Naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos

Turbūt dažniausiai girdžiu frazę: „Grįžtame iš Olandijos, bet turime šunį." Arba katę. Arba abu. Gyvenimas užsienyje kartais baigiasi, kartais tiesiog reikia grįžti laikinai, o augintinis – ne daiktas, kurį paliksi. Naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos turi savo ypatumų – ne tokius sudėtingus, kaip iš ne ES šalių, bet vis tiek reikalaujančius dėmesio. Dirbu su šitais maršrutais jau ne vienerius metus, ir kiekvienas užsakymas – skirtingas. Vienas klientas skambina iš Amsterdamo, kitas iš mažo kaimelio Fryzijoje, trečias iš Eindhoveno. Visiems reikia to paties – saugiai nugabenti augintinį namo. Štai ką turėtumėte žinoti.

Pasirengimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos

1. Ką pirmiausia reikia padaryti?

Patikrinti dokumentus. Rimtai – pirmas dalykas, kurį darau, kai skambina klientas, klausiu: „Ar turite pasą?" Jei ne, pradedame nuo to. Olandijoje pasą gauti paprasta – bet kuri veterinarijos klinika išduos per vieną vizitą, jei mikroschema yra ir skiepai galioja. Jei mikroschemos nėra – reikia implantuoti, o tada laukti 21 dieną po pasiutligės skiepo. Taigi, pirmas žingsnis – pas veterinarą. Visada.

2. Kur Olandijoje galima gauti veterinarinį pažymėjimą?

Bet kurioje veterinarijos klinikoje. Olandijoje jų daug – net mažuose miesteliuose yra bent viena. Pažymėjimą išduoda veterinaras, patikrinęs gyvūno sveikatą ir dokumentus. Kainuoja apie 30–50 eurų. Svarbu – pažymėjimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Vienas klientas gavo pažymėjimą mėnesį prieš kelionę ir manė, kad tinka – netinka. Teko daryti iš naujo. Pinigai vėjais.

3. Ką daryti, jei skiepas pasibaigęs?

Skiepyti iš naujo. Olandijoje tai galima padaryti bet kurią dieną – veterinarai dirba lanksčiai ir dažnai turi laisvų vietų. Po skiepo – vėl 21 diena laukimo. Nėra kitos išeities. Todėl patikrinkite paso datą prieš planuojant kelionę. Jei skiepas baigiasi po mėnesio – skiepykitės dabar, o ne paskutinę dieną. Paprasta logika, bet dažnai pamirštama.

4. Ar reikia pranešti Olandijos valdžiai apie gyvūno išvežimą?

Ne. Olandijoje nėra reikalavimo deklaruoti augintinio išvežimą. ES viduje gyvūnai juda laisvai, su tinkamais dokumentais. Jokios registracijos, jokių leidimų – tik pasas ir sveikatos pažymėjimas. Bet jei gyvūnas buvo registruotas Olandijos duomenų bazėje (chipnummer.nl), galite pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Nebūtina, bet tvarkinga.

5. Ką daryti, jei dokumentai olandiški, o reikia vežti į Lietuvą?

Olandiški dokumentai tinka – ES augintinio pasas galioja visoje Sąjungoje. Svarbu, kad visi įrašai būtų anglų kalba arba su vertimu. Olandiški pasai paprastai turi ir olandišką, ir anglų kalbą, tad problemų neturėtų būti. Bet jei veterinaras įrašė kažką tik olandiškai – paprašykite vertimo arba paaiškinimo. Geriau turėti perteklių informacijos, nei trūkumą.

Transportas – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos

6. Kaip pasirinkti maršrutą iš Olandijos?

Priklauso nuo to, kur Olandijoje paimame gyvūną. Amsterdamas – važiuojame per Vokietiją, Lenkiją. Pietų Olandija – gal per Belgiją, Vokietiją. Maršrutas derinamas individualiai, atsižvelgiant į eismą, oro sąlygas ir kitus užsakymus. Svarbu ne pats kelias, o kad jis būtų saugus ir ne per ilgas. Mes vengiame maršrutų, kur daug miesto spūsčių – stovėjimas kamščiuose su gyvūnais nėra malonumas.

7. Kiek trunka kelionė į Lietuvą?

Iš Amsterdamo į Vilnių – apie 18–22 valandos su sustojimais. Iš Roterdamo – panašiai. Iš pietinės Olandijos – gal kiek trumpiau, nes arčiau Vokietijos. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Vieną kartą dėl sniego Vokietijoje kelionė pailgėjo šešiomis valandomis – nieko negali padaryti, gamta nesiderina. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų saugus, o laikas – antraeilis.

8. Ar galima pasirinkti konkrečią išvykimo datą?

Taip, jei užsakote iš anksto. Mes planuojame maršrutus savaitės į priekį, tad galime derinti. Bet jei skambinate paskutinę dieną – gali būti, kad jau važiavome arba kad laisvų vietų nėra. Rekomenduoju užsisakyti bent 3–5 dienas iš anksto. Vasarą – dar anksčiau, nes sezonas aktyvus.

9. Ar vežate iš mažų Olandijos miestelių?

Taip, bet gali tekti palaukti, kol sujungsime kelis užsakymus tame regione. Jei gyvenate kažkur Fryzijoje arba Limburgo provincijoje, ne visada tą pačią dieną važiuojame pro šalį. Bet rasime sprendimą – arba palauksime kelias dienas, arba papildomai užsuksime (tai gali šiek tiek kainuoti daugiau). Svarbiausia – praneškite tikslų adresą, kad galėtume planuoti.

10. Ką daryti, jei gyvenu kaime ir sunku rasti?

Nusiųskite GPS koordinates arba nuorodą į Google Maps. Olandijoje kaimai kartais turi keistus pavadinimus ir adresus, kurie painioja navigaciją. Vieną kartą pusę valandos važinėjome po kažkokį kaimelį, kol radome adresą – klientas gyveno „už bažnyčios, trečias namas nuo kairės." Na, gerai, bet navigacija to nesupranta. Tikslūs koordinatės išsprendžia viską.

Priežiūra – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos

11. Kaip prižiūrimi gyvūnai kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą, vandenį, apklotą. Vairuotojas reguliariai tikrina – kas 2–3 valandas, kartais dažniau. Jei gyvūnas neramus – skambina savininkui ir klausia, ką daryti. Mes ne tik vežame – mes rūpinamės. Turime net vairuotojus, kurie specializuojasi gyvūnų pervežimuose – jie žino, kaip nuraminti šunį, kaip elgtis su kate, ką daryti, jei gyvūnas serga. Tai ne „papildoma paslauga" – tai standartas.

12. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako vandens?

Bandome kitais būdais – švirkštu, drėgnu skudurėliu ant lūpų, ledukais. Katės kartais geriau geria iš švirkšto nei iš dubenėlio – keista, bet tiesa. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 8 valandas – tai jau signalas. Sustojame, bandome dar kartą, o jei ne – skambiname veterinarui. Dehidratacija pavojinga, ypač vasarą. Bet realiai – retai kada taip nutinka. Dažniau gyvūnai tiesiog nenori gerti prieš kitus gyvūnus, o per sustojimą, kai ramiau – geria.

13. Ar galima siųsti gyvūną be palydos?

Galima, ir dažnai taip daroma. Savininkas atiduoda gyvūną Olandijoje, mes pristatome į Lietuvą, o ten pasitinka kitas žmogus. Svarbu, kad abu galai būtų aiškūs – kas paima, kas priima, kokie kontaktai. Mes visada siunčiame nuotrauką, kai paimame gyvūną, ir kai pristatome. Taip ramiau visiems. Bet jei pirmas kartas – rekomenduoju keliauti kartu. Bent jau vieną kryptį.

14. Kaip elgtis su gyvūnu, kuris labai ilgesį jaučia?

Ilgesys – normalu. Gyvūnas, pripratęs prie vieno žmogaus, gali liūdėti, kai jo nėra šalia. Mes stengiamės duoti dėmesio – kalbėti, glostyti per sustojimus, bet negali pakeisti savininko. Jei gyvūnas labai neramus – siunčiame balso žinutę savininkui, kad įrašytų trumpą prisveikinimą. Skamba keistai, bet veikia – šuo išgirsta pažįstamą balsą ir nusiramina. Žinau, kad tai ne moksliškai įrodyta, bet praktiškai matome rezultatus.

15. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją?

Informuokite mus iš anksto. Alergijos gali būti įvairios – maisto, vabzdžių įkandimų, cheminių medžiagų. Mes turime antihistamininių vaistų, bet geriau, kai žinome, ką tiksliai duoti. Ir svarbu – jei gyvūnas turi autoinjektorių (adrenalino švirkštą), jį reikia perduoti mums kartu su instrukcijomis. Vieną kartą katė turėjo alergiją blusoms – paprastas dalykas, bet mes nežinojome, o ji ėmė kasytis taip, kad oda paraudo. Po to visada klausime apie alergijas.

Atvykimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos

16. Kas pasitinka gyvūną Lietuvoje?

Tas, ką nurodėte užsakyme. Gali būti jūs, jūsų šeimos narys, draugas arba net taksistas, kurį iškvietėte. Svarbu, kad žmogus turėtų dokumentą ir žinotų gyvūno vardą. Mes neperduodame gyvūno bet kam – reikia patvirtinti tapatybę. Skamba formaliai, bet taip saugiau. Vieną kartą atvažiavo kažkas pasiimti šuns, o pasirodo – ne tas žmogus. Tikrinome, radome savininką, išsiaiškinome – viskas gerai, bet nemalonu.

17. Ką daryti, jei niekas negali pasitikti?

Galime laikyti gyvūną pas save trumpam – iki kelių valandų. Jei reikia ilgiau – tariamės. Bet geriau iš anksto susitarti, kad kas nors pasitiktų. Gyvūnas po ilgos kelionės pavargęs, nori į namus, o ne sėdėti dar kažkur. Suprantu, kad kartais aplinkybės neleidžia – tada ieškome sprendimo. Visada randame.

18. Kaip gyvūnas jaučiasi po ilgos kelionės?

Pavargęs, bet paprastai gerai. Dauguma gyvūnų po 18–20 valandų kelionės tiesiog nori išeiti, pasivaikščioti ir atsigulti savo lovoje. Gali būti, kad pirmą dieną mažiau ės – tai normalu. Bet jei gyvūnas atsisako maisto ir vandens ilgiau nei parą – kreipkitės pas veterinarą. Ir dar – nesitikėkite, kad gyvūnas iškart „atsigaus". Poilsis reikalingas, kaip ir žmogui po ilgos kelionės.

19. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Keistas elgesys po kelionės – normalu. Gyvūnas gali būti neramus, slėptis, arba atvirkščiai – būti per daug prisiglaudžiantis. Duokite jam laiko – kelias dienas, kartais savaitę. Jei keistas elgesys tęsiasi ilgiau – veterinaras. Bet dažniausiai tai tiesiog adaptacija. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai – gyvūnui reikia laiko viską apdoroti. Būkite kantrūs.

20. Ar galima vežti gyvūną atgal į Olandiją?

Taip, žinoma. Jei grįžtate į Olandiją – tas pats procesas, tik iš kitos pusės. Pasas, mikroschema, sveikatos pažymėjimas iš Lietuvos. Mes vežame abiem kryptimis, tad nereikia ieškoti kitos įmonės. Tiesiog susisiekite, ir mes organizuosime.

Kainos – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos

21. Kiek kainuoja pervežimas iš Olandijos?

Kainos priklauso nuo maršruto ir gyvūno dydžio. Mažas gyvūnas iš Amsterdamo į Vilnių – apie 300–400 eurų. Didelis šuo – iki 600 eurų. Tai orientacinės kainos, galutinė skaičiuojama individualiai. Palyginimui – skrydis lėktuvu su gyvūnu kainuoja panašiai, bet su daugiau streso ir mažiau komforto. Mūsų paslauga – lėtesnė, bet patogesnė.

22. Ar kaina priklauso nuo sezono?

Šiek tiek. Vasarą paklausa didesnė, tad kainos gali būti 10–15 procentų aukštesnės. Žiemą – pigiau, bet mažiau užsakymų. Kalėdų laikotarpis – ypatingas, nes visi nori grįžti namo, tad reikia užsisakyti labai anksti. Geriausias laikas užsisakyti – pavasaris arba ankstyvas ruduo. Tiek kainos geresnės, tiek vietos daugiau.

23. Ką įeina į kainą?

Viskas – transportas, narvas, vanduo, sustojimai, priežiūra. Jokių paslėptų mokesčių. Jei reikia papildomų paslaugų – GPS sekimas, draudimas, individualus pervežimas – tai aptariama atskirai. Bet bazinė kaina apima viską, ko reikia saugiai kelionei. Nemėgstu situacijų, kai žmogui pasako vieną kainą, o paskui prideda dar penkis mokesčius. Tai ne mūsų būdas.

24. Ar galima mokėti dalimis?

Tai priklauso nuo sumos. Jei pervežimas kainuoja daugiau nei 500 eurų – galime tartis dėl dalinio mokėjimo. Avansas – 30 procentų, likusi dalis – prieš išvykstant arba atvykus. Bet jei tai maža suma – geriau iškart. Banko pavedimas, grynais arba kortele – kas patogiau.

25. Ką daryti, jei netenkina kaina?

Pasikalbėkime. Kartais galime rasti sprendimą – palaukti kelias dienas pigesniam maršrutui, sujungti su kitu užsakymu, sumažinti papildomas paslaugas. Bet negaliu pažadėti stebuklų – kaina turi būti sąžininga abiem pusėm. Jei rinkoje randate pigiau – sveikinu, bet patikrinkite, ar ta įmonė turi licenciją ir ar gyvūnas bus saugus. Pigiausias variantas ne visada geriausias.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos – kasdienis darbas, bet kiekvienas atvejis skirtingas. Vienas gyvūnas ramiai miega visą kelią, kitas verkia, trečias nori bendrauti. Mes prie visko pripratome, bet niekada neprarandame dėmesio. Jūsų augintinis – ne krovinys, o šeimos narys. Ir mes taip jį traktuojame. Jei grįžtate iš Olandijos su keturkoju draugu – skambinkite, rašykite, klauskite. Padėsime.