Kortelių skaitytuvo transporte neturime, todėl jei norite mokėti kortele, reikia tai padaryti iš anksto. Vienas klientas bandė atsiskaityti Danijos kronomis – teko paaiškinti, kad dirbame su eurais. Smulkmena, bet tokie dalykai kartais nutinka.

16. Ar taikomos nuolaidos dažniems klientams?

Tiems, kurie veža gyvūnus reguliariai, mes visada stengiamės rasti lankstų sprendimą. Nuolaidos taikomos, bet jos priklauso nuo situacijos. Jei vežate kelis gyvūnus vienu metu, kaina vienam gyvūnui mažėja. Taip pat, jei prisijungiate prie jau suplanuoto maršruto, kaina gali būti mažesnė. Bet negaliu pažadėti konkrečios sumos – kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Svarbiausia, kad mūsų klientai grįžta, o tai reiškia, kad kažką darome teisingai.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas kasdien

17. Kaip vežti gyvūną su sveikatos problemomis?

Gyvūnai su sveikatos problemomis reikalauja papildomo dėmesio. Prieš kelionę būtina veterinaro konsultacija ir raštiškas leidimas vežti. Jei gyvūnas vartoja vaistus, reikia pridėti pakankamai visai kelionei su aiškiomis instrukcijomis. Mes esame vežę šunį su diabetu – kas 4 valandas reikėjo leisti insuliną. Vairuotojas buvo apmokytas, kaip tai padaryti. Tai ne standartinė situacija, bet mes pasiruošę ir tokiems atvejams. Svarbiausia – išankstinis pasiruošimas ir aiškus komunikavimas.

18. Ar galima vežti seną gyvūną?

Amžius savaime nėra kliūtis, bet vyresni gyvūnai dažniau turi sveikatos problemų. Veterinaro patikrinimas prieš kelionę būtinas. Seni gyvūnai dažniau patiria stresą, todėl rekomenduojame ramesnę aplinką – atskirą skyrių, mažiau triukšmo. Turėjome 14 metų šunį, kuris keliavo į Kopenhagą ramiau nei kai kurie jauni šunys. Viskas priklauso nuo konkretaus gyvūno. Bet jei veterinaras sako, kad kelionė per daug rizikinga, geriau klausyti.

19. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet mes tam pasiruošę. Transportas turi papildomus užraktus, o vairuotojai žino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Jei gyvūnas pabėga sustojimo metu, iš karto pradedame paiešką. Turime mikroschemos skaitytuvą, kuris padeda identifikuoti gyvūną. Laimei, per visą mūsų darbo istoriją toks atvejis nutiko tik kartą – katė iššoko pro praviras duris ir pasislėpė po mašina. Suradome per 10 minučių, bet adrenalino užteko visai dienai.

20. Ar galima vežti gyvūną su kitais daiktais?

Gyvūnai vežami atskirai nuo daiktų, bet jei turite nedidelį krepšį su gyvūno reikmenimis – maistu, žaislais, pledu – tai galima pridėti. Didelių krovinių kartu su gyvūnais nevežame. Vienas klientas norėjo vežti šunį kartu su visa savo sofa – teko mandagiai atsisakyti. Gyvūno komfortas ir saugumas yra prioritetas, o sofa gali palaukti kitos dienos.

Pasiruošimas – gyvūnų gabenimas į Daniją

21. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pirmiausia – pripratinkite gyvūną prie narvo. Jei jis niekada nebuvo narve, paskutinės minutės įdėjimas sukels didžiulį stresą. Pradėkite bent savaitę prieš kelionę – dėkite skanėstus į narvą, leiskite ten miegoti. Antra – nešerkite gyvūno 4-6 valandas prieš kelionę, kad išvengtumėte vėmimo. Trečia – pasivaikščiokite su šunimi prieš išvykstant. Ketvirta – įdėkite pažįstamą daiktą – pledą ar žaislą. Penkta – išlikite ramūs. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas, todėl jei jūs nervinatės, jis nervinsis dvigubai.

22. Ką daryti, jei gyvūnas bijo transporto?

Baimė transportui – dažna problema. Jei gyvūnas labai bijo, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet nesirinkite vaistų savarankiškai – netinkama dozė gali būti pavojinga. Kitas variantas – laipsniškas pripratinimas. Pirmiausia sėdėkite su gyvūnu nejudančiame automobilyje, paskui padarykite trumpą pasivažinėjimą, ilginkite atstumą. Tai užtrunka, bet veikia. Mes turime klientą, kurio šuo anksčiau kiekvieną kelionę vemdavo, o dabar užmiega vos įlipęs. Reikėjo šešių mėnesių treniruočių, bet rezultatas vertas pastangų.

23. Kada geriausia planuoti gyvūno pervežimą?

Geriausias metas – pavasaris arba ruduo, kai temperatūra vidutinė. Vasarą karštas oras gali sukelti perkaitimą, ypač trumpasnukių veislių šunims. Žiemą šaltis taip pat nėra idealus. Bet kadangi vežame kiekvieną dieną, visada randame tinkamą laiką. Svarbiau nei sezonas yra tinkamas pasiruošimas. Jei dokumentai tvarkingi, gyvūnas sveikas ir pripratęs prie narvo – kelionė pavyks bet kuriuo metų laiku.

24. Ar reikia pranešti iš anksto apie gyvūno vežimą?

Taip, būtina pranešti bent 3-5 dienas prieš planuojamą kelionę. Taip galime suplanuoti maršrutą, paruošti tinkamą narvą ir užtikrinti vietą transporte. Skambučiai paskutinę dieną „ar galite rytoj paimti mano dogą?“ – deja, ne visada įmanomi. Mes suprantame, kad kartais situacijos keičiasi staiga – persikėlimas, skubus išvykimas. Tokiais atvejais stengiamės padėti, bet negalime garantuoti. Planavimas iš anksto – geriausias draugas tiek jums, tiek mums.

Pristatymas – gyvūnų pervežimas kasdien

25. Kaip vyksta gyvūno pristatymas Danijoje?

Gyvūną pristatome į sutartą vietą – tai gali būti namai, viešbutis arba kitas adresas. Prieš pristatymą susisiekiame su gavėju ir suderiname tikslų laiką. Gavėjas turi parodyti asmens dokumentą ir pasirašyti perdavimo aktą. Mes patikriname gyvūno būklę ir perduodame visus dokumentus. Kartais gavėjas vėluoja – tada laukiame, bet ne ilgiau nei valandą. Vienas klientas Danijoje sumaišė adresą ir laukėme kitame miesto gale. Nutinka, bet svarbu, kad gyvūnas saugiai pasiekė tikslą.

26. Ką daryti, jei gavėjas negali atsiimti gyvūno sutartu laiku?

Jei gavėjas praneša iš anksto, galime pakoreguoti laiką. Jei nepraneša ir neatvyksta per valandą, ieškome alternatyvų – kartais gyvūną laikome transporte, kol susisiekiame su šeimininku. Yra buvę, kad gavėjas užmigo ir neatsiliepė telefonu – laukėme pusantros valandos. Nemalonu, bet gyvūno negalime palikti gatvėje. Todėl visada prašome dviejų kontaktinių numerių Danijoje – vieno pagrindinio ir vieno atsarginio.

27. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, siūlome galimybę sekti transporto vietą per GPS. Gaunate nuorodą, kurioje matote, kur tuo metu yra jūsų augintinis. Tai ramina tiek šeimininką, tiek gavėją. Be to, vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką ar trumpą vaizdo įrašą sustojimo metu. Viena mama, kurios katė keliavo pas dukrą į Odesą – atsiprašau, į Kopenhagą – kas valandą prašė nuotraukų. Suprantame, kad tai šeimos narys, todėl kantriai siunčiame.

28. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta sužeistas arba sergantis?

Tai labai retas atvejis, bet jei taip nutiktų, iš karto kreipiamės į veterinarą. Transporto draudimas apima ir gyvūnus, todėl gydymo išlaidos būtų padengtos. Prieš kelionę fotografuojame gyvūno būklę, kad būtų aišku, ar problema atsirado kelionės metu. Iki šiol rimtų sužeidimų neturėjome – kartais nedidelis stresas, bet nieko daugiau. Mūsų tikslas yra pristatyti gyvūną tokios pačios būklės, kokios jį paėmėme.

Gyvūnų gabenimas į Daniją – tai ne tik transportavimas iš taško A į tašką B. Tai atsakomybė už keturkojį šeimos narį, kuris negali pats pasirūpinti savimi kelionės metu. Mes tai suprantame ir elgiamės su kiekvienu gyvūnu taip, lyg jis būtų mūsų paties. Vežame kiekvieną dieną, todėl patirties turime daugiau nei pakankamai. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme – skambinkite, rašykite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.