Vežame į Olandiją gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Prieš ketverius metus gavau užklausą iš moters, kuri persikėlė gyventi į Amsterdamą ir norėjo pasiimti savo katiną. Paprasta užklausa, pagalvojau tada. Bet kai pradėjome aiškintis detales, paaiškėjo, kad katinas – Siamo veislės, 12 metų, su širdies liga, ir jis niekada nebuvo automobilyje ilgiau nei 20 minučių. Teko ruoštis tris savaites – veterinaro leidimas, specialūs vaistai, bandomosios kelionės. Galiausiai viskas pavyko, bet supratau, kad vežame į Olandiją gyvūnus – tai ne tik logistika. Tai atsakomybė. Štai kodėl nusprendžiau surašyti visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir atsakyti į juos atvirai. Be reklaminių šūkių, be tuščių pažadų. Tiesiog informacija iš kasdienio darbo.

Paslaugos - vežame į Olandiją gyvūnus profesionaliai

1. Kokias paslaugas teikiame veždami gyvūnus į Olandiją?

Pagrindinė paslauga – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją. Tai apima paėmimą iš nurodytos vietos, transportavimą saugiu transportu, pristatymą į galutinį adresą. Be to, konsultuojame dokumentų klausimais – ką reikia turėti, kur gauti, kiek kainuoja. Padedame susitarti su veterinarais, jei reikia skiepų ar pažymėjimų. Ir svarbiausia – prižiūrime gyvūną visos kelionės metu. Maitiname, girdome, vedžiojame per sustojimus. Tai ne taksi paslauga – tai lydražystė. Vienas mano kolega sako, kad mes ne vežame gyvūnus, o lydime juos. Skamba gražiai, bet iš tiesų taip ir yra.

2. Kaip užsisakyti gyvūno pervežimą į Olandiją?

Paprastai – skambutis arba žinutė. Papasakokite apie gyvūną – rūšį, veislę, amžių, sveikatos būklę. Nurodykite, iš kur ir kur reikia vežti. Mes pasakysime, kokie dokumentai reikalingi, kiek kainuos, kada galime vežti. Jei viskas tinka – suderiname datą. Prieš kelionę – dar kartą patikriname dokumentus, pasiruošiame transportą. Ir važiuojame. Visa tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo pasiruošimo. Skambinkite anksčiau, ne paskutinę dieną. Mes vežame kiekvieną dieną, bet vietų skaičius ribotas.

3. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Olandiją?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, papildomų paslaugų. Šuns pervežimas – nuo 200 iki 400 eurų. Katės – nuo 150 iki 300 eurų. Mažesni gyvūnai – pigiau. Jei reikia specialių sąlygų – temperatūros kontrolės, vaistų davimo – brangiau. Grupinis pervežimas – pigiau vienam gyvūnui, bet ilgiau, nes reikia surinkti keleivius iš skirtingų vietų. Individualus – brangiau, bet greičiau ir lanksčiau. Tikslią kainą pasakysime tik žinodami detales. Nemėgstame nustebinti klientų papildomais mokesčiais – viską pasakome iš anksto.

4. Ar teikiame gyvūnų pervežimo paslaugas iš Olandijos į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Lietuva – Olandija ir Olandija – Lietuva. Reikalavimai tie patys – pasas, mikroschema, skiepas, sveikatos pažymėjimas. Vienintelis skirtumas – sveikatos pažymėjimą turi išduoti Olandijos veterinaras, jei vežate iš Olandijos. Kaina panaši, bet gali skirtis dėl degalų kainų ir kelių mokesčių. Dažniausiai vežame žmones, kurie grįžta iš Olandijos į Lietuvą su savo augintiniais – darbo sutartis pasibaigė, studijos baigtos, ar tiesiog nori grįžti namo. Gyvūnas visada kartu.

5. Ką daryti, jei reikia skubaus gyvūno pervežimo?

Skambinkite. Mes vežame kiekvieną dieną, bet skubūs užsakymai – tai papildomas iššūkis. Jei turime laisvą vietą – vežame tą pačią arba kitą dieną. Jei ne – bandome surasti sprendimą. Kartais galime suorganizuoti papildomą transportą, bet tai kainuoja brangiau. Skubiausias atvejas, kurį turėjau – šuo susirgo Olandijoje, veterinaras pasakė, kad reikia grįžti į Lietuvą specializuotai priežiūrai. Išvykome tą pačią dieną, naktį. Šuo išgyveno. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Planuokite iš anksto, kad nereikėtų skubėti.

Kokybė - vežame į Olandiją gyvūnus su priežiūra

6. Kaip užtikriname gyvūnų saugumą kelionės metu?

Visų pirma – tinkamas transportas. Mūsų automobiliai pritaikyti gyvūnų vežimui – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkšti paklotai, saugūs tvirtinimai. Antra – patyrę vairuotojai, kurie žino, kaip elgtis su gyvūnais. Jie ne tik vairuoja – jie prižiūri, maitina, girdo, stebi. Trečia – reguliarūs sustojimai. Kas 3-4 valandas – poilsis, vanduo, vedžiojimas. Ketvirta – pirmosios pagalbos rinkinys ir veterinaro kontaktai maršrute. Penkta – draudimas. Mes apdraudžiame kiekvieną gyvūną kelionės metu. Tai kainuoja, bet ramybė brangesnė.

7. Ką darome, jei gyvūnas susirgsta kelionės metu?

Pirmiausia – sustojame, įvertiname situaciją. Jei lengva – stebime, duodame vandens, leidžiame pailsėti. Jei rimčiau – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Mes turime sąrašą klinikų visame maršrute – nuo Kauno iki Amsterdamo. Skambiname, paaiškiname situaciją, vežame gyvūną. Šeimininkui pranešame iš karto. Vienas atvejis – katė pradėjo dusti pakeliui per Vokietiją. Sustojome, radome kliniką per 15 minučių. Veterinaras nustatė alerginę reakciją, suleido vaistų. Katė atsigavo, tęsėme kelionę. Šeimininkė atvyko į kliniką kitą dieną. Viskas gerai, bet be pasiruošimo galėjo būti kitaip.

8. Kaip dažnai maitiname ir girdome gyvūnus kelionės metu?

Priklauso nuo gyvūno. Šunims – du kartus per dieną, ryte ir vakare, plius vanduo kas sustojimą. Katėms – mažomis porcijomis, dažniau, bet katės dažnai atsisako maisto kelionėje – tai normalu. Triušiams – šienas visada, vanduo, daržovės per sustojimus. Šeškams – kas 4-5 valandas. Paukščiams – lesalas ir vanduo. Svarbu – neperkrauti. Lengvas maistas, mažesnės porcijos nei namie. Geriau dažniau ir mažiau, nei vieną kartą ir daug. Ir vanduo – visada šviežias, kambario temperatūros.

9. Ar gyvūnai keliauja atskirai ar kartu?

Priklauso nuo situacijos. Jei vežame vieno šeimininko gyvūnus – jie gali keliauti kartu, bet atskiruose narvuose. Jei skirtingų šeimininkų – visada atskirai. Ir niekada nemaišome rūšių tame pačiame narve. Šuo ir katė – atskirai. Katė ir triušis – atskirai. Net du šunys, jei jie nepažįstami – atskirai. Saugumas pirmiausia. Vienas nemalonus atvejis – du šunys, kurie, pasak šeimininkų, „geriausi draugai", susipešė automobilyje. Vienas kitam įkando ausį. Nuo to laiko – tik atskirai, net jei šeimininkai sako, kad jie draugai.

10. Kokį transportą naudojame gyvūnų vežimui?

Specializuotus mikroautobusus su įranga gyvūnams. Ventiliacija, kondicionierius, šildymas – pagal sezoną. Minkšti paklotai, saugūs narvų tvirtinimai, vandens sistema. Kiekvienas narvas turi numerį – mes žinome, kuris gyvūnas kur. Automobiliai reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Ir mes neperkrauname – vienu metu vežame ribotą skaičių gyvūnų, kad kiekvienam užtektų dėmesio. Tai brangiau nei vežti 20 gyvūnų vienu metu, bet kokybė svarbiau nei kiekybė.

Dokumentai - vežame į Olandiją gyvūnus su dokumentais

11. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Olandiją?

Šunims, katėms, šeškams – ES augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas, sveikatos pažymėjimas. Kitiems gyvūnams – sveikatos pažymėjimas, kartais papildomi leidimai. Mes konsultuojame dokumentų klausimais – pasakome, ko reikia, kur gauti, kiek kainuoja. Bet dokumentus tvarkote jūs – mes negalime to padaryti už jus. Veterinaras turi apžiūrėti gyvūną, patikrinti mikroschemą, įrašyti skiepus. Tai jūsų atsakomybė. Mes tik patariame ir primename, kad nepamirštumėte.

12. Ar padedame tvarkyti dokumentus?

Konsultuojame – taip. Tvarkome – ne. Mes ne veterinarai, ne valstybės tarnautojai. Negalime gauti paso, sveikatos pažymėjimo ar leidimo už jus. Bet galime pasakyti, kur kreiptis, ką atsinešti, kiek laiko užtruks. Turime patikimų veterinarų kontaktus Lietuvoje ir Olandijoje – galime rekomenduoti. Ir visada patikriname dokumentus prieš kelionę – jei kažko trūksta, pasakome iš anksto, o ne pasienyje. Tai mūsų paslaugos dalis – užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje.

13. Ką darome, jei dokumentai netvarkingi?

Nevežame. Paprasta. Jei trūksta paso – nevežame. Jei skiepas negalioja – nevežame. Jei sveikatos pažymėjimas pasenęs – nevežame. Tai griežta, bet būtina. Geriau atidėti kelionę savaitę, nei stovėti pasienyje su problemomis. Vienas klientas supyko, kai pasakiau, kad negalime vežti – skiepas pasibaigęs prieš dvi dienas. Bet ką aš galėjau padaryti? Taisyklės yra taisyklės. Po savaitės paskiepijo, palaukė 21 dieną, ir vežėme. Viskas gerai. Bet pykčio tą dieną buvo daug.

14. Ar reikia dokumentų kopijų?

Rekomenduoju – taip. Originalus neškitės su savimi, kopijas – telefone, el. pašte, debesyje. Ir dar vieną rinkinį palikite namie pas šeimos narį. Jei kas nutinka – prarandate dokumentus, pavogia krepšį – kopijos gelbsti. Mes taip pat prašome klientų atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę – kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Tai sutaupo laiko ir nervų. Viena moteris pamiršo pasą namie – pastebėjome tik prieš išvykstant. Teko grįžti. 40 minučių vėlavimo. Nuo to laiko prašome visų atsiųsti kopijas iš anksto.

15. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas kitoje ES šalyje?

Galioja. ES augintinio pasas galioja visose ES šalyse, nepriklausomai nuo to, kur jis išduotas. Svarbu, kad jis būtų užpildytas teisingai – mikroschemos numeris, skiepų įrašai, veterinaro parašas ir antspaudas. Jei pasas išduotas, pvz., Vokietijoje, o gyvūną vežate iš Lietuvos – jokių problemų. Tik įsitikinkite, kad skiepai galioja ir sveikatos pažymėjimas yra. Vienas mano klientas turėjo šunį su olandišku pasu – jis gyveno Lietuvoje ir norėjo grįžti į Olandiją. Jokių problemų – pasas galiojo, tik reikėjo naujo sveikatos pažymėjimo.

Maršrutai - vežame į Olandiją gyvūnus optimaliai

16. Kokiu maršrutu vežame gyvūnus į Olandiją?

Pagrindinis maršrutas: Vilnius/Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Olandija. Apie 1400-1500 km. Alternatyvus – per Čekiją, bet ilgiau. Trečias variantas – per Latviją, Lenkiją, Vokietiją – naudojame, jei reikia paimti gyvūną iš Šiaulių ar Klaipėdos. Maršrutą parenkame pagal kliento vietą, eismo sąlygas, oro prognozę. Visada stengiamės važiuoti greičiausiu ir saugiausiu keliu. Ir visada su nakvyne, jei kelionė ilgesnė nei 14 valandų. Gyvūnams reikia poilsio, kaip ir žmonėms.

17. Kiek trunka kelionė su gyvūnu iš Lietuvos į Olandiją?

16-20 valandų, priklausomai nuo maršruto, sustojimų ir oro sąlygų. Su nakvyne – dvi dienos. Mes paprastai išvykstame anksti ryte, važiuojame iki vakaro, nakvojame Varšuvoje ar Poznanėje, o kitą dieną tęsiame. Tai patogiau gyvūnams – jie pailsi, pavalgo, išsibėgioja. Ir vairuotojams – pavargęs vairuotojas pavojingas. Alternatyva – viena diena be nakvynės, bet tai reiškia ilgą dieną visiems. Mes siūlome variantą su nakvyne, bet jei klientas skuba – galima ir be jos. Tik reikia suprasti, kad gyvūnas pavargs labiau.

18. Ar vežame gyvūnus iš visos Lietuvos?

Taip. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė – iš bet kurio miesto. Jei gyvenate mažesniame miestelyje – atvažiuojame į jūsų vietą arba susitinkame patogioje vietoje. Papildomas mokestis už atvažiavimą gali būti, jei vieta labai nutolusi nuo pagrindinio maršruto. Bet dažniausiai – ne. Mes vežame kiekvieną dieną, tad visada rasime sprendimą. Vienas klientas gyveno kaime prie sienos su Latvija – atvažiavome, paėmė, nuvežėme į Amsterdamą. Jokių problemų.

19. Ar vežame gyvūnus į visus Olandijos miestus?

Taip. Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Groningenas, Tilburgas, Almere – bet kur. Ir ne tik didieji miestai – mažesni miesteliai, kaimai. Kur reikia, ten vežame. Olandija nedidelė šalis – nuo Amsterdamo iki Maastrichto vos 2,5 valandos kelio. Tad net jei gyvenate atokiame kaime – pasieksime. Vienas klientas gyveno mažame miestelyje prie Vokietijos sienos – net neradau jo žemėlapyje. Bet GPS rado, ir mes pristatėme katiną saugiai.

Specialūs atvejai - vežame į Olandiją gyvūnus su poreikiais

20. Ar vežame sergančius gyvūnus?

Priklauso nuo ligos. Jei veterinaras leidžia keliauti – vežame. Bet su papildomomis atsargumo priemonėmis – vaistai, dažnesni sustojimai, temperatūros kontrolė. Jei veterinaras sako ne – nevežame. Sveikata svarbiau. Vienas atvejis – šuo su diabetu. Veterinaras leido keliauti, bet reikėjo leisti insuliną kas 12 valandų. Išmokome tai daryti, ir vežėme. Šuo saugiai pasiekė Amsterdamą. Bet tai išimtis – dažniausiai sergantys gyvūnai turi likti namie arba keliauti su šeimininku.

21. Ar vežame nėščias gyvūnes?

Nerekomenduojama. Nėščia gyvūnė gali pagimdyti kelionės metu, o tai rizikinga. Be to, stresas gali pakenkti ir motinai, ir palikuonims. Jei būtina – tik su veterinaro leidimu ir papildomomis atsargumo priemonėmis. Geriau palaukti, kol gyvūnė pagimdys, palikuonys paaugs, ir tada keliauti. Viena katė buvo nėščia, bet šeimininkė nežinojo – paaiškėjo tik kelionės metu, kai katė pradėjo elgtis keistai. Laimei, negimdė, bet streso buvo daug. Nuo to laiko visada klausiame – ar gyvūnė nėščia?

22. Ar vežame vyresnius gyvūnus?

Taip, bet su atsargumo priemonėmis. Vyresni gyvūnai sunkiau toleruoja keliones – jie pavargsta greičiau, gali turėti sveikatos problemų. Prieš veždami – veterinaro apžiūra. Jei veterinaras leidžia – vežame. Su dažnesniais sustojimais, patogesniu paklotu, galbūt vaistais nuo skausmo. Vienas šuo – 14 metų, artritas – keliavo iš Klaipėdos į Hagą. Važiavome lėčiau, darėme daugiau sustojimų, šuo gavo vaistus. Užtrukome 22 valandas vietoj 16, bet šuo saugiai pasiekė tikslą. Svarbiausia – kantrybė ir priežiūra.

23. Ar vežame agresyvius gyvūnus?

Atsargiai. Jei gyvūnas agresyvus – praneškite iš anksto. Mes pasiruošime – specialus narvas, apsauginės priemonės, galbūt raminamieji (su veterinaro leidimu). Bet jei gyvūnas per daug pavojingas – galime atsisakyti. Saugumas pirmiausia – tiek gyvūno, tiek mūsų darbuotojų. Vienas šuo – rotveileris, nekastruotas, agresyvus svetimiems – bandė įkąsti vairuotojui. Laimei, turėjome apsaugines pirštines. Nuo to laiko – tik su antsnukiu ir raminamaisiais. Arba nevežame.

Išvada

Vežame į Olandiją gyvūnus kiekvieną dieną, ir kiekviena diena moko kažko naujo. Svarbiausia – pasiruošimas, saugumas ir rūpestis. Jei planuojate vežti gyvūną – susisiekite su mumis. Mes padėsime.