Į Londoną šunų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš kelis metus pradėjau dirbti tarptautinių gyvūnų pervežimų srityje, niekas manęs nebuvo paruošęs tam, kiek daug niuansų turi ši veikla. Šunų pervežimas į Londoną – tai ne tik maršrutas nuo taško A iki taško B. Tai pasitikėjimas, kurį žmonės mums patiki, kartais su ašaromis akyse, kartais su ilgu sąrašu nurodymų ant lapelio. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad gyvūnai laukti negali – jie jaučia stresą, nerimą, o kartais tiesiog reikia kuo greičiau sujungti šeimą. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šunų gabenimą į Jungtinę Karalystę, paremtus mūsų kasdienine patirtimi.

Pasiruošimas – šunų pervežimas į Londoną

1. Kokių dokumentų reikia norint pervežti šunį į Londoną?

Pirmas dalykas, kurį reikia pasidaryti – gyvūno pasas. Jį išduoda bet kuri veterinarijos klinika, turinti tam licenciją. Pase būna pažymėta informacija apie skiepus, mikroschemos numeris, savininko duomenys. Be paso neįmanoma. Be to, šuo privalo būti paženklintas mikroschema – tai mažytė kapsulė po oda, kurioje užkoduotas unikalus numeris. Kartais žmonės atvyksta su senais popieriais, kurie neatitinka ES reikalavimų. Būna, kad skiepas padarytas per anksti arba vėluoja pasikartojantis skiepas. Tada tenka laukti. Rekomenduoju pasitikrinti viską bent mėnesį prieš planuojamą kelionę – taip išvengsite nemalonių siurprizų pasienyje arba keltų terminale.

2. Ar šuo turi būti paskiepytas nuo pasiutligės?

Taip, tai privaloma. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės pradžios. Šitas laukimo periodas daugeliui žmonių tampa nemalonus, ypač kai sužino apie jį likus savaitei iki suplanuoto išvykimo. Man teko ne kartą atidėti kelionę, nes šeimininkas nežinojo apie šią taisyklę. Be pasiutligės, rekomenduojama paskiepyti ir nuo kitų ligų – tai jau ne privaloma, bet protinga. Veterinaras patars, kokius skiepus dar verta pasidaryti prieš kelionę į Jungtinę Karalystę. Svarbu, kad visi įrašai pase būtų aiškūs ir teisingi, be braukymų ar neaiškių žymų.

3. Kokia turi būti šuns transportavimo dėžė?

Transportavimo dėžė – tai vienas svarbiausių dalykų. Ji turi atitikti IATA standartus. Tai reiškia, kad dėžė turi būti pakankamai didelė, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Negalima vežti šuns per mažoje dėžėje – tai ne tik nesaugu, bet ir draudžiama. Dėžė turi turėti ventiliacijos angas iš bent trijų pusių, tvirtą dugną su sugeriančiu kilimėliu ir saugius užraktus. Kartais klientai atveža gražią, bet netinkamą dėžę – per mažą, su sulūžusia rankena arba be tinkamo dugno. Tada tenka ieškoti sprendimų paskutinę minutę. Patariu dėžę įsigyti iš specializuotų gyvūnų prekių parduotuvių, kur konsultantai padės išsirinkti tinkamą dydį.

4. Kiek laiko trunka kelionė į Londoną?

Priklauso nuo maršruto. Dažniausiai važiuojame per Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltu arba Eurotuneliu iki Jungtinės Karalystės. Visa kelionė trunka apie 24–30 valandų, priklausomai nuo eismo, oro sąlygų ir sienų kirtimo. Būna, kad pasienyje užtrunkame ilgiau nei tikėjomės – kartą dėl patikros laukėme beveik tris valandas. Tai nemalonu, bet mes pasiruošę: turime vandens, maisto, leidžiame šunims prasimankštinti saugioje vietoje. Stengiamės daryti reguliarias sustojimus kas 3–4 valandas. Šunys pavargsta nuo važiavimo, reikia jiems išeiti, atsigerti, kartais tiesiog pajusti žemę po kojomis.

5. Ar galiu pats važiuoti kartu su savo šunimi?

Taip, kai kuriais atvejais tai įmanoma. Yra žmonių, kurie nori patys lydėti savo augintinį – suprantama, jie nerimauja, nenori paleisti. Problema ta, kad ne visi maršrutai leidžia keleivius kartu su gyvūnais. Pavyzdžiui, kai kurie keltai turi atskiras zonas gyvūnams, kur keleiviai negali būti visą kelionę. Mes visada stengiamės rasti sprendimą, bet kartais paprasčiau ir saugiau yra patikėti šunį mums. Mes turime patirties, žinome, kaip elgtis įvairiose situacijoje. Be to, mūsų transporto priemonės pritaikytos gyvūnams – oro kondicionierius, minkšti paklotai, vandens talpos. Šuo pas mus jaučiasi geriau nei perkrautame automobilyje.

Procesas – vežame šunis kasdien

6. Kaip vyksta pats paėmimo procesas?

Paprastai susitariame dėl laiko ir vietos. Atvykstame pasiimti šuns iš namų arba iš sutartos vietos. Pirmiausia patikriname dokumentus – pasą, skiepų įrašus, mikroschemos numerį. Tada apžiūrime šunį – ar atrodo sveikas, ar nėra akivaizdžių problemų. Jei viskas gerba, dedame šunį į transportavimo dėžę, kurią jau esame paruošę. Šeimininkas gali padėti, bet kartais geriau, kad jis pats to nedarytų – šuo jaučia šeimininko nerimą, tada pats pradeda nervintis. Mes turime savo būdą, kaip nuraminti gyvūną. Po to atsisveikiname, gauname kontaktus skubiam ryšiui, ir išvykstame. Pirmosios kelionės valandos visada sunkiausios – šuo adaptuojasi.

7. Ką darote, jei šuo kelionės metu susijaudina arba serga?

Tai nutinka. Ne dažnai, bet nutinka. Turime pirmosios pagalbos rinkinį, specialiai pritaikytą gyvūnams. Jei šuo vemia – sustojame, išvalome, leidžiame atsigauti. Jei labai nerimauja – turime raminamųjų priemonių, bet jas naudojame tik kraštutiniais atvejais ir tik su veterinaro leidimu. Kartą vežėme prancūzų buldogą, kuris pradėjo sunkiai kvėpuoti dėl karščio. Sustojome, atvėsinome, davėme vandens, paskambinome veterinarijos gydytojui. Viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka – visada tikriname orą mašinoje, ypač vasarą. Turime ir termometrą, ir ventiliacijos sistemą, kuri palaiko tinkamą temperatūrą.

8. Kaip dažnai darote sustojimus kelionės metu?

Kas 3–4 valandas, kartais dažniau, jei matome, kad šuo to reikalauja. Sustojame saugiose vietose – degalinėse su aptvertomis teritorijomis, specialiose gyvūnų poilsio aikštelėse. Leidžiame šuniui išeiti, pasivaikščioti, atlikti reikalus. Visada vedame su pavadėliu, net jei šuo labai paklusnus. Kartą vienas klientas sakė, kad jo šuo „niekur nebėga" – bet svetimoje aplinkoje gyvūnas gali pasielgti netikėtai. Geriau nerizikuoti. Per sustojimus taip pat patikriname vandenį, kartais duodame maisto, bet ne per daug – pilnas skrandis kelionėje nėra gerai. Šunys paprastai geriau jaučiasi tuščiu skrandžiu.

9. Ar vežate tik šunis, ar ir kitus gyvūnus?

Daugiausia vežame šunis – tai mūsų pagrindinė specializacija. Bet kartais imame ir kates, nors jos dažniausiai keliauja atskirai. Katės labiau stresuoja transportavimo metu, joms reikia kitokių sąlygų. Nevežame egzotinių gyvūnų – roplių, paukščių, graužikų. Tam reikia specialių leidimų ir žinių, kurių mes neturime. Jei kas nors klausia apie triušį ar jūrų kiaulytę, nukreipiame pas kitus vežėjus. Geriau atsisakyti, nei padaryti blogai. Šunims mes skiriame visą dėmesį – žinome jų elgesį, poreikius, suprantame, ką reiškia, kai šuo pradeda inkšti arba loti be priežasties.

10. Kada išvykstate ir kada atvykstate į Londoną?

Išvykstame anksti ryte, paprastai apie 5–6 valandą. Tai leidžia išvengti spūsčių Lietuvoje ir Lenkijoje. Atvykstame kitos dienos ryte arba popiet, priklausomai nuo maršruto. Jei naudojamės keltu, laikas priklauso nuo tvarkaraščio. Eurotunelis greitesnis, bet ne visada patogus didesnėms transporto priemonėms. Stengiamės laikytis grafiko, bet gyvenime būna visko – kartą dėl avarijos Vokietijoje užtrukome papildomas keturias valandas. Klientas nervinosi, bet mes nuolat informavome apie situaciją. Galiausiai atvykome, šuo buvo sveikas ir ramus. Svarbiausia – komunikacija. Jei kas nors keičiasi, mes pranešame iš karto.

Sauga – šunų pervežimas į Angliją

11. Kaip užtikrinate šuns saugumą transportavimo metu?

Saugumas – mūsų prioritetas. Transportavimo dėžės yra tvirtai pritvirtintos prie automobilio grindų specialiais diržais. Jos nejuda net staigiai stabdant. Be to, mūsų transporto priemonėse yra sumontuotos papildomos apsaugos – tinkleliai, minkšti kampai, kad gyvūnas nesusižeistų. Vairuotojai yra apmokyti – žino, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, kaip išlaikyti ramų važiavimo stilių. Mes nevažiuojame greitai, nesigaudome tarp eismo. Mums svarbiau saugumas nei greitis. Turime ir draudimą – jei kas nors nutiktų, kas nors turi prisiimti atsakomybę. Bet per visus veiklos metus rimtų incidentų neturėjome. Vienintelis kartas, kai šuo pabėgo iš dėžės – bet tai buvo mūsų klaida, neuždėjome papildomo užrakto. Išmokome pamoką.

12. Ką darote, jei šuo bando pabėgti?

Tai vienas didžiausių košmarų. Šuo, pabėgęs svetimoje šalyje – tai baisu tiek mums, tiek šeimininkui. Todėl imamės visų įmanomų priemonių. Visada dvigubai patikriname užraktus. Šunis vedžiojame tik su pavadėliu ir petnešomis, o ne tik su antkakliu – taip saugiau. Turime ir papildomą ilgą pavadį, kurį naudojame atvirose vietose. Kartą vienas haskis išsprūdo, kai atidarėme dėžę – laimei, buvome aptvertoje teritorijoje. Po to pradėjome naudoti papildomą saugos diržą prie dėžės durų. Šunys yra protingi – kai kurie moka atsidaryti užraktus. Todėl niekada nepasitikime tik vienu mechanizmu.

13. Ar šunys kelionės metu yra maitinami?

Paprastai ne. Patariame šeimininkams nešerti šuns bent 4–6 valandas prieš kelionę. Tuščias skrandis mažina vėmimo riziką. Bet vanduo visada yra prieinamas – turime specialius gertuves, kurios neprateka. Ilgesnės kelionės metu, jei matome, kad šuo alkanas, duodame nedidelį kiekį maisto – sauso ėdalo, kurį šeimininkas davė kartu. Niekada nekeičiame maisto rūšies – staigus pokytis gali sukelti virškinimo problemų. Būna, kad šeimininkas prideda skanukų „jei nusimintų" – mes juos saugome, bet duodame tik tada, kai tikrai reikia. Kartais šuo atsisako vandens – tada bandome kitą gertuvę arba tiesiog palaukiame. Kiekvienas gyvūnas skirtingas.

14. Kaip elgiatės su agresyviais šunimis?

Ne visi šunys yra draugiški. Mes tai suprantame. Jei šuo agresyvus – naudojame apsaugines pirštines, antsnukį, jei reikia. Bet mes nekaltiname gyvūno – agresija paprastai kyla iš baimės. Stengiamės kalbėti ramiai, judėti lėtai, nedaryti staigių judesių. Kartais padeda, jei šeimininkas pats įdeda šunį į dėžę – tada gyvūnas jaučiasi saugiau. Turime ir tokių atvejų, kai šuo neprisileidžia svetimų žmonių. Tada prašome šeimininko pagalbos arba naudojame ilgą pavadį, kad galėtume saugiai perkelti gyvūną. Svarbiausia – nesukelti papildomo streso. Kartą vežėme rotveilerį, kuris urzgė ant visų – bet kelionės metu nurimo ir net pradėjo vizginti uodegą. Gyvūnai jaučia, kada aplinka saugi.

15. Ar turite draudimą gyvūnų pervežimui?

Taip, turime. Tai privalomas dalykas mūsų veikloje. Draudimas apima transportavimo metu galimus incidentus – nelaimingus atsitikimus, sveikatos problemas, kraštutiniais atvejais – gyvūno praradimą. Bet noriu būti atviras – draudimas nepadengia visko. Pavyzdžiui, jei šuo susižeidžia dėl to, kad šeimininkas davė netinkamą dėžę – tai jau ne mūsų atsakomybė. Todėl visada rekomenduojame klientams pasidaryti ir savo draudimą. Kai kurios draudimo kompanijos siūlo specialius planus gyvūnų transportavimui. Tai papildomas saugumas, kuris niekada nėra per didelis. Mes savo pusėje darome viską, bet gyvenimas nenuspėjamas.

Londonas – atvykimas ir pristatymas

16. Kur konkrečiai Londone pristatote šunis?

Priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai pristatome tiesiai į namus – klientas nurodo adresą, mes atvežame. Bet būna ir kitaip – kartais žmogus nori atsiimti patogioje vietoje, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje arba prie prekybos centro. Londone parkavimas sudėtingas, todėl kartais paprasčiau susitikti neutralioje vietoje. Mes visada stengiamės lanksčiai reaguoti. Svarbiausia, kad šuo būtų saugiai perduotas. Kai kurie klientai gyvena už Londono – tada vežame į nurodytą vietą, net jei tai papildomos dvi valandos kelio. Mums svarbu, kad žmogus būtų patenkintas, o šuo – saugiai namuose.

17. Ką daryti, jei atvykęs šuo atsisako išeiti iš dėžės?

Tai nutinka dažniau nei galvojate. Šuo po ilgos kelionės gali būti išsigandęs, dezorientuotas, ir dėžė jam tampa saugia zona. Mes neverčiame. Atidarome dėžės duris, atsisėdome šalia, kalbame ramiai, kartais tiesiog laukiame. Paprastai per 10–20 minučių šuo išeina pats. Jei ne – bandome vilioti skanuku arba mėgstamu žaislu. Kartą vienas kokerspanielis sėdėjo dėžėje beveik valandą – šeimininkas atvažiavo, atsisėdo šalia, ir šuo iškart išbėgo. Jie tiesiog pasiilgo vienas kito. Svarbu neskubinti proceso. Gyvūnui reikia laiko adaptuotis po tokios ilgos kelionės.

18. Ar padedate su dokumentais Londone?

Iš dalies. Mes pristatome šunį su visais reikalingais dokumentais – pasu, skiepų įrašais, transportavimo dokumentais. Bet kai kurie papildomi formalumai priklauso nuo šeimininko. Pavyzdžiui, jei šuo atvyksta gyventi į Jungtinę Karalystę ilgam laikui, gali reikėti papildomos registracijos pas vietinį veterinarijos gydytoją. Mes galime rekomenduoti klinikas, su kuriomis bendradarbiaujame, bet patys neužsiimame registracija. Taip pat patariame, kokius dokumentus reikia saugoti ir kada reikia pakartoti skiepus. Informacijos duodame daug, bet sprendimus priima šeimininkas.

19. Kaip žinoti, kad šuo saugiai atvyko?

Mes visada pranešame. Iš karto po atvykimo siunčiame nuotrauką arba trumpą vaizdo įrašą – šuo sveikas, ramus, laimingas. Be to, galime bendrauti per WhatsApp arba telefonu bet kuriuo metu kelionės metu. Kai kurie klientai prašo pranešti kas kelias valandas – mes tai darome. Suprantame, kad žmogus nerimauja, ypač jei pirmą kartą veža augintinį tokiu atstumu. Mūsų tikslas – kad šeimininkas jaustųsi ramus. Kartais gauname žinutę vidury nakties „ar viskas gerai?" – atsakome iš karto. Tai ne verslo santykiai, tai pasitikėjimas.

Kainos – šunų pervežimas į Londoną

20. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Londoną?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – šuns dydžio, transportavimo dėžės, maršruto, sezono. Mažiems šunims pigiau, dideliems brangiau. Standartinė kaina svyruoja tarp 300–600 eurų. Bet tai tik apytikslis skaičius. Jei reikia papildomų paslaugų – pavyzdžiui, veterinaro konsultacijos pakeliui arba specialaus maisto – kaina gali padidėti. Mes visada pateikiame tikslią kainą prieš kelionę, jokių paslėptų mokesčių. Kartais žmonės bando derėtis – mes suprantame, bet kainos nustatomos ne iš oro. Degalai, keltai, draudimas, darbo jėga – viskas kainuoja. Stengiamės išlaikyti protingą kainą, bet ne aukojame kokybės dėl pigumo.

21. Kada reikia mokėti – prieš ar po pervežimo?

Paprastai prašome avanso – apie 30–50 procentų sumos prieš kelionę. Likusi dalis mokama atvykus. Tai standartinė praktika, kuri apsaugo abi puses. Mes negalime rizikuoti ir važiuoti be jokio užmokesčio – kelionė brangi, o klientas gali persigalvoti. Bet suprantame ir klientą – jis nori būti tikras, kad paslauga bus suteikta. Todėl visada pateikiame sutartį, kurioje aiškiai nurodytos sąlygos. Mokėti galima pavedimu arba grynaisiais. Kortelių prietaisų neturime – tai nepatogu, bet kol kas taip dirbame. Gal ateityje atsiras ir kortelių skaitytuvas.

22. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Taip, šiek tiek. Vasarą brangiau – daugiau klientų, didesnė paklausa, keltų bilietai brangesni. Žiemą pigiau, bet kelionės sudėtingesnės dėl oro sąlygų. Kalėdų laikotarpiu kainos taip pat kyla – visi nori vežti dovanas, gyvūnus, susitikti su šeima. Mes stengiamės išlaikyti stabilias kainas, bet kartais negalime ignoruoti rinkos. Geriausia planuoti kelionę iš anksto – tada galime pasiūlyti geresnę kainą. Paskutinės minutės užsakymai visada brangesni, nes tenka keisti grafiką, ieškoti papildomų resursų.

23. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Stengiamės, kad nebūtų. Bet yra situacijų, kai papildomos išlaidos neišvengiamos. Pavyzdžiui, jei šuo sugadina transportavimo dėžę arba automobilio vidų – tenka mokėti už valymą ar remontą. Taip pat, jei reikia papildomo sustojimo pas veterinarijos gydytoją – tai irgi kainuoja. Keltas gali pakeisti kainą paskutinę minutę – tai ne mūsų rankose. Mes visada informuojame apie galimus papildomus mokesčius iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Sąžiningumas – mūsų principas. Geriau pasakyti blogą naujieną iš anksto, nei sukelti konfliktą vėliau.

24. Ar duodate nuolaidas, jei vežu kelis šunis?

Taip, žinoma. Jei vežate du ar daugiau šunų, mes galime pasiūlyti nuolaidą. Ne todėl, kad antras šuo mažiau kainuoja – tiesiog dalijasi kelionės išlaidos. Degalai tie patys, keltas tas pats, vairuotojo laikas tas pats. Bet papildomas šuo reikalauja papildomos vietos, papildomo maisto, papildomo dėmesio. Todėl nuolaida nėra 50 procentų – paprastai apie 20–30 procentų antram šuniui. Trečiam – dar mažiau. Bet kiekvienas atvejis individualus. Geriausia susisiekti ir aptarti konkrečią situaciją. Mes visada stengiamės rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.

25. Ar galima atšaukti užsakymą ir atgauti pinigus?

Galima, bet su sąlygomis. Jei atšaukiate likus daugiau nei savaitei iki kelionės – grąžiname visą avansą. Jei likus 3–7 dienoms – grąžiname 50 procentų. Jei paskutinę dieną – deja, pinigų negrąžiname, nes mes jau esame suplanavę maršrutą, rezervavę keltą, paskyrę vairuotoją. Bet visada stengiamės būti lankstūs – jei priežastis rimta, galime rasti kompromisą. Kartą klientas atšaukė kelionę dėl šuns ligos – mes supratome ir grąžinome visus pinigus, nors pagal taisykles nebuvome įpareigoti tai daryti. Gyvūno sveikata svarbiau už bet kokias taisykles.

Praktiniai patarimai – pervežimas į Londoną

26. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pradėkite nuo transportavimo dėžės. Leiskite šuniui joje pabūti namuose – tegul susipažįsta, užuodžia, jaučiasi saugiai. Galite įdėti mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu. Tai padeda. Prieš kelionę išveskite šunį ilgam pasivaikščiojimui – tegul pavargsta, išeikvoja energiją. Bet nešerkite – tuščias skrandys geriau. Patikrinkite, ar šuo turi mikroschemą, ar ji veikia – nueikite pas veterinarą ir paprašykite nuskaityti. Jei šuo vartoja vaistus – pridėkite pakankamai visai kelionei ir parašykite aiškias instrukcijas. Maži dalykai, bet labai svarbūs.

27. Ką dėti į šuns krepšį kelionei?

Vandens buteliuką, sauso ėdalo pakelį, mėgstamą žaislą, pledą su namų kvapu, vaistus, jei reikia, veterinaro kontaktus, šuns paso kopiją. Ir dar – kantrybę. Šuo gali būti neramus, gali inkšti, gali atsisakyti vandens. Tai normalu. Mes visada turime papildomo maisto ir vandens, bet gerai, kai šeimininkas duoda savo – gyvūnas pripratęs prie savo dalykų. Nerekomenduojame dėti per daug – vieta dėžėje ribota, o daiktai gali trukdyti šuniui judėti. Svarbiausia – komfortas ir saugumas, o ne pilnas lagaminas aksesuarų.

28. Ar galima vežti šunį be dėžės, tik su pavadėliu?

Ne. Griežtai ne. Transportavimo dėžė privaloma. Tai ne mūsų taisyklė – tai reikalavimas, kurį nustato tarptautiniai gyvūnų pervežimo standartai. Šuo be dėžės yra pavojus tiek sau, tiek vairuotojui. Staigus stabdymas, avarija – neapsaugotas gyvūnas gali mirtinai susižeisti. Be to, dėžė suteikia šuniui saugumo jausmą. Atviroje erdvėje gyvūnas labiau nerimauja. Mes niekada nedarome išimčių šiuo klausimu. Net jei šuo labai ramus, net jei šeimininkas prašo – dėžė privaloma. Tai ne diskusijos klausimas.

29. Ką daryti, jei šuo bijo važiuoti automobiliu?

Tai rimta problema. Jei šuo labai bijo automobilio, kelionė gali būti kančia jam ir mums. Rekomenduojame pradėti ruoštis iš anksto – po truputį pratinti prie automobilio. Trumpi pasivažinėjimai, paskui ilgesni. Kartais padeda veterinaras – gali skirti lengvą raminamąjį. Bet tai turi būti padaryta prieš kelionę, o ne paskutinę minutę. Mes turime patirties su išsigandusiais šunimis – stengiamės būti ramūs, kalbėti tyliai, vengti staigių garsų. Bet jei šuo iš tikrųjų labai kenčia – galbūt verta pagalvoti apie kitą variantą, pavyzdžiui, skrydį lėktuvu su specialiu leidimu. Svarbiausia – gyvūno gerovė.

30. Ar rekomenduojate kažką daryti po atvykimo į Londoną?

Taip. Leiskite šuniui adaptuotis. Neskubėkite išvesti į gatvę – pirmiau leiskite apžiūrėti naują vietą, užuosti, susipažinti. Keiskite vandenį palaipsniui – ne iš karto duokite anglišką vandenį, jei šuo pripratęs prie lietuviško. Stebėkite elgesį – jei šuo atsisako maisto arba elgiasi keistai, kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Mes galime rekomenduoti klinikas Londone, su kuriomis bendradarbiaujame. Per pirmąsias kelias dienas venkite ilgų pasivaikščiojimų arba susitikimų su kitais šunimis. Leiskite augintiniui pailsėti. Jis patyrė didelį stresą – net jei atrodo ramus.

Išvada

Šunų pervežimas į Londoną – tai atsakingas darbas, kuris reikalauja ne tik logistikos žinių, bet ir supratimo apie gyvūnų elgesį. Mes vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kiek daug reiškia saugiai sujungti šeimą. Kiekvienas šuo – tai ne krovinys, o gyvas padaras, kuris pasitiki mumis. Jei turite klausimų arba planuojate pervežti savo augintinį – susisiekite. Mes visada pasiruošę padėti, patarti, nuraminti. Kelionė gali būti stresas, bet kartu mes ją padarysime kuo lengvesnę.