Naminių gyvūnų transportavimas Amsterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Naminių gyvūnų transportavimas į Amsterdamą – tai paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių. Persikeliant gyventi į Nyderlandus, ilgai išvykstant dirbti arba tiesiog norint, kad augintinis būtų šalia – gyvūną reikia saugiai nugabenti iš Lietuvos į Amsterdamą. Tai ne tas pats, kas įmesti lagaminą į bagažinę ir važiuoti. Gyvūnams reikia specialių sąlygų, dokumentų, dėmesio. Aš dirbu šioje srityje jau daug metų ir žinau, kiek rūpesčių gali kelti toks pervežimas. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų – nuo dokumentų iki adaptacijos.

Bendrieji – naminių gyvūnų transportavimas į Amsterdamą

1. Kas yra naminių gyvūnų transportavimas?

Tai specializuota paslauga, kurios metu gyvūnas yra pervežamas iš vienos vietos į kitą – šiuo atveju, iš Lietuvos į Amsterdamą. Skirtingai nuo paprasto vežimo, gyvūnų transportavimas reikalauja specialaus transporto, tinkamų narvų, temperatūros kontrolės ir žinių apie gyvūnų elgesį. Mes ne tik „vežame" – mes rūpinamės, kad gyvūnas jaustųsi saugiai visos kelionės metu. Tai apima sustojimus, vandens pildymą, būklės tikrinimą ir bendravimą su gyvūnu. Skamba paprastai, bet kiekviena kelionė yra skirtinga – vieną dieną vežiame ramų šunį, kitą dieną – išsigandusią katę, trečią – triušį, kuris niekada nebuvo už namų ribų.

2. Kodėl verta rinktis specializuotą transportavimą?

Todėl, kad gyvūnas nėra krovinys. Jis turi emocijas, poreikius, sveikatą. Specializuotas transportavimas reiškia, kad gyvūnas vežamas tinkamomis sąlygomis – ne tarp dėžių furgone, ne automobilio bagažinėje, ne su dešimtimis kitų gyvūnų perpildytame mikroautobuse. Mes vežame nedidelį skaičių gyvūnų vienu metu, kiekvienas turi savo narvą, savo vandenį, savo erdvę. Be to, turime patirties – žinome, kaip elgtis, jei gyvūnas suserga, išsigąsta arba atsisako bendradarbiauti. Tai ne teorija – tai praktika, kurią įgijome per metus. Pigiau galima rasti, bet ar verta rizikuoti gyvūno sveikata?

3. Kiek laiko užtrunka gyvūno transportavimas į Amsterdamą?

Kelionė trunka apie 18-20 valandų nuo Vilniaus. Tai priklauso nuo daugelio dalykų – eismo, oro sąlygų, sustojimų skaičiaus, sienos kontrolės. Žiemą, kai keliai slidūs ir matomumas prastas, kelionė gali pailgėti. Vasarą, kai Vokietijos autobahnai būna perkrauti, taip pat. Bet apskritai – tai viena diena kelionės. Išvykstame vakare arba naktį, kad didžiąją dalį kelio nuvažiuotume tamsiuoju metu – gyvūnams tada ramiau, mažiau vizualinio stimulo. Atvykstame kitą dieną, dažniausiai ryte arba priešpiečiais. Jei reikia greičiau – galime derinti, bet saugumas visada svarbiau nei greitis.

4. Ar transportavimas saugus gyvūnams?

Taip, jei tai daroma tinkamai. Mes naudojame specialiai pritaikytus automobilius su tvirtintais narvais, ventiliacija ir temperatūros kontrolės sistema. Gyvūnai nėra mėtomi ant grindų arba sukrauti vienas ant kito. Kiekvienas turi savo erdvę. Vairuotojai yra apmokyti ir turi patirties su gyvūnais. Kelionės metu reguliariai tikriname būklę. Ar nutinka nelaimingų atsitikimų? Taip, retai, bet nutinka. Kaip ir bet kurioje veikloje. Svarbu, kaip reaguojame – ir mes reaguojame greitai. Turime procedūras, turime kontaktus, turime patirties. Saugumas nėra absoliutus, bet mes darome viską, kas nuo mūsų priklauso.

Dokumentacija – gyvūnų transportavimas Amsterdamas

5. Kokie dokumentai reikalingi gyvūno transportavimui?

Pagrindinis dokumentas – Europos Sąjungos veterinarinis pasas. Jame turi būti: gyvūno mikročipo numeris, pasiutligės skiepo įrašas su data, serija ir gamintoju, veterinaro parašas bei antspaudas. Be paso – niekur. Taip pat rekomenduojama sveikatos pažyma, išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Jei vežate ne šunį ar katę – gali prireikti papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, šeškams taikomos tos pačios taisyklės kaip šunims ir katėms, bet egzotiniams gyvūnams – kitokios. Visada prašome klientų pateikti dokumentus prieš kelionę, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Geriau rasti klaidą prieš kelionę nei pasienyje.

6. Ką daryti, jei dokumentai yra neišsamūs?

Neišsamūs dokumentai reiškia, kad kelionė neįvyks. Tai ne mūsų kaprizas – tai ES reikalavimai. Jei trūksta skiepo įrašo, jei čipo numeris neteisingas, jei veterinaro parašo nėra – gyvūnas nebus įleistas į Nyderlandus. Todėl visada prašome pateikti dokumentus iš anksto, kad galėtume patikrinti. Jei randame klaidų – turite laiko jas ištaisyti. Jei atvykstate kelionės dieną su neišsamiais dokumentais – kelionė atidedama. Suprantu, kad tai nemalonu, ypač jei jau suplanavote viską. Bet geriau viena nemaloni diena nei savaitės aiškinimosi pasienyje. Vienas klientas atvyko su pasu, kuriame nebuvo veterinaro antspaudo – teko grįžti pas veterinarą ir atvykti kitą dieną.

7. Ar reikia deklaruoti gyvūną muitinėje?

Keliaujant tarp ES šalių, muitinės deklaracijos nereikia. Tačiau pasienio kontrolės punktuose gali būti patikrinti gyvūno dokumentai – pasas, skiepai, čipas. Tai trunka kelias minutes, jei viskas tvarkoje. Jei dokumentai netvarkingi – gali užtrukti ilgiau arba būti atsisakyta įleisti gyvūną. Dažniausiai kontrolė vyksta Vokietijos-Nyderlandų pasienyje, bet kartais – ir Lenkijos-Vokietijos. Tai priklauso nuo to, kada ir kur važiuojame. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi ir prieinami – ne lagamine, kuris yra bagažinėje, o rankinėje ar aplanke, kurį galima greitai pateikti.

8. Kaip ilgai galioja veterinarinis pasas?

Pats pasas negali „pasibaigti" – jis galioja tol, kol yra įrašų puslapių. Tačiau skiepų įrašai turi galiojimo terminą. Pasiutligės skiepas paprastai galioja vienerius arba trejus metus, priklausomai nuo vakcinos. Kai skiepas nebegalioja – reikia skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną prieš kelionę. Sveikatos pažyma galioja 10 dienų. Todėl svarbu ne tik turėti pasą, bet ir sekti skiepų datas. Rekomenduoju pasidaryti priminimą telefone – prieš mėnesį iki skiepo galiojimo pabaigos. Taip turėsite laiko susitvarkyti be streso. Vienas klientas pamiršo atnaujinti skiepą – paaiškėjo tik kelionės dieną, kai veterinaras patikrino pasą. Teko atidėti kelionę trims savaitėms.

Transportas – vežame kiekvieną dieną

9. Kokiu transportu vežate gyvūnus?

Specialiai pritaikytais mikroautobusais, kurie turi įrengtus narvų laikiklius, ventiliaciją ir temperatūros kontrolę. Automobiliai yra reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Kiekvienas narvas yra pritvirtintas, kad nesislinktų ir neapvirstų. Temperatūra palaikoma 18-22 laipsnių – tinkama daugumai naminių gyvūnų. Vasarą veikia kondicionierius, žiemą – šildymas. Automobiliai nėra nauji – tai ne prabangūs automobiliai, bet techniškai tvarkingi ir pritaikyti gyvūnų vežimui. Svarbiau už blizgesį yra funkcionalumas – ar narvai saugūs, ar ventiliacija veikia, ar temperatūra tinkama. Investuojame į tai, kas svarbu gyvūnams, ne į tai, kas gražu nuotraukose.

10. Kiek gyvūnų vežate vienu metu?

Priklauso nuo dydžio. Mažų gyvūnų – iki 6-8, didelių – 3-4. Visada stengiamės, kad tarp gyvūnų būtų pakankamai vietos, kad jie netrukdytų vienas kitam. Jei gyvūnai yra priešiški vienas kitam – atskiriame juos arba vežame kitu automobiliu. Tai ne visada įmanoma, bet stengiamės. Vieną kartą vežiau šunį, kuris lojo ant visko, kas juda, ir katę, kuri išsigąsdavo nuo bet kokio garso – teko juos pastatyti kuo toliau vienas nuo kito. Kartais reikia improvizuoti, bet visada randame sprendimą. Svarbiausia – kad kiekvienas gyvūnas jaustųsi patogiai.

11. Ar galima pasirinkti išvykimo laiką?

Iš dalies. Turime nustatytus grafikus, nes vežame kiekvieną dieną ir turime daug klientų. Tačiau jei turite specialių pageidavimų – pavyzdžiui, norite, kad gyvūnas būtų paimtas anksti ryte – visada galime pasikalbėti. Svarbiausia – pranešti iš anksto. Paskutinės minutės prašymai ne visada įmanomi, ypač jei automobilis jau suplanuotas. Vieną kartą klientas paskambino dieną prieš kelionę ir paprašė pakeisti laiką trimis valandomis – spėjome, nes turėjome laisvą langą. Bet tai ne visada pavyksta. Todėl planuokite iš anksto – kuo anksčiau pranešite, tuo didesnė tikimybė, kad galėsime pritaikyti jūsų poreikiams.

12. Ar vežate savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Taip, vežame kiekvieną dieną – ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Vienintelis dalykas – švenčių dienomis gali būti mažiau vietų, nes dalis vairuotojų ilsisi. Todėl rekomenduojame užsisakyti iš anksto, ypač jei tai Kalėdos, Velykos ar Naujieji metai. Švenčių dienomis taip pat gali būti daugiau eismo keliuose, kas gali prailginti kelionę. Bet mes dirbame – tai mūsų įsipareigojimas. Vieną kartą vežiau šunį per Kalėdų rytą – savininkas persikėlė į Amsterdamą ir norėjo, kad jo augintinis būtų šalia per šventes. Suprantu tai – gyvūnai yra šeimos nariai.

Gyvūnų poreikiai – naminių gyvūnų transportavimas

13. Kaip dažnai gyvūnai šeriami kelionės metu?

Paprastai nešeriame kelionės metu. Prieš kelionę rekomenduojame nešerti gyvūno 4-6 valandas, kad išvengtume pykinimo. Ilgos kelionės metu, jei gyvūnas akivaizdžiai alkanas, galime duoti nedidelį kiekį maisto – bet tik per sustojimą, ne važiuojant. Vanduo prieinamas visada – kiekvienas narvas turi pritvirtintą indą, kuris reguliariai pildomas. Katės dažniausiai neėda kelionės metu – tai normalu. Šunys kartais nori ėsti, bet dažniausiai užtenka vandens. Po kelionės – jau kita istorija. Dauguma gyvūnų puola prie maisto vos atsidūrę naujoje vietoje. Svarbu neperkrauti skrandžio – duokite mažiau nei įprastai, paskui palaipsniui didinkite.

14. Kaip dažnai daromi sustojimai?

Kas 3-4 valandas. Per sustojimus tikriname gyvūnų būklę, pildome vandenį, leidžiame šunims pasivaikščioti. Katės paprastai lieka narve, bet galime atidaryti duris, jei jos nori išeiti. Sustojimai trunka 15-30 minučių – pakanka, kad gyvūnai atsigautų, bet ne per ilgai, kad kelionė nepailgėtų per daug. Stojame patogiose vietose – degalinėse, poilsio aikštelėse, kur yra žalia erdvė šunims. Vengiame triukšmingų vietų – autostradų pakraščių su sunkvežimiais. Vieną kartą sustojome mažoje degalinėje Lenkijoje, kur nebuvo vietos šuniui pasivaikščioti – teko važiuoti papildomus dešimt kilometrų iki tinkamesnės vietos. Bet geriau papildomi kilometrai nei stresas gyvūnui.

15. Kaip palaikoma temperatūra automobilyje?

Automobilyje yra klimato kontrolės sistema, kuri palaiko pastovią temperatūrą – paprastai 18-22 laipsniai. Vasarą, kai lauke karšta, veikia kondicionierius. Žiemą – šildymas. Temperatūra tikrinama reguliariai – vairuotojas turi termometrą ir seka rodmenis. Jei sistema sugenda – turime atsarginį planą: papildomus pledus žiemą arba ledo paketus vasarą. Taip, yra buvę, kad kondicionierius sugedo vidurvasarį Vokietijoje – teko sustoti ir ieškoti remonto. Užtrukome dvi valandas, bet gyvūnai buvo saugūs – išėmėme juos iš automobilio, pastatėme pavėsyje, davėme vandens. Technika kartais genda, svarbu, kaip reaguojame.

16. Ar gyvūnai gali keliauti su savo daiktais?

Taip, ir net rekomenduojame. Mėgstamas žaislas, pledas, kuris kvepia namais, dubenėlis – viskas, kas padeda gyvūnui jaustis saugiau. Svarbu, kad daiktai netrukdytų – per didelis žaislas užims visą narvą, per storas pledas sukels karščio. Bet maži, pažįstami daiktai – tik į naudą. Vienas klientas davė savo šuniui seną marškinėlį, kuris kvepėjo šeimininku – šuo visą kelionę gulėjo ant jo ir atrodė ramus. Kitas klientas įdėjo katei mažą žaislinę pelę, su kuria ji žaidė namuose – katė užmigo šalia jos. Tai smulkmenos, bet jos daro skirtumą. Gyvūnams reikia ne tik fizinio komforto, bet ir emocinio.

Adaptacija – transportavimas gyvūnų Amsterdamas

17. Ką daryti pirmą dieną po atvykimo?

Leiskite gyvūnui ramiai apžiūrėti naują aplinką. Neveskite jo į visą butą iš karto – pradėkite nuo vieno kambario. Įdėkite ten maistą, vandenį, guolį. Leiskite uostyti, tyrinėti, priprasti. Nespauskite, nekvieskite svečių, nekelkite triukšmo. Gyvūnas ką tik praleido 18-20 valandų kelionėje – jis pavargęs, išsigandęs, dezorientuotas. Duokite jam laiko. Jei gyvūnas slepiasi – tai normalu. Jei neėda – taip pat normalu. Jei elgiasi keistai – dar normaliau. Svarbiausia – jūsų ramybė. Jei jūs nusiminęs ir nerimaujate, gyvūnas tai jaus ir dar labiau nervinsis. Būkite kantrūs – adaptacija užtrunka.

18. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis naujoje vietoje?

Raktinis žodis – rutina. Gyvūnai mėgsta stabilumą, todėl stenkitės išlaikyti tą pačią dienotvarkę, kuri buvo Lietuvoje – tą patį šėrimo laiką, tuos pačius pasivaikščiojimo maršrutus (žinoma, pritaikytus naujai vietai), tą patį miego grafiką. Jei turite daiktų iš senų namų – guolį, dubenėlius, žaislus – naudokite juos. Kvapas yra svarbus gyvūnams – pažįstamas kvapas reiškia saugumą. Palaipsniui supažindinkite gyvūną su nauja aplinka – pirmiausia butas, paskui kiemas, paskui gatvė. Ne viską iš karto. Amsterdamas yra triukšmingas miestas – duokite gyvūnui laiko priprasti prie naujų garsų.

19. Kiek laiko užtrunka adaptacija?

Tai labai individualu. Vieni gyvūnai adaptuojasi per kelias dienas, kitiems prireikia mėnesio. Šunys paprastai adaptuojasi greičiau nei katės – jie yra socialiniai gyvūnai ir greičiau prisiriša prie naujos aplinkos, jei šeimininkas yra šalia. Katės yra teritoriniai gyvūnai – joms nauja vieta reiškia naują teritoriją, kurią reikia „užkariauti". Tai užtrunka. Triušiai, šeškai, kiti gyvūnai – vėl kitaip. Svarbu stebėti gyvūno elgesį – jei po dviejų savaičių jis vis dar neėda, slepiasi arba elgasi agresyviai – kreipkitės į veterinarą arba elgesio specialistą. Kartais problema yra ne adaptacijoje, o sveikatoje.

20. Ką daryti, jei gyvūnas Amsterdame pradeda elgtis agresyviai?

Agresija po persikėlimo dažnai yra streso požymis. Gyvūnas yra išsigandęs, jaučiasi nesaugiai ir gina save. Nedrauskite, nebauskite – tai tik pablogins situaciją. Vietoj to – duokite erdvės, laiko ir ramybės. Jei agresija nukreipta į jus – nesiartinkite, kol gyvūnas nusiramins. Jei į kitus gyvūnus – atskirkite juos. Jei agresija trunka ilgiau nei savaitę – kreipkitės į specialistą. Vienas šuo, kurį vežiau į Amsterdamą, pirmą savaitę urzgė ant visų, net ant savininko – pasirodė, kad bute buvo stiprus cheminis kvapas (nauji baldai), kuris jį erzino. Pakeitė baldus – šuo nurimo. Kartais priežastis būna netikėta.

Problemos – vežame kiekvieną dieną

21. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo po transportavimo?

Kreipkitės į veterinarą. Nedelskite, ypač jei simptomai rimti – karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, apatija. Transportavimas yra stresas, o stresas gali išprovokuoti jau esamas sveikatos problemas. Paimkite su savimi gyvūno pasą ir bet kokią informaciją, kurią gavote iš mūsų apie kelionę. Jei veterinarui reikės su mumis susisiekti – mes visada pasiekiami. Vieną kartą katė po kelionės pradėjo čiaudėti – pasirodė, kad jau prieš kelionę turėjo prasidedantį peršalimą, kuris dėl streso paūmėjo. Veterinaras paskyrė vaistus ir katė greitai pasveiko. Svarbu ne kaltinti transportavimą, o ieškoti sprendimo.

22. Ar atsakote už gyvūno sveikatą po transportavimo?

Mes atsakome už tai, kas nutinka kelionės metu dėl mūsų kaltės – netinkamos sąlygos, aplaidumas, saugumo reikalavimų nesilaikymas. Tačiau jei gyvūnas susirgo dėl streso, kuris yra neišvengiama transportavimo dalis, arba dėl jau turimos sveikatos problemos – tai nėra mūsų atsakomybė. Mes darome viską, kad sumažintume stresą, bet jo visiškai pašalinti neįmanoma. Todėl visada rekomenduojame pasitarti su veterinaru prieš kelionę, ypač jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Prevencija visada geriau nei gydymas. Ir dar – turėkite gyvūno draudimą. Tai ne mūsų reikalavimas, bet protingas sprendimas.

23. Ką daryti, jei transportavimo metu dingsta gyvūnas?

Tai beveik neįmanoma, jei laikomės procedūrų – narvai uždaryti, pritvirtinti, automobilis užrakintas. Bet jei taip nutiktų – turime veiksmų planą. Nedelsiant pradedame paiešką, informuojame vietos institucijas, skelbiame informaciją socialiniuose tinkluose. Turime partnerius visuose maršruto taškuose, kurie gali padėti. Svarbiausia – komunikacija su jumis. Nedelsiame, neslepiame, nebandome „susitvarkyti patys". Vieną kartą šuo iššoko iš narvo per sustojimą, kai vairuotojas trumpam atidarė duris – užtruko pusvalandį jį pagauti. Nuo to laiko visada tikriname, ar durys uždarytos, prieš atidarant narvą. Mokomės iš klaidų.

24. Kaip pateikti skundą dėl transportavimo paslaugos?

Paprastai – parašykite mums el. laišką arba paskambinkite. Aprašykite situaciją, pateikite nuotraukų ar dokumentų, jei turite. Mes atsakome per 24-48 valandas. Jei problema rimta – susisieksime asmeniškai. Stengiamės spręsti problemas konstruktyviai – ne ginčytis, o ieškoti sprendimo. Jei padarėme klaidą – pripažįstame ir kompensuojame. Jei problema ne mūsų pusėje – paaiškiname, bet visada išklausome. Skundai yra normali verslo dalis – svarbu, kaip su jais elgiamės. Vienas klientas skundėsi, kad kelionė užtruko ilgiau nei planuota – paaiškėjo, kad Vokietijoje buvo avarija ir visas eismas sustojo. Nieko negalėjome padaryti, bet klientui tai suprantama nebuvo. Kartais reikia tiesiog išklausyti.

25. Ar galima sekti gyvūno buvimo vietą transportavimo metu?

Ne realiuoju laiku. Neturime GPS sekimo sistemų gyvūnams. Tačiau vairuotojai reguliariai praneša apie savo buvimo vietą, ir mes galime perduoti jums informaciją, jei prašote. Paprastai klientams pranešame tris kartus: išvykus, per vidurį kelionės ir prieš atvykstant. Jei norite dažniau – prašome. Vieną kartą klientas prašė pranešti kas dvi valandas – ir pranešėme. Suprantu, kad nerimaujate dėl savo augintinio, ir stengiamės padėti kuo galime. Ateityje galbūt įdiegsime stebėjimo sistemas, bet kol kas – senas geras bendravimas telefonu arba žinutėmis.