naminių gyvūnų vežimas į Kopenhagą, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjau vežti gyvūnus, maniau, kad tai bus paprastas darbas. Pasirodė, kad kiekvienas gyvūnas – tai istorija. Vieną dieną veži šunį, kuris džiaugiasi kaip vaikas, kitą dieną – katę, kuri bijo savo šešėlio. Ir tada supranti – tai ne tik transportavimas. Tai pasitikėjimas. Žmonės patiki tau savo augintinį, kuris dažnai yra šeimos narys. Todėl kiekviena kelionė man yra asmeninė. Net jei vežu kiekvieną dieną.

Įvairovė – naminių gyvūnų vežimas į Kopenhagą

1. Kokius gyvūnus dažniausiai vežate?

Daugiausia kates ir šunis. Bet būna ir kitokių. Perkėliau triušį, jūrų kiaulytę, net žiurkėną. Vieną kartą vežiau papūgą. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius. Pavyzdžiui, papūgai reikia tamsios nešioklės, kad nesijaudintų. O žiurkėnas turi būti atskirai nuo kitų, nes gali išsigąsti. Tai nėra vienas dydis tinka visiems. Reikia žinoti, ko reikia kiekvienam.

2. Ar vežate egzotinius gyvūnus?

Kartais, bet retai. Pavyzdžiui, gyvatės ar driežai reikalauja specialių leidimų. Ir ne visada galiu tai padaryti. Vieną kartą klientas norėjo vežti iguaną. Paaiškinau, kad reikia veterinaro pažymos ir specialios dėžės. Jis nusprendė, kad per daug sudėtinga, ir paliko iguaną namie. Bet jei yra poreikis, padedu surasti tinkamą sprendimą.

3. Kaip skiriasi šunų ir kačių vežimas?

Šunys paprastai yra draugiškesni, bet jiems reikia daugiau vietos. Katės – labiau uždaros, bet užima mažiau vietos. Šunys turi dažniau eiti į lauką, todėl reikia daugiau pertraukų. Katės gali išbūti ilgiau be tualeto, bet turi turėti kraiko dėžę. Ir dar – šunys dažniau seilėjasi, ypač jei bijo. Todėl turiu daug rankšluosčių. Kiekvienas gyvūnas yra kitoks, ir tai daro darbą įdomų.

4. Ar vežate gyvūnus su specialiais poreikiais?

Taip, bet reikia pasiruošti. Pavyzdžiui, aklas šuo reikalauja daugiau dėmesio. Arba gyvūnas su diabetu – reikia leisti insuliną tam tikru laiku. Vieną kartą vežiau šunį su judėjimo negalia. Turėjome naudoti ratukus. Tai buvo iššūkis, bet viskas pavyko. Svarbiausia – žinoti iš anksto, kad galėčiau pasiruošti.

Dokumentai – vežame kiekvieną dieną

5. Kokie dokumentai reikalingi skirtingiems gyvūnams?

Pagrinde – mikroschema, skiepų pasas, sveikatos sertifikatas. Bet skiriasi pagal rūšį. Pavyzdžiui, šunys turi turėti pasiutligės skiepą, katės – taip pat. Bet triušiams nereikia pasiutligės skiepo. Ir paukščiams – kitokie reikalavimai. Visada patikrinu su veterinarine tarnyba, kad nebūtų klaidų. Kartą vežiau žiurkėną, ir pasienyje paklausė, ar turiu leidimą. Pasirodo, kad ne, bet kadangi tai buvo asmeninis augintinis, praleido. Bet geriau turėti visus popierius tvarkingus.

6. Kaip tvarkote dokumentus gyvūnams iš skirtingų šalių?

Jeigu gyvūnas atvyksta iš kitos šalies, pavyzdžiui, iš Latvijos, reikia papildomų dokumentų. ES viduje tai paprasčiau, bet vis tiek reikia sveikatos sertifikato. Aš visada prašau kliento pateikti dokumentus prieš kelionę, kad galėčiau patikrinti. Kartą klientas atsiuntė dokumentus lenkų kalba, ir aš nesupratau. Teko ieškoti vertėjo. Dabar prašau, kad dokumentai būtų anglų arba lietuvių kalba.

7. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikroschemos?

Tada reikia ją įvesti. Tai daro veterinaras. Mikroschema yra privaloma ES šalyse. Be jos negalima keliauti. Vieną kartą klientas sakė, kad jo šuo turi mikroschemą, bet veterinaras nerado. Pasirodė, kad ji buvo įvesta prastai ir nuslinko. Teko daryti naują. Tai užtruko, bet buvo būtina. Visada patikrinkite, ar mikroschema veikia prieš kelionę.

8. Ar reikia leidimų vežiant daugiau nei vieną gyvūną?

Paprastai ne, jei tai asmeniniai augintiniai. Bet jei vežate daugiau nei penkis, gali kilti klausimų, ar neketinate jų parduoti. Tokiu atveju gali reikėti komercinio leidimo. Aš paprastai nevežu tiek daug, nebent tai yra šeima su keliais augintiniais. Bet visada pasitariu su muitine, jei kyla abejonių.

Sauga – naminių gyvūnų gabenimas Kopenhaga

9. Kaip užtikrinate saugumą skirtingiems gyvūnams?

Kiekvienas gyvūnas turi savo nešioklę ar narvą, pritvirtintą diržais. Šunys dažnai turi būti su antsnukiu, net jei jie draugiški. Katės – uždarose nešioklėse. Maži gyvūnai, kaip žiurkėnas, turi būti specialioje dėžėje su ventiliacija. Ir svarbu – jokio kontakto tarp gyvūnų, nebent jie iš tos pačios šeimos. Vieną kartą šuo ir katė buvo tame pačiame automobilyje, bet atskirti pertvara. Šuo lojo, katė šnypštė. Bet pertvara išlaikė.

10. Ką darote, jei gyvūnas agresyvus?

Pirma – vertinu situaciją. Jei gyvūnas labai agresyvus, gali atsisakyti vežti. Bet dažniausiai tai yra baimė, o ne agresija. Naudoju raminamuosius, bet tik veterinaro rekomenduotus. Ir visada turiu apsaugines pirštines. Vieną kartą šuo bandė įkąsti, kai bandžiau jį įdėti į nešioklę. Laimei, turėjau pirštines. Po to šuo nurimo ir miegojo visą kelionę. Kartais reikia tiesiog kantrybės.

11. Kaip elgiatės, jei gyvūnas pabėga?

Turiu planą. Visada turiu antkaklį su kontaktine informacija. Ir gyvūnas turi būti čipuotas. Jei pabėga, iš karto skambinu klientui, kad galėtų padėti. Ir pradedu ieškoti. Kartą šuo pabėgo aikštelėje prie greitkelio. Valandą jo ieškojome, galiausiai rado šalia esančioje parduotuvėje. Tai buvo stresas, bet viskas baigėsi gerai. Dabar visada patikrinu, ar antkaklis tvirtas, prieš išleidžiant gyvūną iš nešioklės.

12. Ar turite pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams?

Taip, ir jis gana didelis. Yra tvarsčiai, dezinfekantas, vaistai nuo skausmo, švirkštai be adatų, kraiko dėžė, vanduo, maistas. Ir dar – termometras. Karščiavimas gali būti pavojingas. Vieną kartą šuo pradėjo karščiuoti kelionės metu. Išmatavau temperatūrą – 40 laipsnių. Sustojome, davėme vaistų nuo karščiavimo, ir viskas nurimo. Bet jei nebūčiau turėjęs termometro, nebūčiau žinojęs.

Laikas – vežame kiekvieną dieną

13. Kaip planuojate maršrutus, kai vežate skirtingus gyvūnus?

Tai kaip galvosūkis. Turiu atsižvelgti į kiekvieno gyvūno poreikius. Pavyzdžiui, šuo turi turėti pertraukas kas 2 valandas, o katė gali išbūti ilgiau. Todėl, jei vežu abu, pradedu su šunimi, kad galėtų daryti pertraukas. Tada važiuoju ilgesnį ruožą su kate. Ir taip toliau. Kartais tai reiškia, kad važiuoju ne tiesiausiu keliu, bet patogiausiu gyvūnams.

14. Kiek laiko užtrunka kelionė su gyvūnu?

Vidutiniškai 8-12 valandų. Priklauso nuo gyvūno ir maršruto. Su šunimis – ilgiau, nes daugiau pertraukų. Su katėmis – trumpiau, bet ne visada. Kartą vežiau triušį, ir jis buvo toks ramus, kad važiavome beveik be sustojimų. Bet tai buvo išimtis. Dažniausiai planuoju papildomą laiką, kad nereikėtų skubėti.

15. Ar vežate gyvūnus savaitgaliais?

Taip, bet stengiuosi ne. Savaitgaliais keliai yra užimtesni, ir gyvūnai gali labiau nervintis dėl triukšmo. Bet jei klientas prašo, vežu. Pavyzdžiui, vieną šeštadienį vežiau šunį į Kopenhagą, nes šeimininkai persikraustė. Tai buvo ilga kelionė, bet šuo miegojo didžiąją laiko dalį. Taigi, viskas priklauso nuo situacijos.

16. Kaip dažnai darote pertraukas su gyvūnais?

Kas 2-3 valandas, bet kartais dažniau. Šunys turi eiti į lauką, katės – naudotis kraiko dėže. Ir visiems reikia vandens. Aš turiu grafiką, bet jis lankstus. Jei matau, kad gyvūnas nerimauja, darau pertrauką anksčiau. Svarbiausia – stebėti gyvūno elgesį ir reaguoti.

Sąlygos – naminių gyvūnų vežimas į Kopenhagą

17. Kokios sąlygos automobilyje skirtingiems gyvūnams?

Švaru, sausa, tylu. Temperatūra – apie 20-22 laipsniai. Ir jokio skersvėjo. Gyvūnai jautrūs temperatūros pokyčiams. Vieną kartą šuo pradėjo drebėti, nors lauke buvo šilta. Pasirodė, kad buvo skersvėjis nuo lango. Uždariau langą, ir viskas nurimo. Dabar visada patikrinu, ar nėra skersvėjų.

18. Kaip dažnai valote automobilį?

Po kiekvienos kelionės. Naudoju veterinarinius valiklius, kurie naikina bakterijas. Ir reguliariai dezinfekuoju nešiokles. Švara yra labai svarbu, ypač kai vežu skirtingus gyvūnus. Liga gali plisti greitai. Todėl netaupau ant valymo priemonių.

19. Ar leidžiate gyvūnams bendrauti kelionės metu?

Tik jei jie iš tos pačios šeimos ir gerai sutaria. Kitu atveju – ne. Net jei gyvūnai draugiški, kelionė yra stresas, ir jie gali pradėti konfliktuoti. Saugumas pirmiausia. Kartą leidau dviem šunims bendrauti, ir jie pradėjo žaisti. Tai buvo malonu, bet rizikinga. Dabar esu atsargesnis.

20. Ką darote, jei gyvūnas atsisako valgyti ar gerti?

Bandau suvilioti skanėstu. Jei ne, naudoju švirkštą be adatos vandeniui. Svarbiausia – neleisti dehidratacijai. Vieną kartą šuo negėrė visą kelionę, bet kai atvykome, išgėrė visą dubenį. Tai buvo stresas, bet viskas gerai. Kartais reikia tiesiog palaukti.

Išvada

Taigi, vežu gyvūnus į Kopenhagą kiekvieną dieną. Tai darbas, kuris reikalauja kantrybės, žinių ir meilės gyvūnams. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, ir kiekviena kelionė yra unikali. Jei planuojate vežti savo augintinį, pradėkite ruoštis anksti. Surinkite dokumentus, pasirinkite patikimą vežėją, ir viskas bus gerai. Kelionė gali būti ilga, bet su tinkamu požiūriu ji gali būti net maloni. Sėkmės!