Šunų vežimas Roterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo nugabenti savo šunį į Roterdamą, nežinojau nuo ko pradėti. Dokumentai, narvai, maršrutai – viskas atrodė painu. Dabar, po daugybės pervežimų, galiu pasakyti, kad šunų vežimas į Roterdamą yra procesas, kurį galima supaprastinti, jei žinai pagrindines taisykles. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šunų transportavimą maršrutu Lietuva–Roterdamas. Nesvarbu, ar jūsų augintinis keliauja pirmą kartą, ar jau turite patirties – čia rasite naudingos informacijos, kuri padės išvengti klaidų ir nereikalingo streso tiek jums, tiek jūsų keturkojui draugui.

Pasiruošimas – šunų vežimas į Roterdamą

1. Kokių dokumentų reikia šuniui vežti į Roterdamą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Pasą išduoda veterinarijos gydytojas, ir jame turi būti pažymėta, kad šuo paskiepytas nuo pasiutligės. Skiepas turi galioti – jei praėjo daugiau nei metai, reikia pakartoti. Be paso, kartais prašoma mikroschemos numerio patvirtinimo. Tiesa, vieną kartą klientas atvyko su pasu, bet mikroschema nebuvo užregistruota sistemoje – teko laukti papildomai, kol viską sutvarkė. Taip pat rekomenduoju turėti veterinarijos pažymą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki kelionės. Tai nėra visada privaloma, bet geriau turėti nei neturėti. Ypač jei keliaujate pirmą kartą.

2. Ar reikia specialaus narvo šuniui?

Taip, ir ne bet kokio. Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinė aviacijos transporto asociacija, nors mes ne skraidinam, bet standartai galioja. Šuo turi laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Jei narvas per mažas – nepraleis. Pernai vienas klientas atvežė šunį dideliame, bet sulankstomame narve, kuris vos laikėsi. Teko keisti. Geriau investuoti į tvirtą plastikinį narvą su metalinėmis grotelėmis. Dugnas turi būti nepralaidus skysčiams. Ir dar – narvas turi turėti vandens indą, pritvirtintą prie grotelių, kad būtų galima pripildyti neatidarant durų.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Roterdamą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis važiavimas – maždaug 18-20 valandų. Bet mes nevažiuojame be sustojimų. Šunys turi gauti vandens, kartais reikia pravėdinti narvą. Realiai kelionė užtrunka apie 22-26 valandas. Viskas priklauso nuo to, kiek gyvūnų vežame vienu metu – kai pilnas automobilis, reikia daugiau laiko kiekvienam skirti dėmesio. Ir dar – kelių būklė. Žiemą, kai Lenkijos autostrados apledėjusios, gali užtrukti ilgiau. Geriau planuoti su atsarga, negu pažadėti greitai ir nespėti.

4. Kaip paruošti šunį kelionei?

Porą dienų prieš kelionę neperšerkite. Rimtai. Pilnas skrandis + automobilis = problemos. Duokite lengvą maistą, o kelionės dieną – tik vandenį. Jei šuo linkęs į stresą, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne patys duokite – veterinaras turi įvertinti dozę. Dar vienas dalykas – pripratinkite šunį prie narvo prieš kelionę. Palikite narvą namuose atvirą, tegul šuo įeina savanoriškai. Jei pirmą kartą pamatys narvą kelionės dieną, bus daug streso. Ir dar – paimkite mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu. Kvapas ramina.

5. Ką daryti, jei šuo serga kelionės dieną?

Nevežkite. Paprasta. Jei šuo viduriuoja, vemia arba karščiuoja – atidėkite kelionę. Mes ne veterinarai, o kelyje negalėsime suteikti reikiamos pagalbos. Vieną kartą klientas nutylėjo, kad šuo turi skrandžio problemų. Po 6 valandų kelionės teko sustoti Lenkijoje ieškoti veterinarijos klinikos. Nemalonu visiems. Jei abejojate dėl šuns sveikatos, paskambinkite mums iš anksto – galime perkelti datą be papildomų mokesčių. Sveikata svarbiau nei bet koks terminas.

6. Ar galima vežti šunį su kitais gyvūnais?

Taip, bet atskirai. Šuo negali būti tame pačiame narve su kate ar triušiu. Kiekvienas gyvūnas – atskiras narvas. Mūsų automobiliuose yra specialiai įrengtos vietos, kur narvai stovi stabiliai ir neslidinėja. Jei jūsų šuo agresyviai reaguoja į kitus gyvūnus, praneškite iš anksto. Galime pastatyti narvą toliau arba naudoti pertvarą. Bet jei šuo loja ant visko, kas juda – tai bus ilga kelionė visiems. Kartais tenka persodinti narvus, kad būtų ramiau. Lankstumas svarbu.

Kelionė – šunų transportavimas maršrutu Lietuva–Roterdamas

7. Kaip dažnai vežate šunis į Roterdamą?

Kasdien. Rimtai – kiekvieną dieną turime maršrutą į Roterdamą. Kartais vieną kartą, kartais du, priklausomai nuo užsakymų kiekio. Savaitgaliais mažiau, bet yra. Jei reikia skubiai, galime surasti vietą ir kitą dieną. Bet geriau užsisakyti bent 3-4 dienas iš anksto – taip garantuojame vietą ir galime planuoti maršrutą optimaliai. Ypač vasarą, kai visi veža augintinius atostogoms, vietos greitai užsipildo. Vieną rugpjūčio savaitę turėjome atsisakyti trijų užsakymų, nes tiesiog nebeturėjome kur dėti narvų.

8. Ar šuo gali keliauti be šeimininko?

Gali, ir dažniausiai taip ir būna. Ne visi gali lydėti savo augintinį – darbas, kitos aplinkybės. Mes pasiimame šunį iš nurodytos vietos Lietuvoje ir pristatome į adresą Roterdame. Šeimininkas arba gavėjas turi būti pasiekiamas telefonu visos kelionės metu. Ir dar – reikalingas pasirašytas perdavimo aktas. Vieną kartą gavėjas Roterdame neatsiliepė telefoną tris valandas. Stovėjome prie durų su šunimi ir nežinojome, ką daryti. Galiausiai paaiškėjo, kad žmogus užmigo po naktinės pamainos. Dabar visada prašome patvirtinimo, kad gavėjas bus vietoje.

9. Ką darote, jei šuo pradeda stresuoti kelionės metu?

Pirmiausia – sustojame. Negalime ignoruoti. Jei šuo drebėja, seilėjasi arba bando ištrūkti iš narvo, reikia reaguoti. Dažniausiai padeda paprasti dalykai – atidaryti langą gryno oro, duoti vandens, ramiai pakalbėti. Kartais užtenka 10 minučių pertraukos, kad šuo nurimtų. Bet jei stresas stiprus, skambiname šeimininkui ir tariamės. Galbūt reikia veterinaro pagalbos, galbūt – raminamųjų. Mes neimprovizuojame su vaistais. Turime kontaktus veterinarijos klinikų Lenkijoje ir Vokietijoje, kurios gali padėti pakeliui. Tai nutinka retai, bet pasiruošę esame.

10. Koks maršrutas iš Lietuvos į Roterdamą?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada į Nyderlandus. Konkretus maršrutas priklauso nuo to, kur paimame gyvūnus. Jei iš Vilniaus – per Suvalkus, Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką, tada į Roterdamą. Jei iš Klaipėdos – galima per Kaliningrado sritį, bet ten su gyvūnais sudėtingiau dėl dokumentų, todėl dažniau važiuojame per Latviją arba tiesiog per Lenkiją. Keliai Lenkijoje pastaraisiais metais pagerėjo, bet vis dar yra ruožų, kur greitis ribojamas. Vokietijoje autostrados geros, bet dažni remontai. Planuojame su atsarga.

11. Ar vežate tik šunis, ar ir kitus gyvūnus?

Vežame visus smulkius ir vidutinius gyvūnus – šunis, kates, triušius, šeškus, paukščius. Didelių gyvūnų – arklių, karvių – ne. Tam reikia specialaus transporto, kurio neturime. Bet šunys sudaro didžiąją dalį mūsų užsakymų – maždaug 70 procentų. Katės – apie 20, likusi dalis – kiti gyvūnai. Kartais vežame egzotinius gyvūnus – iguanas, gyvates, vorus. Ten jau reikia specialių žinių apie temperatūrą, drėgmę. Pernai vežėme dvi papūgas į Roterdamą – jos visą kelią čiulbėjo, o vairuotojas sakė, kad jam net miegiau buvo.

12. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Informuojame. Visada. Jei stringame kamštyje, jei automobilis sugedo, jei oras blogas – skambiname šeimininkui ir pranešame. Vieną kartą Vokietijoje užstrigome 4 valandas dėl avarijos. Visi klientai gavo žinutes su nauju numatomu atvykimo laiku. Nemalonu, bet taip nutinka. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinote, kad vėluosime, galite planuoti savo laiką. Ir dar – šunys per tą laiką gauna vandens, maisto jei reikia, ir papildomą pasivaikščiojimą. Mes ne tik vežame – mes rūpinamės.

Dokumentai – šunų gabenimas į Nyderlandus

13. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį į Nyderlandus?

Europos gyvūno pasas – pagrindinis dokumentas. Jame turi būti: mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo įrašas su data, gyvūno nuotrauka, veterinaro parašas. Be to, Nyderlandai reikalauja, kad šuo būtų paskiepytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Tai svarbu – jei paskiepijote vakar, nepraleis. Dar vienas dalykas – Nyderlanduose galioja tam tikrų veislių apribojimai. Pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai – jiems reikalingas papildomas leidimas. Patikrinkite prieš kelionę, kad nebūtų staigmenų pasienyje.

14. Ar reikia sveikatos pažymos iš veterinaro?

Rekomenduoju. Nors ES viduje gyvūno pasas dažnai pakanka, sveikatos pažyma, išduota prieš 48 valandas, yra papildomas saugumas. Ypač jei keliaujate pirmą kartą arba jei šuo turi sveikatos problemų istorijoje. Veterinaras patikrina bendrą būklę, užkrečiamų ligų požymius, odos būklę. Kartą klientas atvežė šunį su odos bėrimu – veterinaras pažymėjo, kad tai ne užkrečiama, bet pažymoje tai parašė. Dėl to pasienyje nekilo klausimų. Be pažymos būtų kilę. Tai ne privaloma, bet protinga.

15. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Nevežame. Griežtai. Jei pasas pasibaigęs, jei skiepas neįrašytas, jei mikroschemos numeris nesutampa – mes neimame gyvūno. Ne todėl, kad nenorime, o todėl, kad rizikuojame visais. Pasienyje gali nepraleisti, gali konfiskuoti gyvūną, gali skirti baudą. Vieną kartą klientas bandė įtikinti, kad „veterinaras sakė, kad viskas gerai“. Bet pasas kalbėjo kitaip. Atidėjome kelionę dviem dienom, kol dokumentai buvo sutvarkyti. Nemalonu, bet geriau taip, nei problemos kelyje. Pasitikrinkite dokumentus prieš skambindami mums.

16. Ar reikia deklaruoti šunį Nyderlanduose?

Priklauso nuo situacijos. Jei šuo atvyksta laikinai – atostogoms, vizitui – paprastai nereikia. Bet jei šuo persikelia gyventi į Nyderlandus, reikia registruoti. Nyderlanduose šunys registruojami vietinėje savivaldybėje, ir tai turi būti padaryta per tam tikrą laiką po atvykimo. Be to, Nyderlanduose galioja šunų mokestis – hondenbelasting. Kiekviena savivaldybė nustato savo tarifą. Roterdame mokestis priklauso nuo šunų skaičiaus. Pirmas šuo – viena suma, antras – didesnė. Tai ne mūsų reikalas, bet informuojame klientus, kad žinotų.

17. Kaip ilgai galioja gyvūno pasas?

Pats pasas – neribotai, kol yra vietos įrašams. Bet pasiutligės skiepas turi savo galiojimą. Pirmas skiepas – 1 metai, vėlesni – kas 3 metai, priklausomai nuo vakcinos. Svarbu sekti datas. Jei skiepas pasibaigė, reikia pakartoti ir palaukti 21 dieną prieš kelionę. Vieną kartą klientas skaičiavo, kad skiepas galioja iki birželio 15 dienos, o kelionė buvo birželio 14. Techniškai galioja, bet jei kelionė užtrunka ir pasienis kitą dieną – problema. Geriau turėti laiko atsargą. Mėnuo ar du – optimalu.

Kaina – šunų vežimo kaina į Roterdamą

18. Kiek kainuoja šuns vežimas į Roterdamą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – šuns dydžio, narvo dydžio, ar vežate vieną, ar kelis gyvūnus. Mažas šuo mažame narve – pigiau. Didelis šuo dideliame narve – brangiau, nes užima daugiau vietos. Paprastai kaina svyruoja nuo 200 iki 450 eurų už vieną šunį. Jei vežate du šunis iš to paties šeimininko, duodame nuolaidą. Bet ne procentais – tiesiog sumažiname bendrą kainą. Kainos gali keistis priklausomai nuo degalų kainų, sezono, maršruto sudėtingumo. Tiksliausią kainą pasakysime, kai žinosime jūsų situaciją.

19. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo šuns dydžio?

Taip, ir tai logiška. Mažas jorkšyras užima mažiau vietos nei vokiečių aviganis. Didesnis narvas – daugiau vietos automobilyje – mažiau kitų gyvūnų telpa. Todėl dideli šunys kainuoja daugiau. Bet ne dvigubai – skirtumas paprastai 50-100 eurų. Yra ir kita pusė – kartais maži šunys keliauja grupėje, ir tada kaina vienam gali būti mažesnė. Priklauso nuo to, ar tuo pačiu metu vežame kitus mažus šunis į tą patį miestą. Jei taip – dalijame išlaidas. Lankstumas abiem pusėm.

20. Kada reikia mokėti – iš anksto ar pristačius?

Paprastai prašome avanso – 30-50 procentų užsakymo metu. Likusi dalis – pristačius gyvūną. Avansas reikalingas, kad rezervuotume vietą ir galėtume planuoti maršrutą. Be avanso negalime garantuoti vietos, ypač sezonu. Bet jei klientas mūsų ilgametis, galime tartis. Vieną kartą klientas paprašė mokėti tik pristačius – sutikome, nes pažinojome. Bet naujiems klientams avansas būtinas. Per daug kartų degėme, kai žmogus užsisakė, mes planavome, o jis dingo. Mokėjimas pavedimu arba grynaisiais paimant.

21. Ar yra papildomų mokesčių?

Stengiamės, kad nebūtų staigmenų. Kaina, kurią pasakome pradžioje, paprastai ir galioja. Bet yra situacijų – jei reikia vežti į kitą miestą, ne Roterdamo centre, gali būti papildomas mokestis už atstumą. Jei šuo turi specialių poreikių – vaistai, specialus maistas – tai neįskaičiuota. Jei reikia skubiau nei įprastai – greitojo užsakymo mokestis. Bet visa tai aptariame iš anksto. Nėra taip, kad atvažiuojame ir sakome „dar 100 eurų“. Ne. Viskas aišku prieš kelionę. Skaidrumas svarbu.

22. Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima kalbėtis. Bet ne taip, kad „duokite 50 procentų nuolaidą“. Mes irgi turime išlaidas – degalai, draudimas, laikas, rizika. Jei vežate kelis gyvūnus, jei esate nuolatinis klientas, jei maršrutas patogus – visada randame bendrą kalbą. Bet jei prašote kainos, kuri nepadengia net degalų, tai neįmanoma. Geriau pasakykite savo biudžetą – galbūt galime pasiūlyti alternatyvą. Gal kitą dieną, kai maršrutas jau suplanuotas, ir vieta laisva. Lankstumas iš abiejų pusių – raktas.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas į Roterdamą

23. Ar vežate agresyvius šunis?

Vežame, bet su sąlygomis. Jei šuo agresyvus – privalote pranešti iš anksto. Ne „jis geras, tik kartais urzgia“, o tiesiai – „šuo gali kąsti“. Tada galime pasiruošti. Specialus antsnukis, tvirtesnis narvas, atsargus elgesys. Bet jei šuo užpuola mūsų darbuotoją – tai jau kita istorija. Vieną kartą klientas nutylėjo, kad rotveileris nemėgsta vyrų. Mūsų vairuotojas – vyras. Suprantate. Laimei, viskas baigėsi be įkandimo, bet streso buvo. Sąžiningumas čia labai svarbu. Saugumas visų pirma.

24. Ką daryti, jei šuo turi sveikatos problemų?

Praneškite. Visas detales. Jei šuo serga diabetu ir reikia leisti insuliną – mes išmokysime arba pasirūpinsime. Jei šuo turi alergiją tam tikram maistui – žinosime. Jei reikia vaistų tam tikru laiku – susitarsime. Bet mes negalime atspėti. Jei nutylėsite, kad šuo turi širdies problemų, ir jam pakeliui prasidės priepuolis – ką mes galėsime padaryti? Turime žinoti. Ir dar – veterinaro kontaktai. Jei kas nutinka, skambiname ne šeimininkui į Lietuvą, o veterinarui, kuris žino šuns istoriją. Tai gali išgelbėti gyvybę.

25. Ar galima vežti šunį su jo daiktais?

Žinoma, net rekomenduojame. Mėgstamas žaislas, pledas su namų kvapu, dubenėlis – visa tai padeda šuniui jaustis saugiau. Maistą taip pat paimkite – staiga pakeitus maistą kelionės metu, gali prasidėti skrandžio problemos. Bet ne per daug. Narve turi būti vietos šuniui, ne tik daiktams. Vieną kartą klientas atvežė narvą, pilną žaislų, o šuniui vos vietos atsigulti. Teko dalį palikti. Svarbiausia – šuo turi patogiai keliauti. Daiktai – antraeilis dalykas, nors svarbus.

26. Ką daryti, jei šuo pabėga pristatymo metu?

Tai blogiausias scenarijus, bet nutinka. Prieš atiduodant šunį, visada patikriname, kad antkaklis tvirtas, pavadėlis saugus. Jei šuo ištrūksta – ne bėgame paskui, o stojame ir ramiai kviečiame. Bėgimas sužadina instinktą sekti arba bėgti toliau. Turime patirties – vieną kartą šuo iššoko iš narvo Roterdamo priemiestyje. Užtruko 20 minučių, bet pagavome. Dabar visada turime papildomą pavadėlį ir skanėstų. Ir dar – prieš pristatymą prašome, kad gavėjas būtų pasiruošęs – uždara erdvė, ne atvira gatvė. Atsargumas ne pro šalį.

Išvada

Šunų vežimas į Roterdamą nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo ir patirties. Dokumentai, narvas, sveikata, maršrutas – viskas susiję. Jei pasiruošiate iš anksto, kelionė praeina sklandžiai. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su įvairiais šunimis ir situacijomis. Svarbiausia – būkite sąžiningi apie savo augintinį, turėkite tvarkingus dokumentus, ir viskas bus gerai. Jūsų šuo nusipelno saugios ir patogios kelionės. O mes pasirūpinsime, kad taip ir būtų.