Į Amsterdamą veža naminius gyvūnus – vežame kiekvieną dieną

Reikia nugabenti augintinį į Amsterdamą? Nesvarbu, ar persikraustote, ar įsigijote gyvūną iš olandų veislyno, ar tiesiog reikia pervežti keturkojį draugą pas giminaičius – mes galime padėti. Vežame kiekvieną dieną, turime patirties su įvairiais gyvūnais ir maršrutais. Amsterdamas yra vienas pagrindinių mūsų krypčių, tad žiname kiekvieną posūkį, kiekvieną sustojimą, kiekvieną niuansą. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę – taip, kaip atsakyčiau pažįstamui, kuris klausia patarimo prie kavos.

Maršrutas – kaip vežame į Amsterdamą

1. Kokiu keliu vežate gyvūnus į Amsterdamą?

Įprastas maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus – per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, ir tada į Amsterdamą. Tai greičiausias kelias, apie 1400 kilometrų. Iš Kauno ar Klaipėdos maršrutas šiek tiek skiriasi, bet pagrindinis koridorius tas pats. Kartais važiuojame kitu keliu – per Čekiją arba per pietinę Vokietiją – priklausomai nuo eismo, oro, ar kliento pageidavimų. Svarbiausia – kad kelionė būtų saugi ir gyvūnui patogi. Greitis nėra prioritetas, saugumas yra.

2. Kiek kilometrų yra nuo Lietuvos iki Amsterdamo?

Nuo Vilniaus – apie 1400 km. Nuo Kauno – apie 1300 km. Nuo Klaipėdos – apie 1200 km. Atstumas priklauso nuo tikslaus maršruto. Su sustojimais kelionė trunka apie 18–20 valandų. Žiemą, kai keliai blogesni, gali būti ilgiau. Vasarą, kai eismas intensyvesnis, taip pat. Mes visada planuojame su laiko atsarga. Geriau atvykti anksčiau nei skubėti per slidžius kelius su gyvūnu salone.

3. Ar vežate tiesiogiai ar su persėdimais?

Tiesiogiai. Nėra jokių persėdimų ar perdavimų kitam vežėjui. Gyvūnas įlipa Lietuvoje, išlipa Amsterdame – tas pats transportas, tas pats vairuotojas. Tai svarbu, nes kiekvienas perdavimas yra papildomas stresas gyvūnui. Mes to vengiame. Vieną kartą klientas klausė, ar galime perduoti gyvūną kitam vežėjui Lenkijos pasienyje – atsisakėme. Gyvūnas nėra siuntinys, kurį perduodi iš rankų į rankas.

4. Kiek sustojimų darote kelionės metu?

Maždaug 4–5 sustojimus per visą kelionę. Pirmas – po 2–3 valandų, tada kas 3–4 valandas. Sustojimo metu gyvūnas išvedamas pasivaikščioti (jei tai šuo), pagirdomas, kartais tiesiog pabūna gryname ore. Kiekvienas sustojimas trunka 15–30 minučių. Naktį sustojame rečiau, bet vis tiek. Gyvūno poreikiai nedingsta, nes tamsu. Mes ne tik vežame – mes rūpinamės.

5. Ar galima pasirinkti maršruto taškus – kur sustoti?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Jei norite, kad sustotume tam tikrame mieste – prašom, jei tai pakeliui. Jei reikia nukrypti nuo pagrindinio maršruto – galima, bet tai gali padidinti kainą ir kelionės laiką. Mes visada stengiamės lanksčiai reaguoti į kliento pageidavimus. Vieną kartą klientas norėjo, kad sustotume prie jo mamos namų Lenkijoje – tai buvo 30 km nuo pagrindinio kelio. Sustojome, klientas laimingas. Svarbiausia – pranešti iš anksto.

Gyvūno paruošimas – praktiniai patarimai

6. Kaip paruošti šunį kelionei į Amsterdamą?

Šuo turi būti paskiepytas, sučipuotas, su galiojančiu pasu. Be to – pratintas prie narvo. Jei šuo niekada nebuvo narve, pradėkite pratinti bent savaitę prieš. Įdėkite skanėstų, leiskite užeiti savanoriškai, neuždarykite durų iš karto. Palaipsniui ilginkite laiką narve. Prieš kelionę – nešerti 4–6 valandas. Pasiimkite vandens dubenėlį, pavadėlį, maišelius išmatoms. Ir svarbiausia – ramiai. Šuo jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jis nervinsis dvigubai.

7. Kaip paruošti katę kelionei?

Katėms kelionė dažnai yra didesnis stresas nei šunims. Jos nemėgsta pokyčių, naujų vietų, judėjimo. Todėl paruošimas svarbus. Pratinkite prie transportavimo dėžės – ne tik prieš kelionę, bet iš viso. Katė turi matyti dėžę kaip saugią vietą, ne kaip bausmę. Prieš kelionę – nešerti, bet vanduo turi būti. Pasiimkite pakratų dėžutę (sulankstomą) ir pakratų. Kelionės metu – neverskite katės išeiti iš dėžės. Ji pati nuspręs, kada pasiruošusi. Vieną kartą katė visą kelionę praleido dėžėje, net per sustojimus neišlindo – bet tai jos pasirinkimas, ir tai gerai.

8. Ką daryti, jei gyvūnas bijo automobilių?

Pratinti palaipsniui. Ne prieš pat kelionę, o bent kelias savaites prieš. Pradėkite nuo to, kad gyvūnas sėdi automobilyje neužvestu varikliu. Tada – užvestu, bet nejudančiu. Tada – trumpas pasivažinėjimas aplink kvartalą. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei gyvūnas labai bijo – kreipkitės į veterinarą arba gyvūnų elgsenos specialistą. Yra natūralių raminamųjų priemonių, kurios gali padėti. Bet svarbiausia – neversti. Baimė nepraeina per prievartą.

9. Ar reikia kirpti gyvūną prieš kelionę?

Nebūtinai. Ilgaplaukiams gyvūnams vasarą tai gali padėti – mažiau karščio. Bet tai ne privaloma. Svarbiau – kad gyvūnas būtų švarus ir be parazitų. Jei pastebėjote blusų ar erkių – gydykite prieš kelionę. Parazitai kelionės metu gali plisti į kitus gyvūnus (jei vežame daugiau nei vieną). Be to, niežulys kelionėje yra papildomas stresas. Mes prašome, kad gyvūnas būtų švarus ir sveikas – tai viskas.

10. Ką įdėti į narvą kartu su gyvūnu?

Minkštą pagrindą – rankšluostį, pledą, seną marškinėlį su šeimininko kvapu. Vandens dubenėlį (pritvirtintą, kad neišsilietų). Jei ilga kelionė – nedidelį kiekį maisto. Mėgstamą žaislą. Bet ne per daug – narvas turi būti erdvus, ne užgrūstas. Vieną kartą šeimininkė įdėjo į narvą penkis žaislus, tris pledus ir dar pagalvę – gyvūnas neturėjo kur atsigulti. Svarbu – saugu ir patogu, ne kaip sandėlys.

Dokumentai – ką reikia turėti

11. Kokie dokumentai privalomi vežant gyvūną į Amsterdamą?

Europos gyvūno pasas su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašu ir gyvūno identifikacija. Tai pagrindinis dokumentas. Be to – sveikatos pažymėjimas iš veterinarijos gydytojo (rekomenduojama, ne visada privaloma). Jei vežate veislinį gyvūną – kilmės dokumentai. Jei gyvūnas turi sveikatos problemų – veterinaro pažyma apie būklę. Mes visada prašome dokumentų kopijas prieš kelionę – kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje.

12. Kiek laiko užtrunka gauti gyvūno pasą?

Jei gyvūnas jau sučipuotas ir paskiepytas – pasą galima gauti per vieną vizitą pas veterinarą. Veterinaras užpildo pasą, įrašo mikročipo numerį, skiepų duomenis, uždeda antspaudą. Viskas. Bet jei gyvūnas nėra sučipuotas – pirmiausia reikia čipuoti, tada skiepyti, tada laukti 21 dieną, tada gauti pasą. Tai užtrunka. Todėl rekomenduojame pradėti ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, ypač jei gyvūnas keliauja pirmą kartą.

13. Ar galioja lietuviškas gyvūno pasas Nyderlanduose?

Taip, jei jis išduotas pagal ES standartus. Europos gyvūno pasas yra vieningas visoje ES, ir jis galioja bet kurioje šalyje. Svarbu, kad pasas būtų užpildytas teisingai – mikročipo numeris, skiepų datos, veterinaro antspaudas. Jei pasas tvarkingas – jokių problemų Nyderlanduose nebus. Mes vežame su lietuviškais pasais nuolat, ir niekada nebuvo atvejo, kad pasas būtų atmestas.

14. Ką daryti, jei pasas išduotas seno pavyzdžio?

Priklauso nuo to, koks senas. Jei pasas išduotas po 2004 metų ir atitinka ES standartus – jis galioja. Jei senesnis – gali tekti keisti į naują. Veterinaras gali patikrinti, ar pasas atitinka reikalavimus. Kartais žmonės turi pasus, kurie atrodo kitaip nei dabartiniai – tai nebūtinai problema, bet geriau pasitikrinti. Mes patys galime peržiūrėti paso nuotrauką ir pasakyti, ar jis tinkamas.

15. Ar reikia deklaruoti gyvūną kertant sieną?

Ne, jei vežate vieną ar du naminis gyvūnus su visais dokumentais. ES viduje laisvas judėjimas, ir gyvūnai nėra deklaruojami kaip prekės. Tačiau pasienyje gali būti patikrinimas – pareigūnas gali paprašyti paso ir mikročipo nuskaitymo. Tai trunka kelias minutes. Mes visada turime dokumentus po ranka, kad nereikėtų ieškoti. Vieną kartą pasienyje paprašė paso, mes iš karto padavėme, pareigūnas nuskanavo mikročipą, viskas sutapo – praėjome per penkias minutes. Pasiruošimas yra viskas.

Kelionės metu – kas nutinka kelyje

16. Kaip dažnai tikrinate gyvūną kelionės metu?

Nuolat. Vairuotojas periodiškai žvilgteli į veidrodėlį, per sustojimus apžiūri gyvūną iš artija. Jei kas nors atrodo ne taip – sustojame ir vertiname. Mes ne tik vežame, mes stebime. Vieną kartą pastebėjome, kad šuo neįprastai daug seilėjasi – sustojome, patikrinome, pasirodo, buvo karšta, atidarėme papildomą ventiliaciją. Smulkmena, bet svarbu. Gyvūnas negali pasakyti, kad kažkas negerai – mes turime pastebėti.

17. Ką darote, jei gyvūnas pradeda loti ar kaukti?

Pirmiausia – bandome suprasti, kodėl. Alkanas? Ištroškęs? Bijantis? Reikia į tualetą? Kartais užtenka sustoti ir leisti gyvūnui išeiti. Kartais – tiesiog reikia laiko, kad priprastų. Mes nešaukiame ant gyvūno ir nebandome jo nutildyti jėga. Ramus balsas, kantrybė, kartais skanėstas. Vieną kartą šuo lojo pirmas dvi valandas, tada nustojo – priprato. Kita katė kaukė visą kelionę – tai buvo sudėtingiau, bet išgyvenome. Gyvūnai turi savo būdą reikšti emocijas, ir mes tai gerbiame.

18. Ar galima muziką klausyti kelionės metu?

Galima, bet tyliai. Gyvūnai jautriau nei mes reaguoja į garsus. Garsi muzika gali gąsdinti. Mes paprastai grojame ramią muziką arba tiesiog leidžiame tylą. Vieną kartą klientas paprašė groti klasikinę muziką – grojome. Kitas paprašė visiškos tylos – ir tai gerai. Svarbiausia – kad gyvūnas jaustųsi patogiai. Jei jis ramiau miega su muzika – grojame. Jei be – negrodame.

19. Ką daryti, jei gyvūnas nori į tualetą kelionės metu?

Sustojame. Paprasta. Šunys paprastai praneša – inkščia, neramiai juda, loja. Katės – sunkiau, jos gali tiesiog pradėti vaikščioti po narvą. Mes stebime ir, jei matome, kad gyvūnas neramus, sustojame. Geriau sustoti papildomą kartą nei valyti narvą kelionės metu. Be to, gyvūnui nemalonu sėdėti su savo reikalais. Mes turime pakankamai rankšluosčių ir valymo priemonių, bet prevencija visada geriau.

20. Ar vežate gyvūnus žiemą – ar tai saugu?

Taip, vežame ištisus metus. Žiemą transportas turi šildymą, tad viduje palaikoma komfortiška temperatūra. Bet žiema turi kitų iššūkių – slidūs keliai, trumpas šviesos paros laikas, sniego pūgos. Mes stebime orų prognozes ir, jei kelionė nesaugi, siūlome perkelti. Svarbiau saugumas nei punktualumas. Vieną kartą teko atšaukti kelionę dėl pūgos Vokietijoje – perkėlėme kitai dienai, viskas gerai. Gyvūnas saugus, klientas suprato.

Atvykimas – kas nutinka Amsterdame

21. Kur pristatote gyvūną Amsterdame?

Priklauso nuo kliento pageidavimo. Galime pristatyti tiesiai į namus, jei adresas pasiekiamas transportu. Galime susitikti tam tikroje vietoje – stotyje, degalinėje, prekybos centre. Svarbiausia – susitarti iš anksto. Amsterdamo centras yra sudėtingas dėl siaurų gatvių ir automobilių apribojimų – kartais reikia susitikti už centro. Mes visada prašome adreso arba susitikimo vietos prieš kelionę, kad galėtume suplanuoti.

22. Ką daryti, jei niekas negali priimti gyvūno atvykimo metu?

Tai nutinka dažniau nei manote. Žmogus sako – „busiu namie", bet tada užtrunka darbe arba užstringa kamštyje. Mes suprantame, bet negalime laukti neribotai. Paprastai laukiame iki 30 minučių, kartais ilgiau, jei turime laiko. Bet jei niekas neatvyksta – turime vežti gyvūną atgal arba ieškoti alternatyvos. Todėl visada prašome patvirtinti, kad kas nors bus. Ir dar – turėti atsarginį planą. Vieną kartą klientas dingo – skambinome, rašėme, niekas neatsakė. Po valandos paaiškėjo, kad telefonas išsikrovė. Nemalonu, bet išsprendėme.

23. Ar padedate gyvūnui adaptuotis Amsterdame?

Mes pristatome, bet adaptacija jau šeimininko reikalas. Tačiau patarti galime – duokite laiko, neveskite į triukšmingas vietas iš karto, leiskite pačiam tyrinėti. Amsterdamas yra triukšmingas miestas – dviračiai, tramvajai, turistai. Gyvūnui iš mažesnio miesto ar kaimo tai gali būti šokas. Palaipsniui pratinkite. Vieną kartą šuo iš Lietuvos kaimo pirmą dieną Amsterdame bijojo net išeiti iš namų – po savaitės jau drąsiai vaikščiojo kanalais. Laikas gydo.

24. Ar galite paimti gyvūną iš Amsterdamo atgal į Lietuvą?

Taip, žinoma. Mes vežame abiem kryptimis. Jei grįžtate atgal – tas pats procesas. Dažnai žmonės užsisako abu vežimus iš karto – į Amsterdamą ir atgal. Tai patogiau, ir mes galime planuoti iš anksto.