Gyvūnų transportavimas Danija, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų transportavimas iš Lietuvos į Daniją – tai paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių. Kartais tai susiję su persikraustymu dėl darbo, kartais – su naujo augintinio įsigijimu iš Danijos veislyno. Nesvarbu, kokia priežastis, vienas dalykas aiškus: gyvūno pervežimas per sienas nėra tas pats, kas įdėti jį į mašiną ir nuvažiuoti. Yra taisyklės, dokumentai, reikalavimai narvams, skiepų grafikai. Ir jei kažką praleidi – gali atsitikti taip, kad stovi pasienyje su gyvūnu, kurio neįleidžia. Todėl šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą į Daniją, remdamasis savo patirtimi dirbant šioje srityje.

Dokumentai – gyvūnų transportavimas į Daniją

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Daniją?

Pirmas dalykas, kurį reikia turėti – ES gyvūno pasas. Be jo niekur. Pase turi būti įrašyta mikroschemos numeris, skiepų įrašai, ypač pasiutligės vakcinacija. Veterinaras turi viską užpildyti tvarkingai, nes Danijos pareigūnai tikrina kiekvieną eilutę. Be paso, jei gyvūnas keliauja komerciniais tikslais (pardavimas, dovanojimas), reikia ir veterinarinio sveikatos sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Jis galioja 10 dienų. Dar kartais reikia Echinokokozės gydymo pažymėjimo – šunims tai privaloma prieš įvažiuojant į Daniją, gydymas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 120 valandų ir ne anksčiau kaip prieš 24 valandas.

2. Ar reikia kažkokių specialių leidimų iš Danijos pusės?

Paprastam naminių gyvūnų pervežimui – ne. Jei veži šunį, katę ar šešką asmeniniais tikslais, papildomų leidimų iš Danijos nereikia. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, Danija turi draudžiamų veislių sąrašą – vadinamasis „agresyvių šunų" sąrašas. Jei tavo šuo patenka į tą sąrašą, jo įvežimas draudžiamas. Visiškai. Nebus jokių išlygų. Taigi prieš vežant verta pasitikrinti, ar tavo veislė nėra tame sąraše. Jei nežinai – skambink tiesiai į Danijos veterinarijos tarnybą arba konsultuokis su pervežimo įmone, kuri turi patirties su tuo maršrutu.

3. Ką daryti, jei dokumentai nėra tvarkoje?

Čia jau priklauso nuo to, ką reiškia „nėra tvarkoje". Jei trūksta vieno skiepo – galbūt spėsi pasiskiepyti ir palaukti reikiamą laiką. Jei mikroschema neįregistruota – reikės kreiptis į veterinarą, kad tai padarytų. Bet jei dokumentų išvis nėra – tada jau sudėtingiau. Teko vieną kartą vežti katę, kurios savininkė pagalvojo, kad užteks tik paso iš klinikos. Pasirodo, pasas buvo be mikroschemos numerio – veterinaras pamiršo jį įrašyti. Pasienyje toks dokumentas negalioja. Teko grįžti, susitvarkyti, važiuoti iš naujo. Tai užtruko dvi dienas. Todėl visada sakau: patikrinkite viską prieš išvažiuojant, o ne pasienyje.

4. Ar reikia veterinarinio sertifikato arba sveikatos pažymėjimo?

Jeigu gyvūnas keliauja su tavimi kaip asmeninis augintinis – ES gyvūno pasas dažniausiai užtenka. Bet jei gyvūną veži kitam asmeniui (parduodi, dovanoji, siunti pas naujus šeimininkus), tada reikia ir veterinarinio sertifikato. Jį išduoda VMVT inspektorius, ir jis yra atskiras dokumentas nuo paso. Sertifikatas patvirtina, kad gyvūnas sveikas ir gali keliauti. Jis turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Taip pat, jei veži daugiau nei penkis gyvūnus, tau gali prireikti komercinio transportavimo dokumentų – čia jau visai kita kategorija su papildomais reikalavimais.

5. Kaip užtikrinti, kad visi dokumentai bus priimti Danijoje?

Geriausias patarimas – pasikonsultuoti su žmogumi, kuris tai daro reguliariai. Aš asmeniškai visada rekomenduoju prieš kelionę atsiųsti dokumentų kopijas mums arba kitai įmonei, kuri veža. Mes peržiūrime, ar viskas tvarkoje, ar nieko netrūksta. Kartais tai atrodo smulkmenos – pavyzdžiui, veterinaras užrašė skiepo datą netinkamu formatu arba pamiršo antspaudą. Tos smulkmenos gali kelti problemų. Dar vienas dalykas – visada turėkite dokumentų kopijas telefone arba popierinę atsarginę versiją. Jei kažkas nutinka su originalais, kopija bent jau parodo, kad dokumentai egzistuoja.

Kaip paruošti – gyvūno transportavimas Danija

6. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėk nuo narvo. Gyvūnas turi priprasti prie narvo dar prieš kelionę – įdėk jį į kambarį, leisk užeiti savarankiškai, padėk ten skanėstą. Jei gyvūnas pamatys narvą tik kelionės dieną – bus stresas. Antras dalykas – nešerk stipriai prieš kelionę. Lengvas ėdalas likus porai valandų iki išvykimo, bet ne pilnas dubuo. Vanduo – visada. Trečia, jei gyvūnas labai jautrus, pasikonsultuok su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Nerekomenduoju duoti kažko „iš interneto" – tai gali būti pavojinga. Veterinaras žinos, kas tinka tavo gyvūnui.

7. Koks narvas tinka gyvūnų transportavimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus. Tai reiškia: kietos sienos, metalinės durys, tinkamas vėdinimas iš trijų pusių, vandens indelis pritvirtintas prie durų. Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti pilnai išsitiesęs. Jei narvas per mažas – ne tik kad nepriims, bet ir gyvūnui bus nepatogu, o tai dar padidina stresą. Per didelis narvas irgi problema – gyvūnas gali slidinėti viduje, ypač jei transporto priemonė sukiojasi. Optimaliausia, kai narvas yra vos didesnis už gyvūną. Rekomenduoju plastikinius narvus su metalinėmis durimis – jie tvirti, lengvai valomi ir priimami visur.

8. Ar gyvūnui reikia kažko ypatingo prieš kelionę?

Prieš kelionę svarbiausia – sveikatos patikrinimas. Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas sveikas ir gali keliauti. Be to, reikia pasirūpinti skiepais – pasiutligės vakcinacija turi būti galiojanti, o jei tai pirmas skiepas, reikia palaukti 21 dieną po skiepijimo prieš keliaujant. Echinokokozės gydymas šunims – privalomas, kaip jau minėjau. Taip pat rekomenduoju gyvūną pažymėti mikroschema, jei dar nėra pažymėtas – tai privaloma. Ir dar vienas dalykas – įsitikinkite, kad gyvūnas yra pripratęs prie transporto. Jei katė niekada nebuvo mašinoje, pirmas kartas ilgoje kelionėje bus labai sunkus.

9. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Ne per daug. Vandens buteliukas ar indelis – privaloma. Senas pledas arba rankšluostis, kad gyvūnas galėtų patogiai atsigulti – gerai. Mėgstamas žaislas ar kažkas su pažįstamu kvapu – gali padėti nuraminti. Bet nerekomenduoju dėti maisto į vidų – kelionės metu gyvūnas greičiausiai neės, o maistas gali pritraukti vabzdžius arba tiesiog sukelti papildomą stresą. Taip pat nerekomenduoju dėti vandens pripilto indo be dangčio – jis išsipils pirmame posūkyje. Geriau naudoti specialų buteliuką, kuris tvirtinamas prie narvo durų. Ir jokių laisvų daiktų – viskas turi būti pritvirtinta arba saugiai padėta.

10. Ar gyvūnas gali keliauti su vaistais ar raminamaisiais?

Gali, bet tik su veterinaro receptu. Nerekomenduoju savarankiškai duoti jokių raminamųjų – tai gali būti pavojinga, ypač ilgose kelionėse. Kai kurie vaistai mažina kraujospūdį, o transporto priemonės vibracija gali sustiprinti tą poveikį. Veterinaras gali rekomenduoti saugias priemones, pritaikytas tavo gyvūno svoriui, amžiui ir sveikatos būklei. Be to, jei gyvūnas vartoja nuolatinius vaistus dėl lėtinių ligų, būtinai pranešk tai vežėjui – reikės suplanuoti vaistų davimą kelionės metu. Ir dar – visada turėkite vaistų aprašymą anglų kalba, jei kiltų klausimų pasienyje ar pas veterinarą Danijoje.

Vežėjas – gyvūnų pervežimas Danija kasdien

11. Kaip išsirinkti patikimą gyvūnų pervežimo įmonę?

Žiūrėk į patirtį. Kiek laiko įmonė veikia? Ar turi licenciją gyvūnų pervežimui? Ar gali pateikti atsiliepimus iš ankstesnių klientų? Vienas iš svarbiausių dalykų – ar vežėjas žino konkrečių šalių reikalavimus. Ne visi vežėjai išmano Danijos specifiką – kai kurie veža tik bendru maršrutu ir tikisi, kad dokumentai „praeis". Bet taip ne visada būna. Dar svarbu – ar vežėjas turi draudimą. Jei kas nors nutinka kelionės metu (gyvūnas susižeidžia, suserga, dingsta), draudimas yra vienintelis dalykas, kuris apsaugo. Be draudimo – rizikuoji visiškai.

12. Kuo skiriasi profesionalus gyvūnų pervežimas nuo „pavežėjimo"?

Skirtumas didžiulis. Profesionalus vežėjas turi specialiai įrengtą transportą – su ventiliacija, temperatūros kontrole, tvirtinimo sistemomis narvams. Jis žino, ką daryti, jei gyvūnas kelionės metu suserga arba patiria stresą. „Pavežėjas" – tai dažniausiai žmogus, kuris tiesiog veža tavo gyvūną savo mašinoje. Jokių specialių sąlygų, jokio draudimo, jokios atsakomybės. Aš mačiau tokių atvejų, kai „pavežėjas" paliko gyvūną mašinoje degalinėje „tik penkioms minutėms" – vasarą. Tai tiesiog pavojinga. Profesionalus vežėjas niekada to nepadarytų, nes žino taisykles ir rūpinasi reputacija.

13. Ar vežėjas prisiima atsakomybę už gyvūną kelionės metu?

Taip, bet priklauso nuo sutarties. Prieš pervežimą visada pasirašoma sutartis, kurioje nurodoma, kas nutinka įvairiose situacijose. Paprastai vežėjas atsako už gyvūno saugumą transporto priemonėje, tinkamas laikymo sąlygas, laiku pristatymą. Bet yra ir išlygos – pavyzdžiui, jei gyvūnas jau buvo sergantis, bet savininkas to nenurodė, vežėjas negali būti kaltas dėl sveikatos pablogėjimo. Todėl visada būkite atviri apie gyvūno sveikatos būklę. Ir dar – patikrinkite, ar sutartyje nurodyta draudimo suma. Ji turi būti pakankama, kad padengtų veterinarines išlaidas, jei kažkas nutinka.

14. Ką daryti, jei vežėjas atšaukia pervežimą paskutinę minutę?

Tai nutinka. Ne dažnai, bet nutinka – mašina genda, vairuotojas suserga, maršrutas keičiasi dėl kelių darbų. Patikima įmonė visada turi atsarginį planą: kitą vairuotoją, kitą transportą, alternatyvų maršrutą. Jei vežėjas praneša likus kelioms dienoms – tai normalu, spėjama persitvarkyti. Bet jei praneša tą pačią dieną – tai jau blogas ženklas. Tokiu atveju reikalaukite aiškaus paaiškinimo ir naujo datos. Jei įmonė negali pasiūlyti alternatyvos – ieškokite kitos. Svarbiausia – nekeliauti su vežėju, kuris akivaizdžiai nesitvarko su savo įsipareigojimais. Ir visada turėkite planą B, ypač jei data yra svarbi (pavyzdžiui, persikraustymas susietas su darbo pradžia).

15. Ar galiu lydėti savo gyvūną pervežimo metu?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurios įmonės leidžia savininkui keliauti kartu, ypač jei tai asmeninis pervežimas. Bet dažniausiai gyvūnas keliauja vienas – transporto priemonė turi specialias sąlygas, kurios yra pritaikytos gyvūnams, ne žmonėms. Be to, jei vežama daug gyvūnų vienu metu (kas dažnai nutinka, kai vežame kasdien), papildomas žmogus gali trukdyti. Bet suprantu, kad kai kurie savininkai nerimauja – tai normalu. Todėl siūlome nuolatinius atnaujinimus: nuotraukas, žinutes, skambučius. Taip žmogus žino, kad jo augintinis saugus, net jei negali būti šalia.

Kelionės eiga – gyvūnų transportavimas į Daniją

16. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Daniją?

Priklauso nuo maršruto. Tiesioginis kelias iš Vilniaus į Kopenhagą – maždaug 12-14 valandų, priklausomai nuo eismo ir sienos kirtimo. Bet praktiškai – ilgiau. Reikia sustoti, kad gyvūnas galėtų atsigerti vandens, šiek tiek prasimankštinti (jei tai šuo), o vairuotojas pailsėti. Paprastai mūsų kelionės trunka 15-18 valandų. Jei maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją – gali būti ir ilgiau dėl kelių darbų ar spūsčių. Kartais, kai vežame kelis gyvūnus į skirtingas vietas Danijoje, kelionė gali užtrukti ir dvi dienas. Todėl visada informuojame klientą apie preliminarų laiką, bet su aiškiomis pastabomis – gali būti ilgiau.

17. Kaip dažnai daromos pertraukos kelionės metu?

Kas 3-4 valandas minimum. Gyvūnai negali sėdėti narvuose 12 valandų be pertraukos – tai nėra humaniška ir nėra teisėta. Pertraukos metu šunys išvedami pasivaikščioti (jei įmanoma saugioje vietoje), katėms patikrinama, ar viskas gerai su vandeniu ir narvu. Taip pat tai proga patikrinti temperatūrą transporto priemonėje – vasarą ji gali greitai pakilti, net su ventiliacija. Mes naudojame termometrus, kurie nuolat matuoja temperatūrą viduje. Jei ji per aukšta – stabdome ilgiau, ieškome šešėlio arba įjungiame papildomą aušinimą. Tai ne prabanga, tai būtinybė.

18. Kas nutinka, jei gyvūnas suserga kelionės metu?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas vemja arba viduriuoja – tai dažniausiai dėl streso, ir paprastai praeina. Mes turime pagrindinius vaistus pirmajai pagalbai, bet nedarome nieko be veterinaro patvirtinimo. Jei situacija rimtesnė – gyvūnas apalpsta, sunkiai kvėpuoja, kraujuoja – stabdome ir vežame pas artimiausią veterinarą. Kiekvienoje šalyje, kurioje važiuojame (Lenkija, Vokietija), turime kontaktus klinikų, kurios priima skubiais atvejais. Tai nutinka retai – gal kartą per metus – bet pasiruošimas yra būtinas. Ir visada pranešame savininkui iš karto. Nėra nieko blogiau, kaip sužinoti po savaitės, kad kažkas nutiko.

19. Ar gyvūnas keliauja vienas ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo situacijos. Mes vežame kasdien, tai dažnai surenkame kelis gyvūnus vienu maršrutu – tai ekonomiškiau ir klientams pigiau. Bet gyvūnai laikomi atskirai – kiekvienas savo narve, su atskira ventiliacija. Jokių kontaktų tarp gyvūnų, nebent savininkai sutinka ir gyvūnai pažįsta vienas kitą. Paprastai katės ir šunys keliauja atskirose transporto priemonės dalyse. Jei nori, kad tavo gyvūnas keliautų vienas – tai įmanoma, bet kaina bus didesnė, nes visa transporto priemonė skirta tik vienam gyvūnui. Tai priklauso nuo poreikių ir biudžeto.

20. Kaip sekasi su gyvūnais, kurie labai nervinasi?

Ne visi gyvūnai keliauja gerai. Yra tokių, kurie verkia, staugia arba bando išeiti iš narvo. Tai sudėtinga, bet mes tam pasiruošę. Pirmiausia – rami aplinka. Vairuotojai yra apmokyti bendrauti su gyvūnais, kalbėti ramiai, vengti staigių judesių. Antra – jei gyvūnas ypač jautrus, prašome savininko duoti kažką su pažįstamu kvapu – pledą, marškinėlius, žaislą. Tai padeda. Trečia – kai kurie gyvūnai nurimsta, kai transporto priemonė važiuoja monotoniškai, be staigių stabdymų. Todėl vairuotojai važiuoja lygiau, kai veža jautrų gyvūną. Ir dar – mes niekada nepaliekame gyvūno vieno ilgiau nei būtina. Visada kas nors yra šalia.

Atvykimas – gyvūnų pervežimas Danija

21. Kas vyksta pasienyje tikrinant gyvūną?

Pasienyje arba muitinėje pareigūnai patikrina dokumentus – ar mikroschemos numeris sutampa su paso įrašais, ar skiepai galioja, ar veterinariniai sertifikatai yra tinkamai užpildyti. Kartais užtenka greito žvilgsnio į dokumentus, kartais – išsamaus patikrinimo. Priklauso nuo pareigūno ir nuo to, ar sistema rodo kažką įtartino. Vieną kartą mums teko laukti papildomą valandą, nes pareigūnui kilo klausimas dėl skiepo datos – veterinaras buvo parašęs mėnesį trumpiniu, kuris gali būti suprastas dviprasmiškai. Galiausiai viskas išsisprendė, bet tai užtruko. Dabar visada prašome veterinarus rašyti pilnus mėnesių pavadinimus.

22. Ar Danijoje yra papildomų patikrinimų atvykus?

Kartais. Danijos veterinarijos tarnyba gali atsitiktinai patikrinti gyvūnus, ypač jei jie keliauja komerciniais tikslais. Tai reiškia, kad gali paprašyti parodyti gyvūną, patikrinti mikroschemą, peržiūrėti dokumentus. Bet tai nutinka retai – dažniausiai jei viskas tvarkoje dokumentuose, pravažiuoji be problemų. Svarbiausia – turėti visus dokumentus vienoje vietoje, lengvai pasiekiamus. Aš visada rekomenduoju dėti viską į skaidrų aplanką – taip greičiau rasti, ką reikia, o pareigūnai mato, kad neturi ko slėpti. Tai skamba kaip smulkmena, bet iš patirties žinau – pirmas įspūdis svarbus.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta ir atrodo išsigandęs ar išsekęs?

Pirma – nesinervinkite patys. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas, ir jei jūs stresuojate, jis stresuos dar labiau. Duokite vandens, leiskite jam išeiti iš narvo saugioje aplinkoje, kalbėkite ramiai. Antra – jei gyvūnas atsisako ėsti ilgiau nei parą po kelionės arba elgasi labai neįprastai, kreipkitės į veterinarą. Tai gali būti tiesiog stresas, bet gali būti ir kažkas rimčiau. Trečia – praneškite vežėjui. Mes visada norime žinoti, kaip gyvūnas jaučiasi po kelionės, nes tai padeda mums tobulinti paslaugą. Ir nepamirškite – dauguma gyvūnų po kelių dienų atsigauna ir prisitaiko prie naujos aplinkos. Tai normalu.

24. Ar gyvūnas gali patirti sveikatos problemų po ilgos kelionės?

Gali, bet tai nėra dažna. Dažniausios problemos – dehidratacija (ypač vasarą), virškinimo sutrikimai dėl streso, nedideli sužalojimai nuo narvo (jei gyvūnas bandė išeiti). Retais atvejais – kvėpavimo problemos, ypač trumpasnukėms veislėms. Todėl visada rekomenduoju po kelionės apsilankyti pas veterinarą – net jei viskas atrodo gerai. Profilaktinis patikrinimas niekada nepakenkia. Be to, jei gyvūnas turi lėtinių ligų, kelionės stresas gali jas paūminti. Tai svarbu žinoti ir pasiruošti. Veterinaras Danijoje gali peržiūrėti dokumentus iš Lietuvos ir tęsti gydymą, jei reikia.

Išlaidos – gyvūnų transportavimas Danija kainos

25. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Daniją?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, maršruto, sezono, ar veži vieną gyvūną ar daliniesi transportu su kitais. Vidutiniškai – nuo 200 iki 500 eurų už vieną gyvūną. Maži gyvūnai (katės, maži šunys) pigiau, dideli šunys brangiau, nes reikia didesnio narvo ir daugiau vietos. Jei nori, kad gyvūnas keliautų vienas – tada kaina gali būti ir 800-1000 eurų, priklausomai nuo atstumo. Sezoniškumas irgi turi įtakos – vasarą ir prieš Kalėdas paklausa didesnė, ir kainos gali būti aukštesnės. Visada rekomenduoju prašyti kelis pasiūlymus ir palyginti – bet ne tik kainą, o ir ką už tą kainą gauni.

26. Kas įeina į pervežimo kainą?

Paprastai kaina apima: transportą, degalus, vairuotojo darbą, pagrindinį draudimą, dokumentų tvarkymą (jei susitarėte). Bet ne visada. Kartais draudimas yra papildomas mokestis, kartais dokumentų tvarkymas kainuoja atskirai. Todėl visada klauskite konkrečiai: kas įeina, kas neįeina? Ar yra papildomų mokesčių už sustojimus? Ar yra mokestis už gyvūno paėmimą iš namų? Ką daryti, jei reikia pakeisti datą? Aš mačiau, kaip žmonės susitaria dėl vienos kainos, o paskui gauna sąskaitą su papildomais mokesčiais, apie kuriuos nebuvo kalbėta. Todėl viskas turi būti aišku iš anksto, juodu ant balto.

Išvada

Gyvūnų transportavimas į Daniją nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo ir dėmesio detalėms. Svarbiausia – tvarkingi dokumentai, tinkamas narvas, patikimas vežėjas. Ir kantrybė. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais – su nesklandumais, bet svarbu yra tai, kad jūsų augintinis saugiai pasieks tikslą. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.