naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos į Lietuvą

Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad reikia ne tik vežti gyvūną į užsienį, bet ir atgal. Galbūt baigėsi studijos, galbūt pasikeitė darbas, galbūt tiesiog norisi grįžti namo. Naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos į Lietuvą – tai dažnas užsakymas, bet vis tiek kelia daug klausimų. Ypač tiems, kurie pirmą kartą veža gyvūną per sieną. Aš pats prisimenu, kaip prieš penkerius metus vežiau savo šunį iš Amsterdamo – nežinojau nei dokumentų, nei taisyklių. Dabar žinau, ir noriu pasidalinti ta patirtimi.

Pradžia – kaip pradėti vežti gyvūną iš Olandijos

1. Nuo ko pradėti planuojant gyvūno pervežimą iš Olandijos?

Pirmiausia – patikrinkite dokumentus. Ar turite Europos gyvūno pasą? Ar mikroschema užregistruota? Ar pasiutligės vakcina galioja? Antras žingsnis – susisiekite su mumis. Mes galime patarti, ką dar reikia padaryti, kiek tai kainuos ir kada galime vežti. Trečias žingsnis – pasiruoškite gyvūną. Pratinkite prie narvo, jei reikia – apsilankykite pas veterinarą. Ir ketvirtas – susiplanuokite savo laiką. Gyvūno pervežimas nėra greitas procesas.

2. Kiek laiko reikia pasiruošti dokumentams?

Jei viskas tvarkoje su skiepais ir mikroschema – per vieną dieną galite gauti gyvūno pasą pas olandų veterinarą. Tačiau jei reikia sveikatos sertifikato iš NVWA, tai gali užtrukti 2–3 dienas. Be to, jei gyvūnas Olandijoje buvo ilgiau nei 3 mėnesius, reikia jį išregistruoti iš vietinės sistemos – tai papildoma diena. Rekomenduojame pradėti tvarkyti dokumentus bent prieš 10 dienų iki planuojamos kelionės. Vienas klientas pradėjo prieš 3 dienas – pavyko, bet tai buvo stresas visiems.

3. Ką daryti, jei neturiu gyvūno paso?

Tai sudėtinga. Be paso gyvūno vežti negalima. Jei pasas prarastas, reikia kreiptis į veterinarą, kuris jį išdavė, ir prašyti dublikato. Tai gali užtrukti. Jei gyvūnas Olandijoje buvo ilgiau ir pasas nebuvo išduotas, reikia pradėti nuo nulio – mikroschemos registracijos, skiepų, paso išdavimo. Tai užima laiko ir kainuoja. Todėl visada patariame saugoti pasą kaip savo asmens dokumentą. Vienas klientas pametė pasą prieš pat kelionę – teko atidėti dviem savaitėms.

4. Ar galiu pats vežti gyvūną, be jūsų pagalbos?

Žinoma, tai jūsų teisė. Bet reikia žinoti, kad tai sudėtinga. Reikia patiems tvarkyti dokumentus, planuoti maršrutą, sustoti kas kelias valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti ir pasivaikščioti. Be to, reikia žinoti taisykles kiekvienoje šalyje, per kurią važiuojate. Mes tai darome kasdien, todėl žinome, kur yra veterinarai, kur galima sustoti, kur yra problemų pasienyje. Jei turite laiko, patirties ir kantrybės – galite bandyti. Bet dažniausiai žmonės pasirenka mus dėl patogumo.

5. Ką daryti, jei gyvūnas Olandijoje susirgo prieš kelionę?

Pirma – veterinaras. Antra – susisiekti su mumis. Jei liga užkrečiama – kelionė turi būti atidėta. Jei tai lengvas negalavimas, veterinaras gali išduoti pažymą, kad gyvūnas gali keliauti. Svarbu – nevežti sergančio gyvūno be veterinaro leidimo. Turėjome atvejį, kai šuo Olandijoje susirgo viduriavimu, o šeimininkas nuslėpė – kelionės metu situacija pablogėjo, teko ieškoti veterinaro Vokietijoje. Tai sukėlė papildomų išlaidų ir streso. Būkite sąžiningi.

Kelionė – vežame iš Olandijos kasdien

6. Kaip vyksta paėmimas Olandijoje?

Susitariame dėl laiko ir vietos. Vairuotojas atvyksta, apžiūri gyvūną, patikrina dokumentus. Jūs turite būti pasiruošę – gyvūnas turi būti su antkakliu, pavadėliu, narve. Mes taip pat turime savo transportavimo narvus, bet jei gyvūnas prie savojo pripratęs, geriau vežti su juo. Vairuotojas užpildo perdavimo aktą. Tada gyvūnas įkeliamas į transportą. Svarbu – atsisveikinkite ramiai, be ašarų. Gyvūnai jaučia jūsų emocijas. Vienas klientas verkė 10 minučių – jo šuo buvo visiškai išsigandęs.

7. Koks maršrutas iš Olandijos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją. Maršrutas priklauso nuo to, iš kurios Olandijos vietos paimame gyvūną. Jei iš Amsterdamo – važiuojame per Utrechtą, Hageną, Berlyną, Varšuvą, o tada į Lietuvą. Jei iš pietų – per Eindhoveną, Frankfurtą, Poznanę. Stengiamės važiuoti greitkeliais, bet kartais renkamės mažesnius kelius, kad išvengtume spūsčių. Kelionė trunka apie 18–22 valandas su visais sustojimais.

8. Kaip dažnai stabdote kelionės metu?

Kas 3–4 valandas, o kartais dažniau, jei gyvūnas neramus. Stabdome degalinėse arba specialiose poilsio aikštelėse. Gyvūnai išleidžiami pasivaikščioti (saugiai pririšti), gauna vandens. Mes neleidžiame gyvūnams laisvai lakstyti – tai pavojinga. Vairuotojas visada turi pavadėlį ir antsnukį (jei reikia). Svarbu – nepertraukti poilsio pertraukos per greitai. Gyvūnui reikia laiko atsipalaiduoti. Kartą šuo atsisakė grįžti į narvą – teko jį nešti.

9. Ką daryti, jei kelionės metu gyvūnas susižeidžia?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei reikia – kreipiamės į veterinarą. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – tvarsčius, dezinfekantą, vaistus nuo skausmo (lengvus). Tačiau rimtesniais atvejais reikia profesionalo. Mes turime kontaktus su veterinarijos klinikomis maršrute – Lenkijoje, Vokietijoje. Svarbiausia – greita reakcija. Ir visada informuojame jus apie bet kokį incidentą. Turėjome atvejį, kai katė susižeidė nagą – sustojome, veterinaras sutvarstė, ir toliau keliavome.

10. Ar galima su jumis keliauti kartu?

Ne, mes vežame tik gyvūnus. Transporto priemonė pritaikyta gyvūnams – nėra keleivių vietų. Tačiau galime rekomenduoti autobusų ar traukinių maršrutus, kuriais galite keliauti kartu. Arba galime nuvežti gyvūną iki tam tikro taško, o jūs jį pasitinkate. Bet tiesiogiai su gyvūnu tame pačiame transporte – ne. Tai saugumo sumetimais. Vienas klientas labai norėjo keliauti kartu su savo kate – supratome, bet negalėjome leisti.

Atvykimas – gyvūno pristatymas Lietuvoje

11. Kaip vyksta pristatymas Lietuvoje?

Pristatome nurodytu adresu. Gyvūnas iškeliama iš transporto, bet ne iš karto išnarvome – leidžiame jam apsiprasti. Kartu su jumis patikriname dokumentus, pasirašome pristatymo aktą. Svarbu, kad naujoje vietoje jau būtų paruošta – vanduo, maistas, kraiko dėžutė (jei katė). Mes galime palaukti, kol gyvūnas išeis iš narvo pati, bet tai gali užtrukti. Svarbu – būkite ramūs. Jūsų energija persiduoda gyvūnui.

12. Ką daryti, jei gyvūnas Lietuvoje pabėga pristatymo metu?

Tai baisiausias scenarijus. Todėl pristatymas vyksta uždaroje patalpoje arba saugioje aplinkoje. Prieš atidarant narvą, įsitikiname, kad langai uždarytos, durys užrakintos. Ir visada turime pavadėlį. Vieną kartą šuo iššoko ir nubėgo į lauką – vairuotojas jį vijo 10 minučių, kol pagavo. Nuo tada visada prašome, kad pristatymo vieta būtų kuo labiau apribota. Tai ne dėl nepasitikėjimo, o dėl saugumo.

13. Ar galite pristatyti gyvūną į kitą vietą, nei nurodyta iš pradžių?

Taip, bet tai turi būti suderinta iš anksto. Jei planai pasikeitė kelionės metu – praneškite kuo greičiau. Mes galime pakeisti maršrutą, bet tai gali užtrukti ir kainuoti papildomai. Pavyzdžiui, jei pristatymas turėjo būti Vilniuje, o staiga reikia į Kauną – tai papildomi 100 kilometrų. Svarbu – neprašyti pakeisti pristatymo vietos paskutinę minutę, nebent tai būtina. Vienas klientas paskambino, kad reikia ne į Vilnių, o į Klaipėdą – mes jau buvome prie Vilniaus. Teko sukti atgal.

14. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės atsisako valgyti?

Tai normalu pirmą dieną. Gyvūnas pavargęs, išsigandęs, galbūt pykina. Svarbu pasiūlyti vandens ir maisto, bet neversti. Jei gyvūnas nevalgo ilgiau nei 48 valandas – kreipkitės į veterinarą. Mes visada prašome pranešti, jei taip nutinka. Kartą katė po kelionės iš Olandijos nevalgė tris dienas – veterinaras sakė, kad tai normalu, tiesiog didelis stresas. Po savaitės viskas grįžo į normą. Svarbu – kantrybė.

15. Ar galite padėti su gyvūno adaptacija Lietuvoje?

Tiesiogiai – ne, bet galime patarti. Rekomenduojame pirmąsias dienas laikyti gyvūną viename kambaryje, su visais reikiamais dalykais. Palaipsniui leisti tyrinėti kitas patalpas. Ir svarbu – išlaikyti kuo panašesnę rutiną: tą patį maistą, tą patį šėrimo laiką, tą patį miegojimo kampą. Mes taip pat galime rekomenduoti veterinarus Lietuvoje, su kuriais esame dirbę. Bet adaptacija priklauso nuo gyvūno charakterio – vieniems reikia dienos, kitiems – savaitės.

Problemų sprendimas – vežame kasdien

16. Ką daryti, jei gyvūnas Olandijoje nekenčia narvo?

Tai dažna problema. Jei gyvūnas labai priešinasi, galime paimti jį jūsų namuose – vairuotojas turi patirties su sunkiais atvejais. Kartais naudojame storas pirštines arba rankšluostį, kad saugiai įdėtume gyvūną į narvą. Bet geriausia – pratinti iš anksto. Jei laiko nėra, galime atvykti anksčiau, kad gyvūnas apsiprastų su vairuotoju. Vienas klientas prašė atvykti 2 valandas anksčiau – sėdėjome, gėrėme kavą, kol šuo nustojo šnypšti. Tai užtruko, bet kelionė buvo ramesnė.

17. Ar vežate gyvūnus su agresijos problemomis?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Gyvūnai su agresijos problemomis turi būti su antsnukiu arba specialiame transporte. Mes turime patirties – vežėme šunį, kuris puolė kitus gyvūnus. Jis keliavo atskiroje, uždaroje dalyje. Svarbu – sąžiningai informuoti apie agresiją. Vienas klientas nutylėjo, kad jo šuo puola žmones, ir tai sukėlė problemų, kai vairuotojas bandė patikrinti vandens dubenėlį. Nuo tada visada klausiu apie elgesį.

18. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių (pvz., insuliną)?

Tai įmanoma, bet reikalauja pasiruošimo. Turite pateikti veterinaro išvadą, kad gyvūnas gali keliauti, ir nurodyti, kokių vaistų ar procedūrų reikia kelionės metu. Mes galime sustoti tam tikru metu, kad suleistume insuliną, bet tai turi būti aiškiai suderinta. Turėjome diabetu sergančią katę – vairuotojas turėjo priminimą telefone, kad 18:00 reikia suleisti vaistus. Tai papildomas rūpestis, bet jei esame informuoti, galime pasirūpinti.

19. Ar vežate gyvūnus žiemos metu?

Taip, vežame ištisus metus. Žiemą transporto priemonėje palaikome šilumą – ne mažiau kaip 15 laipsnių. Tačiau yra rizika – slidūs keliai, ilgesnis kelionės laikas dėl sniego. Mes esame pasiruošę – turime žiemines padangas, sniego grandines. Bet jei oras labai blogas (pūga, ledas), galime atidėti kelionę saugumo sumetimais. Svarbu – gyvūno saugumas svarbiau nei terminai. Vieną kartą dėl pūgos Lenkijoje atidėjome kelionę 24 valandoms – klientas suprato.

20. Kaip sumažinti stresą gyvūno kelionės metu?

Be jau minėtų dalykų – feromonai, pažįstamas audinys, tinkamas narvas – svarbu ir jūsų elgesys prieš kelionę. Jei jūs nervinatės, gyvūnas tai pajus. Stenkitės būti ramūs, nekeikite jo, neverkite prie narvo. Ir svarbiausia – pasitikėkite mumis. Mes tai darome kasdien. Žinome, kaip elgtis su išsigandusiais gyvūnais. Kartais geriausia tiesiog atiduoti mums narvą ir leisti mums dirbti. Tai skauda, bet tai mažiau streso gyvūnui nei ilgas atsisveikinimas.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos į Lietuvą – tai ne tik logistika, bet ir emocijos. Grįžimas namo, nauja pradžia, kartais netektis. Mes suprantame, kad gyvūnas yra šeimos narys, ir elgiamės su juo atitinkamai. Svarbiausia – pasiruošimas, kantrybė ir pasitikėjimas. Jei turite dokumentus, tinkamą narvą ir esate sąžiningi apie gyvūno būklę, mes pasirūpinsime likusia dalimi. O jei kas nors nepavyksta – mes čia, kad padėtume. Tai ne tik darbas – tai mūsų atsakomybė.