Vežame gyvūnus iš Denmark kiekvieną dieną

Vežti gyvūnus iš Denmark į Lietuvą – tai ne mažiau sudėtingas procesas nei vežti atgal. Dažniausiai tai reiškia, kad gyvūnas jau gyveno Danijoje kurį laiką, ir dabar reikia jį parsivežti namo. Arba – kad kažkas nupirko ar įsivaikino gyvūną Danijoje. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet dokumentų reikalavimai panašūs. Mes vežame iš Denmark kiekvieną dieną, ir žinome, kur dažniausiai kyla problemos. Šiame straipsnyje pasidalinsime savo patirtimi – ne teorija, o realiais atvejais iš kasdienio darbo. Nes geriausias mokytojas yra praktika, o ne instrukcija.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Denmark

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Denmark?

Tie patys, kaip vežant į Denmark – tik iš kitos pusės. Gyvūno pasas, mikroschemos registracija, pasiutligės skiepas. Bet yra vienas svarbus dalykas: jei gyvūnas buvo Danijoje ilgiau nei 4 mėnesius, jis turėjo būti užregistruotas Danijos sistemoje. Jei nebuvo – gali būti problemų išvykstant. Mes prašome klientų patikrinti, ar gyvūno dokumentai yra tvarkingi Danijos pusėje. Vienas klientas norėjo parsivežti šunį, kurį buvo nupirkęs Danijoje prieš metus – pasirodo, veterinaras Danijoje nebuvo įregistravęs čipo. Teko tvarkyti vietoje, užtruko dvi dienas.

2. Ar reikia papildomo sveikatos patikrinimo išvykstant iš Denmark?

Formaliai – ne. Bet mes rekomenduojame nueiti pas veterinarą Danijoje prieš išvykimą. Ypač jei gyvūnas Danijoje gyveno ilgiau nei kelis mėnesius – galėjo pasikeisti sveikatos būklė, gal reikia papildomų skiepų ar gydymo. Taip pat – veterinaras gali patikrinti, ar čipas veikia, ar pasas tvarkingas. Mes turėjome atvejį, kai šuo Danijoje susirgo Laimo liga – šeimininkai nežinojo, kol veterinaras nepadarė kraujo tyrimo. Laimei, pradėjo gydyti laiku, ir kelionė įvyko. Bet jei nebūtų nuėję pas veterinarą – būtų vežę sergantį gyvūną.

3. Kaip užregistruoti gyvūną išvykstant iš Denmark?

Jei gyvūnas buvo registruotas Danijos sistemoje, reikia pranešti apie išvykimą. Tai daroma per veterinarą arba tiesiogiai per Danijos gyvūnų registrą. Ne visi tai daro, bet rekomenduojama – kad nebūtų klausimų ateityje. Jei gyvūnas nebuvo registruotas (trumpalaikis buvimas), nieko daryti nereikia. Mes paprastai prašome klientų turėti bet kokį dokumentą, patvirtinantį, kad gyvūnas buvo Danijoje teisėtai – pirkimo sutartį, įvaikinimo dokumentus ar veterinaro pažymą. Kartais pasienyje klausia, ir geriau turėti atsakymą.

4. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Naujas pasas. Jį išduoda veterinaras Danijoje. Tai užtrunka vieną-dvi dienas, priklausomai nuo klinikos. Senas pasas anuliuojamas, naujame perrašomi visi duomenys – čipo numeris, skiepų istorija, gydymo įrašai. Svarbu – naujame pase turi būti visi ankstesni įrašai, kitaip gali atrodyti, kad gyvūnas nebuvo skiepytas. Mes prašome klientų pasitikrinti, ar naujame pase viskas teisingai įrašyta. Vienas klientas gavo naują pasą be pasiutligės skiepo įrašo – veterinaras pamiršo. Teko grįžti ir prašyti pataisyti.

5. Ar reikia Echinococcus gydymo išvykstant iš Denmark?

Į Lietuvą – ne. Echinococcus gydymas reikalingas tik keliaujant į tam tikras šalis (Didžioji Britanija, Airija, Suomija, Malta, Norvegija). Lietuva nėra tarp jų. Bet jei keliaujate per kitas šalis pakeliui – patikrinkite kiekvienos šalies reikalavimus. Mes vežame tiesiogiai iš Denmark į Lietuvą, todėl paprastai nereikia. Bet kartais klientai nori sustoti Vokietijoje ar Lenkijoje – tada jau reikia žiūrėti atskirai. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei turėti problemų pasienyje.

Paruošimas – gyvūnų pervežimas iš Denmark

6. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei iš Denmark?

Pamažu. Jei gyvūnas nepratęs prie transporto – pradėkite ruošti bent dvi savaites prieš kelionę. Trumpi pasivažinėjimai, paskui ilgesni. Leiskite gyvūnui apsiprasti su dėže. Jei gyvūnas Danijoje gyveno ilgą laiką – jis gali būti pripratęs prie kitokios aplinkos, kitų garsų, kitokio maisto. Kelionė atgal gali būti stresinė, nes viskas keičiasi. Mes pastebėjome, kad gyvūnai, kurie Danijoje gyveno ilgiau nei metus, dažniau jaudinasi kelionėje – jie jau pamiršo Lietuvos kvapus ir garsus.

7. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje priprato prie kitokio maisto?

Turėkite to maisto kelionei. Jei gyvūnas Danijoje valgė specifinį ėdalą, kurio Lietuvoje nėra – nusipirkite pakankamai kelionei ir pirmoms savaitėms namie. Staigus maisto keitimas gali sukelti skrandžio problemų – viduriavimą, vėmimą. Mes rekomenduojame keisti maistą palaipsniui per 7-10 dienų: maišyti seną ir naują, didinant naujo maisto dalį. Vienas klientas iš karto davė lietuvišką ėdalą – šuo viduriavo tris dienas. Nekartojo tą pačią klaidą kitą kartą.

8. Kaip supakuoti gyvūno daiktus kelionei?

Atskiras krepšys gyvūno reikmėms: maistas, vanduo, dubenėliai, vaistai, dokumentai, pavadėlis, antklodė, žaislai, kraikas (katėms), maišeliai ekskrementams (šunims). Viskas vienoje vietoje, kad būtų lengva rasti. Mes prašome klientų nekrauti gyvūno daiktų į bendrą bagažą – jei reikia kažko skubiai, nenorite ieškoti tarp drabužių ir puodų. Taip pat – turėkite atsarginį pavadėlį. Vienas šuo nutraukė pavadėlį sustojimo metu – laimei, turėjome atsarginį. Be jo būtume turėję problemų.

9. Ar reikia specialaus draudimo gyvūnui kelionėje?

Neprivalomas, bet rekomenduojamas. Ypač jei gyvūnas brangus (veislinis) arba turi sveikatos problemų. Draudimas gali padengti veterinaro išlaidas kelyje, praradimą ar sužalojimą. Mes turime savo draudimą, bet jis apima tik transportavimo metu nutikusius įvykius. Jei gyvūnas susižeidžia sustojimo metu, kai šeimininkas jį veda – tai jau ne mūsų atsakomybė. Todėl rekomenduojame asmeninį draudimą. Tai nėra brangu – 20-50 eurų už kelionę, priklausomai nuo gyvūno vertės ir sveikatos.

Kelionė – gyvūnų pervežimas iš Denmark

10. Kiek laiko trunka kelionė iš Denmark į Lietuvą?

Maždaug 14-18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Iš Kopenhagos iki Vilniaus – apie 16 valandų. Iš Aarhus – šiek tiek ilgiau. Iš Billund – panašiai. Mes paprastai važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją – tai ilgiausias, bet patogiausias maršrutas. Galima ir per Švediją keltu, bet tai prideda papildomų valandų ir išlaidų. Kelionės laikas priklauso ir nuo to, kiek gyvūnų vežame – kuo daugiau sustojimų, tuo ilgiau. Bet gyvūnų gerovė svarbiau nei greitis.

11. Koks maršrutas naudojamas vežant iš Denmark?

Paprastai: Denmark – Vokietija – Lenkija – Lietuva. Tai sausumos maršrutas, be keltų. Kartais – per Švediją ir keltą iš Trelleborgo į Klaipėdą arba Sassnitz į Rostocką. Priklauso nuo to, kur paimame gyvūną ir kur reikia pristatyti. Mes renkamės maršrutą pagal gyvūnų poreikius – jei reikia dažnesnių sustojimų, važiuojame lėčiau, bet su daugiau poilsio vietų. Vokietijoje gerai išvystyta infrastruktūra gyvūnams – specialios aikštelės, veterinarų klinikos kas 50-100 km.

12. Ar galima lydėti gyvūną kelionėje?

Taip, ir mes tai rekomenduojame. Ypač jei gyvūnas jautrus arba jei tai pirmoji tokia ilga kelionė. Šeimininko buvimas ramina gyvūną daugiau nei bet kokie vaistai. Mes turime vietų šeimininkams mūsų transportuose – ne daug, bet yra. Paprastai vienas-du šeimininkai gali važiuoti kartu. Jei norite lydėti savo gyvūną – praneškite iš anksto, kad rezervuotume vietą. Papildomai tai nekainuoja – tai įskaičiuota į pervežimo kainą. Bet jei šeimininkų daugiau nei turime vietų – tada reikia derinti.

13. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako lipti į transportą?

Neversti. Stresas bus tik didesnis. Vietoj to – bandyti skanėstais, žaislais, ramiai kalbėti. Kartais padeda, jei šeimininkas pirmas įlipa ir pakviečia gyvūną. Kartais – jei dėžė jau yra viduje, gyvūnas įlipa pats. Mes turėjome šunį, kuris atsisakė lipti valandą – sėdėjo prie durų ir žiūrėjo. Galiausiai šeimininkė atsisėdo viduje su skanėstu, ir šuo įlipo. Bet buvo ir kitas atvejis – šuo visiškai atsisakė, ir teko atidėti kelionę kitai dienai. Geriau atidėti nei traumuoti gyvūną.

Sveikata – gyvūnų būklė kelionėje iš Denmark

14. Kaip stebėti gyvūno sveikatą kelionėje?

Mūsų vairuotojai reguliariai tikrina gyvūnus – kas 1-2 valandas. Žiūri, ar gyvūnas gerai atrodo, ar geria vandenį, ar nėra akivaizdžių problemų. Jei pastebi ką nors neįprasto – praneša šeimininkui ir stabdo. Mes taip pat turime termometrą, kad galėtume patikrinti temperatūrą, jei atrodo, kad gyvūnas karščiuoja. Normali šuns temperatūra – 38-39°C, katės – 38-39.5°C. Jei viršija 40°C – tai karščiavimas, reikia veterinaro. Mes turime veterinarijos klinikų sąrašą visame maršrute – ne dėl to, kad dažnai reikia, bet dėl to, kad geriau turėti.

15. Ką daryti, jei gyvūnas pradeda dusti kelyje?

Sustoti iškart. Ištraukti gyvūną iš dėžės, leisti gryno oro, patikrinti kvėpavimo takus – gal užspringo, gal alerginė reakcija, gal perkaitimas. Jei kvėpavimas normalizuojasi – palaukti, stebėti. Jei ne – ieškoti veterinaro. Mes turėjome atvejį, kai prancūzų buldogas pradėjo dusti vasarą – pasirodo, perkaitimas. Uždėjome šlapius rankšluosčius, davėme vandens, laukėme, kol atvės. Po 30 minučių jautėsi geriau, bet kelionę tęsėme tik vakare, kai atvėso. Dabar vasarą brachicefalinius šunis vežame tik naktį.

16. Ar reikia skiepyti gyvūną prieš kelionę atgal?

Jei visi skiepai galioja – ne. Bet jei kažkas pasibaigė – taip. Ypač pasiutligės skiepas – be jo negalima keliauti. Mes prašome klientų patikrinti skiepų galiojimą bent savaitę prieš kelionę. Jei reikia skiepyti – geriau tai padaryti Danijoje, ne Lietuvoje, nes veterinaras Danijoje gali iškart įrašyti į pasą. Vienas klientas grįžo į Lietuvą ir tada sužinojo, kad pasiutligės skiepas pasibaigęs – teko skiepyti iš naujo ir laukti 21 dienos. Jei būtų patikrinęs anksčiau – būtų skiepijęs Danijoje ir išvengęs problemų.

17. Kaip elgtis su gyvūnu, kuris serga kelionėje?

Priklauso nuo ligos. Jei viduriuoja ar vemia – nešerti, duoti vandens mažais gurkšneliais, stebėti. Jei karščiuoja – ieškoti veterinaro. Jei elgiasi keistai (agresyviai, apatiškai) – taip pat veterinaras. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet jis skirtas tik pirminei pagalbai. Rimtesniais atvejais – tik specialistas. Vienas šuo kelyje pradėjo traukulius – pasirodo, epilepsija, apie kurią šeimininkai nebuvo informavę. Sustojome, laukėme, kol traukuliai baigėsi, tada ieškojome veterinaro. Veterinaras davė vaistų, ir kelionę tęsėme. Bet jei būtume žinoję iš anksto – būtume pasiruošę.

Atvykimas – gyvūnų pristatymas į Lietuvą

18. Kas vyksta atvykus į Lietuvą?

Paprastai – nieko ypatingo. Mes pristatome gyvūną į nurodytą adresą, perduodame dokumentus, paaiškiname, kaip gyvūnas jautėsi kelionėje. Jei buvo kokių nors problemų – informuojame. Kartais pasienyje gali paprašyti paso – bet tai retai. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai. Bet būna ir kitaip. Vieną kartą muitinė sustabdė mus, nes sistema parodė, kad vieno gyvūno čipas neregistruotas Lietuvoje. Pasirodo, veterinaras Danijoje nebuvo pranešęs apie registracijos pakeitimą. Užtruko valandą, kol išsiaiškinome. Dabar visada prašome klientų patikrinti, ar čipas registruotas abiejose šalyse.

19. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis po kelionės?

Ramiai. Nedaryti nieko staigiau. Leisti gyvūnui išlipti iš dėžės pačiam, kai jis pasiruošęs. Parodyti naują (arba seną) aplinką pamažu. Duoti vandens ir maisto, bet neversti valgyti. Leisti pailsėti. Pirmą dieną – jokių svečių, jokių triukšmingų veiklų. Gyvūnas po ilgos kelionės yra pavargęs ir gali būti nervingas. Mes rekomenduojame pirmąsias 24 valandas tiesiog leisti gyvūnui būti ramiai. Vienas klientas iš karto surengė „sveikinimo vakarėlį" su draugais – šuo slėpėsi po lova dvi dienas.

20. Ką daryti, jei gyvūnas keistai elgiasi po kelionės?

Stebėti. Keistas elgesys po kelionės – normalu pirmąsias 24-48 valandas. Gyvūnas gali būti vangus, mažiau ėsti, daugiau miegoti. Tai normalu. Bet jei keistas elgesys tęsiasi ilgiau nei dvi dienas – kreiptis į veterinarą. Ypač jei gyvūnas nevalgo, negeria, viduriuoja ar vemia. Mes prašome klientų pranešti mums, jei kas nors negerai – galime patarti arba rekomenduoti veterinarą. Vienas katinas po kelionės tris dienas nekalbėjo (mjaudavo, bet tylėjo) – pasirodo, stresas. Po savaitės grįžo prie normalaus elgesio.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Denmark

21. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Denmark?

Panašiai kaip vežant į Denmark – 150-500 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio, maršruto ir sezono. Bet gali būti ir brangiau, jei reikia papildomų paslaugų: veterinaro sustojimų, specialių sąlygų, skubaus pristatymo. Mes skaičiuojame individualiai. Vasarą – brangiau, nes didesnė paklausa ir reikia daugiau dėmesio karščiui. Žiemą – pigiau, bet reikia šildymo, kas irgi kainuoja. Geriausia gauti konkrečią kainą užpildžius užklausą – mes atsakome per 24 valandas.

22. Ar kaina skiriasi vežant iš skirtingų Denmark miestų?

Taip. Iš Kopenhagos – pigiau, nes tai pagrindinis maršrutas. Iš mažesnių miestų – brangiau, nes reikia papildomo važiavimo. Iš Aarhus, Odense, Aalborg – vidutinė kaina. Iš mažų miestelių – brangiau, nes kartais reikia važiuoti specialiai. Mes turime maršrutus pagrindiniais keliais, bet jei gyvūnas yra mažame miestelyje – reikia derinti. Vienas klientas norėjo, kad paimtume šunį iš mažo kaimelio prie Esbjerg – teko važiuoti 2 valandas nuo pagrindinio maršruto. Tai kainuoja papildomai.

23. Ar yra nuolaidų vežant kelis gyvūnus?

Taip. Jei vežate du ar daugiau gyvūnų iš to paties adreso – taikome nuolaidą. Kiek – priklauso nuo gyvūnų skaičiaus ir dydžio. Paprastai 10-20% nuolaida antram gyvūnui. Bet jei gyvūnai labai skirtingi (pvz., šuo ir žiurkėnas) – kaina skaičiuojama atskirai. Mes taip pat turime nuolaidas nuolatiniams klientams – jei vežate reguliariai, galime susitarti dėl specialios kainos. Viena šeima veža savo tris kates kasmet – turi specialų tarifą.

Išvada

Vežti gyvūnus iš Denmark – tai kasdieninis mūsų darbas, ir mes jį darome su meile. Kiekvienas gyvūnas, kurį parsivežame namo, yra kažkieno laimė. Jei planuojate parsivežti savo augintinį iš Denmark – susitvarkykite dokumentus, pasiruoškite kelionei, pasitarkite su veterinaru. Mes pasirūpinsime likusiu. Saugios kelionės jums ir jūsų keturkojui.