Gyvūnų vežimas Anglija, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų vežimas į Angliją – tai ne tik šunys ir katės. Nors jie sudaro didžiąją dalį užsakymų, vežame ir triušius, jūrų kiaulytes, dekoratyvinius paukščius, kartais net roplius. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, savo ypatumus, savo iššūkius. Mes vežame kiekvieną dieną, ir per tuos metus matėme visko. Šiame tekste atsakysiu į klausimus apie gyvūnų vežimą į Angliją – ne tik apie šunis ir kates, bet ir apie kitus augintinius. Rašau taip, kaip kalbu – be gražių įžangų, tiesiai prie reikalo.

Rūšys – gyvūnų vežimas Anglija

1. Kokius gyvūnus vežate į Angliją?

Šunis, kates, triušius, jūrų kiaulytes, dekoratyvinius paukščius, žiurkėnus, šinšilas. Roplius – pagal susitarimą, priklausomai nuo rūšies. Žuvis – ne. Vabzdžius – ne. Šunys ir katės sudaro apie 80 procentų mūsų užsakymų. Likę 20 procentų – įvairūs maži gyvūnai. Kiekvienas turi savo poreikius: triušiui reikia daugiau erdvės nei žiurkėnui, paukščiui – specialaus narvo su laktomis. Mes tai žinome ir pritaikome transportavimą.

2. Ar vežate egzotinius gyvūnus?

Priklauso nuo rūšies. Paprastus egzotinius gyvūnus – taip. Sudėtingesnius – reikia pasitikrinti. Kai kurios rūšys yra saugomos pagal CITES konvenciją – tarptautinę prekybos laukiniais gyvūnais sutartį. Jei jūsų gyvūnas patenka po CITES, reikia specialaus leidimo. Paprasčiausia pasitikrinti CITES sąraše arba paklausti veterinaro. Geriau išsiaiškinti prieš kelionę, nei turėti problemų pasienyje. Kartą klientas norėjo vežti iguaną – pasirodo, reikėjo specialaus leidimo. Užtruko dvi savaites, bet viskas pavyko.

3. Kaip vežti triušį?

Triušiui reikia erdvaus narvo su ventiliacija, paklotu, vandeniu ir šienu. Triušiai jautrūs stresui, todėl svarbu ramybė. Negalima laikyti kartu su šunimis ar katėmis – net jei namie jie draugauja, kelionėje tai kitaip. Triušiai gali mirti nuo streso – tai ne perdėjimas, o faktas. Todėl dedame juos atskirai, toliau nuo kitų gyvūnų. Ir dar – triušiai turi nuolat turėti šieno. Jų virškinimo sistema labai jautri, ir be maisto jie gali susirgti per kelias valandas.

4. Ar vežate kates?

Taip, katės – antroji pagal populiarumą kategorija po šunų. Katėms galioja ta pati tvarka kaip šunims: mikroschema, pasiutligės skiepas, veterinarinis sertifikatas. Echinococcus gydymas nėra privalomas katėms – tik šunims. Katės paprastai keliauja ramiau nei šunys – jos užsidaro narve ir miega. Bet yra išimčių: kai kurios katės klykia visą kelionę. Tai nemalonu, bet ne pavojinga. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas – katės moka atsidaryti silpnus užraktus.

5. Kaip vežti jūrų kiaulytę?

Jūrų kiaulytėms nereikia pasiutligės skiepo – jos nėra jautrios šiai ligai. Bet reikia veterinarinės pažymos, kad gyvūnas sveikas. Narvas turi būti pakankamai didelis, su ventiliacija, paklotu, daržovėmis ir vandeniu. Jūrų kiaulytės jautrios temperatūros pokyčiams – negali būti nei per karšta, nei per šalta. Optimali temperatūra – 18-22 laipsniai. Mūsų transporto priemonėse temperatūra kontroliuojama, tad problemų nebūna.

Dokumentai – gyvūnų vežimas Anglija

6. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Angliją?

Priklauso nuo gyvūno rūšies. Šunims ir katėms: pasas arba sveikatos sertifikatas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Šunims papildomai: Echinococcus gydymas. Mažiems gyvūnams (triušiai, jūrų kiaulytės, graužikai): veterinarinė pažyma, kad gyvūnas sveikas. Paukščiams: priklauso nuo rūšies – kai kurie reikalauja papildomų tyrimų dėl paukščių gripo. Ropliams: CITES leidimas, jei rūšis saugoma. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet mes padedame suprasti, ko reikia.

7. Ar mažiems gyvūnams reikia paso?

Ne visada. Triušiams, jūrų kiaulytėms, graužikams paprastai užtenka veterinarinės pažymos. Bet jei vežate į Angliją, geriau turėti dokumentą anglų kalba – kad pasienyje nebūtų klausimų. Veterinaras gali išduoti pažymą, kurioje nurodyta: gyvūno rūšis, amžius, sveikatos būklė, skiepai (jei buvo). Tai ne pasas, bet pakankamas dokumentas mažiems gyvūnams.

8. Ką daryti, jei nežinote, kokių dokumentų reikia?

Klauskite mūsų. Mes žinome reikalavimus skirtingoms rūšims ir galime patarti. Arba klauskite veterinaro – jis taip pat turėtų žinoti. Svarbiausia – ne spėlioti, o sužinoti. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Kartą klientas atvežė žiurkėną be jokių dokumentų – manė, kad mažam gyvūnui nereikia. Pasienyje kilo klausimų, bet veterinaras greitai išrašė pažymą, ir viskas baigėsi gerai. Bet geriau tokių situacijų išvengti.

9. Ar reikia skiepų mažiems gyvūnams?

Paprastai ne. Triušiams rekomenduojamas skiepas nuo miksomatozės ir VHD, bet tai ne privaloma kelionei. Jūrų kiaulytėms skiepų nėra. Graužikams – taip pat. Bet veterinarinė patikra prieš kelionę rekomenduojama visiems gyvūnams – kad įsitikintumėte, jog jie sveiki. Ir dar – jei gyvūnas vartoja vaistus, pasiimkite visą kursą su instrukcija.

Transportavimas – gyvūnų vežimas Anglija

10. Kaip vežate skirtingus gyvūnus vienu metu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo vietą. Šunys – atskiroje zonoje, katės – kitoje, maži gyvūnai – trečioje. Laikome atstumą tarp skirtingų rūšių. Šuo gali išgąsdinti triušį, katė gali medžioti paukštį – tai natūralu. Todėl izoliuojame. Mūsų transporto priemonėse yra atskiros sekcijos su ventiliacija ir temperatūros kontrole. Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę, savo vandenį, savo paklotą.

11. Kokia temperatūra transporto priemonėje?

18-22 laipsniai – optimali temperatūra daugumai gyvūnų. Vasarą klimato kontrolė neleidžia perkaisti, žiemą šildymas neleidžia sušalti. Mes stebime temperatūrą nuolat – yra termometrai, kurie rodo realiu laiku. Jei temperatūra nukrypsta – vairuotojas reaguoja iš karto. Tai ne prabanga, o būtinybė. Gyvūnai negali prakaituoti kaip mes – šunys per liežuvį, katės beveik neprakaituoja. Perkaitimas gali būti mirtinas.

12. Kaip dažnai duodate vandens?

Nuolat. Vanduo turi būti prieinamas visą kelionę. Naudojame specialius gertuves, kurios neišsipila. Sustojimų metu tikriname, ar vanduo neužšalo (žiemą) arba neužvirto (vasarą). Ir dar – kai kurie gyvūnai geria daugiau nei kiti. Šunys – daug, katės – mažiau, triušiai – vidutiniškai. Stebime ir pritaikome.

13. Ką darote su gyvūnų išmatomis?

Valome reguliariai. Sustojimų metu keičiame paklotus, valome narvus. Ilgoje kelionėje tai darome bent 3-4 kartus. Higiena svarbi ne tik dėl kvapo – tai ir sveikatos klausimas. Išmatose gali būti parazitų, bakterijų. Todėl naudojame vienkartinius paklotus, dezinfekuojame narvus. Po kiekvieno gyvūno narvas dezinfekuojamas prieš kitą.

Kainos – gyvūnų vežimas Anglija

14. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Angliją?

Priklauso nuo gyvūno rūšies ir dydžio. Šuo – nuo 200 iki 500 eurų. Katė – nuo 150 iki 300 eurų. Triušis ar jūrų kiaulytė – nuo 100 iki 200 eurų. Paukštis – nuo 120 iki 250 eurų. Roplys – individualiai. Kainos priklauso nuo maršruto, sezono, transporto rūšies. Tiksliausią kainą sužinosite, kai pasakysite konkrečius duomenis.

15. Ar vežant kelis gyvūnus yra nuolaida?

Taip. Jei vežate du ar daugiau gyvūnų iš to paties adreso – darome nuolaidą. Kiek – priklauso nuo situacijos. Bet visada pigiau nei vežti atskirai. Kartą šeima vežė tris kates – padarėme gerą nuolaidą, nes visos tilpo viename reise. Svarbiausia – pasakyti iš anksto, kiek gyvūnų bus.

16. Kas įeina į kainą?

Transportas, degalai, keltas, vairuotojo paslaugos, sustojimai, vanduo, paklotai. Veterinaro paslaugos – atskirai. Dokumentai – atskirai. Draudimas – atskirai. Visa tai gali sudaryti papildomai 50-200 eurų, priklausomai nuo gyvūno rūšies ir situacijos.

17. Ar galima mokėti grynaisiais?

Taip, bet geriau pavedimu. Grynaisiais – jei nėra kitos galimybės. Sąskaitą išrašome visada, nepriklausomai nuo mokėjimo būdo. Tai jūsų garantija. Ir mūsų apskaitos dalis. Be to, pavedimu saugiau – nereikia nešiotis grynųjų.

Sveikata – gyvūnų vežimas Anglija

18. Ar reikia veterinarinės patikros prieš kelionę?

Taip, visiems gyvūnams. Veterinaras turi patikrinti, ar gyvūnas sveikas ir tinkamas kelionei. Tai ne tik formalumas – tai saugumas. Jei gyvūnas serga, kelionė gali pabloginti būklę. Geriau pagydyti ir tada vežti. Kartą vežėme triušį, kuris, kaip paaiškėjo, turėjo ausų erkę – veterinaras pastebėjo ir rekomendavo pirmiau pagydyti. Šeimininkė sutiko, nors ir nusivylė.

19. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Turime pirmosios pagalbos rinkinį skirtingoms rūšims. Jei situacija rimta – stabdome ir kreipiamės į veterinarą. Informuojame šeimininką. Jis priima sprendimą. Mes turime kontaktus keliose šalyse. Bet svarbiausia – prevencija. Jei žinote, kad gyvūnas turi sveikatos problemų – informuokite mus iš anksto. Galėsime pasiruošti.

20. Ar kelionė kenkia nėščioms gyvūnėms?

Tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir gyvūno rūšies. Šunims ir katėms – nerekomenduojama vežti paskutinį mėnesį. Mažiems gyvūnams – priklauso nuo situacijos. Veterinaras turi įvertinti riziką. Mes neatsisakome vežti, bet perspėjame apie riziką. Sprendimas – šeimininko.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas Anglija

21. Ar vežate gyvūnus be šeimininko?

Taip, tai vadinama „gyvūno lydimuoju transportavimu". Jūs pasirašote įgaliojimą, mes paimame gyvūną, pristatome nurodytu adresu. Tai dažnai naudojama, kai žmogus išvyksta anksčiau, o augintinis lieka pas draugus.