Kaip vežti šunį į Denmark? Vežame kasdieną

„Reikia nuvežti šunį pas dukrą į Oarhusą" – toks skambutis gauname bent kartą per savaitę. Žmonės nežino nuo ko pradėti, ir tai normalu. Pirmą kartą vežant šunį per sieną, viskas atrodo sudėtinga: dokumentai, skiepų knygelės, mikročipai, kažkokie leidimai. Bet iš tiesų procesas yra gana paprastas, kai žinai žingsnius. Dirbu šioje srityje jau ne pirmus metus ir galiu pasakyti – 90 procentų problemų kyla dėl to, kad žmonės pradeda ruoštis per vėlai. Jei skaitote tai ir planuojate vežti šunį į Denmark – sveikinu, jūs jau pradėjote ruoštis. Toliau atsakysiu į visus klausimus, kuriuos užduoda mūsų klientai.

Pasiruošimas – kaip vežti šunį į Denmark

1. Kada pradėti ruoštis šuns gabenimui į Denmark?

Mažiausiai prieš mėnesį. Idealu – prieš du. Priežastis paprasta: pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei šuo skiepytas pirmą kartą, reikia laukti 21 dieną. Jei skiepas atnaujinamas – galima vežti iš karto. Bet reikia patikrinti, ar ankstesnis skiepas negalioja. Būna, kad žmonės nežino, kada skiepyta. Tada reikia naujo skiepo ir vėl 21 diena. Be to, mikročipas turi būti įdėtas prieš skiepą – kitaip skiepas negalioja. Eilės tvarka: čipas, skiepas, laukimas, kelionė. Paprasta, bet reikia laiko.

2. Kokie dokumentai reikalingi šuns vežimui į Denmark?

Pagrindinis dokumentas – ES gyvūno pasas. Jį išduoda veterinarijos gydytojas, kuris yra akredituotas VMVT. Pase būtinai turi būti: mikročipo numeris, pasiutligės skiepo įrašas su data ir vakcinos pavadinimu, savininko duomenys. Be to – echinokokozės gydymo įrašas. Tai vaistas nuo kaspinuočių, kuris turi būti suleistas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 paras) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Denmark. Šis terminas painioja daugelį. Žmonės galvoja, kad užtenka gydyti kartą per metus. Ne. Kiekvienai kelionei reikia naujo gydymo. Tai nėra brangu – apie 15-25 eurus pas veterinarą.

3. Ar reikia specialaus narvo šuns gabenimui?

Taip, narvas privalomas. Jis turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinė transporto asociacija, kurios standartai naudojami visur. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tvirtos konstrukcijos, su ventiliacijos angomis, užraktu, kurio šuo negali atsidaryti. Dugnas turi būti neperšlampamas arba su sugeriančiu kilimėliu. Mes galime paskolinti narvą, jei neturite, bet geriau, kai šuo prie jo pripratęs. Pirkite narvą bent savaitę prieš kelionę, pastatykite namie atidarytą, įdėkite skanėstų. Tegul šuo susipažįsta. Paskutinę dieną kišti šunį į nepažįstamą dėžę – blogas planas.

4. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pirmas dalykas – pasivaikščiojimas. Ilgas, bent 30 minučių prieš kelionę. Pavargęs šuo ramiau keliauja. Antras – nešerkite 4-6 valandas prieš išvykimą. Tuščias skrandis reiškia mažiau pykinimo. Vandens negalima atimti – jis turi būti visada. Trečias – jei šuo nervinasi, galite naudoti feromonų apykaklę ar purškalą. Tai ne vaistai, o natūralūs raminamieji, kuriuos galima nusipirkti bet kurioje gyvūnų parduotuvėje. Ketvirtas – paimkite šuns mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu. Kvapas ramina. Skamba paprastai, bet veikia. Vienas mūsų klientas įdėjo savo dėvėtą megztinį į narvą – šuo visą kelią miegojo.

Dokumentai – šuns vežimas į Denmark

5. Kas atsitinka, jei pamirštu vieną iš dokumentų?

Priklauso nuo to, kurio. Jei pamiršote patį pasą – kelionė neįvyks. Taškas. Be paso šuo nebus įleistas. Jei trūksta vieno įrašo pase – galima ištaisyti, bet užtruks. Pasienyje gali tekti laukti, kol veterinaras patvirtins duomenis telefonu ar faksu. Kartą klientas atvyko be echinokokozės gydymo įrašo. Stovėjome valandą, kol veterinaras iš Kauno atsiuntė patvirtinimą el. paštu. Danijos pusė priėmė, bet perspėjo – kitą kartą gali nepriimti. Taigi, prieš kelionę pasidarykite dokumentų kopijas, nufotografuokite viską telefone. Jei kažko trūksta – geriau sužinoti prieš išvykstant, ne pasienyje.

6. Ar Danija turi papildomų reikalavimų šunims?

Danija yra viena griežtesnių šalių Europoje, kalbant apie gyvūnų importą. Be standartinių ES reikalavimų, Danija reikalauja, kad šuo būtų registruotas. Tai reiškia, kad mikročipo numeris turi būti įvestas į nacionalinę duomenų bazę. Paprastai tai padaro veterinaras Danijoje, bet galima padaryti ir iš anksto – per Danijos veterinarijos tarnybos svetainę. Be to, tam tikrų veislių šunys Danijoje draudžiami arba ribojami. Pitbulterjeras, amerikiečių stafordšyro terjeras – draudžiami. Dogo argentino, tosa – ribojami. Prieš veždami patikrinkite, ar jūsų šuo nėra draudžiamų sąraše. Tai rimta – gali konfiskuoti.

7. Ką daryti, jei šuo neturi paso?

Reikia gauti. Eikite pas savo veterinarą, paprašykite ES gyvūno paso. Jei veterinaras nėra akredituotas – jis nurodys, kur kreiptis. Pasas kainuoja apie 20-40 eurų, priklausomai nuo klinikos. Jame bus įrašyti visi esami skiepai, mikročipo numeris. Jei šuo nečipuotas – pirmiausia čipas. Tada skiepas (jei reikia). Tada pasas. Viskas gali būti padaryta per vieną vizitą pas veterinarą, jei nereikia laukti 21 dienos po skiepo. Bet jei reikia – reikia. Nėra kitos išeities. Geriau praleisti mėnesį ruošiantis, nei stovėti pasienyje su verkiančiu šunimi ir nežinoti, ką daryti.

8. Ar reikia šuns sveikatos pažymos kelionei?

ES gyvūno pasas jau yra sveikatos pažyma. Jame veterinaras patvirtina, kad šuo sveikas ir tinkamas kelionei. Papildomos pažymos nereikia, nebent Danijos pusė prašo – tai nutinka retai. Bet jei šuo turi sveikatos problemų, rekomenduoju pasiimti veterinaro pažymą lietuvių ir anglų kalbomis. Vaistų sąrašą, dozes, kontaktus. Mes vežėme šunį su diabetu – šeimininkė davė visą informaciją, insulino švirkštus, instrukcijas. Viskas praėjo gerai, bet jei būtų kažkas nutikę, veterinaras Danijoje būtų žinojęs, ką daryti. Pasiruošimas – tai ne tik dokumentai, bet ir praktiniai dalykai.

Kelionė – šuns gabenimas į Denmark kasdien

9. Kaip šuo vežamas mikroautobuse?

Narvas tvirtinamas specialiais diržais prie grindų ar sienos. Jis negali judėti, kristi ar apsiversti. Mikroautobuse palaikoma pastovi temperatūra – 18-22 laipsniai. Žiemą šildome, vasarą vėsiname. Vanduo prieinamas visą laiką – buteliukas pritvirtintas prie narvo. Vairuotojas tikrina kas 2-3 valandas, ar viskas gerai. Jei šuo neramus – sustojame, leidžiame prasivaikščioti (su pavadėliu, saugioje vietoje). Kelionė trunka 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Tai ilgai, bet šunys dažniausiai miega didžiąją dalį kelio. Ypač jei pavargę nuo pasivaikščiojimo prieš kelionę.

10. Ar galiu važiuoti kartu su savo šunimi?

Taip, ir mes tai rekomenduojame, ypač jei šuo pirmą kartą keliauja. Jūsų buvimas ramina gyvūną. Sėdite šalia narvo, kalbate, glostote (jei leidžiame atidaryti narvą – saugumo sumetimais ne visada). Kaina šiek tiek didesnė, nes užimate vietą, bet skirtumas nedidelis. Yra klientų, kurie visada važiuoja kartu – viena moteris iš Šiaulių kas mėnesį veža savo haskį pas sūnų į Odensą. Žinome viena kitą vardu, žinome, ką ji mėgsta gerti kelionėje. Tai ne verslas, tai ryšys. Skamba banaliai, bet taip yra.

11. Ką daryti, jei šuo pradeda loti kelionės metu?

Tai nutinka. Šuo gali loti iš baimės, nuobodulio ar dėmesio trūkumo. Pirmas žingsnis – patikrinti, ar viskas gerai. Gal vanduo baigėsi, gal per karšta, gal šalta. Jei fiziškai viskas tvarkoje – ramus balsas, glostymas (jei įmanoma). Kartais padeda uždengti narvą antklode – tamsa ramina. Jei šuo loja be sustojimo – galima duoti raminamųjų, bet tik su veterinaro leidimu. Mes nevartojame vaistų be šeimininko sutikimo. Vieną kartą šuo lojo 4 valandas iš eilės. Sustojome, leidome pabėgioti, pagirdėme. Po to užmigo. Kartais tiesiog reikia kantrybės.

12. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas. Per sustojimą šuo išvedamas pasivaikščioti, pagirdomas, patikrinama, ar viskas gerai. Sustojame degalinėse ar specialiose poilsio aikštelėse, kur yra žalia veja. Vairuotojas turi pailsėti – tai ne tik dėl gyvūnų, bet ir dėl saugumo. Pavargęs vairuotojas – pavojingas vairuotojas. Kelionėje iš Vilniaus į Kopenhagą paprastai būna 3-4 sustojimai. Vienas ilgesnis – pietums ar vakarienei. Jei šuo labai neramus, galime sustoti dažniau. Lankstumas – mūsų darbo dalis. Grafikas svarbu, bet gyvūno sveikata svarbiau.

Specialios situacijos – kaip vežti šunį į Denmark

13. Ar vežate didelių veislių šunis?

Taip, vežame. Vokiečių dogai, mastifai, bernardinai – visi. Reikia didesnio narvo, daugiau vietos mikroautobuse, kartais – papildomo mokesčio už dydį. Bet neatsisakome. Vieną kartą vežėme anglų mastifą, svėrusį 80 kilogramų. Narvas užėmė pusę mikroautobuso. Klientas mokėjo dvigubai, bet šuo tilpo patogiai. Dideli šunys dažniausiai ramiau keliauja nei maži. Keista, bet tiesa. Maži šunys – daugiau energijos, daugiau lojimo, daugiau nerimo. Dideli – atsigula ir miega. Bent jau mūsų patirtis tokia.

14. Ką daryti, jei šuo serga kelionės metu?

Pirmiausia – vertiname situaciją. Jei šuo vemia – gal tiesiog pykinimas. Sustojame, leidžiame pailsėti, duodame vandens. Jei viduriuoja – sudėtingiau, bet ne katastrofa. Jei temperatūra, traukuliai, kraujas – skubiai ieškome veterinaro. Turime kontaktus klinikų visuose pagrindiniuose maršruto taškuose – Varšuvoje, Berlyne, Hamburge. Vieną kartą šuniui prasidėjo alerginė reakcija Vokietijoje. Per 15 minučių buvome klinikoje. Veterinaras suleido vaistus, šuo atsigavo. Šeimininkė atsiuntė mums padėkos laišką su nuotrauka – šuo sveikas, laimingas Kopenhagoje. Tai motyvuoja.

15. Ar galima vežti šunį su sveikatos problemomis?

Priklauso nuo problemos. Lėtinės ligos, kontroliuojamos vaistais – taip. Diabetas, hipotirozė, alergijos – ne kliūtis. Bet ūminė liga – ne. Jei šuo karščiuoja, viduriuoja, vemia – nevešime. Ne todėl, kad nenorime, bet kelionė gali pabloginti būklę. Ir kiti gyvūnai mikroautobuse gali užsikrėsti. Prieš kelionę prašome veterinaro pažymos, kad šuo tinkamas kelionei. Tai ne formalumas, o saugumas. Kartą klientas bandė nuslėpti, kad šuo turi ausų infekciją. Pastebėjome nemalonų kvapą, paklausėme. Pripažino. Nevežėme. Grįžo po savaitės, kai šuo pasveiko. Supyko, bet suprato.

16. Kaip elgtis su šunimi, kuris bijo transporto?

Baimė transporto – dažna problema. Šuo dreba, seilėjasi, band pabėgti iš narvo. Pirmas žingsnis – pripratinti prie narvo namie. Antras – trumpi pasivažinėjimai automobiliu prieš ilgą kelionę. Trečias – feromonų purškalas ar apykaklė. Ketvirtas – veterinaro konsultacija dėl raminamųjų. Yra natūralių preparatų – valerijonas, melatoninas. Yra stipresnių – bet tik su veterinaro leidimu. Mes nevartojame vaistų be šeimininko žinios. Vieną kartą šuo buvo toks išsigandęs, kad sustojome po 2 valandų ir paskambinome šeimininkei. Ji pasakė, kad duotume pusę tabletės raminamųjų. Davėme. Šuo užmigo. Kartais paprasti sprendimai veikia geriausiai.

Kainos – šuns vežimas į Denmark

17. Kiek kainuoja šuns gabenimas į Denmark?

Mažas šuo (iki 10 kg) – 200-300 eurų. Vidutinis (10-25 kg) – 300-400 eurų. Didelis (virš 25 kg) – 400-550 eurų. Tai orientacinės kainos, galutinė priklauso nuo maršruto, sezono, ar vežame tik jūsų šunį ar su kitais gyvūnais. Jei reikia skubiai – brangiau. Jei galite palaukti ir vežti su kitais klientais – pigiau. Dokumentų tvarkymas – papildomai 50-100 eurų, jei prašote mūsų pagalbos. Draudimas – įskaičiuotas bazinis. Konkrečią kainą visada sakome prieš kelionę, jokių staigmenų. Vienas klientas sakė, kad kitur pasiūlė už 150 eurų. Pasiteiravau, kas įskaičiuota. Pasirodo – niekas. Tik transportas. Be dokumentų, be draudimo, be vandens. Pigiau? Gal. Saugiau? Ne.

18. Ar yra papildomų mokesčių?

Yra, bet mes visada pranešame iš anksto. Pavyzdžiui: jei reikia specialaus narvo – 30-50 eurų nuomos mokestis. Jei reikia išvykti naktį ar savaitgalį – 20 procentų priedas. Jei šuo labai didelis ir reikia daugiau vietos – papildomas mokestis. Bet tai visada aišku prieš kelionę. Jokių paslėptų mokesčių, jokių „ai, pamiršau pasakyti". Kartą konkurentas paėmė mažesnę kainą, o paskui pridėjo už „narvo tvirtinimą", „vandens tiekimą", „sustojimus". Galutinė suma buvo didesnė nei mūsų. Klientas grįžo pas mus. Mes nežaidžiame tokių žaidimų.

19. Kaip mokėti už šuns gabenimą?

Banko pavedimu prieš kelionę arba grynaisiais prieš pakrovimą. Avansas – 30 procentų, likutis – prieš išvykimą. Sąskaitą išrašome visada. Jei reikia PVM sąskaitos – praneškite iš anksto. Kortele galima, bet ne visada patogu. Ypač jei vežame anksti ryte ar vėlai vakare. Pavedimas paprastesnis – padarote, atsiunčiate pavedimo kopiją, ir viskas. Vienas klientas norėjo mokėti bitkoinais. Atsisakėme. Ne todėl, kad prieš, bet nežinau, kaip tai padaryti teisiškai. Gal kada nors išmoksime. Kol kas – eurai.

Dažnos klaidos – šuns vežimas į Denmark

20. Kokia dažniausia klaida vežant šunį?

Vėlavimas su dokumentais. Žmonės skambina paskutinę savaitę ir sako „reikia vežti šunį". Klausiu, ar skiepytas. „Taip, prieš metus". Klausiu, ar čipuotas. „Nežinau". Ir tada prasideda. Čipavimas, skiepas, 21 diena laukimo. Viskas trunka mėnesį. O žmogui reikia rytoj. Taip neveikia. Gyvūnų gabenimas per sieną – tai ne taksi. Reikia pasiruošimo. Geriausias patarimas: kai tik pagalvojate apie kelionę, paskambinkite veterinarui. Net jei kelionė po dviejų mėnesių. Pradėkite dabar.

21. Ar žmonės dažnai pamiršta echinokokozės gydymą?

Labai dažnai. Tai lyg kokia paslėpta taisyklė, apie kurią niekas nekalba. Veterinarai kartais pamiršta įrašyti, klientai nežino, kad reikia. O Danijos pusėje gali patikrinti. Ir tada – vėlavimas, stresas, kartais – grįžimas atgal. Echinokokozės gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki sienos kirtimo. Tai reiškia, kad veterinaras turi suleisti vaistą likus 1-5 dienoms iki kelionės. Ne prieš savaitę. Ne prieš mėnesį. Tiksliai. Mes visada primename klientams, bet atsakomybė galiausiai tenka jiems.

22. Ką daro žmonės neteisingai su narvu?

Per mažas narvas – dažniausia klaida. Žmonės perka narvą pagal šuns svorį, ne pagal dydį. Šuo turi galėti atsistoti nelenkdamas galvos, atsigulti ištiesęs kojas, apsisukti. Jei negali – narvas per mažas. Kita klaida – naujas narvas. Perkate dieną prieš kelionę, įdedate šunį, ir stebitės, kad jis stresuoja. Žinoma, kad stresuoja – jis nematė tos dėžės anksčiau. Trečia – be kilimėlio ar pledo. Kietas plastikinis dugnas – nepatogu. Įdėkite minkštą pagrindą su namų kvapu. Paprasta, bet daugelis pamiršta.

Išvada

Šuns vežimas į Denmark – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas. Dokumentai, narvas, sveikatos patikra – trys pagrindiniai dalykai. Pradėkite ruoštis bent prieš mėnesį, susisiekite su veterinaru, patikrinkite dokumentus. Mes vežame kasdieną, turime patirties su visų veislių ir dydžių šunimis. Svarbiausia – sąžiningumas. Praneškite apie sveikatos problemas, apie elgesio ypatumus. Mes ne teisėjai, mes vežėjai. Mūsų tikslas – saugiai nugabenti jūsų šunį į Denmark. Viskas.