Gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo katiną iš Londono į Vilnių, nežinojau nei kur kreiptis, nei kiek tai kainuos, nei ar apskritai mano Murkys gali legaliai keliauti. Dabar, po daugybės pervežimų ir įvairiausių situacijų, galiu pasakyti viena – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą nėra kažkoks kosmosas, bet reikia žinoti kelis dalykus. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų kas savaitę. Nesvarbu, ar vežate šunį, katę ar triušį – pagrindiniai principai panašūs, nors niuansų visada atsiranda.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia gyvūnui vežant iš Anglijos į Lietuvą?

Po Brexit situacija pasikeitė kardinaliai. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso, dabar reikia daugiau popierizmo. Pirmiausia – gyvūnas privalo turėti mikročipą, tai ne diskusinis klausimas. Tada skiepai, ypač pasiutligės, kurie turi būti padaryti ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Veterinaras JK turi išduoti Animal Health Certificate (AHC), kuris galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos. Vieną kartą klientas atėjo su pasu, kuris buvo išduotas prieš dvi savaites – teko laukti naujo. Be to, jei vežate šunį, gali prireikti papildomų dokumentų dėl tam tikrų veislių. Visada patikrinkite, ar veterinaras žino reikalavimus konkrečiai JK-Lietuva maršrutui, nes ne visi tai išmano.

2. Kiek laiko trunka paruošti gyvūną kelionei?

Realių terminų skaičiuokite mažiausiai 3-4 savaites. Jei šuo ar katė nėra skiepyti nuo pasiutligės, po skiepo reikia laukti 21 dieną. Tada veterinarinė pažyma (AHC) išduodama ne anksčiau kaip likus 10 dienų iki kelionės. Taigi, jei skambinate pirmadienį ir norite išvažiuoti penktadienį – be šansų, nebent gyvūnas jau turi visus skiepus. Buvo atvejis, kai mergina skambino trečiadienį, o penktadienį jau turėjo būti Lietuvoje. Paaiškinau, kad fiziškai neįmanoma – veterinaras negali išduoti dokumento anksčiau laiko. Ji supyko, bet ką padarysi. Geriau planuoti iš anksto, bent jau mėnesį prieš numatomą kelionę pradėti ruoštis.

3. Ar reikia specialaus narvo gyvūnui?

Taip, ir ne bet kokio. Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinė aviacijos asociacija, bet jų standartai taikomi ir sausumos transportui. Gyvūnas turi laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per mažas narvas – problema, per didelis – taip pat, nes gyvūnas gali sužeistis. Vienas klientas atvežė šunį dėžėje, skirtai katėms. Šuo vos tilpo, o kai atidarėme – matėsi, kad vargšas visą kelią sėdėjo susirietęs. Tokių dalykų negalima leisti. Narvas turi turėti ventiliaciją iš trijų pusių, tvirtą dugną su sugeriamu paklotu ir saugų užraktą. Pigūs plastikiniai narvai iš prekybos centro dažnai neatitinka reikalavimų, todėl geriau investuoti į kokybišką.

4. Ką daryti, jei gyvūnas serga arba turi sveikatos problemų?

Sergantis gyvūnas negali keliauti – tai paprasta. Veterinaras prieš išduodamas AHC patikrina bendrą būklę. Jei gyvūnas karščiuoja, viduriuoja ar turi kitų simptomų, dokumento negausite. Bet ką daryti, jei problema atsiranda kelionės dieną? Vieną kartą šeimininkė paskambino ryte ir pasakė, kad jos katė vemė. Patariau kreiptis į veterinarą, o ne važiuoti. Geriau prarasti kelias dienas nei rizikuoti gyvūno sveikata. Lėtinės ligos – kitas reikalas. Jei šuo serga diabetu ar turi širdies problemų, reikia pasiimti vaistų, veterinaro pažymą apie būklę ir būtinai informuoti vežėją. Mes visada prašome pasakyti apie sveikatos problemas iš anksto, nes kartais reikia specialių sąlygų.

5. Ar galiu vežti gyvūną be šeimininko?

Gali, bet dokumentų reikia daugiau. Jei gyvūnas keliauja be savininko, reikia įgaliojimo – tai vadinama „authorisation letter". Jame nurodoma, kas veža gyvūną, kas yra savininkas, gyvūno duomenys ir kelionės maršrutas. Be šio dokumento muitinėje gali kilti klausimų. Turėjome situaciją, kai senutė iš Kauno prašė parvežti anūko šunį, o anūkas dirbo ir negalėjo lydėti. Užtruko, kol surašėme visus įgaliojimus, nes anūkas ne iš karto atsiuntė reikiamus dokumentus. Tačiau galiausiai viskas pavyko. Svarbu, kad įgaliojimas būtų pasirašytas, su asmens duomenimis ir kontaktine informacija.

Kelionė – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Anglijos į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis maršrutas per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją trunka apie 24-28 valandas. Bet mes visada darome sustojimus – gyvūnams reikia išeiti, atsigerti vandens, kartais tiesiog pailsėti nuo vibracijos. Todėl realiai kelionė užtrunka 30-36 valandas. Vieną kartą dėl eismo įvykio Vokietijoje užtrukome papildomas 4 valandas. Šeimininkai jaudinosi, bet gyvūnai buvo ramūs – jie nežino, kad vėluojame. Svarbiausia, kad gyvūnai būtų prižiūrimi, gautų vandens ir maisto pagal poreikį. Ilgesnė kelionė nėra tragedija, jei viskas daroma teisingai.

7. Kaip gyvūnai jaučiasi kelionės metu?

Kiekvienas skirtingai. Yra gyvūnų, kurie iš karto užmiega ir miega beveik visą kelią. Yra tokių, kurie pirmas kelias valandas nerimauja, loja ar kniaukia, o paskui nurimsta. Ir yra retų atvejų, kai gyvūnas stresuoja visą kelionę. Prieš kelionę rekomenduoju nešerti gyvūno 4-6 valandas, kad nepykintų. Bet vanduo visada turi būti. Turėjome katę, kuri pirmas dvi valandas baisiausiai kniaukė, o paskui užmigo ir pramiegojo likusią kelionę. Šeimininkė jaudinosi, bet mes ramiai – tai normali adaptacija. Svarbu, kad transporto priemonė būtų vėdinama, temperatūra tinkama, o gyvūnai nebūtų veikiami skersvėjo.

8. Ar gyvūnai vežami atskirai nuo kitų siuntų?

Mūsų transporto priemonėse gyvūnai vežami specialioje zonoje, atskirai nuo siuntinių. Negalima dėti gyvūno šalia dėžių su daiktais – tai ir nesaugu, ir neetiška. Gyvūnų zona turi būti švari, vėdinama, su paklotais. Vieną kartą mačiau, kaip kita įmonė vežė šunį tarp baldų dėžių – baisu pagalvoti, kas nutiktų staigiai stabdant. Mes to nedarytume. Kiekvienas narvas tvirtinamas, kad nejudėtų. Jei vežame kelis gyvūnus vienu metu, jie būna atskirti, nebent šeimininkai prašo kitaip (pavyzdžiui, du tos pačios šeimos šunys gali būti kartu).

9. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Tai retas, bet įmanomas atvejis. Mūsų vairuotojai turi pagrindinius veterinarinius kontaktus maršrute. Jei gyvūnas pradeda vemti, viduriuoti arba atrodo labai vangus – sustojame, vertiname situaciją. Kartais užtenka duoti vandens ir pailsėti. Kartais reikia kreiptis į artimiausią veterinarą. Vieną kartą šuo pradėjo dusti Lenkijos teritorijoje – iš karto sustojome, radome kliniką už 20 kilometrų. Paaiškėjo, kad alerginė reakcija į kažką. Veterinaras suleido vaistų, šuo atsigavo, ir mes tęsėme kelionę. Šeimininkas buvo informuotas iš karto. Tokiais atvejais svarbu ne panikuoti, o veikti greitai.

10. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Žinoma, tai netgi įprasta praktika. Dažnai vežame 3-5 gyvūnus vienu maršrutu. Kiekvienas turi savo narvą, savo dokumentus, savo šeimininką. Kartais atsitinka, kad vienas šuo loja ant kito – tada tiesiog atskiriame juos kuo toliau. Turėjome juokingą situaciją, kai didelis vokiečių aviganis bijojo mažos čihuahua. Aviganis susisuko į kampą, o mažylis drąsiai lojo. Gyvūnai – kaip žmonės, visokių charakterių būna. Svarbiausia, kad kiekvienas gyvūnas turėtų pakankamai vietos ir būtų saugus. Jei vežate daugiau nei vieną gyvūną, praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

11. Kas yra Animal Health Certificate ir kur jį gauti?

Animal Health Certificate (AHC) – tai veterinarinis dokumentas, patvirtinantis, kad gyvūnas yra sveikas ir gali keliauti. Po Brexit jis pakeitė ES gyvūno pasą kelionėms iš JK. Jį išduoda oficialiai akredituotas veterinaras JK – vadinamas „Official Veterinarian" arba OV. Ne kiekvienas veterinaras gali tai padaryti, reikia specialaus leidimo. AHC galioja 10 dienų nuo išdavimo datos, per kurias reikia pradėti kelionę. Vieną kartą klientas atėjo su AHC, išduotu prieš 11 dienų – dokumentas nebegaliojo. Teko skubiai ieškoti veterinaro, kuris galėtų išduoti naują. Kaina svyruoja nuo 100 iki 200 svarų, priklausomai nuo klinikos.

12. Ar senas ES gyvūno pasas vis dar galioja?

Deja, ne. ES gyvūno pasas, išduotas JK veterinaro, nebegalioja kelionėms iš Jungtinės Karalystės į ES. Tai vienas dažniausių nesusipratimų – žmonės turi pasą, išduotą prieš keletą metų, ir mano, kad viskas tvarkoje. Bet po 2021 metų sausio 1 dienos JK išduoti pasai nebegalioja ES teritorijoje. Vietoj to reikia AHC. Jei gyvūnas turi pasą, išduotą Lietuvos ar kitos ES šalies veterinaro, tada jis galioja kelionėms ES viduje, bet ne iš JK. Painu? Taip, bet tokia realybė. Visada patikrinkite, kas išdavė dokumentą ir kada.

13. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Blogiausia, kas gali nutikti – gyvūnas sulaikomas pasienyje arba grąžinamas atgal. Tai brangu, stresuojančia ir visiškai išvengiama. Jei dokumentai netvarkingi, geriau atidėti kelionę nei rizikuoti. Vieną kartą šeimininkas atvyko su pasu, kuriame nebuvo pasiutligės skiepo žymos. Veterinaras pamiršo įrašyti. Mes pastebėjome prieš išvykimą ir liepėme grįžti pas veterinarą. Jis supyko, bet geriau taip, nei stovėti pasienyje su problemomis. Patikrinkite visus dokumentus prieš kelionę – mikročipo numerį, skiepų datas, veterinaro parašus, antspaudus. Viena trūkstama detalė gali sugadinti visą planą.

14. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Taip, gyvūnas yra „gyvas krovinys" ir turi būti deklaruotas. Tai daro vežėjas arba šeimininkas, priklausomai nuo situacijos. Muitinėje patikrinami dokumentai, kartais apžiūrimas pats gyvūnas. Dažniausiai tai trunka 15-30 minučių, bet gali užtrukti ir ilgiau, jei kyla klausimų. Ypač griežtai tikrinami šunys tam tikrų veislių – pitbuliai, amerikiečių stafordšyrų terjerai ir pan. Lietuvoje šioms veislėms taikomi papildomi reikalavimai. Vieną kartą muitininkas ilgai tikrino dokumentus, nes šuns veislė buvo neteisingai nurodyta. Paaiškėjo, kad veterinaras suklydo – užtrukome papildomą valandą. Nuo to laiko visada perspėjame klientus, kad patikrintų veislės įrašą.

15. Kiek gyvūnų galiu vežti vienu metu?

Paprastai iki 5 gyvūnų vienu metu, jei tai nekomercinis vežimas. Jei vežate daugiau, tai jau laikoma komercine veikla ir reikia papildomų licencijų. Yra ir kita taisyklė – vienas asmuo gali vežti ne daugiau kaip 5 gyvūnus per vieną kelionę. Tai galioja ir šeimininkui, ir vežėjui. Turėjome užklausą iš veislyno, kuris norėjo pervežti 12 šuniukų vienu metu. Paaiškinau, kad tai jau komercinis vežimas ir reikia veterinarinio patvirtinimo. Galiausiai padalijome į dvi keliones. Taisyklės yra taisyklės, net jei jos kartais erzina.

Gyvūnų paruošimas – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

16. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pirmiausia – pripratinkite prie narvo. Jei šuo niekada nebuvo narve, nepradėkite nuo 30 valandų kelionės. Kelias savaites prieš kelionę leiskite jam ten pabūti, pagulėti, paėsti. Narvas turi būti asocijuojamas su kažkuo maloniu, o ne bausme. Antra – fizinis aktyvumas. Dieną prieš kelionę išveskite ilgam pasivaikščiojimui, kad pavargtų. Trečia – maistas ir vanduo. Prieš kelionę nešerkite 4-6 valandas, bet vanduo visada turi būti. Ketvirta – jei šuo linkęs į nerimą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite vaistų savarankiškai – tai gali būti pavojinga. Vienas šuo gavo per stiprią dozę ir visą kelią miegojo kaip negyvas – baisu buvo.

17. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės paprastai blogiau nei šunys toleruoja keliones. Jos mėgsta savo teritoriją ir bet koks pasikeitimas sukelia stresą. Patarimas numeris vienas – pripratinkite prie nešioklės ar narvo. Palikite jį atvirą namuose, įdėkite ten skanėstų, kad katė pati užeitų. Antra – feromoniniai purškikliai. Jie padeda nuraminti kates, purškite ant pakloto narve. Trečia – nešerkite ryte prieš kelionę, bet vandenį palikite. Ketvirta – įdėkite į narvą kažką su namų kvapu – seną marškinėlį ar pledą. Katės labai jautrios kvapams. Viena katė visą kelią kniaukė, kol šeimininkė neįdėjo į narvą savo megztinio – tada nurimo.

18. Ar galiu duoti gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

Tai jautrus klausimas. Veterinarai nėra vieningos nuomonės. Vieni sako, kad nedidelė dozė raminamųjų padeda gyvūnui išgyventi kelionę be didelio streso. Kiti teigia, kad vaistai gali sukelti šalutinį poveikį – pykinimą, galvos svaigimą, kraujospūdžio kritimą. Ypač pavojinga duoti vaistų, skirtų žmonėms. Mes turėjome atvejį, kai šeimininkė davė savo raminamąjį tablečių šuniui – šuo vos kvėpavo. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka. Jei norite duoti raminamųjų – tik pasitarę su veterinaru, tik veterinarinį preparatą, tik tinkamą dozę. Geriau apskritai be vaistų, jei gyvūnas sveikas.

19. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Mažiau yra geriau. Paklotas su sugeriamu sluoksniu – privaloma. Tada kažkas minkšto – senas rankšluostis ar pledas su namų kvapu. Vandens buteliukas su lašintuvu arba pritvirtintas gertuvė. Maisto nerekomenduoju dėti į narvą – gyvūnas gali vemti. Žaislai? Galima, bet tik minkšti, be smulkių detalių, kurias galima praryti. Vienas šuo prarijo gumos gabalą nuo žaislo – teko skubiai ieškoti veterinaro. Dabar visada perspėjame – jokių kietų žaislų, jokių kaulų, jokių skanėstų, kurie gali užspringti. Svarbiausia – saugumas ir komfortas, o ne pramogos.

20. Ar gyvūnas turi būti išmaudytas prieš kelionę?

Neprivaloma, bet rekomenduojama. Švarus gyvūnas – mažiau kvapų, mažiau bakterijų, mažiau streso. Ypač jei vežamas kartu su kitais gyvūnais. Bet nereikia maudyti kelionės dieną ryte – tai papildomas stresas. Geriau dieną ar dvi prieš. Ir svarbu gerai išdžiovinti, kad nesušaltų. Turėjome atvejį, kai šeimininkė išmaudė šunį prieš pat kelionę, o lauke buvo vėsu – šuo pradėjo čiaudėti. Laimei, tai buvo tik peršalimas, bet nemalonu. Be to, ilgaplaukius gyvūnus reikia iššukuoti, kad kailis nesusiveltų. Prieš kelionę taip pat patikrinkite, ar nėra erkių ar blusų – nenorite jų vežti per Europą.

Įstatymai – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

21. Kokie įstatymai reglamentuoja gyvūnų pervežimą?

Pagrindinis dokumentas – Reglamentas (ES) 576/2013 dėl nekomercinio gyvūnų judėjimo. Jame nustatyti reikalavimai mikročipams, skiepams, dokumentams. Po Brexit JK priėmė savo taisykles, bet ES reglamentas vis dar galioja priimančioje pusėje. Be to, kiekviena šalis turi nacionalinius įstatymus. Lietuvoje tai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimai. JK – Animal Welfare Act 2006 ir kiti teisės aktai. Dar yra IATA taisyklės dėl transportavimo sąlygų. Painu? Taip, bet vežėjas turi žinoti šiuos dalykus. Šeimininkui svarbiausia – dokumentai ir gyvūno sveikata.

22. Ar skiriasi taisyklės skirtingoms gyvūnų rūšims?

Taip, ir gana stipriai. Šunys, katės ir šeškai – viena kategorija, jiems taikomi standartiniai reikalavimai. Paukščiai – visai kita, reikia papildomų tyrimų dėl paukščių gripo. Graužikai, triušiai – supaprastinta tvarka, bet vis tiek reikia sveikatos pažymos. Ropliai, varliagyviai – dar kitos taisyklės, kartais reikia CITES leidimų, jei tai saugomos rūšys. Vieną kartą skambino žmogus, norėjo vežti iguaną. Paaiškinau, kad reikia tikrinti, ar tai ne CITES sąraše. Pasirodo, buvo – teko gauti specialų leidimą. Egzotiniai gyvūnai – visada daugiau popierizmo. Geriau pasitikrinti iš anksto, nei vėliau turėti problemų.

23. Ką sako įstatymas apie gyvūnų gerovę transportuojant?

Įstatymai griežtai reglamentuoja transportavimo sąlygas. Gyvūnas negali būti vežamas ilgiau kaip 24 valandas be pertraukos – reikia sustoti, leisti gyvūnui išeiti, atsigerti. Temperatūra transporto priemonėje turi būti tinkama – ne per karšta, ne per šalta. Negalima vežti gyvūno bagažinėje be ventiliacijos. Negalima palikti uždaroje mašinoje karštą dieną. Už pažeidimus gresia baudos, o sunkiais atvejais – gyvūno konfiskavimas. Mes laikomės visų taisyklių, bet ne visos įmonės taip daro. Pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias – kartais taupoma būtent gyvūnų sąskaita. Būkite atsargūs rinkdamiesi vežėją.

24. Ar galiu vežti gyvūną per daugiau nei vieną šalį?

Žinoma, maršrutas iš Anglijos į Lietuvą eina per kelias šalis – Prancūzija arba Olandija, tada Vokietija, Lenkija. Kiekvienoje šalyje galioja ES reglamentas, todėl papildomų dokumentų nereikia. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tam tikroms šunų veislėms taikomi apribojimai. Vokietijoje reikia laikytis greičio kelių ir poilsio reikalavimų. Lenkijoje kartais būna veterinariniai postai, kur gali patikrinti. Vieną kartą Lenkijos pasienyje sustabdė ir tikrino dokumentus – užtrukome valandą, bet viskas buvo tvarkoje. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi ir vežėjas žinotų kiekvienos šalies specifiką.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

25. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo daugelio veiksnių. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – paprastai 150-250 eurų. Didelis šuo – 250-400 eurų. Jei vežate su šeimininku, kaina kitokia – mokate už vietą, kaip keleivis. Papildomos išlaidos – veterinaras (AHC dokumentas kainuoja 100-200 svarų), narvas (jei neturite, 30-80 eurų), skiepai (jei reikia). Pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias – kartais tai reiškia, kad gyvūnas vežamas prastesnėmis sąlygomis. Mes nesame pigiausi, bet garantuojame saugumą ir priežiūrą. Kaina priklauso ir nuo sezono – vasarą ir prieš Kalėdas brangiau, nes daugiau užsakymų.

26. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Gali būti. Pavyzdžiui, jei gyvūnas didesnis nei standartinis, gali reikėti mokėti už papildomą vietą. Jei reikia specialių sąlygų (pavyzdžiui, vėsinimas vasarą), tai irgi gali kainuoti papildomai. Jei dokumentai netvarkingi ir reikia laukti – kai kurios įmonės skaičiuoja prastovos mokestį. Mes to nedarome, bet pasitaiko. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas suserga kelionės metu ir reikia veterinaro, išlaidos tenka šeimininkui. Apie tai visada informuojame iš anksto. Geriausia prieš užsakant paslaugą viską išsiaiškinti – kokia galutinė kaina, kas įeina, kas ne. Nemalonu, kai kelionės pabaigoje sužinai apie papildomus mokesčius.

Išvada

Gyvūnų pervežimas iš Anglijos į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Svarbiausia – dokumentai, sveikata ir patikimas vežėjas. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, pasirūpinkite skiepais ir veterinarine pažyma, pripratinkite gyvūną prie narvo. Ir nepamirškite – gyvūnas jaučia jūsų emocijas, todėl kuo ramiau jūs, tuo ramiau jis. Sėkmės kelionėje.