Veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

Kasdieniniai pervežimai šunų į Angliją – tai paslauga, kurios poreikis nuolat auga. Žmonės kraustosi, grįžta pas šeimas, veža augintinius pas naujus šeimininkus. Priežasčių daug, bet esmė ta pati – reikia patikimai ir saugiai nugabenti šunį iš Lietuvos į Angliją. Mes vežame kiekvieną dieną, ir tai nėra tuščias pažadas. Turime nuolatinius maršrutus, patyrusius vairuotojus, specialiai įrengtas transporto priemones. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kasdien – nuo dokumentų iki kainų, nuo pasiruošimo iki adaptacijos.

Maršrutai – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

1. Kokiais maršrutais vežate šunis į Angliją?

Pagrindiniai maršrutai eina per Vokietiją, Olandiją, Belgiją, tada keltu arba Eurotuneliu į Angliją. Konkretus kelias priklauso nuo to, kur paimame ir kur pristatome. Jei šuo keliauja iš Vilniaus į Londoną – vienas maršrutas. Jei iš Kauno į Mančesterį – kitas. Stengiamės rinktis greičiausią kelią, bet kartais tenka daryti lankstesnį maršrutą dėl keltų tvarkaraščių arba eismo sąlygų. Vieną kartą teko važiuoti per Prancūziją dėl to, kad Vokietijoje buvo didžiulis spūstis – užtrukome papildomas penkias valandas, bet šunys buvo ramūs.

2. Ar vežate į Škotiją ir Velsą?

Taip, bet ne kiekvieną dieną. Į Londoną, Birmingemą, Mančesterį – kasdien. Į Škotiją – kelis kartus per savaitę, priklausomai nuo užsakymų. Velsas – panašiai. Jei reikia vežti į atokesnę vietovę, deriname maršrutą individualiai. Kartais tenka jungti kelis užsakymus viename reise, kad būtų ekonomiškiau. Tai gali reikšti, kad kelionė užtruks ilgiau, bet kaina bus mažesnė. Viskas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – greitis ar kaina.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Nuo 24 iki 36 valandų, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Iš Vilniaus iki Londono – apie 26-28 valandos, jei viskas sklandžiai. Bet „sklandžiai" retai būna – visada atsiranda nenumatytų dalykų. Keltas vėluoja, eismas intensyvus, veterinarinė patikra užtrunka ilgiau nei tikėtasi. Todėl visada sakome klientams – planuokite su atsarga. Geriau pasakyti 36 valandos ir atvykti anksčiau, nei pažadėti 24 ir vėluoti.

4. Ar galite paimti šunį iš bet kurios Lietuvos vietos?

Iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – paimame be papildomo mokesčio. Iš mažesnių miestelių ar kaimų – priklauso nuo atstumo. Kartais prašome atvežti šunį iki artimiausio didesnio miesto, kartais patys važiuojame. Viskas derinama individualiai. Turėjome klientą iš mažo kaimelio prie Utenos – atvažiavome patys, nes žmogus neturėjo kaip atvežti. Užtruko papildomą valandą, bet šuo buvo paimtas iš namų.

Dokumentai – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

5. Kokių dokumentų reikia vežant šunį į Angliją?

Po Brexit reikalavimai pasikeitė. Dabar reikia: gyvūno paso arba sveikatos sertifikato, mikroschemos, galiojančio pasiutligės skiepo, Echinococcus gydymo (tai nuo kaspinuočių – privaloma Jungtinei Karalystei). Echinococcus gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo. Tai vienas tų dalykų, kuriuos žmonės dažnai pamiršta. Veterinaras turi įrašyti gydymo datą ir laiką pase. Be šio įrašo šuo nebus įleistas.

6. Ar skiepas nuo pasiutligės privalomas?

Taip, ir tai ne diskusijų klausimas. Be pasiutligės skiepo šuo negali keliauti – nei į Angliją, nei į jokią kitą šalį. Skiepas turi būti atliktas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės (jei pirmas skiepas) arba galiojantis (jei pakartotinis). Anglija labai griežtai žiūri į pasiutligę – tai sala, kurioje pasiutligės nėra, ir jie nori taip išlaikyti. Suprantama. Todėl nesiginčykite su šiuo reikalavimu – tiesiog paskiepykite šunį laiku.

7. Kas yra Echinococcus gydymas ir kodėl jis reikalingas?

Echinococcus – tai kaspinuotis, kuris gali būti pavojingas ir gyvūnams, ir žmonėms. Jungtinė Karalystė reikalauja, kad kiekvienas įvežamas šuo būtų gydytas nuo šio parazito. Gydymas paprastas – veterinaras duoda tabletę arba injekciją, ir viskas. Svarbu tik laikytis terminų: ne anksčiau kaip 120 valandų (5 paros) ir ne vėliau kaip 24 valandos iki sienos kirtimo. Jei atvykstate per anksti arba per vėlai – gydymas negalioja. Tai griežta, bet aiški taisyklė.

8. Ką daryti, jei pasas baigėsi?

Reikia naujo paso arba sveikatos sertifikato. Jei gyvūno pasas išduotas ES šalyje ir galiojo iki tam tikros datos – jis vis dar galioja, jei datos nepraėjo. Jei praėjo – reikia naujo dokumento. Lietuvoje veterinarai išduoda naujus pasus, bet Anglijai reikia sveikatos sertifikato, kurį išduoda veterinaras ir patvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tai užtrunka – kelias dienas. Todėl patikrinkite dokumentų galiojimą bent mėnesį prieš kelionę.

9. Ar reikia kraujo tyrimo dėl pasiutligės antikūnų?

Gabenant šunį iš Lietuvos į Angliją – ne. Šis reikalavimas taikomas tik keliaujant iš trečiųjų šalių, kuriose pasiutligė paplitusi. Lietuva yra ES narė, ir pasiutligės rizika laikoma žema. Tačiau jei šuo buvo skiepytas ne ES šalyje arba jei keliaujate iš kitos šalies per Lietuvą – gali būti, kad kraujo tyrimas reikalingas. Geriausia pasitikrinti konkrečiu atveju – kiekviena situacija gali būti skirtinga.

Pasiruošimas – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

10. Kaip paruošti šunį kelionei?

Pirmas dalykas – pratinti prie narvo. Ne prieš kelionę, o bent savaitę prieš. Padėkite narvą kambaryje, įdėkite ten skanėstą, leiskite šuniui užeiti savanoriškai. Antras dalykas – pasivažinėjimai automobiliu. Jei šuo nepratęs prie transporto, kelionė bus stresinė. Trečias dalykas – veterinaro patikra. Net jei šuo sveikas, patikrinkite – geriau žinoti iš anksto, nei atrasti problemą kelionės metu. Ketvirtas dalykas – maistas ir vanduo. Lengvas maistas prieš kelionę, vanduo visada.

11. Ką daryti, jei šuo bijo važiuoti automobiliu?

Tai dažna problema. Ypač jei šuo anksčiau turėjo blogą patirtį – pykinimą, avariją, ilgą nemalonią kelionę. Pirmas žingsnis – suprasti priežastį. Jei pykinimas – veterinaras gali duoti vaistų. Jei baimė – reikia laipsniško pratimo. Trumpi pasivažinėjimai, po to ilgesni. Raminamieji – tik veterinaro rekomendacija. Ir dar – pažįstamas kvapas. Pledas iš namų, mėgstamas žaislas. Skamba kaip smulkmena, bet veikia. Ypač šunims, kurie labai priklausomi nuo uoslės.

12. Koks narvas tinka kelionei?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Metalinės durys su saugiu užraktu, ventiliacijos angos bent trijose pusėse, nepralaidus dugnas. Jei šuo didelis – reikia didelio narvo, ir tai kainuoja. Bet neimkite per mažo – šuo turi jaustis patogiai. Mes turime skirtingų dydžių narvus, bet geriau, kai šeimininkas turi savo – šuo jaučia pažįstamą kvapą.

13. Ar reikia raminamųjų vaistų?

Priklauso nuo šuns. Vieni keliauja ramiai, kiti – su didžiuliu stresu. Veterinaras gali rekomenduoti natūralius preparatus – feromonų antkaklius, augalinius raminamuosius. Stipresni vaistai – tik kraštutiniais atvejais. Svarbu ne duoti vaistų savavališkai – kai kurie preparatai gali būti pavojingi kartu su kitais vaistais arba esant tam tikroms sveikatos būklėms. Visada konsultuokitės su veterinaru. Ir dar – išbandykite vaistus prieš kelionę, ne pirmą kartą duokite kelyje.

Kelionė – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

14. Kaip atrodo kelionė su jūsų transportu?

Šuo keliauja specialiai įrengtoje transporto priemonėje – mikroautobuse su atskira zona gyvūnams. Yra ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkšti paklotai. Šuo nesėdi tarp lagaminų, kaip kartais žmonės įsivaizduoja. Vairuotojas reguliariai tikrina gyvūnus, duoda vandens, daro sustojimus pasivaikščiojimui. Kelionė trunka ilgai, bet šuo turi sąlygas pailsėti. Ir mes visada informuojame šeimininką apie eigą – kur esame, kaip šuo jaučiasi, kada tikimės atvykti.

15. Kiek kartų sustojate kelionės metu?

Maždaug kas 3-4 valandas. Šuo turi galimybę išeiti, atsigerti, prasiblaškyti. Sustojimai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo situacijos. Jei šuo labai pavargęs – ilgiau. Jei oras blogas – trumpiau. Mes ne skubame, bet ir ne vilkiname laiko. Svarbiausia – šuns komfortas. Kartą turėjome šunį, kuris atsisakė eiti – tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo. Palikome ramybėje, davėme vandens, ir po kelių minučių pats išėjo. Kiekvienas šuo skirtingas.

16. Ar šuo keliauja vienas ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo užsakymo. Jei vežame vieną šunį – jis keliauja vienas. Jei yra keli užsakymai tame pačiame maršrute – gali būti ir kiti gyvūnai. Bet visada laikome atstumą tarp jų. Ne visi šunys draugauja, ir ne visi šeimininkai nori, kad jų augintinis būtų šalia nepažįstamo šuns. Todėl kiekvienas turi savo erdvę. Ir jei šuo agresyvus arba labai bailus – dedame jį atskirai, kad nebūtų papildomo streso.

17. Ką daryti, jei šuo susirgo kelionės metu?

Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį – veterinarinius vaistus, ne žmogaus. Jei situacija rimta, stabdome ir kreipiamės į artimiausią veterinarą. Turime kontaktus keliose šalyse. Bet svarbiausia – informuoti šeimininką. Jis turi priimti sprendimą: ar tęsti kelionę, ar kreiptis į kliniką, ar grįžti. Mes galime patarti, bet sprendimas – šeimininko. Laimei, rimtų sveikatos problemų kelionės metu pasitaiko retai. Dažniausiai tai pykinimas arba stresas.

Kainos – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

18. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Angliją?

Kainos prasideda nuo 200 eurų už mažą šunį ir gali siekti 400-500 eurų už didelį. Priklauso nuo maršruto, šuns dydžio, sezono. Vasarą brangiau – paklausa didesnė. Žiemą galima rasti geresnių pasiūlymų. Jei vežate du šunis iš to paties adreso – darome nuolaidą. Tiksliausią kainą sužinosite, kai pasakysite: iš kur, kur, kokio dydžio šuo, kada planuojate kelionę.

19. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Jei šunį reikia paimti iš atokesnės vietovės – papildomas mokestis už atstumą. Jei reikia padėti su dokumentais – taip pat. Veterinaro paslaugos Anglijoje kainuoja daugiau nei Lietuvoje – tai ne mūsų kaina, bet reikia žinoti. Echinococcus gydymas – apie 30-50 svarų. Sveikatos sertifikatas – dar 50-80 svarų. Visa tai prisideda prie bendros sumos. Todėl visada prašome klientų pasitikslinti veterinarijos kainas Anglijoje prieš kelionę.

20. Kaip mokėti?

Paprastai prašome 50 procentų avanso, kai patvirtiname užsakymą. Likusi dalis – prieš kelionę arba jos metu. Mokėti galima banko pavedimu, grynaisiais arba per PayPal. Sąskaitą išrašome visada – tai ne tik formalumas, bet ir jūsų garantija. Jei kas nors nutinka, turite dokumentą, patvirtinantį mokėjimą. Be to, kai kurie klientai prašo sąskaitos draudimui – ir tai suteikiame.

21. Ar verta drausti šunį kelionei?

Sunku atsakyti vienareikšmiškai. Jei šuo brangus veislinis – galbūt verta. Jei paprastas mišrūnas – gal ir ne. Draudimas kainuoja 20-50 eurų ir padengia veterinarines išlaidas, praradimą, net mirtį. Bet tai reti atvejai. Dažniausiai kelionė praeina sklandžiai, ir draudimas lieka nenaudotas. Bet ramybė kartais verta pinigų. Ypač jei pirmą kartą vežate šunį ir nežinote, ko tikėtis.

Anglijos pusė – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

22. Kas laukia šuns atvykus į Angliją?

Pasienyje veterinaras patikrina dokumentus, mikroschemą, skiepų įrašus. Jei viskas tvarkoje – praleidžia per 10-15 minučių. Jei kažkas ne taip – gali užtrukti ilgiau arba net neįleisti. Todėl dokumentai turi būti nepriekaištingi. Patikrinimas vyksta keltų terminale arba pasienio punkte. Veterinaras pažiūri į pasą, nuskaito mikroschemą, patikrina Echinococcus gydymo datą. Viskas. Jei viskas gerai – šuo laisvas.

23. Ar Anglijoje reikia registruoti šunį?

Taip, bet kitaip nei Lietuvoje. Anglijoje šuo turi būti mikročipuotas (kas jau padaryta) ir turėti „Dog Licence" – tai ne licencija, o tiesiog registracija pas vietinį veterinarą. Be to, Anglijoje privalomas draudimas nuo trečiųjų asmenų žalos – tai reiškia, jei jūsų šuo įkąs kam nors, draudimas padengs gydymo išlaidas. Tai nebrangu – apie 50-100 svarų per metus – bet privaloma.

24. Ką daryti, jei šuo atvyko, bet šeimininkas nepasitiko?

Tai nutinka, ir tai nemalonu. Kartą laukėme kliento tris valandas – žmogus užstrigo darbe ir negalėjo atvažiuoti. Šuo buvo su mumis, ramus, bet mes negalime jo tiesiog palikti. Todėl visada prašome patvirtinto adreso ir kontaktinio asmens, kuris gali pasitikti, jei pagrindinis šeimininkas negali. Jei niekas nepasitinka – vežame šunį į viešbutį gyvūnams arba pas partnerius, kol šeimininkas atvyksta. Tai kainuoja papildomai, bet šuo saugus.

Specialūs atvejai – veža šunis į Angliją kiekvieną dieną

25. Ar vežate agresyvius šunis?

Taip, bet su papildomomis saugumo priemonėmis. Specialus narvas, antsnukis, atskira vieta. Šeimininkas turi informuoti iš anksto – tai ne gėda, o atsakomybė. Mes neatsisakome vežti agresyvių šunų, bet norime būti pasiruošę. Kartą vežėme šunį, kuris puolė vairuotoją, kai šis bandė patikrinti vandens dubenėlį. Nuo to laiko visada prašome šeimininko parašyti instrukciją: kaip elgtis, ko vengti, ką daryti ekstremaliu atveju.

26. Kaip vežti šunį su sveikatos problemomis?

Pirmiausia – veterinaro pažyma, kad šuo gali keliauti. Antra – vaistai visai kelionei, su aiškiomis instrukcijomis. Trečia – informuoti mus apie sveikatos būklę. Jei šuo serga epilepsija, diabetu, širdies liga – mes turime tai žinoti. Ne todėl, kad atsisakytume vežti, o todėl, kad galėtume tinkamai pasirūpinti. Turėjome šunį su diabetu – šeimininkė davė insulino švirkštus ir instrukciją. Vairuotojas išmoko suleisti. Viskas praėjo gerai, bet be pasiruošimo būtų buvę pavojinga.

Išvada

Vežame šunis į Angliją kiekvieną dieną, ir tai darome jau ne vienerius metus. Patirtis išmokė, kad svarbiausia – pasiruošimas. Dokumentai turi būti tvarkingi, šuo – paruoštas, maršrutas – suplanuotas. Jei viską padarote iš anksto, kelionė praeina sklandžiai. O jei kas nors nepavyksta – mes esame čia, kad padėtume. Skambinkite, klauskite, planuokite kartu. Jūsų šuo nusipelno saugios kelionės.