Į Denmark šunų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Šunys – tai ne tik augintiniai, tai šeimos nariai. Todėl, kai reikia persikraustyti į Daniją arba nugabenti šunį pas naujus šeimininkus, klausimų kyla daug. Ar saugu? Kiek kainuoja? Kokių dokumentų reikia? Mes vežame šunis į Denmark kiekvieną dieną ir žinome atsakymus į visus šiuos klausimus. Per daugelį metų išmokome, kad kiekvienas šuo skirtingas, ir kiekvienas šeimininkas turi savo rūpesčių. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie šunų pervežimą į Daniją.

Pasiruošimas – šunų pervežimas į Denmark

1. Kada pradėti ruoštis šuns pervežimui į Daniją?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Kodėl? Nes reikia patikrinti, ar šuo turi galiojantį pasiutligės skiepą. Jei ne – reikia paskiepyti ir palaukti 21 dieną. Be to, reikia gauti veterinarinę pažymą, kuri išduodama ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki kelionės. Taip pat Danija reikalauja gydymo nuo echinokokozės – tai turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 120 valandų ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo. Matote, kiek taisyklių? Todėl nereikia palikti visko paskutinei savaitei.

2. Kaip paruošti šunį kelionei psichologiškai?

Šunys jaučia šeimininko emocijas – jei jūs jaudinatės, šuo tai pajus ir jaudinsis dar labiau. Todėl pirmiausia – nurimkite patys. Tada pradėkite pratinti šunį prie narvo – leiskite jam ten įeiti savo noru, duokite skanėstų, palikite atvirą duris. Palaipsniui uždarykite trumpam laikui. Taip pat galite pavežioti šunį automobiliu trumpais atstumais, kad priprastų prie judėjimo. Vienas šuo, kurį vežėme, niekada nebuvo automobilyje – tai buvo akivaizdu iš jo elgesio. Pasiruošimas iš anksto išsprendžia daug problemų.

3. Ką daryti, jei šuo turi sveikatos problemų?

Praneškite mums viską – kokia liga, kokie vaistai, koks grafikas. Mes pasirūpinsime, kad šuo gautų vaistus laiku. Bet prieš kelionę būtinai pasitarkite su veterinaru – ar šuo gali keliauti, ar ne. Kelionės stresas gali pabloginti sveikatos būklę, ypač jei šuo turi širdies problemų arba kvėpavimo sutrikimų. Veterinaras geriausiai įvertins riziką. Mes vežėme šunis su įvairiomis ligomis – diabetu, alergijomis, sąnarių problemomis – bet visada su veterinaro leidimu.

4. Kokį maistą duoti šuniui prieš kelionę?

Rekomenduojame nešerti šuns 4-6 valandas prieš kelionę, kad sumažinti vėmimo riziką. Bet jei šuo turi sveikatos problemų ir turi valgyti reguliariai – duokite lengvą maistą, ne per sunkų. Per kelionę mes siūlome vandenį reguliariai, o maistą – tik per ilgesnius sustojimus. Jei šuo turi specialią dietą, atsivežkite maistą kartu – mes pasirūpinsime. Svarbiausia – nekeisti maisto prieš kelionę, nes staigus pokytis gali sukelti skrandžio problemų.

Kelionė – vežame šunis kiekvieną dieną

5. Kaip vyksta šuns pakrovimas į transportą?

Paprastai šeimininkas atveža šunį į sutartą vietą, arba mes paimame iš namų. Šuo įkeliamas į narvą, kuris yra tvirtinamas transporte. Vairuotojas padeda, bet geriausia, kai šeimininkas pats įdeda šunį – jis geriausiai žino, kaip elgtis su savo augintiniu. Vienas dalykas, kurį pastebėjome – kai šeimininkas ramus, šuo taip pat ramesnis. Todėl neskubėkite, nekelkite balso, elkitės natūraliai. Šuo jaučia jūsų energiją.

6. Kiek laiko šuo praleidžia narve kelionės metu?

Priklauso nuo kelionės ilgio ir sustojimų. Paprastai šuo būna narve 3-4 valandas, tada sustojame ir leidžiame pasivaikščioti. Per ilgą kelionę (12+ valandų) sustojimų būna 3-4. Bet ne visi šunys nori išeiti iš narvo – kai kurie jaučiasi saugiau viduje. Mes neverčiame. Svarbiausia, kad šuo turėtų pakankamai vandens ir galėtų patogiai atsigulti. Narvas turi būti pakankamai didelis – tai ne tik patogumas, bet ir reikalavimas.

7. Ar šuo gali keliauti su kitais šunimis?

Taip, dažniausiai taip ir būna. Šunys vežami atskiruose narvuose, bet tame pačiame transporte. Stengiamės atskirti agresyvius šunis nuo ramių, bet tai ne visada pavyksta. Todėl prašome šeimininkų pranešti apie bet kokius agresijos požymius. Vienas labradoras buvo toks draugiškas, kad norėjo susidraugauti su kiekvienu šunimi transporte – tai buvo miela, bet ne visi šunys norėjo draugauti. Kiekvienas šuo turi savo charakterį.

8. Kaip dažnai šuo girdomas kelionės metu?

Vandenį siūlome kas 2-3 valandas arba dažniau, jei karšta. Vasarą, kai temperatūra aukšta, girdome dar dažniau. Šunys, kurie geria mažai, gali dehidratuoti, todėl stebime, kiek kiekvienas šuo išgeria. Jei šuo atsisako gerti iš dubenėlio, bandome kitais būdais – iš švirkšto, su ledukais arba įmaišome šiek tiek sultinio. Svarbiausia – nepriversti, bet skatinti.

Dokumentai – šunų gabenimas į Denmark

9. Kokie dokumentai reikalingi šuniui vežti į Daniją?

ES augintinio pasas, mikroschema, galiojantis pasiutligės skiepas, veterinarinė pažyma (išduota ne anksčiau kaip prieš 48 valandas) ir gydymo nuo echinokokozės įrašas. Be to, jei šuo priklauso veislei, kuri yra ribojama Danijoje, gali reikėti papildomų dokumentų. Danija turi draudžiamų veislių sąrašą – patikrinkite prieš kelionę. Mes visada peržiūrime dokumentus prieš išvykimą, bet geriau, kai klientas pats pasitikrina iš anksto.

10. Ką daryti, jei šuns pasas išduotas seniau ir neatitinka naujų reikalavimų?

Senesnio pavyzdžio pasai gali būti priimami, bet ne visada. Geriausia pasitikrinti pas veterinarą – jis pasakys, ar pasas galioja, ar reikia naujo. Naujo paso išdavimas kainuoja nedaug ir užtrunka kelias dienas. Bet svarbu – naujame pase turi būti perkelti visi skiepų įrašai. Buvęs atvejis, kai veterinaras išdavė naują pasą be senų įrašų – teko grįžti ir taisyti. Todėl patikrinkite, ar viskas teisingai užpildyta.

11. Ar reikia paso, jei vežu šunį tik savaitgaliui į Daniją?

Taip, pasas reikalingas bet kokiam tarptautiniam pervežimui, net jei tai tik savaitgalio vizitas. Be paso šuo nebus įleidžiamas į Daniją. Ir tai nėra tik formalumas – pasas patvirtina, kad šuo sveikas ir paskiepytas. Be to, pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, kol galioja skiepai, todėl verta jį turėti net jei neplanuojate dažnai keliauti. Vienas šuo, kurį vežėme, turėjo pasą iš 2018 metų – vis dar galiojo, nes skiepai buvo atnaujinti.

12. Kaip sužinoti, ar šuo paskiepytas nuo pasiutligės?

Pažiūrėkite į pasą – ten turi būti įrašas su data ir vakcinos pavadinimu. Jei paso neturite, kreipkitės pas veterinarą – jis patikrins pagal mikroschemos numerį. Pirmas skiepas galioja vienerius metus, vėlesni – 2-3 metus, priklausomai nuo vakcinos. Jei skiepas pasibaigė, reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Tai svarbu, nes daugelis žmonių nežino, kad pasibaigęs skiepas reiškia, jog reikia laukti iš naujo.

Kainos – šunų pervežimas į Denmark

13. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Daniją?

Mažas šuo (iki 10 kg) grupiniame pervežime – nuo 120 eurų. Vidutinis šuo (10-25 kg) – nuo 180 eurų. Didelis šuo (virš 25 kg) – nuo 250 eurų. Individualus pervežimas – nuo 350 eurų. Tai orientacinės kainos – tikslią galime pasakyti tik žinodami maršrutą ir datas. Beje, kaina gali keistis priklausomai nuo sezono. Vasarą, kai daugiau užsakymų, kainos gali būti šiek tiek didesnės. Bet stengiamės išlaikyti stabilias kainas ištisus metus.

14. Kas įeina į pervežimo kainą?

Transportas, gyvūno priežiūra kelionės metu, vanduo, dokumentų patikrinimas prieš išvykimą. Maistas – priklauso nuo kelionės ilgio. Veterinarinės pažymos ir skiepai – tai atskiri dalykai. Jei norite durys-durys paslaugos (paimame iš namų, pristatome į nurodytą adresą) – tai papildomas mokestis. Taip pat gali būti papildomų mokesčių už specialius pageidavimus – pavyzdžiui, norite nuolatinių nuotraukų kelionės metu. Bet tai visada aptariame iš anksto.

15. Ar taikote nuolaidas vežant kelis šunis?

Taip, jei vežate du ar daugiau šunų vienu metu, galime tartis dėl nuolaidos. Kiekvienas papildomas šuo kainuoja mažiau nei pirmas, nes fiksuotos išlaidos (kuras, vairuotojas) jau padengtos. Bet nuolaidos dydis priklauso nuo situacijos – šunų dydžio, maršruto, ir pan. Svarbiausia – sąžiningumas. Mes nesistengiame uždirbti kuo daugiau – mums svarbu, kad klientai grįžtų ir rekomenduotų mus kitiems.

16. Kaip vyksta apmokėjimas už pervežimą?

Paprastai prašome 30-50% avanso prieš kelionę, o likusią sumą – pristačius šunį. Galima mokėti banko pavedimu arba grynais. Kortele kol kas nepriimame. Svarbu, kad avansas būtų sumokėtas laiku – kitaip negalime garantuoti vietos transporte. Turėjome atvejų, kai žmonės žadėjo sumokėti, bet paskui dingo – tai nemalonu, todėl dabar prašome avanso iš anksto. Bet jei yra priežasčių, dėl kurių negalite sumokėti avanso – pasikalbėkime, rasime sprendimą.

Specialūs atvejai – šunų transportavimas į Denmark

17. Kaip vežti agresyvų šunį?

Agresyvūs šunys vežami specialiuose sutvirtintuose narvuose. Mes turime tokius, bet reikia žinoti iš anksto. Taip pat prašome šeimininko pateikti informaciją apie šuns elgesį – ar jis agresyvus tik svetimiems, ar ir kitiems šunims. Kartais veterinaras rekomenduoja raminamuosius, bet mes nerekomenduojame jų naudoti be reikalo. Kartais raminamieji padaro šunį dar labiau nenuspėjamą. Geriau turėti tinkamą narvą ir patyrusį vairuotoją.

18. Ar galima vežti šuniuką, kuriam mažiau nei 4 mėnesiai?

Pagal ES taisykles, šuniukai gali keliauti tik nuo 15 savaičių amžiaus. Skiepas nuo pasiutligės gali būti duotas ne anksčiau kaip 12 savaičių amžiaus, o po skiepo reikia laukti 21 dieną. Taigi, mažiausias amžius yra 15 savaičių. Jaunesni šuniukai negali keliauti tarptautiniu maršrutu – tai griežta taisyklė. Suprantu, kad kartais žmonės nori kuo greičiau atiduoti šuniuką naujiems šeimininkams, bet saugumas svarbiau.

19. Ką daryti, jei šuo turi alergiją?

Praneškite mums – kokia alergija, ką reikia vengti, ką daryti, jei alerginė reakcija pasireiškia. Mes pasirūpinsime, kad šuo nebūtų veikiamas alergenų. Vienas šuo buvo alergiškas beveik viskam – šeimininkė davė maišą specialaus maisto ir išsamų sąrašą. Tai labai padeda. Svarbiausia – komunikacija. Kuo daugiau žinosime, tuo geriau pasirūpinsime. Taip pat rekomenduojame turėti vaistų nuo alergijos, jei veterinaras paskyrė.

20. Ar galima vežti šunį, kuris turi antsvorį?

Taip, bet nutukę šunys gali turėti sveikatos problemų kelionės metu – širdies, kvėpavimo, sąnarių. Mes pritaikome sąlygas, bet negalime garantuoti, kad nebus komplikacijų. Todėl rekomenduojame prieš kelionę pasitarti su veterinaru. Be to, nutukęs šuo užima daugiau vietos, todėl kaina gali būti didesnė. Bet tai ne diskriminacija – tiesiog realybė. Vienas labradoras svėrė 45 kg – tai buvo didžiausias šuo, kurį vežėme.

Problemos – šunų gabenimas į Denmark

21. Ką daryti, jei šuo loja visą kelionę?

Tai nutinka, ir mes tam pasiruošę. Pirmiausia bandome nuraminti – kalbėti ramiai, duoti skanėstą. Jei šuo nenusiramina, tiesiog priimame tai kaip kelionės dalį. Kiti gyvūnai transporte pripranta prie lojimo. Bet suprantame, kad šeimininkui tai gali būti neramu – todėl informuojame, kad šuo loja, bet yra sveikas ir saugus. Vienas terjeras lojo 8 valandas iš eilės – tai buvo rekordas. Bet atvykęs į vietą, jis elgėsi visiškai normaliai.

22. Kas nutinka, jei šuo susirgsta kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją, ir jei reikia – kreipiamės į veterinarą. Turime kontaktus veterinarų keliuose per Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Daniją. Šeimininkas informuojamas iš karto. Jei liga rimta, galime nutraukti kelionę ir grąžinti šunį. Bet tai labai retas atvejis. Dažniausiai tai būna vėmimas arba viduriavimas dėl streso – nemalonu, bet ne pavojinga. Svarbiausia – reaguoti greitai ir profesionaliai.

23. Kaip elgtis, jei šuo pabėga per sustojimą?

Mūsų transportai turi papildomus saugumo mechanizmus, kad taip nenutiktų. Bet jei nutiktų – turime veiksmų planą. Nedelsiant sustabdome visus veiksmus, uždarome transportą ir pradedame paiešką. Turime mikroschemos skaitytuvą, kuris padeda rasti šunį. Iki šiol mums nėra pabėgęs nė vienas šuo, bet pasiruošimas yra būtinas. Šeimininkai visada prašome patikrinti, ar antkaklis tvirtas ir ar pavadėlis nesusidėvėjęs.

24. Ar galima atšaukti pervežimą paskutinę minutę?

Galima, bet sąlygos priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. Jei atšaukiate bent 72 valandas prieš – grąžiname avansą. Jei mažiau – gali būti taikomas dalinis negrąžinimas. Suprantame, kad gyvenime nutinka visko – šuo gali susirgti, planai gali pasikeisti. Stengiamės būti supratingi, bet turime ir savo įsipareigojimus. Geriausia pranešti kuo anksčiau, tada visada randame sprendimą.

25. Ką daryti, jei šuo atvyksta į Daniją ir atsisako eiti iš narvo?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Šuo, kuris kelionės metu buvo įpratęs prie narvo, kartais nenori išeiti. Mes kantriai laukiame, naudojame skanėstus, kalbame ramiai. Paprastai po kelių minučių šuo išeina. Bet būna ir tokių, kurie užtrunka ilgiau. Svarbiausia – neskubinti. Šuo turi jaustis saugiai, kad išeitų savo noru. Vienas šuo užtruko 25 minutes – šeimininkė jau buvo beprarandanti viltį, bet paskui viskas buvo gerai.

26. Ar po kelionės šuo gali jaustis kitaip?

Taip, tai normalu. Kelionės stresas gali paveikti šuns elgesį – jis gali būti pavargęs, neįprastai ramus arba atvirkščiai, labai energingas. Paprastai per 1-2 dienas viskas grįžta į normalią būseną. Duokite šuniui laiko pailsėti, vandens ir maisto. Jei simptomai išlieka ilgiau nei dvi dienas – kreipkitės į veterinarą. Mes visada esame pasiekiami, jei turite klausimų po kelionės. Jūsų šuo yra mūsų atsakomybė tol, kol jis pas jus grįžta sveikas.

Išvada

Šunų pervežimas į Denmark – tai kasdienė mūsų veikla, ir mes tai darome su meile bei atsakomybe. Kiekvienas šuo nusipelno saugios ir patogios kelionės. Jei planuojate vežti savo šunį, pradėkite ruoštis laiku, sutvarkykite dokumentus ir pasirinkite patikimus vežėjus. Mes vežame kiekvieną dieną – skambinkite, klauskite, tarkitės. Jūsų šuo bus saugus.