Vežame gyvūnus į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo vežti katę pas draugus į Amsterdamą, neįsivaizdavau, kaip tai padaryti. Galvojau – įsodinsiu į dėžę, susidėsiu daiktus ir važiuosiu. Pasirodo, viskas daug sudėtingiau. Veterinariniai reikalavimai, dokumentai, tinkamas narvas, poilsio sustojimai – be viso to neišsiversi. Dabar, kai jau penkerius metus dirbu gyvūnų pervežimuose, galiu pasakyti: vežame gyvūnus į Amsterdamą kiekvieną dieną, ir tai ne šiaip frazė. Tai reiškia, kad tavo augintinis išvyks tada, kai tau reikia – nereikės laukti savaitės, kol surinksime pilną mašiną. Žemiau atsakau į dažniausiai užduodamus klausimus, kurių klausia tiek pirmą kartą vežantys, tiek tie, kurie jau turi patirties.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas į Amsterdamą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Amsterdamą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo nei iš vietos. Jame turi būti žyma apie pasiutligės skiepą, kuris padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną ir ne vėliau kaip prieš metus. Be to, gyvūnas turi būti paženklintas mikročipu – Europos standarto, 15 skaitmenų. Jei veži šunį, katę ar šešką, galioja ES reglamentas 576/2013. Tiesa, kartais žmonės pamiršta, kad veterinaras turi patikrinti sveikatą likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki išvykimo – kitaip pasas negalioja. Vieną kartą klientas atvežė šunį su dokumentais, kurie buvo pasenę prieš tris dienas. Teko laukti, kol veterinaras padarys naują įrašą. Nepatogu, bet taip jau būna.

2. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei į Amsterdamą?

Prieš kelionę rekomenduoju nešerti gyvūno likus 4-6 valandoms iki išvykimo. Skrandis tuščias – mažiau streso, mažiau rizikos vemti. Vandens negalima atimti, jo turi būti visada. Jei gyvūnas jautrus kelionėms, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Aš asmeniškai nesu didelis chemijos šalininkas, bet kartais tai vienintelis būdas, kad katinas neklyktų visus tūkstantį kilometrų. Prieš kelionę pravartu pratinti gyvūną prie transportavimo dėžės – įdėti ją į namus, leisti uostyti, miegoti viduje. Taip mažiau streso pačią dieną. Ir dar – nepalikite mėgstamo žaislo namie. Kvapas ramina.

3. Kokį narvą ar dėžę pasirinkti gyvūnų pervežimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinės oro transporto asociacijos standartas, kurio laikomės ir sausumos transportavime. Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti be vargo. Medžiaginiai transporteriai tinka mažiems gyvūnams, bet didesniems šunims reikia plastikinio narvo su metalinėmis grotomis. Vieną kartą klientas atvežė prancūzų buldogą kartoninėje dėžėje – rimtai, nejuokauju. Aišku, toks variantas netinka. Mes visada turime atsarginių narvų, bet geriau pasiruošti iš anksto. Narvo dugną patariu iškloti sugeriančiu paklotu – net jei tavo augintinis švarus, kelionėje visko būna.

4. Ar reikia specialios pažymos iš veterinaro?

Taip, be veterinarijos gydytojo pažymos neišvažiuosi. Ji vadinama sveikatos sertifikatu ir išduodama likus ne daugiau kaip 48 valandoms iki kelionės. Veterinaras patikrina bendrą sveikatos būklę, įsitikina, kad mikročipas veikia, kad skiepai galioja. Kartais žmonės painioja šį sertifikatą su gyvūno pasu – tai du skirtingi dokumentai. Pasas – tai kaip asmens tapatybės kortelė, o sertifikatas – kaip leidimas konkrečiai kelionei. Beje, jei veži gyvūną pirmą kartą, gali prireikti ir kraujo tyrimo antikūnams prieš pasiutligę nustatyti. Tai galioja ne visada, bet saugiau pasitikrinti iš anksto, nei stovėti pasienyje su neaiškiais popieriais.

Kelionė – vežame gyvūnus į Amsterdamą kiekvieną dieną

5. Kiek trunka kelionė su gyvūnu į Amsterdamą iš Lietuvos?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Iš Vilniaus iki Amsterdamo – maždaug 1500 kilometrų. Jei važiuojame be sustojimų, tai apie 14-15 valandų. Bet su gyvūnais taip nevažiuojame. Darome poilsio sustojimus kas 3-4 valandas – gyvūnas turi išeiti, atsigerti vandens, prasimankštinti. Tad realiai kelionė trunka 16-18 valandų. Kartais ilgiau, ypač jei eismas intensyvus arba pasienyje reikia laukti. Vieną kartą Vokietijoje užstrigome kamštyje dvi valandas – šuo lojo, katinas kniaukė, o aš galvojau, kad išprotėsiu. Bet viskas baigėsi gerai. Svarbu ne skubėti, o saugiai pristatyti.

6. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Amsterdamą?

Kasdien. Tai ne marketingo triukas – mes iš tiesų vežame kiekvieną dieną. Turime kelis maršrutus, ir vienas jų visada eina per Amsterdamą. Kartais vežame vieną gyvūną, kartais penkis – priklauso nuo užsakymų. Bet sistema veikia taip, kad nereikia laukti, kol surinksime pilną mašiną. Jei užsakai šiandien, rytoj ar poryt tavo augintinis jau gali būti kelyje. Aišku, geriau užsakyti bent kelias dienas prieš – tada galime tiksliau suplanuoti maršrutą ir sustojimus. Bet ekstra atvejų taip pat pasitaiko.

7. Ar gyvūnas vežamas atskirai ar su kitais gyvūnais?

Tai priklauso nuo situacijos. Jei veži vieną gyvūną ir nori, kad jis keliautų vienas – galima, bet kaina bus kitokia. Dažniausiai vežame kelis gyvūnus vienu metu, bet kiekvienas turi savo atskirą narvą ar transportavimo dėžę. Gyvūnai nemaišomi – šuo nekontaktuoja su kate, svetimi gyvūnai nesutrinami. Vienintelė išimtis, kai tas pats šeimininkas veža du savo augintinius, kurie vienas kitą pažįsta. Tada galima ir viename didesniame narve, jei jiems patogu. Bet dažniausiai – atskirai. Saugiau ir ramiau visiems.

8. Kokia transporto priemonė naudojama gyvūnų pervežimui?

Naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus. Vidus įrengtas taip, kad būtų patogu gyvūnams – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkšti pagrindai po narvais. Ne paprastas furgonas, kuriame narvai mėtosi ant pliko metalo. Kiekvienas narvas tvirtinamas, kad nesisiotų važiuojant. Turime ir garso izoliaciją – ne tobulą, bet pakankamą, kad kelionė nebūtų pernelyg triukšminga. Šildymas žiemą, kondicionierius vasarą. Kartais klientai klausia, ar galima pažiūrėti transportą prieš vežant – aišku, kad galima. Atvažiuokite, apžiūrėkite. Taip ramiau ir jums, ir mums.

9. Kaip elgtis, jei gyvūnas bijo kelionių?

Baimė kelionėms – dažna problema. Ypač katėms. Šunys dažniau pripranta, bet katės gali klykti valandų valandas. Pirmas dalykas – pratinkite prie narvo iš anksto, kaip jau minėjau. Antras – feromonų purškalai (Feliway katėms, Adaptil šunims). Jie skleidžia kvapą, kuris ramina. Trečias – veterinaro konsultacija dėl raminamųjų. Aš asmeniškai mačiau, kaip viena katė Amsterdamo kelyje nusiramino tik po trijų valandų – iki tol kniaukė be perstojo. Šeimininkė buvo išsigandusi, bet mes sustojome, davėme vandens, leidome atsikvėpti. Po to viskas buvo gerai. Kelionės baimė nėra sakinys – su ja galima dirbti.

Saugumas – gyvūnų transportavimas Amsterdame

10. Kokie saugumo reikalavimai taikomi vežant gyvūnus?

Saugumas – prioritetas numeris vienas. Kiekvienas gyvūnas vežamas atskirame, uždarame narve. Narvai tvirtinami prie transporto grindų ir sienų, kad nesisiotų avarinio stabdymo metu. Temperatūra salone palaikoma tarp 18 ir 22 laipsnių – nei per karšta, nei per šalta. Turime vaistinėlę, skirtą gyvūnams – ne tik žmonėms. Vairuotojai turi patirties su gyvūnais, žino, kaip elgtis panikos atveju. Be to, kiekvienas maršrutas planuojamas taip, kad būtų kuo mažiau staigių manevrų. Ne kartą teko važiuoti lėčiau, kad gyvūnas jaustųsi ramiau. Laikas – ne svarbiausias dalykas. Svarbiausia – saugus pristatymas.

11. Ar draudžiama vežti gyvūną be narvo?

Taip, draudžiama. Ir ne tik mūsų taisyklės tai reikalauja – tai ir sveikas protas. Laisvas gyvūnas automobilyje – pavojus tiek jam pačiam, tiek vairuotojui. Staigus stabdymas, ir šuo ar katė gali išlėkti pro priekinį stiklą. Arba įstrigti po pedalais. Mačiau tokių atvejų kitų vežėjų istorijose – nenoriu to pakartoti. Narvas nėra kankinimo priemonė, tai saugi erdvė. Jei gyvūnas pripratęs prie narvo, jis jame jaučiasi kaip namelyje. O jei nepripratęs – mes padedame prisitaikyti. Bet laisvai paleisti – ne.

12. Kaip elgtis, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Dažniausiai – įbrėžimai nuo narvo grotų arba streso sukelti simptomai (viduriavimas, vėmimas). Turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir kontaktus veterinarų keliuose, kuriais važiuojame. Vokietijoje ir Nyderlanduose yra 24 valandas dirbančios veterinarijos klinikos – žinome, kur kreiptis. Jei situacija rimta, sustojame ir ieškome pagalbos. Klientas visada informuojamas iš karto. Vieną kartą šuo susižeidė leteną bandydamas išlįsti iš per mažo narvo – sustojome, sutvarstėme, nuvežėme pas veterinarą. Viskas gerai baigėsi, bet pamoka išmokta: tinkamo dydžio narvas yra būtinas.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Nyderlandus

13. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasenęs?

Jeigu pasas pasenęs arba skiepai nebegalioja – kelionė neįmanoma. Bent jau teisiškai. Reikia nueiti pas veterinarą, atnaujinti skiepus, palaukti 21 dieną (jei skiepijama nuo pasiutligės iš naujo) ir tik tada gauti naują sveikatos sertifikatą. Žinau, kad tai erzina – ypač kai skubama. Bet taisyklės yra taisyklės. Vienas klientas bandė vežti šunį su pasu, kurio skiepas buvo pasenęs prieš savaitę. Pasienyje būtų turėjęs problemų. Geriau, kad mes patikrinome dokumentus prieš išvykimą – sutaupėme laiko ir nervų. Visada prašome atsiųsti dokumentus iš anksto, kad galėtume viską patikrinti.

14. Ar reikalingas gyvūno importo leidimas į Nyderlandus?

Paprastiems augintiniams – šunims, katėms, šeškams – importo leidimo nereikia, jei veži asmeniniais tikslais. Bet yra išimčių. Jei veži daugiau nei penkis gyvūnus vienu metu, Nyderlandų tarnybos gali laikyti tai komerciniu vežimu – tada reikia papildomų dokumentų. Be to, tam tikroms veislėms (koviniai šunys) gali galioti apribojimai. Nyderlanduose draudžiama importuoti tam tikras šunų veisles, pavyzdžiui, pitbulterjerus – reikia tikrinti konkrečiai. Jei nežinai – klausk mūsų prieš vežant. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei stovėti pasienyje su draudžiama veisle.

15. Kokius dokumentus reikia vežtis per Lenkijos ir Vokietijos sieną?

Europos Sąjungoje galioja laisvas judėjimas, tad sienos kontrolės formaliai nėra. Bet gyvūnų dokumentus vis tiek reikia turėti – ES augintinio pasą, sveikatos sertifikatą, skiepų įrašus. Kartais vyksta atsitiktiniai patikrinimai, ypač Vokietijos ir Nyderlandų pasienyje. Policija ar veterinarijos inspektorius gali paprašyti parodyti dokumentus. Jei neturėsi – bauda arba gyvūno karantinas. Vieną kartą Vokietijoje sustabdė patikrinimui – viskas tvarkoje, bet užtrukome pusvalandį. Nemalonu, bet geriau nei problemos. Dokumentus visada turėkite originalus, ne kopijas telefone.

Gyvūno pristatymas – pervežimas gyvūnų į Amsterdamą

16. Kaip vyksta gyvūno pristatymas Amsterdame?

Kai atvykstame į Amsterdamą, susisiekiame su gavėju ir sutariame susitikimo vietą. Dažniausiai tai gavėjo namai arba viešbutis, jei žmogus laikinai gyvena. Gyvūnas perduodamas su visais dokumentais – pasu, sertifikatu, maitinimo instrukcija. Kartais gavėjas prašo atvežti iki veterinarijos klinikos – taip pat galima. Svarbu, kad gavėjas būtų pasiekiamas sutartu laiku. Vieną kartą važinėjome po Amsterdamą pusantros valandos, kol suradome gavėją – telefonas išsikrovęs, adresas netikslus. Pagaliau radome, bet nervų kainavo. Todėl visada prašome patvirtinti kontaktus ir adresą prieš kelionę.

17. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, teikiame GPS sekimo nuorodą. Gali matyti, kur tavo augintinis yra bet kuriuo momentu. Tai ramina ir šeimininką, ir mus – visi žino, kas vyksta. Be to, siunčiame nuotraukas poilsio sustojimų metu. Taip matai, kad gyvūnas gyvas, sveikas, gavo vandens. Kartais žmonės rašo kas valandą – suprantama, jaudinasi. Mes kantriai atsakome. Vienas klientas paskambino septynis kartus per kelionę – ne dėl to, kad nepasitikėjo, bet todėl, kad jo katinas pirmą kartą keliavo tokią distanciją. Suprantu tą jausmą. Geriau per daug skambučių nei per mažai.

18. Ką daryti, jei gavėjas nepasiekiamas atvykus?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmogus užsisakė pervežimą, bet atvykimo dieną telefonas išjungtas. Arba pamiršo, kad šiandien atveš. Tokiais atvejais laukiame iki 2 valandų, bandome susisiekti visais įmanomais būdais – telefonu, el. paštu, per pasiuntėją (jei jis tarpininkavo). Jei niekas neatsiliepia, gyvūną pristatome į sutartą viešbučio registratūrą arba, kraštutiniu atveju, grąžiname atgal. Bet tai labai retas scenarijus. Dažniausiai viskas baigiasi gerai – žmogus tiesiog užmigo arba laiko juostos nesupainiojo. Nyderlandai yra valanda atgal nuo Lietuvos – kartais tai sukelia painiavos.

Kainos – gyvūnų vežimas į Amsterdamą

19. Kiek kainuoja vežti gyvūną į Amsterdamą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir paslaugų lygio. Mažas gyvūnas (katinas, nykštukinis šuo) – nuo 150 iki 250 eurų. Vidutinis šuo – 200-350 eurų. Didelis šuo (vokiečių aviganis, labradoras) – 300-450 eurų. Į kainą įeina transportavimas, dokumentų patikra, poilsio sustojimai. Papildomai gali kainuoti veterinaro paslaugos prieš kelionę arba specialūs pageidavimai (pvz., atskiras vežimas). Aišku, kainos kinta priklausomai nuo sezono – vasarą brangiau dėl paklausos. Bet stengiamės išlaikyti stabilias kainas. Konkretų pasiūlymą pateikiame tik įvertinę situaciją – kiekvienas atvejis individualus.

20. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Bandoma išvengti staigmenų. Pagrindinė kaina aiški nuo pradžių. Bet yra situacijų, kai atsiranda papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas sugadina narvą ar transporto vidų – tenka padengti valymo ar remonto išlaidas. Arba jei reikia netikėto veterinaro sustojimo – tą taip pat tenka apmokėti. Dar – jei gavėjas nepasiekiamas ir tenka laukti ilgiau nei dvi valandas, skaičiuojamas papildomas mokestis už laukimą. Bet visa tai aptariame iš anksto. Nėra taip, kad pabaigoje pateikiame sąskaitą su netikėtomis eilutėmis. Skaidrumas svarbus – ne tik jums, bet ir mums.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas Amsterdame

21. Ar vežate egzotinius gyvūnus (paukščius, roplius, triušius)?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Paukščiams reikia specialių narvų su tinkama ventiliacija. Ropliams – temperatūros kontrolės, nes jie šaltakraujai ir jiems reikia šilumos. Triušiai – jautrūs stresui, juos reikia vežti ypač atsargiai. Egzotiniams gyvūnams gali galioti papildomi veterinariniai reikalavimai – kai kurioms rūšims reikia CITES leidimų (tai susiję su nykstančių rūšių apsauga). Prieš vežant visada konsultuojamės su veterinaru ir tikriname teisinius reikalavimus. Ne visus gyvūnus galime vežti – pvz., pavojingus roplius ar didelius paukščius. Bet paprastus egzotinius augintinius – taip.

22. Kaip elgtis su sergančiu gyvūnu kelionės metu?

Sergantis gyvūnas neturėtų keliauti. Taškas. Jei gyvūnas serga – atidėkite kelionę. Tai ne tik jo sveikatos klausimas, bet ir kitų gyvūnų saugumas. Mes prieš kiekvieną kelionę tikriname gyvūno būklę – jei matome, kad gyvūnas karščiuoja, viduriuoja ar elgiasi neįprastai, atsisakome vežti. Tai nemalonu, bet būtina. Vieną kartą klientas atvežė šunį su viduriavimu – sakė, „nieko baisaus, praeis". Nepraėjo. Sustojome Lenkijoje, nuvežome pas veterinarą, paaiškėjo, kad infekcija. Šuo gydėsi dvi savaites. Geriau laukti, kol pasveiks, nei rizikuoti.

23. Ar vežate nėščias gyvūnes?

Ne. Nėščios kalės, katės ar kiti gyvūnai nevežami. Per didelė rizika – stresas, purtymas, temperatūros svyravimai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. O gimdymas transporte – tai jau ekstremali situacija, kurios nenori nei mes, nei šeimininkas. Jei žinai, kad gyvūna laukiasi – palauk, kol atsives, ir vežk po to. Veterinarai rekomenduoja palaukti bent 4-6 savaites po gimdymo, kol jaunikliai sustiprės ir motina atgaus jėgas. Skubėti nėra kur. Gyvūno sveikata svarbiau nei bet koks terminas.

Dažnos klaidos – vežame gyvūnus į Amsterdamą

24. Kokios dažniausios klaidos, kurias daro gyvūnų šeimininkai?

Pirma klaida – dokumentai. Žmonės mano, kad užtenka paso, bet pamiršta sveikatos sertifikatą. Antra klaida – netinkamas narvas. Per mažas, per didelis, be ventiliacijos. Trečia – maitinimas prieš kelionę. Gyvūnas vemia, ir visi kenčia. Ketvirta – nepraneša apie sveikatos problemas. Šuo alergiškas tam tikriems vaistams, bet šeimininkas tyli – ir tada stresas, kai reikia skubios pagalbos. Penkta – per anksti ar per vėlai užsako paslaugą. Skambina rytoj ryte ir nori, kad jau šiandien vežtume. Galima, bet ne visada. Planavimas – pusė sėkmės.

25. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo kelionės metu?

Tai baisiausias košmaras, bet nutinka. Ne pas mus, bet žinau kitų vežėjų istorijų. Pagrindinė taisyklė – neprarasti ramybės. Gyvūnas pabėgęs dažniausiai išsigandęs ir slepiasi netoliese. Nereikia jo gaudyti – reikia laukti, kol nusiramins, ir pamažu vilioti. Mes turime antklodžių ir skanėstų, skirtų tokiems atvejams. Prevencija – svarbiau: tvirtas narvas, patikrinti užraktai, jokių plyšių. Vieną kartą katinas vos neišsprūdo, kai vairuotojas atidarė duris poilsio metui. Laimei, pastebėjome laiku. Po to visada tikriname tris kartus, prieš atidarant transporto duris.

Gyvūnų pervežimas į Amsterdamą – tai ne tik kelionė iš taško A į tašką B. Tai atsakomybė už keturkojį (ar sparnuotą) šeimos narį, kuris negali pats pasirūpinti savimi kelyje. Mes tai suprantame ir vežame kiekvieną dieną, nes žinome, kad gyvūnai nesupranta terminų ar grafikų. Jiems reikia saugumo, šilumos ir rūpestingų rankų. Jei turi klausimų – rašyk, skambink, klausk. Nebūna kvailų klausimų, kai kalbama apie tavo augintinį.