Kaip vežti šunį į Olandiją? Vežame kasdieną

Kai pirmą kartą reikėjo gabenti kliento vokiečių aviganį iš Kauno į Amsterdamą, ne viskas ėjosi sklandžiai. Šuo buvo puikiai pasiruošęs, dokumentai sutvarkyti, bet muitinėje paaiškėjo, kad vienas antspaudas ne toje vietoje. Užtrukom papildomas tris valandas. Nuo tada kaskart tikrinu viską po du kartus. Šunų vežimas į Olandiją – tai ne tik maršrutas nuo taško A iki taško B. Tai procesas, kuriam reikia pasiruošimo, kantrybės ir žinojimo, ką daryti, kai kas nors pakrypsta ne pagal planą. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per metus veždamas gyvūnus kasdien.

Dokumentai - šuns vežimas į Olandiją

1. Kokie dokumentai reikalingi šuniui vežti į Olandiją?

Pirmas dalykas, kurį reikia sutvarkyti – gyvūno pasas. Be jo nė iš vietos. Olandija, kaip ES narė, reikalauja standartinio ES gyvūno paso, kurį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Pase turi būti pažymėta, kad šuo paskiepytas nuo pasiutligės, ir ši vakcina turi galioti. Be to, reikia mikroschemos numerio – ji turi būti įskiepyta prieš skiepą arba tą pačią dieną. Dar vienas svarbus dokumentas – sveikatos pažymėjimas, kurį veterinaras išduoda ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo. Kartais žmonės pamiršta, kad senas pasas su nebegaliojančia vakcina yra tas pats, kas jokio paso. Patikrinkite datas.

2. Ar reikia papildomų leidimų vežant šunį į Olandiją?

Paprastam šuniui – ne. Jei vežate paprastą naminį šunį, ES gyvūno pasas ir sveikatos pažymėjimas yra viskas, ko reikia. Bet yra niuansų. Pavyzdžiui, jei šuo priklauso veislei, kuri Olandijoje laikoma potencialiai pavojinga – pitbulterjeras, amerikiečių stafordšyro terjeras, bulterjeras – tada reikia papildomo leidimo. Olandijos savivaldybės gali turėti savo taisykles, todėl verta pasitikrinti konkrečiai tame mieste, į kurį vykstate. Kartą vežiau stafordšyrą į Roterdamą, ir šeimininkas nežinojo, kad ten reikia užregistruoti šunį per 14 dienų nuo atvykimo. Smulkmena, bet gali kainuoti baudą.

3. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus šuns vežimui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Pirmiausia patikrinkite, ar mikroschema veikia ir ar jos numeris sutampa su paso duomenimis. Tada – pasiutligės skiepas. Jei skiepas negalioja arba jo nėra, reikia pasiskiepyti ir palaukti 21 dieną, kol vakcina įsigalios. Tik tada galima gauti sveikatos pažymėjimą. Vienas mano klientas paskambino prieš tris dienas iki kelionės ir paprašė suorganizuoti šuns gabenimą. Paaiškėjo, kad skiepas pasibaigęs prieš du mėnesius. Teko atidėti kelionę. Dokumentai – ne tas dalykas, kurį galima sutvarkyti paskutinę minutę.

4. Kas nutinka, jei dokumentai netvarkingi pasienyje?

Geriausiu atveju – delsimas. Blogiausiu – šuns grąžinimas į kilmės šalį arba karantinas. ES vidaus sienose paprastai netikrina kiekvieno gyvūno, bet atsitiktiniai patikrinimai vyksta. Ypač Vokietijos-Olandijos pasienyje, kur pastaraisiais metais sugriežtinta kontrolė. Jei veterinaras pasienyje randa neatitikimą – pavyzdžiui, paso duomenys nesutampa su mikroschemos numeriu – gyvūnas gali būti sulaikytas. Tai ne teorija. Prieš metus kolega vežė retriverį, ir pasienyje paaiškėjo, kad veterinaras Lietuvoje suklydo įrašydamas gimimo datą. Užtruko dvi dienas, kol viską išsiaiškino. Todėl visada sakau – patikrinkite kiekvieną raidę pase.

Pasiruošimas - šuns transportavimas į Olandiją

5. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei automobiliu?

Šuo, kuris nepratęs prie automobilio, ilgoje kelionėje gali patirti didžiulį stresą. Todėl rekomenduoju pradėti pratinti bent dvi savaites prieš kelionę. Trumpi pasivažinėjimai – 15 minučių, paskui 30, paskui valanda. Stebėkite, kaip šuo reaguoja. Vienas labradoras, kurį vežiau iš Klaipėdos, pirmas 200 kilometrų tiesiog inkštė. Šeimininkas sakė, kad šuo niekada nebuvo važiavęs ilgiau nei iki veterinarijos klinikos. Po poros valandų priprato, bet pirmos dvi valandos buvo tikras košmaras. Be to, prieš kelionę nešerkite šuns bent 4-5 valandas. Pilvas + kelionė = garantuotas vėmimas.

6. Kokį narvą ar transportavimo dėžę pasirinkti?

IATA standartus atitinkantis narvas – tai minimumas. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Ne per didelis, ne per mažas. Tinklinės medžiagos turi būti tvirtos, kad šuo negalėtų jų prakąsti. Dugnas – neperšlampamas, su sugeriančiu kilimėliu. Man asmeniškai patinka „Vari Kennel" arba „Sky Kennel" – jos brangesnės, bet patikimos. Pigūs narvai iš didžiųjų prekybos centrų dažnai neatlaiko ilgų kelionių. Kartą klientas atvežė šunį plastikiniame narve, kurio durys atsidarė pačios nuo vibracijos. Šuo išlipo vidury autostrados. Laimei, buvome sustoję degalinėje, kitaip būtų buvę labai negerai.

7. Ką dėti į narvą kartu su šunimi?

Mažiau yra daugiau. Vandens buteliukas su laistytuvu – būtina. Senas pledas arba šeimininko drabužis su pažįstamu kvapu – padeda nuraminti. Jokių žaislų, kuriuos šuo galėtų praryti. Jokių kaulų ar kramtalų – ilgoje kelionėje tai gali sukelti virškinimo problemų. Aš visada rekomenduoju įdėti sugeriantį paklotą, net jei šuo namie niekada nesišlapina į vidų. Stresas daro savo. Vienas haskis, kurį vežiau į Haga, per aštuonių valandų kelionę sugebėjo permirkyti visą paklotą. Šeimininkas sakė, kad namie to niekada nebūna. Kelionė – ne namai.

8. Kaip elgtis, jei šuo bijo važiuoti automobiliu?

Tai sudėtinga. Yra šunų, kurie tiesiog nepratę prie automobilio, ir yra tokių, kurie turi tikrą fobiją. Pirmuoju atveju padeda pratimas. Antruoju – reikia kalbėtis su veterinaru. Yra raminamieji preparatai, skirti specialiai gyvūnams – „Zylkene", „Adaptil" feromonų apykaklės, kartais net lengvi sedatyvai. Bet svarbu: jokių žmogiškų raminamųjų tablečių. Tai gali būti mirtina šuniui. Veterinaras turi parinkti dozę pagal svorį. Vienas mano klientas davė savo bigliui pusę valerijono tabletės, manydamas, kad tai padės. Šuo ištino ir teko skubiai ieškoti veterinarijos klinikos Lenkijoje. Nekartokite to.

Kelionė - šuns gabenimas į Olandiją

9. Koks maršrutas geriausias vežant šunį iš Lietuvos į Olandiją?

Yra keli variantai. Populiariausias – per Lenkiją ir Vokietiją. Kaunas–Varšuva–Berlynas–Hanoveris–Olandija. Apie 1400-1500 kilometrų, priklausomai nuo galutinio taško. Kitas maršrutas – per Čekiją, bet jis ilgesnis ir mažiau patogus dėl kelių kokybės. Aš asmeniškai renkuosi pirmąjį, nes Lenkijos autostrados pastaraisiais metais labai pagerėjo, o Vokietijoje „Autobahn" leidžia greičiau įveikti atstumą. Svarbu planuoti sustojimus kas 2-3 valandas – šuo turi išeiti, atsigerti vandens, prasimankštinti. Vienas maršrutas, kurio vengiu – per Kaliningrado sritį. Papildomi dokumentai, papildomas stresas, ir šuo to nereikia.

10. Kiek laiko trunka kelionė su šunimi iš Lietuvos į Olandiją?

Gryno važiavimo laiko – apie 14-16 valandų. Bet su sustojimais, nakvyne (jei reikia) ir pasienio procedūromis – realiai 18-22 valandos. Aš visada rekomenduoju nebandyti įveikti viso maršruto per vieną dieną, ypač jei šuo nepratęs prie ilgų kelionių. Nakvynė Lenkijoje, pavyzdžiui, Poznanėje ar Varšuvoje, leidžia šuniui pailsėti ir sumažina stresą. Yra viešbučių, kurie priima gyvūnus – „Ibis", „Novotel", „Mercure". Kainos svyruoja nuo 40 iki 80 eurų už naktį su gyvūnu. Vieną kartą bandžiau važiuoti be sustojimo – šuo iki kelionės pabaigos tiesiog drebėjo. Nuo tada to nebekartoju.

11. Kaip dažnai reikia sustoti kelionėje su šunimi?

Kas 2-3 valandas – minimumas. Šuo turi galimybę atlikti gamtinius reikalus, atsigerti vandens, prasibėgti. Idealu – kas 2 valandas, ypač pirmoje kelionės pusėje, kol šuo dar nenusiraminęs. Sustojimai neturi būti ilgi – 15-20 minučių užtenka. Svarbu, kad šuo būtų su pavadžiu, net jei jis labai paklusnus. Nepažįstama aplinka, triukšmas, svetimi kvapai – šuo gali nustebinti. Mano patirtis rodo, kad geriausios vietos sustoti – ne didelės degalinės prie autostrados, o mažesni sustojimai su žaliais plotais. Šuo ramiau, mažiau triukšmo, mažiau kitų gyvūnų.

12. Ką daryti, jei šuo susirgo kelionės metu?

Pirmas dalykas – nepanikuoti. Dažniausios problemos kelionėje – vėmimas, viduriavimas, per didelis seilėtekis. Tai dažniausiai streso požymiai, ne liga. Sustokite, duokite šuniui vandens, palaukite 20-30 minučių. Jei simptomai nepraeina arba šuo atrodo labai prastai – ieškokite veterinarijos klinikos. Google Maps rodo veterinarus net mažuose Lenkijos miesteliuose. Aš visada turiu sąrašą klinikų kelyje – nuo Suvalkų iki Amsterdamo. Kartą šuniui pakilo temperatūra netoli Berlyno. Radome kliniką, veterinaras apžiūrėjo, pasirodė – dehidratacija. Po lašelinės šuo atsigavo ir toliau keliavome. Svarbu turėti gyvūno paso kopiją su savimi – veterinarui užsienyje to reikės.

Sveikata - veterinariniai reikalavimai šuniui

13. Kokie skiepai privalomi šuniui vykstant į Olandiją?

Privalomas tik vienas skiepas – pasiutligės vakcina. Bet protingas šeimininkas pasirūpina ir kitais. Pagrindiniai skiepai – maras, parvovirozė, hepatitas, leptospirozė, paragripas. Olandijoje, kaip ir daugumoje Vakarų Europos šalių, veterinarai rekomenduoja pilną vakcinacijos programą. Be to, jei šuo vyksta į viešąsias vietas – parkus, šunų aikšteles – kitų šunų savininkai tikisi, kad jūsų augintinis yra paskiepytas. Vienas nemalonus atvejis – šuo iš Lietuvos atvyko tik su pasiutligės skiepu, o Olandijos šunų viešbutyje atsisakė priimti be pilnos vakcinacijos. Teko skubiai ieškoti veterinaro Amsterdame ir mokėti trigubai daugiau nei Lietuvoje.

14. Ar reikia gydyti šunį nuo erkių prieš kelionę?

Taip, ir tai ne tik rekomendacija – tai būtinybė. Olandijoje erkės aktyvios nuo kovo iki lapkričio, o Lietuvoje – dar ilgiau. Erkių platinamos ligos – boreliozė, babeziozė, erlichiozė – yra realus pavojus. Aš rekomenduoju naudoti ir lašus, ir antkaklį – dviguba apsauga. „Frontline", „Advantix", „Seresto" – patikrinti variantai. Svarbu: gydymą pradėti bent 48 valandas prieš kelionę, kad preparatas spėtų įsigalioti. Vienas šuo, kurį vežiau pavasarį, grįžo iš Olandijos su trimis įsisiurbusiomis erkėmis. Šeimininkas sakė, kad Lietuvoje niekada nenaudojo apsaugos nuo erkių. Po to pradėjo naudoti.

15. Kaip elgtis, jei šuo turi sveikatos problemų?

Lėtinės ligos – diabetas, širdies problemos, alergijos – nėra kliūtis kelionei, bet reikalauja papildomo pasiruošimo. Pasiimkite pakankamai vaistų visai kelionei plius atsargą kelioms dienoms. Turėkite veterinaro pažymą lietuvių ir anglų kalbomis, kurioje nurodyta diagnozė ir vartojami medikamentai. Jei šuo vartoja insuliną – pasirūpinkite šaldytuvu automobilyje arba termoizoliacine dėže. Vienas diabetu sergantis šuo, kurį vežiau, turėjo gauti injekciją kas 12 valandų. Sustojome degalinėje, suleidau insuliną pagal šeimininko nurodymus. Ne pats patogiausias scenarijus, bet įmanomas. Svarbiausia – ne nutraukti gydymą kelionės metu.

16. Ką daryti, jei šuo turi alergiją maistui?

Pasiimkite specialų maistą iš namų. Nesitikėkite, kad Olandijoje rasite tą patį pašarą. Net jei prekės ženklas tas pats, sudėtis gali skirtis. Aš mačiau, kaip šuo su alergija vištienai gavo įprastą sausą maistą, nes šeimininkas pamiršo pasiimti specialų. Rezultatas – bėrimas, niežėjimas, veterinaras. Be to, turėkite su savimi antihistamininių vaistų, kuriuos rekomendavo veterinaras. Ne žmogiškų – veterinarinių. „Cetirizinas" tinka ir šunims, bet dozė kitokia. Pasitarkite su veterinaru prieš kelionę. Ir dar – venkite duoti šuniui maisto degalinėse. Nežinote, kas ten yra, o alerginė reakcija kelyje yra paskutinis dalykas, ko jums reikia.

Kaina - šuns vežimo į Olandiją kaina

17. Kiek kainuoja šuns vežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo paslaugos tipo. Jei vežate patys – degalai, kelių mokesčiai, nakvynė – susidaro apie 250-400 eurų vienam šuniui. Jei naudojatės pervežimo paslauga – 300-600 eurų, priklausomai nuo šuns dydžio ir maršruto. Dideli šunys kainuoja daugiau, nes užima daugiau vietos. Yra ir premium paslaugos – individualus pervežimas su vienu šunimi – ten kainos gali siekti 800-1200 eurų. Aš dirbu su grupiniais pervežimais, kur kaina vienam šuniui būna apie 350-450 eurų. Į kainą įeina dokumentų patikra, sustojimai, vanduo šuniui. Kas neįeina – veterinaro paslaugos kelyje, papildomi leidimai, karantinas.

18. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Yra. Pirmas – kelių mokesčiai. Lenkijoje „e-TOLL" sistema, Vokietijoje „Maut" sunkvežimiams (lengviesiems automobiliams nemokamai). Olandijoje – jokių kelių mokesčių lengviesiems automobiliams, bet uostamiestyje gali būti vietiniai mokesčiai. Antras – viešbučiai su gyvūnais dažnai ima papildomą mokestį – 10-25 eurai už naktį. Trečias – jei reikia papildomo veterinaro patikrinimo pasienyje, tai gali kainuoti 30-50 eurų. Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kas pagalvoja – jei šuo sugadina automobilio saloną (o tai nutinka dažniau, nei norėtųsi), valymas kainuoja 50-150 eurų. Vienas auksaspalvis retriveris paliko tiek plaukų ant sėdynių, kad teko tris kartus valyti.

19. Kaip sutaupyti vežant šunį į Olandiją?

Pirmas būdas – planuoti iš anksto. Paskutinės minutės pervežimai visada brangesni. Antras – dalintis pervežimu su kitais. Jei vežate vieną šunį, kaina didelė. Jei trys šunys vienu metu – kiekvienam pigiau. Trečias – patiems tvarkyti dokumentus, o ne mokėti tarpininkams. Veterinaro pasas Lietuvoje kainuoja 15-25 eurus, sveikatos pažymėjimas – 20-30 eurų. Tarpininkai už tą patį prašo 80-150 eurų. Ketvirtas – naudotis nebrangiais viešbučiais. „Ibis Budget" Olandijoje priima gyvūnus už 10 eurų papildomai. Ir penktas – pasiimti maisto iš namų. Olandijoje šunų maistas brangesnis nei Lietuvoje, ypač premium klasės.

Praktika - kasdienis šunų vežimas į Olandiją

20. Kaip dažnai vyksta pervežimai iš Lietuvos į Olandiją?

Mes vežame beveik kasdien. Pirmadieniais ir penktadieniais – daugiausia užsakymų, nes žmonės nori, kad šuo atvyktų savaitgalį arba pirmadienį. Antradieniais-ketvirtadieniais – ramiau. Sezoniškumas irgi yra – vasarą ir prieš Kalėdas užsakymų dvigubai daugiau. Vasarą žmonės atostogauja, persikrausto, grįžta į Olandiją po atostogų Lietuvoje. Prieš Kalėdas – dovanos, šeimos susitikimai. Per metus pervežame apie 400-500 šunų maršrutu Lietuva–Olandija. Tai nėra didžiulis skaičius, bet stabilus. Ir kiekvienas šuo – atskira istorija. Vienas keliauja pas naują šeimininką, kitas – pas šeimininką, kuris persikėlė dirbti į Amsterdamą.

21. Kokių veislių šunis vežate dažniausiai?

Visokių. Labradorai, retriveriai, vokiečių aviganiai – klasika. Bet pastaruoju metu daugėja prancūzų buldogų, korgių, auksaspalvių retriverių. Mažų veislių – čihuahua, jorkšyro terjerų, mopsų – irgi nemažai. Įdomu tai, kad dideli šunys kelionę ištveria geriau nei maži. Maži dažniau vemja, dažniau inkščia, dažniau bijo. Dideli paprasčiausiai atsigula ir miega. Vienas dogas, kurį vežiau, užėmė pusę automobilio ir miegojo visą kelią. O čihuahua – visą kelią drebėjo ir cypė. Nors šeimininkė sakė, kad namie jis labai drąsus. Kelionė atskleidžia tikrąjį charakterį.

22. Ar galima vežti šunį be šeimininko?

Taip, ir tai gana dažna paslauga. Žmonės persikrausto, bet negali iš karto pasiimti šuns – reikia sutvarkyti būstą, pradėti darbą. Arba šuo keliauja pas naują šeimininką. Tokiu atveju reikia papildomo dokumento – įgaliojimo, kuriame nurodyta, kas turi teisę transportuoti gyvūną. Be to, gavėjas Olandijoje turi pasirašyti, kad priima šunį. Vienas atvejis – šuo keliavo pas senelius Olandijoje, o šeimininkas liko Lietuvoje. Seneliai atvyko į sutartą vietą, pasirašė dokumentus, pasiėmė šunį. Viskas sklandžiai. Bet būna ir kitaip – kartą gavėjas neatvyko laiku, teko laukti tris valandas su šunimi automobilyje.

23. Ką daryti, jei šuo pabėga kelionės metu?

Tai blogiausias košmaras kiekvienam, kas veža gyvūnus. Bet nutinka. Pagrindinė taisyklė – šuo visada turi būti su antkakliu, kuriame nurodytas šeimininko telefono numeris. Mikroschema yra gerai, bet ji nepadės, jei kas nors randa šunį ir negali susisiekti su savininku. Antra – turėkite šuns nuotrauką telefone. Trečia – jei šuo pabėgo, nebandykite gaudyti bėgdami paskui. Šuo išsigąs ir bėgs dar toliau. Atsistokite, ramiai pašaukite vardu, pasilenkite – šunys instinktyviai traukia prie žemai esančių objektų. Man asmeniškai niekada nepabėgo šuo, bet kolegai – taip. Rado po keturių valandų, už trijų kilometrų, pas draugišką lenką ūkininką.

24. Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Pirmas dalykas – licencija. Pervežimo įmonė turi turėti licenciją gyvūnų transportavimui. Antras – atsiliepimai. Ne tik gražūs komentarai svetainėje, bet ir realūs atsiliepimai Facebook grupėse, forumuose. Trečias – sutartis. Jei įmonė nesiūlo sutarties – bėkite. Sutartyje turi būti nurodyta kaina, maršrutas, atsakomybė už gyvūną, draudimas. Ketvirtas – komunikacija. Jei įmonė neatsako į klausimus prieš kelionę, kas bus, jei kas nors nutiks kelionės metu? Penktas – automobiliai. Paprašykite nuotraukų. Ar automobiliai pritaikyti gyvūnams? Ar yra ventiliacija, vanduo, pirmosios pagalbos rinkinys? Aš visada rodau klientams savo automobilius prieš kelionę.

25. Kokių klaidų dažniausiai daro šeimininkai?

Daugiausia klaidų susiję su dokumentais. Pamiršta patikrinti skiepo galiojimą, neteisingai užpildo paso duomenis, pamiršta sveikatos pažymėjimą. Antra dažna klaida – per mažas narvas. Šuo turi patogiai stovėti, o ne susirangyti kaip konservų dėžutėje. Trečia – per mažai vandens. Žmonės galvoja, kad šuo gali išbūti be vandens 6 valandas. Negali. Ketvirta – šeria šunį prieš kelionę. Rezultatas – vėmimas. Penkta – nesitaria su veterinaru dėl raminamųjų. Duoda savo vaistus arba neduoda nieko, nors šuo akivaizdžiai kenčia. Ir dar viena – palieka šunį automobilyje degalinėje „tik penkioms minutėms". Vasarą penkių minučių užtenka, kad temperatūra pakiltų iki mirtinos.

Šuns vežimas į Olandiją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra raketų mokslas. Svarbiausia – dokumentai, sveikata, patogus narvas ir kantrybė. Jei viską sutvarkote iš anksto, kelionė praeina sklandžiai. O jei kas nors pakrypsta ne pagal planą – turite veterinaro numerį, atsarginį planą ir šaltus nervus. Šuo jaučia jūsų būseną. Jei jūs ramus – jis ramesnis. Sėkmės kelyje.