Naminių gyvūnų pervežimas iš Nyderlandų į Lietuvą, vežame kiekvieną dieną

Kasdieninis naminių gyvūnų pervežimas iš Nyderlandų į Lietuvą – tai paslauga, kurios prireikia dažniau, nei galvojate. Žmonės kraustosi, grįžta namo, įsigyja gyvūną užsienyje arba tiesiog reikia parvežti augintinį pas tėvus. Pats asmeniškai esu vežęs šunis, kates, triušius ir net jūrų kiaulytę. Ir kiekviena kelionė – skirtinga. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda klientai, kurie pirmą kartą veža gyvūną iš Nyderlandų. Atsakymai paremti realia patirtimi – ne teorinėmis žiniomis, o tuo, ką matau kelyje kas savaitę.

Dokumentai – pervežimas gyvūnų iš Nyderlandų

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Nyderlandų į Lietuvą?

Pirmiausia – Europos gyvūno pasas. Jį išduoda Nyderlandų veterinarijos gydytojas arba turite gauti jį dar prieš atvykstant į Nyderlandus. Pase turi būti mikročipo numeris, pasiutligės skiepo įrašas ir savininko duomenys. Antra – veterinarinė pažyma, kurią išduoda Nyderlandų VMVT atitikmuo (NVWA). Ji galioja 10 dienų. Trečia – jei gyvūnas turi specifinių sveikatos problemų, rekomenduoju pasiimti visą medicininę istoriją, išverstą į lietuvių arba anglų kalbą. Dažniausiai pasitaikanti problema – žmonės pamiršta, kad pasas turi būti atnaujintas, ypač jei gyvūnas gyveno Nyderlanduose ilgiau nei metus. Veterinaras turi įrašyti naujausią informaciją, kitaip pasas gali būti laikomas negaliojančiu.

2. Ar reikia specialios leidimo vežti gyvūną iš Nyderlandų?

Paprastam naminių gyvūnų pervežimui (vienas ar du gyvūnai, ne komerciniais tikslais) specialaus leidimo nereikia. Užtenka gyvūno paso ir veterinarinės pažymos. Tačiau situacija keičiasi, jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus vienu metu – tada tai gali būti laikoma komerciniu pervežimu, ir reikia papildomų leidimų iš abiejų šalių veterinarijos tarnybų. Be to, jei vežate veislinius gyvūnus su ketinimais juos parduoti, reikia turėti veisimo dokumentus ir pardavimo sutartį. Aš pats ne kartą vežiau veislinius kačiukus, kuriuos žmonės pirko iš Nyderlandų veislynų – viskas tvarkoje, jei dokumentai teisingi. Problema kyla tik tada, kai kažkas bando „prasmukti“ be tinkamų popierių. Tada pirmas patikrinimas pasienyje – ir kelionė baigiasi.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Be mikročipo gyvūno vežti iš Nyderlandų į Lietuvą negalima. Tai ne rekomendacija, o reikalavimas. Mikročipas turi atitikti ISO 11784/11785 standartą. Jei gyvūnas neturi mikročipo, jį reikia implantuoti pas Nyderlandų veterinarijos gydytoją. Procedūra trunka kelias minutes, kainuoja apie 30–50 eurų. Po mikročipo implantavimo reikia palaukti, kol gyvūnas paskiepijamas nuo pasiutligės – mikročipas turi būti įdėtas prieš skiepą arba tą pačią dieną. Jei mikročipas įdėtas po skiepo – skiepas negalios, ir teks skiepyti iš naujo. Tai viena dažniausių klaidų, kurias matau – žmonės pirmiau paskiepija, paskui supranta, kad reikia mikročipo. Tada tenka laukti 21 dieną po naujo skiepo. Nemalonu, bet taisyklės aiškios.

4. Kaip dažnai reikia atnaujinti pasą?

Pats pasas kaip dokumentas turi būti atnaujintas, kai baigiasi skiepų galiojimas arba pasikeičia gyvūno informacija. Pasiutligės skiepas paprastai galioja vienerius arba trejus metus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Kiti skiepai (kombinuotas kačių skiepas, šunų skiepas nuo maro ir pan.) turi savo galiojimo terminus. Jei pasas neatnaujintas – veterinarinė pažyma nebus išduota. Turėjau klientą, kuris gyveno Amsterdame trejus metus, ir visą tą laiką neatnaujino katės pasiutligės skiepo – skiepas pasibaigė, ir kai reikėjo grįžti į Lietuvą, teko skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Jis labai nustebo, kad skiepas gali „pasibaigti“. Bet taip yra. Todėl visada patikrinkite datas prieš planuodami kelionę.

5. Ar reikia lietuviško veterinarijos gydytojo patvirtinimo atvykus?

Ne, papildomo patvirtinimo atvykus į Lietuvą nereikia, jei turite visus dokumentus – pasą, veterinarinę pažymą, mikročipą. Tačiau rekomenduoju per pirmas dvi savaites apsilankyti pas lietuvišką veterinarijos gydytoją, kad jis užregistruotų gyvūną ir atnaujintų duomenis sistemoje. Jei gyvūnas serga arba turi specialių poreikių, veterinaras taip pat gali peržiūrėti Nyderlanduose gautus įrašus ir pasiūlyti tolimesnę priežiūrą. Be to, Lietuvoje rekomenduojama kasmetinė pasiutligės revakcinacija – net jei Nyderlanduose skiepas galioja trejus metus, Lietuvoje praktika gali skirtis. Pasiklauskite savo veterinaro. Tai nėra privaloma, bet praktiškai naudinga – ypač jei planuojate gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką.

Kasdienis vežimas – gyvūnų pervežimas maršrutu Nyderlandai Lietuva

6. Kaip vyksta kasdienis pervežimas iš Nyderlandų?

Kasdienis pervežimas reiškia, kad vežėjas turi nustatytą maršrutą ir tvarkaraštį, pagal kurį reguliariai keliauja tarp Nyderlandų ir Lietuvos. Paprastai vežėjas išvyksta iš Lietuvos ryte, pasiekia Nyderlandus kitą dieną, surenka arba atiduoda gyvūnus, ir grįžta. Ciklas kartojasi kasdien arba kas kelias dienas, priklausomai nuo paklausos. Klientas užsisako paslaugą, sutaria dėl paėmimo vietos ir laiko, ir vežėjas pasiima gyvūną. Visas procesas paprastai trunka 24–36 valandas nuo paėmimo iki pristatymo. Svarbu suprasti, kad „kasdien“ nereiškia, kad vežėjas pristatys gyvūną tą pačią dieną – tai ne greitasis paštas. Gyvūnas keliauja saugiai, su sustojimais, ir pasiekia tikslą kitą dieną.

7. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną“ praktikoje?

Tai reiškia, kad vežėjas turi pastovų maršrutą ir gali priimti užsakymus bet kurią dieną, bet nebūtinai pristatys tą pačią dieną. Įsivaizduokite tai kaip autobusų grafiką – autobusas važiuoja kasdien, bet jums reikia palaukti savo reiso. Pavyzdžiui, jei paskambinate antradienį, vežėjas gali pasiimti gyvūną antradienio vakarą arba trečiadienio ryte, priklausomai nuo to, kur jis yra maršrute. Pristatymas į Lietuvą – kitą dieną. Kai kurie vežėjai turi fiksuotas paėmimo vietas (Amsterdamas, Roterdamas, Haga), o kitose vietose gali reikėti papildomo mokesčio už atvykimą. Visada klauskite apie grafiką ir paėmimo vietas, kad nebūtų nesusipratimų. Dažniausiai klientai nustemba, kad ne viskas vyksta būtent taip, kaip jie įsivaizdavo.

8. Ar galima užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Techniškai – taip, bet nerekomenduoju. Kasdieninis vežimas reiškia, kad vežėjas turi tam tikrą vietų skaičių – jei užsakysite paskutinę minutę, gali būti, kad vietų nebėra. Ypač savaitgaliais arba švenčių laikotarpiu – prieš Kalėdas, Velykas ar vasarą – paklausa yra didesnė. Užsisakykite bent 3–5 dienas iš anksto. Jei reikia skubiai – skambinkite ir klauskite, bet pasiruoškite mokėti daugiau ir/arba laukti ilgiau. Turėjau klientę, kuri paskambino trečiadienį ir norėjo, kad katė būtų Lietuvoje penktadienį – bet visos vietos buvo užimtos iki sekmadienio. Ji labai nervinosi, bet ką padarysi – grafikas yra grafikas. Geriau planuoti iš anksto ir būti ramiam, nei skubėti ir nervintis.

9. Kokiais maršrutais važiuoja vežėjai iš Nyderlandų?

Dažniausias maršrutas yra Amsterdamas – Utrecht – Duisburg – Berlynas – Varšuva – Kaunas – Vilnius. Tai greičiausias kelias per Vokietiją ir Lenkiją. Kai kurie vežėjai važiuoja per Belgiją ir Prancūziją, bet tai rečiau, nes maršrutas ilgesnis. Kitas populiarus variantas – Roterdamas – Eindhoven – Frankfurtas – Poznanė – Kaunas. Maršrutas priklauso nuo to, kur paimami gyvūnai. Jei gyvūnas yra mažesniame Nyderlandų mieste – vežėjas gali paprašyti atvežti gyvūną į sutartą vietą didesniame mieste. Arba, jei mokate papildomai, vežėjas atvažiuos tiesiai į jūsų adresą. Svarbu sutarti maršrutą ir paėmimo vietą prieš kelionę, kad nebūtų nesusipratimų. Būna, kad žmogus sako „pas mane Amsterdame“, o paskui paaiškėja, kad jis gyvena už 40 km nuo miesto centro.

10. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Nyderlandų į Lietuvą?

Priklausomai nuo maršruto ir sustojimų – nuo 20 iki 28 valandų. Tai ne vien vairavimo laikas – įskaičiuojami ir sustojimai, pasienio patikros (jei vyksta), gyvūnų paėmimas skirtinguose miestuose. Jei vežėjas paima gyvūną Amsterdame 18 valandą vakaro, jis gali būti Vilniuje kitą dieną apie 16–20 valandą. Bet tai priklauso nuo daugelio veiksnių – eismo, oro sąlygų, kitų gyvūnų paėmimo laiko. Profesionalūs vežėjai paprastai duoda apytikslį laiką, bet negali garantuoti tikslaus. Jei kas nors žada, kad gyvūnas bus per 15 valandų – būkite atsargus. Tai reiškia, kad jis važiuos be sustojimų, o tai nėra saugu gyvūnui. Greitis yra gerai, bet gyvūno gerovė svarbiau.

Gyvūnų paruošimas – naminių gyvūnų gabenimas iš Olandijos

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pradėkite nuo narvo įpratinimo. Jei gyvūnas anksčiau nebuvo ilgoje kelionėje – pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų. Palikite narvą atvirą namuose, kad gyvūnas galėtų laisvai į jį įeiti. Įdėkite vidun mėgstamą pledą ar žaislą. Prieš pačią kelionę – nešerkite gyvūno bent 4–6 valandas iki paėmimo, kad išvengtumėte pykinimo. Vanduo – visada. Jei gyvūnas vartoja vaistus – paruoškite aiškų grafiką ir instrukcijas vežėjui. Taip pat pasiimkite maisto pakankamai visai kelionei – nesitikėkite, kad vežėjas turės jūsų gyvūno maistą. Ir dar – jei gyvūnas turi mėgstamą žaislą ar pledą, įdėkite jį į narvą. Pažįstamas kvapas padeda sumažinti stresą. Šie dalykai atrodo paprasti, bet jie daro didelį skirtumą.

12. Ar galima duoti gyvūnui raminamuosius prieš kelionę?

Nerekomenduoju duoti raminamųjų be veterinaro konsultacijos. Dauguma raminamųjų, kurie tinka žmonėms, yra pavojingi gyvūnams. Net ir specialūs gyvūnų raminamieji gali sukelti šalutinį poveikį – pykinimą, koordinacijos sutrikimus, per didelį mieguistumą. Be to, raminamieji gali užmaskuoti sveikatos problemas – pavyzdžiui, jei gyvūnui bloga, bet dėl vaistų jis tiesiog miega, vežėjas gali nepastebėti, kad kažkas negerai. Vietoj vaistų galite naudoti feromonus (katėms – Feliway, šunims – Adaptil) arba natūralius raminamuosius preparatus, kuriuos rekomenduoja veterinaras. Kartais tiesiog reikia kantrybės – pirmos kelionės valandos gali būti neramios, bet po to gyvūnas dažniausiai nurimsta.

13. Ką daryti, jei gyvūnas vemia kelionės metu?

Vėmimas kelionės metu yra gana dažnas reiškinys, ypač katėms ir mažiems šunims. Paprastai tai yra streso ar judesio ligos reakcija. Profesionalūs vežėjai yra pasiruošę tokiems atvejams – jie turi sugeriančių paklotų, popierinių rankšluosčių ir valymo priemonių. Jei gyvūnas vemia – vežėjas sustoja, išvalo narvą, pakeičia paklotą ir tęsia kelionę. Jei vėmimas kartojasi – vežėjas turėtų informuoti jus ir, prireikus, kreiptis į veterinarijos gydytoją. Dažniausiai vėmimas nėra pavojingas – tai tiesiog organizmo reakcija į stresą. Tačiau jei gyvūnas vemia krauju arba yra labai mieguistas – reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą. Todėl visada svarbu, kad vežėjas turėtų veterinarijos klinikų kontaktus maršrute.

14. Koks turi būti narvas pervežimui?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų patogiai atsigulti, atsistoti ir apsisukti. Tvirtas, su gera ventiliacija ir saugiu uždarymu. Kietas dugnas su sugeriančiu paklotu. Jei vežate katę – užtenka standartinio kačių transportavimo narvo. Šuniui reikia didesnio, kartais net specialaus transportavimo bokso. Venkite minkštų transportavimo krepšių ilgoms kelionėms – jie nepakankamai saugūs. Taip pat venkite per didelių narvų – per didelis narvas gali būti nesaugus staigaus stabdymo metu. Jei nesate tikri dėl dydžio – pasikonsultuokite su vežėju. Patyręs vežėjas papasakos, koks narvas tinka būtent jūsų gyvūnui. Ir dar – narvas turi būti švarus. Tai atrodo savaime suprantama, bet kartais žmonės atneša narvą, kuris nebuvo valytas mėnesiais.

15. Ką įdėti į narvą kartu su gyvūnu?

Į narvą įdėkite sugeriantį paklotą arba kelis kartus sulankstytą rankšluostį. Mėgstamą pledą ar žaislą su pažįstamu kvapu. Mažą vandens indelį, pritvirtintą prie narvo sienelės, kad nenuvirstų. Jokio maisto viduje – tai svarbu, nes maistas kelionės metu dažnai sukelia pykinimą. Taip pat galite įdėti nedidelį popieriaus lapą su savo kontaktiniais duomenimis ir gyvūno vardu – jei kas nors nutiktų, vežėjas žinotų, kam skambinti. Ir dar vienas patarimas – įdėkite į narvą drėgnų servetėlių pakelį. Jų prireiks, jei gyvūnas apsivemtų arba apsišlapintų. Geriau turėti jas po ranka, nei ieškoti degalinėje vidury nakties. Tai smulkmena, bet praktiška.

Kaina – pervežimas iš Nyderlandų į Lietuvą gyvūnų

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Nyderlandų?

Kainos priklauso nuo gyvūno dydžio, paėmimo vietos ir vežėjo. Paprastai katės ar mažo šuns pervežimas kainuoja nuo 200 iki 350 eurų. Didesnis šuo – nuo 300 iki 500 eurų. Jei gyvūnas yra neįprastoje vietoje (ne pagrindiniame mieste), gali būti taikomas papildomas mokestis už atvykimą – 30–80 eurų. Taip pat priklauso nuo to, ar vežate vieną gyvūną, ar kelis – antras gyvūnas paprastai kainuoja pigiau. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas reguliariems klientams arba grupėms. Prieš užsakydami – visada klauskite galutinės kainos, įskaitant visus mokesčius. Ir dar – klauskite, ar kaina įskaičiuoja paėmimą iš namų, ar reikia atvežti gyvūną į sutartą vietą. Tai dažnai būna du skirtingi dalykai.

17. Ar yra papildomų mokesčių?

Būna. Pavyzdžiui, jei gyvūnas yra didesnis nei įprastai, gali būti taikomas papildomas mokestis už didesnį narvą. Arba jei reikia vežti papildomą įrangą – neštuvus, vaistus, specialų maistą. Taip pat būna mokesčių už skubų užsakymą – jei norite, kad gyvūnas būtų paimtas kitą dieną, gali tekti mokėti 20–30 procentų daugiau. Dar vienas dalykas – jei gyvūnas turi specialių poreikių (pavyzdžiui, reikia dažniau stoti arba papildomos priežiūros), tai taip pat gali kainuoti papildomai. Visada geriau viską aptarti iš anksto. Aš pats visada sakau klientams – paklauskite visko prieš kelionę, kad nebūtų staigmenų. Staigmenos kelyje retai būna malonios.

18. Kaip mokėti už pervežimą?

Dauguma vežėjų priima pavedimą į banko sąskaitą prieš kelionę. Kai kurie prašo avanso (30–50 procentų), likusią sumą – pristatymo metu. Kiti prašo visos sumos iš anksto. Grynais mokėti retai kas sutinka – ir tai suprantama, nes grynieji kelyje yra rizikingi. Jei vežėjas prašo visos sumos iš anksto – pasitikrinkite jo reputaciją. Pažiūrėkite atsiliepimus, paklauskite rekomendacijų. Deja, pasitaiko sukčių, kurie paima pinigus ir dingsta. Tai retas atvejis, bet jis nutinka. Patikimas vežėjas visada turės sutartį arba bent jau raštišką patvirtinimą su kaina, data ir sąlygomis. Reikalaukite to – tai saugo abi puses.

19. Ar galima atšaukti užsakymą ir susigrąžinti pinigus?

Priklauso nuo vežėjo sąlygų. Dauguma leidžia atšaukti užsakymą likus ne mažiau kaip 48–72 valandoms iki paėmimo datos, ir grąžina visą sumą arba didžiąją jos dalį. Jei atšaukiate vėliau – gali būti taikomas atšaukimo mokestis (20–50 procentų). Jei vežėjas jau išvyko ir jūs atšaukiate užsakymą – pinigų dažniausiai negausite. Todėl svarbu būti tikriems prieš užsakant. Taip pat – jei pasikeitė aplinkybės (pavyzdžiui, negalite atvežti gyvūno į paėmimo vietą laiku), praneškite vežėjui kuo anksčiau. Dauguma yra lankstūs ir gali pakeisti laiką ar vietą, jei pranešate iš anksto. Bet jei pranešate paskutinę minutę – nebūtinai. Komunikacija yra raktas.

Problemos – gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

20. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Profesionalūs vežėjai yra pasiruošę tokiems atvejams. Jie turi veterinarijos klinikų kontaktus visuose maršruto miestuose ir žino, kur kreiptis bet kuriuo paros metu. Jei gyvūnui pasidaro blogai – vežėjas turėtų sustoti, įvertinti situaciją ir, prireikus, nuvežti gyvūną pas veterinarą. Jie taip pat turėtų informuoti jus apie bet kokias sveikatos problemas. Svarbu, kad jūs būtumėte pasiekiamas telefono numeriu visos kelionės metu. Turėjau atvejį, kai šuniui pakilo temperatūra Lenkijoje – vežėjas nuvežė jį pas veterinarą, veterinaras davė vaistų, ir šuo sėkmingai pasiekė Lietuvą. Savininkė buvo informuota kiekviename žingsnyje. Tai, kaip vežėjas reaguoja į problemas, parodo jo profesionalumą. Jei vežėjas sako „nieko tokio, praeis“ – tai blogas ženklas.

21. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo iš narvo?

Pirma – ne panikuoti. Antra – pranešti vežėjui iš karto. Profesionalūs vežėjai turi procedūras tokiems atvejams. Dažniausiai gyvūnas pabėga ne kelyje, o sustojimo metu – kai vežėjas atidaro narvą patikrinimui arba maitinimui. Todėl svarbu, kad narvas būtų tinkamai uždarytas ir kad vežėjas būtų atsargus. Jei gyvūnas pabėgo – vežėjas turėtų likti toje vietoje, kurioje gyvūnas pabėgo, ir ieškoti. Jei gyvūnas yra su mikročipu – didesnė tikimybė, kad jis bus rastas. Be mikročipo – praktiškai neįmanoma. Štai kodėl mikročipas yra privalomas. Taip pat – turėkite gyvūno nuotrauką telefone ir mikročipo numerį užsirašę atskirai, ne tik pase. Tai gali atrodyti perteklinis dalykas, bet kritiniu momentu tai labai padeda.

22. Ką daryti, jei vėluojama?

Vėlavimai nutinka – dėl eismo, oro sąlygų, techninių problemų arba tiesiog todėl, kad vienas gyvūnas užtruko ilgiau nei planuota. Profesionalūs vežėjai paprastai praneša apie vėlavimą – skambina arba rašo žinutę. Jei vežėjas neatsako ilgiau nei kelias valandas – skambinkite patys. Svarbu neužsikrėsti panika – vėlavimas 2–3 valandas nėra katastrofa, ypač ilgoje kelionėje. Tačiau jei vėlavimas viršija 6–8 valandas ir vežėjas neatsako – tai jau raudona vėliava. Tokiu atveju galite kreiptis į policiją, jei turite vežėjo duomenis ir sutartį. Bet tai kraštutinis atvejis. Dažniausiai vėlavimas yra tiesiog vėlavimas – nemalonus, bet ne pavojingas. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas informuoja – viskas tvarkoje.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atvyko sužalotas?

Tai rimta situacija, ir ją reikia spręsti nedelsiant. Pirmiausia – nufotografuokite sužalojimus, narvo būklę ir aplinką. Antra – iš karto kreipkitės į veterinarijos gydytoją ir gaukite oficialų sužalojimo aprašymą. Trečia – praneškite vežėjui raštu (el. paštu arba žinute), kad turite dokumentuotą sužalojimą. Jei vežėjas atsisako prisiimti atsakomybę – kreipkitės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir/arba vartotojų teisių apsaugos instituciją. Taip pat – jei turite sutartį su vežėju, perskaitykite joje esančią atsakomybės sąlygą. Patikimi vežėjai turi draudimą, kuris padengia gyvūnų sužalojimus kelionės metu. Jei vežėjas neturi draudimo – tai jau pats savaime kelia klausimų apie jo patikimumą.

Atvykimas – gyvūnų pervežimas Lietuva Nyderlandai

24. Ką daryti, kai gyvūnas atvyksta į Lietuvą?

Leiskite gyvūnui laiko adaptuotis. Pirmą dieną duokite jam ramybę – vienas kambarys, maistas, vanduo, pažįstami daiktai. Nepertraukite gyvūno su svečiais arba triukšminga veikla. Jei gyvūnas ilgai neėdė – nesijaudinkite, tai normalu po ilgos kelionės. Pasirūpinkite, kad vanduo visada būtų šviežias. Jei gyvūnas atrodo išsekęs, turi viduriavimą ar vemia – duokite jam laiko, bet jei simptomai išlieka ilgiau nei 24 valandas, kreipkitės į veterinarą. Taip pat – jei gyvūnas atvyko iš Nyderlandų, jį reikia užregistruoti pas Lietuvos veterinarijos gydytoją. Tai nėra skubu, bet rekomenduojama padaryti per pirmas dvi savaites. Veterinaras patikrins sveikatą ir atnaujins įrašus.

25. Kaip užregistruoti gyvūną Lietuvoje?

Gyvūną galite užregistruoti bet kurioje veterinarijos klinikoje. Reikia atsinešti gyvūno pasą, mikročipo numerį ir, jei turite, Nyderlandų veterinarijos gydytojo pažymas. Veterinaras užregistruos gyvūną Gyvūnų augintinių registre ir atnaujins duomenis. Tai nemokama paslauga. Registracija rekomenduojama, bet ne privaloma visoms gyvūnų rūšims – katėms ir šunims ji rekomenduojama, o kitoms rūšims gali būti neprivaloma. Tačiau registracija yra naudinga – jei gyvūnas pasimestų, registras padėtų jį surasti. Be to, veterinaras galės sekti skiepų istoriją ir priminti, kada reikia atnaujinti skiepus. Tai paprasta procedūra, trunkanti 10–15 minučių. Tiesiog užsirašykite pas bet kurį veterinarą ir pasakykite, kad atvykote iš užsienio.

26. Ar reikia karantino atvykus iš Nyderlandų?

Ne, karantino nereikia, jei turite visus tinkamus dokumentus – pasą, mikročipą, pasiutligės skiepą ir veterinarinę pažymą. ES viduje karantinas gyvūnams netaikomas, jei jie atitinka visus reikalavimus. Tačiau jei dokumentai netvarkingi arba trūksta skiepo – veterinaras gali rekomenduoti karantiną, kol viskas bus sutvarkyta. Tai retas atvejis, bet jis nutinka. Geriausias būdas to išvengti – pasirūpinti dokumentais prieš kelionę. Jei abejojate – nueikite į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą prieš kelionę ir pasitikrinkite, ar viskas tvarkoje. Tai nemokama ir užtrunka 15 minučių. Geriau praleisti 15 minučių Lietuvoje, nei dienas karantine dėl kažkokio dokumento trūkumo. Tikrai taip.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Nyderlandų į Lietuvą yra įprasta paslauga, kurią teikiame kasdien. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas, patikimas vežėjas ir ramus požiūris. Jei turite klausimų – klauskite prieš kelionę, ne po jos. Dauguma problemų kyla ne dėl sudėtingų procedūrų, o dėl to, kad kažkas nebuvo sutarta iš anksto. Planuokite, bendraukite ir pasitikėkite patyrusiais specialistais. Sėkmingos kelionės jūsų augintiniui.