Šunų vežimas Olandija, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo retriverį į Amsterdamą, nežinojau nė pusės to, ką žinau dabar. Pamenu, stovėjau pasienyje su Lenkija, o muitininkas žiūri į mano popierius ir sako – trūksta vieno dokumento. Laimei, tąkart viskas baigėsi gerai, bet supratau, kad šunų vežimas Olandija kryptimi nėra toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiandien dirbu su gyvūnų transportu jau ne vienerius metus ir matau, kad žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Todėl nusprendžiau surašyti visus klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai, ir atsakyti į juos taip, kaip atsakyčiau savo draugui. Ne kaip kažkoks ekspertas iš vadovėlio, o kaip žmogus, kuris pats tai praėjo. Šunų vežimas Olandija kryptimi turi savo specifiką – nuo dokumentų iki narvų dydžių, nuo maitinimo iki poilsio sustojimų. Ir taip, vežame kiekvieną dieną, bet tai nereiškia, kad viskas vyksta automatiškai. Kiekvienas šuo – tai atskira istorija.

Dokumentai - šunų vežimas Olandija dokumentų reikalavimai

1. Kokie dokumentai reikalingi šunų vežimui į Olandiją?

Pirmiausia jums reikės gyvūno paso – tai ES augintinio pasas, kurį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti pažymėta, kad šuo paskiepytas nuo pasiutligės, ir skiepas turi galioti. Be to, reikia mikroschemos numerio, kuris įvestas į pasą. Olandija, kaip ir kitos ES šalys, reikalauja, kad mikroschema būtų implantuota prieš paskiepijant nuo pasiutligės – kitaip skiepas negalioja. Taip pat reikia gyvūno sveikatos pažymėjimo, kurį veterinaras išduoda ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Jei vežate šunį pirmą kartą, gali atrodyti daug, bet iš tiesų tai standartinė procedūra. Tiesiog reikia pradėti ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, kad viskas spėtų būti sutvarkyta be streso.

2. Ar reikia papildomų dokumentų, jei šuo veislės, kuri laikoma pavojinga?

Taip, čia jau kitas reikalas. Olandija turi savo pavojingų veislių sąrašą – tai vadinamieji „hoog-risico honden". Į jį patenka pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bulterjerai ir keletas kitų veislių. Jei jūsų šuo priklauso šiai grupei, reikės papildomo leidimo iš Olandijos savivaldybės. Be to, toks šuo visada turi būti su antsnukiu viešose vietose ir vedžiojamas tik su pavadėliu. Vienas mano klientas vežė stafordšyrą į Roterdamą ir nežinojo apie šį reikalavimą – teko vietoje ieškoti antsnukio, nes kitaip neleido išlipti iš automobilio. Nemalonu, bet tokios taisyklės.

3. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus šunų vežimui į Olandiją?

Optimaliausia pradėti ruoštis mažiausiai prieš 4-6 savaites. Pirmiausia nueikite pas veterinarą, patikrinkite, ar mikroschema veikia, ar skiepai galioja. Jei skiepas nebegalioja, reikės paskiepyti ir palaukti 21 dieną, kol imunitetas susiformuos. Tada likus 10 dienų iki kelionės – sveikatos pažymėjimas. Vienas žmogus man skambino prieš tris dienas iki išvykimo ir klausė, ar spės sutvarkyti visus dokumentus. Deja, ne. Veterinaras negali išduoti pažymėjimo anksčiau laiko, o skiepas turi galioti. Taigi planuokite iš anksto – tai sutaupys nervų ir pinigų.

4. Ar reikia deklaruoti šunį pasienyje?

Paprastai ne, jei turite visus reikiamus dokumentus ir šuo keliauja su jumis kaip augintinis, o ne komerciniais tikslais. Tačiau pasienyje gali paprašyti parodyti pasą ir sveikatos pažymėjimą. Man yra buvę, kad Lenkijos-Vokietijos pasienyje sustabdė ir paprašė parodyti visus popierius. Užtruko gal 10 minučių, bet viskas tvarkoje. Jei vežate daugiau nei penkis šunis, tada jau laikoma komerciniu vežimu ir reikia papildomų leidimų. Bet jei vežate vieną ar du savo augintinius – ramiai, su pasu pravažiuosite be problemų.

5. Ką daryti, jei šuns pasas pasibaigęs?

Reikia gauti naują pasą pas veterinarą. Senasis pasas anuliuojamas, o naujame perkeliami visi duomenys – mikroschemos numeris, skiepų istorija. Tai trunka vieną vizitą pas veterinarą, bet reikia žinoti, kad ne kiekvienas veterinaras turi teisę išduoti ES augintinio pasus. Kreipkitės į licencijuotą veterinarą, kuris dirba su tarptautiniais gyvūnų dokumentais. Kaina – apie 20-30 eurų už pasą, plius veterinaro apžiūra. Geriau tai padaryti iš anksto, o ne paskutinę dieną prieš kelionę.

Transportas - vežame šunis į Olandiją patogiai

6. Kokiu transportu geriausia vežti šunį į Olandiją?

Priklauso nuo situacijos. Jei turite savo automobilį ir šuo pripratęs važiuoti – tai paprasčiausias variantas. Galite sustoti, kada reikia, pravėdinti, pagirdyti. Jei patys nevažiuojate, galite užsakyti specializuotą gyvūnų pervežimą – mes vežame kiekvieną dieną, tad visada rasime vietą. Yra ir variantas su lėktuvu, bet tai sudėtingiau – reikia specialaus narvo, krovinių terminalo, daugiau dokumentų. Be to, kai kurios aviakompanijos nebeveža gyvūnų bagažo skyriuje. Automobiliu iš Lietuvos iki Olandijos – apie 1400-1600 kilometrų, priklausomai nuo maršruto. Tai ilga kelionė, bet su tinkamais sustojimais šuo ištvers gerai.

7. Kiek laiko trunka kelionė su šunimi iš Lietuvos į Olandiją?

Gryno važiavimo laiko – apie 14-16 valandų, bet realiai su sustojimais gaunasi 18-20 valandų. Mes visada darome poilsio sustojimus kas 3-4 valandas – šuo turi išbėgioti, atlikti reikalus, atsigerti vandens. Vienas klientas man sakė, kad jo šuo nemėgsta ilgų kelionių, bet po pirmo sustojimo nurimo ir likusią kelionę pramiegojo. Svarbu neperkrauti šuns prieš kelionę – lengvas maistas, ne pilnas dubuo. Ir vanduo visada po ranka. Jei vežate patys, planuokite maršrutą su nakvyne – pvz., sustokite Varšuvoje ar Poznanėje, pailsėkite, o kitą dieną tęskite. Šuo irgi pavargsta.

8. Ar galima vežti šunį autobusu į Olandiją?

Su reguliariais tarptautiniais autobusais – sudėtinga. Dauguma vežėjų neleidžia vežti gyvūnų, išskyrus tarnybinius šunis. Yra keletas išimčių, bet jos retos. Jei norite vežti šunį autobusu, geriau ieškoti specializuotų gyvūnų pervežimo paslaugų – mes turime transportą, pritaikytą gyvūnams, su ventiliacija, minkštomis paklotais ir saugiais tvirtinimais. Tai brangiau nei paprastas autobusas, bet šuo patogiai ir saugiai. Be to, vairuotojai žino, kada sustoti, kaip elgtis su gyvūnais. Tai ne tas pats, kas sėdėti autobuse su maišu ant kelių.

9. Kokį narvą rinktis šuns vežimui į Olandiją?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus, net jei vežate automobiliu. Šuo turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Per mažas narvas – tai stresas gyvūnui. Medžiaginiai transporteriai tinka mažiems šunims, bet didesniems reikia plastikinio arba metalinio narvo su ventiliacijos angomis. Prieš kelionę leiskite šuniui priprasti prie narvo – padėkite jį namie, įdėkite skanėstų, kad šuo susietų narvą su kažkuo maloniu. Viena moteris man pasakojo, kad jos šuo pirmą kartą pamatęs narvą pradėjo loti ir cypė visą kelią. Pasirodo, niekada gyvenime nebuvo matęs narvo. Tokių situacijų galima išvengti su trupučiu pasiruošimo.

10. Ar vežant šunį reikia specialaus draudimo?

Privalomo draudimo gyvūnams nėra, bet rekomenduočiau apsidrausti. Yra kelionių draudimas augintiniams, kuris dengia veterinarines išlaidas užsienyje, praradimą ar sužalojimą kelionės metu. Kaina – nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo draudimo apimties. Skamba kaip papildomas išlaidos, bet jei kas nors nutinka Olandijoje – veterinaras ten kainuoja gerokai daugiau nei Lietuvoje. Vien vizitas gali kainuoti 80-150 eurų, o jei reikia operacijos – tūkstančius. Geriau turėti draudimą ir jo nepanaudoti, nei atsidurti svetimoje šalyje be pinigų veterinarui.

Sveikata - šunų vežimas Olandija sveikatos reikalavimai

11. Kokie skiepai privalomi vežant šunį į Olandiją?

Privalomas tik pasiutligės skiepas. Bet aš visada rekomenduoju pasiskiepyti ir nuo kitų ligų – maro, parvovirusinio enterito, hepatito. Olandijoje yra savų endeminių ligų, o veterinarinė priežiūra brangi. Be to, jei šuo susirgs kelionės metu, turėsite problemų. Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės ir turi galioti. Jei skiepas atnaujinamas, reikia vėl laukti 21 dieną. Tai dažniausia klaida, kurią matau – žmonės paskiepija šunį prieš pat kelionę ir nežino, kad reikia laukti. Tada tenka atidėti išvykimą.

12. Ar reikia gydyti šunį nuo erkių prieš kelionę į Olandiją?

Nėra privaloma, bet labai rekomenduojama. Olandijoje erkės aktyvios nuo kovo iki lapkričio, o Laimo liga ir babeziozė – realios grėsmės. Naudokite kokybišką antiparazitinę priemonę – lašus, antkaklį ar tabletes. Aš pats naudoju tabletes, nes jos veikia ilgiau ir nenusiplauna. Vienas mano pažįstamas vežė šunį į Hagą vasarą, nenaudojo jokios apsaugos, ir po savaitės šuo susirgo babezioze. Gydymas kainavo virš 500 eurų. Tad taip, erkės – ne juokas, ypač jei ketinate vaikščioti su šunimi po parkus ar miškus.

13. Kaip elgtis, jei šuo susirgo kelionės metu?

Pirmiausia – nepanikuoti. Sustokite saugioje vietoje, įvertinkite situaciją. Jei šuo vemia ar viduriuoja – gali būti stresas arba judesio liga. Duokite vandens, leiskite pailsėti. Jei simptomai rimtesni – karščiavimas, traukuliai, kraujavimas – ieškokite artimiausios veterinarijos klinikos. Olandijoje yra 24 valandų veterinarijos klinikos, ypač didžiuosiuose miestuose. Turėkite telefone išsaugotą kontaktą. Mes visada savo klientams duodame sąrašą veterinarijos klinikų maršrute – nuo Varšuvos iki Amsterdamo. Geriau turėti ir nereikia, nei ieškoti vidury nakties svetimoje šalyje.

14. Ar šuo gali keliauti, jei turi sveikatos problemų?

Priklauso nuo problemų. Jei šuo turi lėtinių ligų – diabetą, širdies nepakankamumą – reikia veterinaro leidimo. Veterinaras turi įvertinti, ar kelionė nebus per didelis krūvis. Ypač atsargiai reikia elgtis su vyresniais šunimis – jie sunkiau toleruoja ilgas keliones, karštį, stresą. Vienas klientas norėjo vežti 13 metų šunį į Roterdamą, veterinaras pasakė, kad rizika per didelė. Skaudu, bet kartais reikia priimti sunkius sprendimus. Jei šuo sveikas, bet turi judėjimo problemų – pasirūpinkite patogiu paklotu, dažnesniais sustojimais, galbūt vaistais nuo skausmo.

15. Kaip sumažinti šuns stresą kelionės metu?

Stresas – didžiausias priešas. Pradėkite nuo to, kad leiskite šuniui priprasti prie automobilio ar narvo prieš kelionę. Trumpi pasivažinėjimai po miestą, palaipsniui ilginant laiką. Kelionės dieną nekeiskite rutinos per daug – įprastas maistas, įprastas laikas. Turėkite šuns mėgstamą žaislą ar pledą su namų kvapu. Kai kurie šunys ramiau jaučiasi su feromonų apykakle – ji skleidžia raminančius feromonus. Ir svarbiausia – jūsų pačių ramybė. Šuo jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės, jis nervinsis dvigubai. Kvėpuokite, kalbėkite ramiai, glostykite. Tai paprasta, bet veikia.

Maitinimas - vežame šunis į Olandiją su tinkama mityba

16. Ką dėti į šuns kelioninį krepšį?

Vanduo – pirmas dalykas. Sulankstomas dubenėlis, butelis vandens. Maistas – tiek, kiek reikia kelionei plius viena diena atsargai. Vaistai, jei šuo kažką vartoja. Pavadėlis, antkaklis su identifikacine plokštele. Maišeliai ekskrementams. Drėgnos servetėlės. Pledas ar paklotas. Žaislas. Pirmosios pagalbos rinkinys – marlės, dezinfekantas, pleistrai. Popieriniai rankšluosčiai. Ir dokumentai – pasas, sveikatos pažymėjimas, draudimo polisas. Skamba daug, bet viskas telpa į vieną vidutinio dydžio krepšį. Geriau turėti daugiau nei reikia, nei vidury Vokietijos ieškoti veterinarinės vaistinės.

17. Ar galima maitinti šunį prieš kelionę?

Ne prieš pat kelionę. Duokite paskutinį maistą likus 3-4 valandoms iki išvykimo. Pilnas skrandis + automobilis = didelė tikimybė, kad šuo vemtų. Tai ne tik nemalonu, bet ir pavojinga – šuo gali užspringti. Lengvas maistas, ne per riebus. Kelionės metu neduokite daug maisto – užtenka skanėstų ir vandens. Poilsio sustojimuose galite duoti nedidelę porciją, bet ne pilną dubenį. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad jo šuo suvalgė visą pakelį dešrelių prieš kelionę ir pusę kelio praleido vemdamas. Nuo to laiko jis maitina šunį tik vakare, kai jau pasiekia nakvynės vietą.

18. Kaip dažnai reikia girdyti šunį kelionės metu?

Kas 2-3 valandas arba per kiekvieną sustojimą. Vanduo visada turi būti prieinamas – jei šuo nori gerti, tegul geria. Vasarą dar dažniau, nes karštyje šunys greičiau dehidratuoja. Venkite duoti šaltą vandenį tiesiai iš šaldytuvo – kambario temperatūros geriau. Jei šuo atsisako gerti, pabandykite įlašinti truputį sultinio į vandenį – kartais tai paskatina. Svarbu neleisti šuniui gerti iš balų ar nežinomų vandens šaltinių – ten gali būti parazitų ar bakterijų. Visada turėkite savo vandenį.

19. Ką daryti, jei šuo atsisako valgyti kelionės metu?

Nenormalu, bet dažna. Stresas, judesio liga, neįprasta aplinka – visa tai gali sumažinti apetitą. Nespauskite šuns. Jei jis nevalgo vieną dieną – nieko baisaus. Svarbu, kad gertų vandenį. Pabandykite duoti skanėstų – kartais šuo atsisako ėdalo, bet suvalgo kažką skanaus. Jei nevalgo ilgiau nei dvi dienas arba atrodo vangus, kreipkitės į veterinarą. Mano patirtis rodo, kad dauguma šunų pradeda normaliai valgyti, kai tik pasiekia galutinį tikslą ir nurimsta. Tiesiog reikia kantrybės.

Įstatymai - šunų vežimas Olandija teisiniai aspektai

20. Kokie įstatymai reglamentuoja šunų vežimą į Olandiją?

Pagrindinis dokumentas – ES Reglamentas 576/2013 dėl gyvūnų augintinių nekomercinio judėjimo. Jis nustato bendrus reikalavimus visoms ES šalims – pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Be to, Olandija turi savo nacionalinius įstatymus – „Gezondheids- en welzijnswet voor dieren" (Gyvūnų sveikatos ir gerovės įstatymas). Jis reglamentuoja gyvūnų laikymą, vežimą ir priežiūrą. Taip pat yra savivaldybių taisyklės – kiekvienas miestas gali turėti papildomus reikalavimus, ypač dėl pavojingų veislių. Pavyzdžiui, Amsterdame reikalaujama registruoti šunis savivaldybėje, jei gyvenate ilgiau nei tris mėnesius.

21. Ar Olandijoje reikia registruoti šunį?

Jei gyvensite Olandijoje ilgiau nei tris mėnesius – taip. Registracija vyksta savivaldybėje (gemeente). Reikia pateikti paso kopiją, gyvenamosios vietos adresą. Registracija nemokama. Be to, Olandijoje privaloma mokėti šunų mokestį (hondenbelasting) – suma priklauso nuo savivaldybės. Amsterdame tai apie 120-200 eurų per metus už pirmą šunį. Už antrą – daugiau. Jei nepranešate apie šunį ir nemokate mokesčio, gresia bauda. Nemalonu, bet tokios taisyklės. Lietuvoje to nėra, tad daugelis nustemba.

22. Ką daryti, jei šuo sukėlė incidentą Olandijoje?

Priklauso nuo situacijos. Jei šuo įkando žmogui – privalote pranešti policijai ir veterinarui. Olandijoje rimtai žiūri į įkandimus – gali būti privalomas elgesio vertinimas, karantinas, net eutanazija sunkiais atvejais. Jei šuo sukėlė žalą turtui – atsakote finansiškai. Todėl civilinės atsakomybės draudimas, kuris dengia ir augintinius, labai rekomenduojamas. Vienas lietuvis Olandijoje turėjo problemų, kai jo šuo peršoko tvorą ir sugadino kaimyno gėlyną. Kaimynas iškvietė policiją, buvo surašytas protokolas. Galiausiai susitarė, bet nervų kainavo. Taisyklės ten griežtesnės nei pas mus.

23. Ar galima vežti šunį į Olandiją pardavimui?

Tai jau komercinis vežimas ir jam taikomi visiškai kitokie reikalavimai. Reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šuo turi būti vyresnis nei 15 savaičių, paskiepytas, su mikroschema. Be to, reikia pranešti Olandijos NVWA (Maisto ir vartotojų saugos tarnybai) iš anksto. Jei vežate daugiau nei 5 šunis, laikoma komerciniu vežimu net jei neketinate parduoti. Baudos už taisyklių pažeidimą – tūkstančiai eurų. Jei planuojate vežti šunis pardavimui, pasikonsultuokite su specialistu – tai ne tas pats, kas vežti savo augintinį.

Praktiniai patarimai - vežame kiekvieną dieną ir žinome kas veikia

24. Kaip paruošti šunį pirmajai ilgai kelionei?

Pradėkite nuo trumpų pasivažinėjimų – 15 minučių, paskui 30, valanda. Stebėkite, kaip šuo reaguoja. Jei vemia – gal judesio liga, reikia vaistų. Jei cypia – gal stresas, reikia daugiau adaptacijos. Palaipsniui ilginkite keliones. Prieš didžiąją kelionę padarykite bandomąją – pvz., važiuokite į kitą miestą, praleiskite ten naktį, grįžkite. Taip šuo pripras prie nakvynės svetimoje vietoje. Ir jūs pamatysite, ko trūksta – gal reikia daugiau vandens, gal kitokio pakloto. Geriau išsiaiškinti problemas per bandomąją kelionę nei vidury Vokietijos autostrados.

25. Ką daryti, jei šuo bijo automobilio?

Tai rimta problema, bet sprendžiama. Pirmiausia – neverskite. Leiskite šuniui prieiti prie automobilio, uostyti, tyrinėti. Duokite skanėstų šalia automobilio. Kitas žingsnis – sėdėti automobilyje su šunimi, neužvedant variklio. Tada – užvesti variklį, bet nevažiuoti. Palaipsniui – trumpi pasivažinėjimai. Viskas trunka savaites, ne dienas. Jei skubate – yra veterinariniai raminamieji, bet juos turi skirti gydytojas. Niekada neduokite savo vaistų šuniui – tai gali būti pavojinga. Vienas mano klientas davė šuniui savo raminamąjį, ir šuo praleido dvi dienas veterinarinėje klinikoje. Brangi pamoka.

Išvada

Šunų vežimas Olandija kryptimi – tai procesas, kuriam reikia pasiruošimo, bet jis nėra toks sudėtingas, kaip atrodo. Svarbiausia – dokumentai, sveikata ir patogumas. Mes vežame kiekvieną dieną ir matome, kad gerai pasiruošę šunys keliauja be streso. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.