Naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

Turbūt ne kartą girdėjote, kad gyvūno pervežimas iš Jungtinės Karalystės – tai kažkoks košmaras su popieriais, veterinarais ir begale taisyklių. Iš dalies tiesa. Bet jei žinai, ką darai, viskas vyksta daug paprasčiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mes vežame gyvūnus iš Kardifo į Lietuvą jau ne pirmus metus, ir nors kartais būna visko – vėluoja dokumentai, veterinaras pamiršta užpildyti vieną langelį, o kartais tiesiog katinas nusprendžia, kad kelionės metu reikia kelti triukšmą – procesas iš esmės yra nusistovėjęs. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte ramiai planuoti savo augintinio kelionę namo.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Kardifo?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. JK išduotas gyvūno pasas po Brexit nebegalioja ES, todėl reikia veterinarinio sertifikato. Jį išduoda oficialus veterinaras (OV) maždaug 10 dienų prieš kelionę. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikroschema, paskiepytas nuo pasiutligės. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip mikroschema – tai svarbu. Dar reikia gydymo nuo echinokokozės, atlikto 1-5 dienas prieš įvažiavimą į ES. Skamba sudėtingai, bet veterinaras viską žino.

2. Kiek laiko užtrunka paruošti dokumentus?

Nuo pirmo apsilankymo pas veterinarą iki sertifikato gavimo – maždaug 2-3 savaitės. Pirmas vizitas: mikroschema, skiepas (jei reikia). Tada lauki 21 dieną, jei skiepas pirmas. Po to dar vienas vizitas – echinokokozės gydymas, sveikatos patikra. Tada veterinaras išduoda sertifikatą. Viskas turi būti padaryta tam tikra tvarka, kitaip dokumentai negalios. Vienas klientas bandė viską sutvarkyti per savaitę – nepavyko. Reikia laiko, čia nėra kur skubėti.

3. Ar galiu pats vežti gyvūną, ar reikia vežėjo?

Teoriškai – gali. Praktiškai – dažniausiai neverta. Pirmiausia, reikia transporto priemonės su tinkamomis sąlygomis. Antra, muitinės procedūros – jei pats vairuoji, turi viską tvarkyti pats. Trečia, gyvūnas turi būti vežamas tam tikromis sąlygomis – ne per karšta, ne per šalta, su vandeniu, su pertraukomis. Mes turime specialiai įrengtus automobilius, žinome maršrutą, turime kontaktus pasienyje. Vienas žmogus bandė vežti šunį savo mašina – užtruko 3 dienas, nes pasiklydo dokumentuose.

4. Kokie reikalavimai transporto priemonei?

Transporto priemonė turi būti pritaikyta gyvūnams vežti. Reikia ventiliacijos, tinkamos temperatūros, saugių boksų arba dėžių. Negalima vežti gyvūno bagažinėje be ventiliacijos – tai ne tik nesaugu, bet ir neteisėta. Mūsų automobiliai turi klimato kontrolę, atskirus skyrius kiekvienam gyvūnui, minkštas paklotas. Kartais vežame kelis gyvūnus vienu metu – tada jie būna atskirti, kad nekonfliktuotų. Šunys ir katės keliauja atskirai, aišku.

5. Kada geriausia planuoti kelionę?

Pavasarį ir rudenį. Vasarą per karšta – gyvūnams sunku, ypač ilgoje kelionėje. Žiemą per šalta, nors mūsų automobiliai šildomi, bet sustojimai lauke – nemalonu. Be to, pavasarį ir rudenį mažiau eismo, keltai ne tokie perpildyti. Mes paprastai rekomenduojame išvengti švenčių laikotarpių – Kalėdos, Velykos – tada viskas stringa, veterinarai užimti, keltai brangūs. Planuokite bent mėnesį į priekį, kad viskas spėtų.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

6. Kas yra veterinarinis sertifikatas?

Tai dokumentas, kurį išduoda oficialus veterinaras JK. Jame nurodyta, kad gyvūnas sveikas, paskiepytas, paženklintas mikroschema. Sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos – per tą laiką turi įvažiuoti į ES. Po Brexit JK pasai nebegalioja, todėl šis sertifikatas yra vienintelis galiojantis dokumentas. Jį reikia pateikti pasienyje, kartais prašo parodyti ir keltuose. Mes visada turime kopijas – jei viena dingsta, yra kita.

7. Ar reikia paso, jei turiu sertifikatą?

JK išduotas pasas – nebereikalingas. Bet jei gyvūnas turi ES pasą (išduotą Lietuvoje ar kitoje ES šalyje), jis galioja. Problema ta, kad JK veterinarai negali išduoti ES paso – jie gali tik sertifikatą. Taigi, jei gyvūnas anksčiau gyveno Lietuvoje ir turi pasą, pasiimkite jį – papildomas dokumentas nepakenks. Bet jei gyvūnas gimė JK arba pasas JK – jis negalioja ES. Tai dažnas nesusipratimas.

8. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Nieko. Tiesiog negalėsite įvažiuoti. Rimtai – pasienyje tikrina labai griežtai. Jei trūksta vieno antspaudo, veterinaras pamiršo parašą, skiepo data netinka – gyvūną gali grąžinti arba laikyti karantine. Vieną kartą klientas atvyko be echinokokozės gydymo įrašo – teko grįžti pas veterinarą, praradome dieną. Todėl visada patikriname dokumentus prieš išvykstant. Geriau praleisti papildomą valandą tikrinant nei prarasti dieną pasienyje.

9. Kiek gyvūnų galiu vežti vienu metu?

Iki 5 gyvūnų komerciniam vežimui. Jei vežate asmeniniais tikslais – savo gyvūnus – tada nėra griežto ribojimo, bet praktiškai daugiau nei 3-4 gyvūnus vienu metu vežti sudėtinga. Kiekvienam reikia atskiros vietos, dokumentų, veterinarinės patikros. Mes esame vežę 4 kates vienai šeimai – užtruko ilgiau nei įprastai, nes kiekvieną reikėjo atskirai patikrinti. Jei turite daugiau gyvūnų, susisiekite iš anksto – suderinsime.

10. Ar reikia draudimo gyvūnui kelionės metu?

Privalomo draudimo nėra, bet rekomenduoju. Mes turime transporto draudimą, kuris apima ir gyvūnus, bet jis ribotas. Jei gyvūnas turi sveikatos problemų arba yra brangios veislės – papildomas draudimas protingas sprendimas. Vienas klientas vežė labradorą su širdies problema – apsidraudė, ir gerai padarė, nes kelionės metu reikėjo netikėto sustojimo pas veterinarą. Draudimas padengė išlaidas.

Kelionė – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

11. Kiek trunka kelionė iš Kardifo į Lietuvą?

Maždaug 2-3 dienos, priklausomai nuo maršruto. Paprastai važiuojame per Doverį arba Folkstoną, tada keltu arba tuneliu į Prancūziją, per Belgiją, Vokietiją, Lenkiją iki Lietuvos. Kelionės laikas priklauso nuo eismo, oro sąlygų, muitinės. Mes darome sustojimus kas 3-4 valandas – gyvūnams reikia išeiti, atsigerti, kartais tiesiog pailsėti. Vienas šuo mums kelionės metu atsisakė gerti vandenį – teko ieškoti specialaus šlapio maisto, kad nenukentėtų.

12. Kaip gyvūnai vežami transporto priemonėje?

Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę. Mažesni gyvūnai – katės, maži šunys – specialiuose transportavimo boksuose su ventiliacija. Didesni šunys – atskiruose skyriuose su minkštomis paklotomis. Boksai tvirtinami, kad nejudėtų. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsniai. Mes neturime narvų kaip veislyne – tai ne tas. Gyvūnai turi pakankamai vietos apsisukti, atsigulti patogiai. Kartais katės mėgsta slėptis – tada uždengiame bokso dalį, kad jaustųsi saugiau.

13. Ar galiu keliauti kartu su savo gyvūnu?

Taip, bet ne visada patogu. Mūsų automobiliai pritaikyti gyvūnams, ne žmonėms. Yra vieta vairuotojui ir vienas keleivis, bet tai ne patogiausia kelionė. Dauguma klientų renkasi atskirai skristi arba keliauti kitu transportu, o gyvūną patiki mums. Tačiau jei labai norite – galite. Vienas vyresnio amžiaus vyras keliavo kartu su savu katinu – sakė, negali jo vieno paleisti. Suprantama. Sutalpinome abu.

14. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Stojame. Pirmiausia – įvertiname situaciją. Jei gyvūnas vemti pradėjo – tai dažnai nuo judesio, praeina. Jei karščiuoja arba elgiasi neįprastai – ieškome artimiausio veterinaro. Mūsų maršrutas eina per didžiuosius miestus – visada yra veterinaras netoliese. Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams, bet tai ne veterinaras. Kartą šuniui prasidėjo viduriavimas – sustojome, radome kliniką Lenkijoje, veterinaras davė vaistų, po valandos važiavome toliau.

15. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 3-4 valandas, kartais dažniau, jei gyvūnas neramus. Per sustojimą gyvūnas gali išeiti, atsigerti, atlikti reikalus. Mes turime pavadėlius, dubenėlius vandeniui, maišelius. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Naktį stojame rečiau – gyvūnai paprastai miega. Bet jei kas nors prabunda ir nerimauja – stojame. Patogumas svarbiau nei greitis. Vienas katinas mums visą naktį miaukė – teko stoti tris kartus, kol pagaliau nusiramino.

Keltas – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

16. Ar gyvūnai gali keliauti keltu?

Taip, bet su sąlygomis. Dauguma keltų turi specialias vietas gyvūnams – arba automobilyje (jei gyvūnas lieka mašinoje), arba atskiruose kajutėse. Ne visi keltai leidžia gyvūnams išeiti iš automobilio – tai priklauso nuo kompanijos. Mes naudojamės keltais, kur gyvūnai gali būti specialiose patalpose su ventiliacija. Eurotunelis leidžia gyvūnams likti automobilyje – tai greičiau, bet brangiau.

17. Ką daryti, jei gyvūnas bijo kelti?

Dažna problema. Katės ypač nemėgsta keltų – vibracija, garsai, svetima aplinka. Mes naudojame raminamuosius purškiklius (feromonus), kartais veterinaras išrašo lengvus raminamuosius. Bet ne visi gyvūnai reaguoja vienodai. Viena katė mums keltuose miegojo kaip kūdikis, o kita – rėkė visą valandą. Svarbu, kad gyvūnas būtų pripratęs prie bokso dar prieš kelionę – jei pirmą kartą mato boksą keltu, bus stresas.

18. Kiek laiko trunka kelto kelionė?

Priklauso nuo maršruto. Doveris–Kalė – maždaug 90 minučių. Folkstonas (Eurotunelis) – 35 minutės. Iš kitų uostų – ilgiau. Mes paprastai naudojamės Doverio keltu arba Eurotuneliu, nes greičiau. Ilgesni keltai (pvz., iš Haridžo) – 6-8 valandos, bet gyvūnams tai per ilgai. Stengiamės kuo greičiau pravažiuoti šią dalį, kad gyvūnai mažiau stresuotų.

19. Ar reikia papildomų dokumentų keltui?

Keltas paprastai prašo parodyti gyvūno dokumentus – sertifikatą, skiepų įrašus. Kartais prašo gyvūno nuotraukos. Mes visada turime viską paruošę. Eurotuneliui reikia iš anksto užregistruoti gyvūną – tai darome mes. Keltų kompanijos skirtingai žiūri į gyvūnus – vienos draugiškesnės, kitos mažiau. Mes žinome, kurios geriausiai tinka, ir renkamės pagal situaciją.

20. Ką daryti, jei keltas atšaukiamas?

Būna. Blogas oras, streikai, techniniai gedimai – visko pasitaiko. Mes turime atsarginį planą – kitą keltą, kitą maršrutą. Kartais tenka laukti kelias valandas, kartais – kitą dieną. Gyvūnams tai papildomas stresas, bet nieko nepadarysi. Vieną kartą dėl audros Doverio keltas neplaukė 12 valandų – praleidome naktį automobilyje su trimis šunimis. Ne pats maloniausias nuotykis, bet visi sveiki pasiekėme tikslą.

Sveikata – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

21. Ar gyvūnui reikia skiepų prieš kelionę?

Pasiutligės skiepas – privalomas. Be jo negalima. Jis turi būti padarytas po mikroschemos ženklinimo ir ne mažiau kaip 21 dieną prieš kelionę. Kitų skiepų (nuo maro, parvoviruso ir pan.) reikalavimų nėra, bet rekomenduoju – gyvūnas keliaus per kelias šalis, susitiks su kitais gyvūnais sustojimuose. Geriau apsidrausti. Veterinaras patars, ką dar reikia.

22. Kas yra echinokokozės gydymas?

Tai gydymas nuo kaspinuočio. Privalomas prieš įvažiuojant į ES. Turi būti atliktas 1-5 dienas prieš sienos kirtimą. Veterinaras duoda tabletę, užrašo į pasą ar sertifikatą. Daugelis žmonių apie tai nežino – tai ne skiepas, o gydymas. Skirtumas svarbus. Jei pamiršite – negalėsite įvažiuoti. Mes visada primename klientams prieš kelionę, bet kartais veterinaras pats pamiršta – tada tenka ieškoti kitos klinikos.

23. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Atidėti. Rimtai. Jei gyvūnas karščiuoja, viduriuoja, vemia – nevežkite. Kelionė tik pablogins būklę. Be to, veterinaras neišduos sertifikato sergančiam gyvūnui. Mes turime atšaukę keliones dėl gyvūnų sveikatos – kartais savaitę, kartais dvi. Geriau laukti nei rizikuoti. Vienas šuo susirgo dieną prieš kelionę – atidėjome, palaukėme, kol pasveiko. Klientas suprato – sveikata svarbiau.

24. Ar galiu vežti nėščią gyvūną?

Techniškai – galima, bet nerekomenduojama. Veterinaras gali atsisakyti išduoti sertifikatą, jei gyvūnas per daug nėščia. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Mes vežėme katę, kuri buvo ankstyvoje nėštumo stadijoje – veterinaras leido, bet perspėjo. Viskas praėjo gerai, bet rizika yra. Jei įmanoma – palaukite, kol gyvūnas atsives, ir vežkite po to.

Atvykimas – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

25. Kas vyksta pasienyje?

Tikrina dokumentus. Veterinaras (arba muitinės pareigūnas) patikrina sertifikatą, mikroschemą, skiepų įrašus. Kartais patikrina ir patį gyvūną – ar sveikas, ar atitinka dokumentus. Procedūra trunka 15-60 minučių, priklauso nuo eilės. Mes turime patirties su šitom procedūrom – žinome, kur eiti, ką rodyti. Pirmą kartą vežantiems gali būti baisoka, bet iš tikrųjų tai formalumas.

26. Kur pristatote gyvūną Lietuvoje?

Priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Bet galime pristatyti ir į kitus miestus. Svarbu suderinti iš anksto, kad žinotume maršrutą. Kartais klientas nori, kad pristatytume tiesiai į namus – galima. Kartais susitinkame tam tikroje vietoje. Lankstūs esame. Svarbiausia – gyvūnas saugiai pasiektų namus.

27. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Normalu. Kelionės stresas, nauja aplinka, ilgas laikas uždaroje erdvėje – gyvūnui reikia laiko adaptuotis. Pirmą dieną gali būti nevalgus, mieguistas arba per daug aktyvus. Duokite laiko, raminkite, neskubinkite. Jei po 2-3 dienų vis dar blogai – kreipkitės pas veterinarą. Dažniausiai per savaitę viskas grįžta į normalias vėžes.

Išlaidos – naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

28. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas?

Priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto, sezono. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – pigiau. Didelis šuo – brangiau, nes reikia daugiau vietos. Kaina paprastai svyruoja nuo 300 iki 800 eurų. Į kainą įeina transportas, keltas, dokumentų tvarkymas. Veterinaro išlaidos – atskirai. Mes visada nurodome galutinę kainą iš anksto – jokių paslėptų mokesčių. Kartais žmonės nustemba, kad ne taip jau brangu, kaip tikėjosi.

29. Ar yra papildomų mokesčių?

Veterinaro paslaugos – jūs mokate tiesiogiai. Sertifikatas, skiepai, gydymas – tai ne mūsų kaina. Kartais būna papildomų mokesčių keltuose už gyvūną – 20-50 eurų. Jei reikia nakvynės pakeliui (dėl ilgo maršruto arba vėlavimo) – tai gali kainuoti papildomai. Bet mes stengiamės viską įskaičiuoti į pradinę kainą. Skaidrumas svarbus – nemėgstu staigmenų sąskaitose.

30. Kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai – avansas prieš kelionę, likutis pristačius gyvūną. Galima mokėti pavedimu, grynaisiais. Mes nereikalaujame visos sumos iš anksto – tai nesąžininga. Klientas turi jaustis saugiai. Vienas žmogus paprašė mokėti dalimis – sutikome. Svarbu, kad abi pusės būtų patenkintos. Po pristatymo duodame sąskaitą faktūrą – jei reikia draudimui arba buhalterijai.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Svarbiausia – dokumentai, laikas ir patikimas vežėjas. Mes žinome, kaip tai padaryti, nes darome tai reguliariai. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai, kai kalba eina apie jūsų augintinį. Lauksime jūsų skambučio.