Gyvūnų pervežimas Roterdam, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas į Roterdamą – tai paslauga, kurios prireikia vis dažniau. Žmonės kraustosi į Olandiją dirbti, studijuoti ar tiesiog gyventi, ir nori pasiimti savo augintinius kartu. Bet organizuoti pervežimą pačiam – tai galvos skausmas. Dokumentai, logistika, saugumas – viskas reikalauja laiko ir žinių. Mes tai darome kasdien, todėl žinome kiekvieną niuansą. Vežame kiekvieną dieną, turime specializuotą transportą ir patyrusią komandą. Nesvarbu, ar tai šuo, katė ar kitas augintinis – pasirūpinsime, kad kelionė būtų saugi ir patogi. Roterdamas yra vienas pagrindinių mūsų maršrutų, tad pažįstame kiekvieną kelią.

Maršrutas – pervežimas į Roterdamą

1. Koks maršrutas vežant gyvūnus į Roterdamą?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada į Olandiją. Tai greičiausias ir patogiausias maršrutas. Iš Lietuvos išvykstame ryte, per Lenkiją pravažiuojame per dieną, Vokietiją – naktį arba anksti ryte, o Roterdamą pasiekiame vakare. Bet maršrutas gali keistis priklausomai nuo eismo, oro ir kitų veiksnių. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijos greitkelyje teko važiuoti aplinkeliu – užtrukome papildomas 3 valandas. Bet tai retai. Paprastai laikomės nustatyto maršruto. Žinome, kur geriausia stoti, kur yra veterinarijos klinikos, kur pigiausias kuras.

2. Kiek kilometrų yra nuo Lietuvos iki Roterdamo?

Priklauso nuo to, iš kurios Lietuvos vietos pradedame. Iš Vilniaus – apie 1600 km. Iš Kauno – kiek mažiau. Iš Klaipėdos – galima ir per jūrą, bet tai sudėtingiau. Paprastai važiuojame keliais, todėl atstumas apie 1500-1700 km. Tai ilgas kelias, bet mes pripratę. Vairuotojai dirba pamainomis – vienas vairuoja, kitas ilsisi. Taip saugiau ir greičiau. Negalime rizikuoti pavargusiu vairuotoju, ypač vežant gyvūnus. Todėl visada turime du vairuotojus ilgoms kelionėms.

3. Per kiek laiko nuvažiuojate iki Roterdamo?

18-22 valandos, priklausomai nuo sąlygų. Vasarą, kai ilgos dienos ir geras oras – greičiau. Žiemą, kai trumpas dienos šviesos laikas ir slidūs keliai – lėčiau. Taip pat priklauso nuo to, kiek sustojimų reikia gyvūnams. Jei vežame šunį, kuriam reikia dažnų pertraukų – užtrunka ilgiau. Jei katę, kuri ramiai sėdi – galima ir greičiau. Bet neskubame. Saugumas svarbiau nei greitis. Geriau atvykti valanda vėliau nei rizikuoti gyvūno sveikata.

4. Ar sustojate pakeliui?

Taip, reguliariai. Kas 3-4 valandas stojame, kad gyvūnai galėtų atsigerti, prasibėgti ir atlikti gamtinius reikalus. Taip pat vairuotojai pailsėti. Stojimai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo poreikio. Turime mėgstamas stoteles – degalines su didelėmis aikštelėmis, kur gyvūnai gali laisvai bėgioti. Vieną kartą radome gražią pievą šalia greitkelio – šunys džiaugėsi kaip vaikai. Svarbu, kad gyvūnai nejaustų streso. Reguliarūs sustojimai – tai būdas sumažinti diskomfortą ir užtikrinti, kad viskas gerai.

5. Ar vežate naktį?

Taip, dalį kelionės važiuojame naktį. Tai normalu, nes kelionė ilga. Naktį keliai tuštesni, mažiau spūsčių, galima greičiau važiuoti. Gyvūnai dažniausiai miega naktį, todėl jiems patogiau. Bet vairuotojai dirba pamainomis – vienas miega, kitas vairuoja. Taip užtikriname, kad vairuotojas visada būtų žvalus. Naktiniai važiavimai turi savo privalumų – ramiau, tyliau, gyvūnai mažiau nerimauja. Vieną kartą katė, kuri dieną nuolat miaukė, naktį užmigo ir miegojo iki pat Roterdamo. Kartais naktis yra geriausias metas keliauti.

Gyvūnai – kokie gyvūnai vežami

6. Kokius gyvūnus vežate į Roterdamą?

Vežame visus naminius gyvūnus – šunis, kates, triušius, jūrų kiaulytes, šeškus, dekoratyvinius paukščius, žiurkes, žiurkėnus. Kiekvienam pritaikome sąlygas. Šunys ir katės – dažniausi keleiviai. Bet kartais vežame ir egzotiškesnius gyvūnus. Vieną kartą teko vežti chameleoną – klientas persikraustė į Roterdamą ir negalėjo palikti augintinio. Neįprasta, bet kodėl gi ne. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų legalus, turėtų reikiamus dokumentus ir būtų tinkamai supakuotas. Laukinių gyvūnų nevežame – tik naminius augintinius.

7. Ar vežate didelius šunis?

Taip, vežame. Dideli šunys reikalauja daugiau vietos, bet turime pakankamai. Berno zenenhundai, vokiečių aviganiai, labradorai – visi telpa. Turime specialius didelius narvus, pritaikytus dideliems šunims. Vieną kartą vežėme Danų dogą – svėrė apie 70 kg. Teko naudoti didžiausią transporto priemonę, bet pavyko. Svarbu, kad šuo tilptų į narvą ir galėtų atsistoti, atsisėsti, atsigulti. Jei šuo per didelis net mūsų didžiausiam narvui – ieškome kitų sprendimų. Bet tai retai. Dažniausiai viskas telpa.

8. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas agresyvus tik svetimiems, bet šeimininkui paklusnus – galime vežti, bet su papildomomis atsargumo priemoniomis. Jei gyvūnas agresyvus visiems – gali būti sunkiau. Svarbu žinoti iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Vieną kartą klientas nepaminėjo, kad jo šuo agresyvus – vairuotojas vos nesusižeidė. Todėl prašome būti sąžiningiems. Jei gyvūnas turi agresijos problemų – pasakykite. Mes nesmerkiame, bet turime žinoti, kad galėtume užtikrinti saugumą. Kartais rekomenduojame raminamuosius, bet tik veterinarui patvirtinus.

9. Ar vežate sergančius gyvūnus?

Ne, jei liga užkrečiama. Negalime rizikuoti kitų gyvūnų sveikata. Jei gyvūnas serga ne užkrečiama liga – galime vežti, bet reikia veterinaro pažymos, kad transportavimas nepablogins būklės. Taip pat reikia vaistų ir instrukcijų, kaip juos duoti. Vieną kartą vežėme šunį su diabetu – reikėjo leisti insuliną kas 12 valandų. Vairuotojas išmoko tai daryti. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Paprastai sergančius gyvūnus rekomenduojame gydyti prieš kelionę, o ne vežti sergančius.

10. Ar vežate nėščias gyvūnus?

Atsargiai. Jei nėštumas ankstyvas ir veterinaras leidžia – galime vežti. Bet jei nėštumas vėlyvas – nerekomenduojame. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o tai pavojinga tiek motinai, tiek palikuonims. Vieną kartą klientė norėjo vežti nėščią katę – veterinaras atsisakė išduoti pažymą. Teko laukti, kol katė atsivedė ir kačiukai paaugo. Geriau palaukti nei rizikuoti. Jei tikrai reikia vežti nėščią gyvūną – būtinai pasitarkite su veterinaru. Mes galime patarti, bet sprendimą priima specialistas.

Dokumentai – pervežimo dokumentacija

11. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Roterdamą?

ES gyvūno augintinio pasas – pagrindinis dokumentas. Jame turi būti mikroschemos numeris, skiepų informacija, ypač pasiutligės vakcina. Veterinarinė pažyma, kad gyvūnas sveikas. Jei gyvūnas ne šuo ar katė – gali reikėti papildomų dokumentų. Svarbu, kad viskas būtų originaluose. Olandijos muitinė kartais patikrina, todėl negalima rizikuoti. Vieną kartą klientas atvežė pasą be nuotraukos – teko grįžti pas veterinarą. Pusė dienos veltui. Todėl – patikrinkite viską prieš mums atvykstant. Geriau per daug kartų patikrinti nei vieną kartą pamiršti.

12. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo vakcinos. Vienos vakcinos galioja vienerius metus, kitos – trejus. Tai nurodyta pase. Svarbu, kad skiepas galiotų visos kelionės metu. Jei skiepas baigiasi po savaitės – geriau pakartoti prieš kelionę. Vieną kartą klientas vežė šunį su pasibaigusiu skiepu – Olandijos muitinė neįleido. Teko grąžinti atgal į Lietuvą. Nemalonu ir brangu. Todėl visada patikrinkite skiepų galiojimą bent mėnesį prieš planuojamą pervežimą. Jei reikia – pasiskiepykite iš anksto. Imunitetas susidaro po 21 dienos, todėl planuokite laiku.

13. Ar reikia mikroschemos?

Taip, privaloma. Mikroschemos numeris turi būti įrašytas į pasą ir registruotas. Be mikroschemos negalima išduoti paso, o be paso negalima vežti gyvūno. Mikroschemą įdeda veterinaras – greita ir neskausminga procedūra. Jei gyvūnas jau turi mikroschemą – patikrinkite, ar ji registruota. Kartais būna, kad mikroschema įdėta, bet neregistruota – tada reikia registruoti. Svarbu, kad mikroschemos numeris sutaptų su paso įrašais. Jei nesutampa – gali būti problemų pasienyje. Tai dažna klaida, ypač jei pasas išduotas seniai.

14. Ką daryti, jei pasas pamestas?

Reikia naujo paso. Veterinaras gali išduoti naują, bet turi patikrinti mikroschemą ir skiepų istoriją. Jei skiepų įrašai išsaugoti – naujas pasas išduodamas greitai. Jei ne – gali tekti skiepyti iš naujo. Tai užtrunka. Todėl visada rekomenduoju daryti dokumentų kopijas – telefone, kompiuteryje, debesyje. Vieną kartą klientas pametė pasą prieš pat išvykimą – bet turėjo nuotrauką telefone. Veterinaras galėjo atkurti duomenis ir išduoti naują pasą per dieną. Be tos nuotraukos būtų tekę skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną.

15. Ar reikia veterinaro pažymos prieš išvykstant?

Tai priklauso. Jei pasas tvarkingas ir skiepai galioja – papildomos pažymos nebūtina. Bet rekomenduojame, ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Veterinaras gali patikrinti bendrą būklę, paskirti vaistus kelionei, patarti, kaip elgtis. Mes bendradarbiaujame su keliomis klinikomis, kurios specializuojasi gyvūnų transportavimo dokumentuose. Jos žino, ko reikia, ir viską sutvarko greitai. Bet tai nėra privaloma – jei dokumentai tvarkingi, galima vežti ir be papildomos pažymos. Svarbiausia – kad pasas būtų tvarkingas.

Kelionė – gyvūnų kelionės ypatumai

16. Kaip gyvūnai jaučiasi kelionės metu?

Priklauso nuo gyvūno. Vieni ramiai sėdi ir miega, kiti nerimauja pirmas kelias valandas. Tai normalu. Mes stengiamės sukurti kuo patogesnę aplinką – minkšti paklotai, vanduo, ramus vairavimas. Vairuotojai kalbasi su gyvūnais, glosto, duoda skanėstų. Vieną kartą šuo, kuris pirmas dvi valandas verkė, paskui tapo geriausiu draugu vairuotojui – sėdėjo šalia ir žiūrėjo pro langą. Svarbiausia – kantrybė. Gyvūnai pripranta. Po kelių valandų dauguma nurimsta ir miega. Tie, kurie nenurimsta – gauna papildomą dėmesį.

17. Ką daryti, jei gyvūnas vemti kelionės metu?

Stojame, valome, tikriname, ar viskas gerai. Vėmimas kelionės metu – dažnas reiškinys, ypač jei gyvūnas nepratęs prie automobilio. Paprastai tai nėra pavojinga, bet stebime. Jei vėmimas kartojasi – galime duoti vaistų nuo pykinimo, bet tik veterinarui rekomendavus. Vieną kartą katė vėmė kas valandą – radome veterinarą Vokietijoje, gavo vaistų, viskas nurimo. Svarbu nešerti gyvūno prieš kelionę – 4-6 valandos nevalgius sumažina vėmimo riziką. Bet vanduo turi būti visada. Dehidratacija pavojingesnė už vėmimą.

18. Ar gyvūnai gali gauti maisto kelionės metu?

Taip, bet saikingai. Jei kelionė ilga – duodame maisto per sustojimus. Bet ne per daug, kad nevemtų. Paprastai gyvūnai patys atsisako maisto kelionės metu – tai normalu. Svarbiau vanduo. Vanduo turi būti prieinamas visą laiką. Mes naudojame specialius dubenėlius, kurie neišsipila. Vieną kartą šuo išgėrė visą vandens butelį per pirmą valandą – teko papildyti. Geriau, kad vandens būtų per daug nei per mažai. Maistą duodame tik tada, kai gyvūnas prašo arba kai kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų.

19. Kaip elgtis su gyvūnais, kurie bijo garsų?

Tai dažna problema. Kai kurie gyvūnai bijo automobilio garso, greitkelių triukšmo, kitų automobilių. Stengiamės važiuoti ramiai, vengiame staigių manevrų, garsinių signalų. Radiją laikome išjungtą arba grojame ramią muziką. Vieną kartą šuo labai bijojo sunkvežimių – vairuotojas vengė pagrindinių greitkelių ir važiuojo mažesniais keliais. Užtruko ilgiau, bet šuo buvo ramus. Svarbu suprasti, kad kiekvienas gyvūnas individualus. Vieniems patinka žiūrėti pro langą, kitiems geriau tamsi dėžė. Klausome, stebime, pritaikome.

20. Ar galima aplankyti gyvūną kelionės metu?

Deja, ne. Kelionės metu negalime sustoti, kad šeimininkas aplankytų gyvūną. Tai trikdytų grafiką ir keltų stresą gyvūnui – pamatytų šeimininką ir vėl turėtų atsisveikinti. Geriau palikti taip, kaip yra. Mes siunčiame nuotraukas ir atnaujinimus reguliariai, todėl galite matyti, kad viskas gerai. Jei labai nerimaujate – skambinkite, pakalbėsime. Bet fiziškai aplankyti negalima. Tai mūsų taisyklė, ir ji galioja visiems. Išimčių nedarome, nes tai sukeltų chaosą.

Pristatymas – gyvūnų pristatymas Roterdame

21. Kur pristatote gyvūnus Roterdame?

Bet kurioje Roterdamo vietoje. Centras, priemiestis, uostas – nesvarbu. Turime GPS, randame bet kurį adresą. Dažniausiai vežame tiesiai į namus, bet kartais – į viešbutį, draugų adresą ar veterinarijos kliniką. Viskas įmanoma. Svarbu – tikslus adresas ir kontaktinis telefono numeris. Vieną kartą klientas davė adresą be buto numerio – klaidžiojome, kol suradome. Roterdamas didelis, yra daug panašių gatvių. Todėl prašome patikrinti adresą prieš išvykstant. Taip pat praneškite, jei adresas keičiasi.

22. Kada tiksliai gyvūnas pasieks Roterdamą?

Tikslaus laiko negarantuojame. Paprastai 18-22 valandos po išvykimo. Priklauso nuo eismo, oro, muitinės. Vasarą – spūsčių daugiau. Žiemą – sniegas lėtina. Mes informuojame apie numatomą atvykimo laiką ir atnaujiname, jei keičiasi. Svarbu, kad kas nors būtų Roterdamo gale, kas galėtų priimti gyvūną. Negalime palikti be priežiūros. Jei vėluojame – skambiname iš anksto. Kartais vėluojame valandą, kartais dvi – bet visada pristatome. Tai pažadas.

23. Kas priima gyvūną Roterdame?

Paprastai pats šeimininkas arba jo įgaliotas asmuo. Reikia parodyti asmens dokumentą ir pasirašyti perdavimo aktą. Jei šeimininkas negali priimti – gali įgalio kitą žmogų, bet apie tai reikia pranešti iš anksto. Vieną kartą niekas neatsiliepė – laukėme valandą. Tai nepatogu. Todėl prašome būti pasiekiamiems pristatymo dieną. Jei planai keičiasi – praneškite kuo anksčiau. Gyvūnas negali laukti gatvėje. Mes suprantame, kad gyvenime būna visko, bet turime ribas.

24. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta pavargęs?

Tai normalu po ilgos kelionės. Gyvūnas gali būti pavargęs, ištroškęs arba šiek tiek išsigandęs. Duokite vandens, leiskite pailsėti ramioje vietoje. Nespauskite bendrauti su nauja aplinka iš karto. Per kelias valandas gyvūnas atsigaus. Jei atrodo labai prastai – kreipkitės pas veterinarą. Bet paprastai tai tik nuovargis. Mes stengiamės, kad kelionė būtų kuo patogesnė, bet 20 valandų transporto priemonėje yra 20 valandų. Net ir žmogus pavargsta. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė.

25. Ar galima grąžinti gyvūną atgal į Lietuvą?

Žinoma, vežame ir atgal. Maršrutas Roterdamas-Lietuva yra toks pat populiarus. Galime pasiimti gyvūną iš Roterdamo ir grąžinti į Lietuvą. Kaina ir sąlygos panašios. Dažnai žmonės veža gyvūnus į Olandiją, paskui grąžina atgal – tai įprasta praktika. Taip pat vežame gyvūnus iš Olandijos į Lietuvą, jei kas nors įsigijo augintinį ten. Abiem kryptimis dirbame kasdien. Tiesiog praneškite iš anksto, kad galėtume suplanuoti maršrutą.

Išvada

Gyvūnų pervežimas į Roterdamą – tai mūsų kasdienybė. Vežame kiekvieną dieną, žinome kiekvieną kelią, kiekvieną situaciją. Jūsų augintinis bus saugus, patogus ir prižiūrėtas visos kelionės metu. Svarbiausia – pasiruošti dokumentus iš anksto ir pasitikėti mumis. Jei turite klausimų – skambinkite. Roterdamas laukia. Ir mes pasiruošę.