Vežame naminius gyvūnus į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo pervežti šunį iš Vilniaus į Amsterdamą, pats nežinojau nuo ko pradėti. Dokumentai, narvai, skiepai – viskas atrodė kaip nesibaigiantis galvos skausmas. Dabar, po daugiau nei dešimties metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti vieną dalyką: naminių gyvūnų pervežimas į Amsterdamą nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų augintinis saugiai pasiektų tikslą. Nesvarbu, ar vežate katiną, šunį ar triušį – principai panašūs, tik niuansai skiriasi.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas į Amsterdamą

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną į Amsterdamą?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Jį išduoda bet kuri veterinarijos klinika, turinti ES licenciją. Pase turi būti pažymėti visi skiepai, ypač pasiutligės vakcina, kuri turi galioti bent 21 dieną iki kelionės. Be paso, reikia mikroschemos – ji implantuojama po oda ir turi atitikti ISO 11784/11785 standartą. Kartais žmonės pamiršta, kad mikroschemos numeris turi sutapti su paso įrašais. Jei vežate gyvūną pirmą kartą, patariu pasitikrinti viską likus bent savaitei iki kelionės. Taip išvengsite nemalonių siurprizų pasienyje ar keltų terminale.

2. Ar reikia specialaus narvo gyvūnui?

Taip, ir čia dažniausiai daromos klaidos. Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. IATA standartai nurodo konkrečius matmenis – aukštis turi būti ne mažesnis kaip gyvūno aukštis nuo žemės iki galvos viršaus plius 5 cm. Plotis – gyvūno plotis pečių srityje kartu du. Ilgis – nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo plius pusė kojos ilgio. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų tereikia išmatuoti savo augintinį. Ir dar – narvas turi būti su tvirtu dugnu, kad gyvūnas negalėtų ištrūkti.

3. Kada geriausia pradėti ruoštis kelionei?

Optimalus laikas – 3-4 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Per tą laiką spėsite gauti pasą, patikrinti skiepų galiojimą, pripratinti gyvūną prie narvo. Tačiau gyvenime ne visada viskas vyksta pagal planą. Kartą klientas paskambino trečiadienį ir paprašė penktadienį išvežti šunį į Amsterdamą. Šuo buvo be paso, skiepas pasibaigęs prieš dvi dienas. Teko skubiai organizuoti vizitą pas veterinarą, laukti 21 dieną po pakartotinio skiepo. Galiausiai išvykome tik po trijų savaičių. Tad planuokite iš anksto – tai sutaupo nervų ir pinigų.

4. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pratinkite prie narvo palaipsniui. Pirmą dieną padėkite narvą kambaryje, leiskite gyvūnui jį apuostyti. Antrą dieną įdėkite skanėstą vidun. Trečią – uždarykite trumpam. Po savaitės jūsų augintinis turėtų jaustis narve pakankamai patogiai. Prieš pačią kelionę nešerkite gyvūno 4-6 valandas, bet vanduo turi būti prieinamas. Jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Nors aš asmeniškai nerekomenduoju stiprių raminamųjų – gyvūnas turi būti sąmoningas, kad galėtų reguliuoti kūno temperatūrą.

5. Kokius skiepus privaloma turėti?

Pasiutligės vakcina – privaloma, be išimčių. Šunims papildomai rekomenduojama turėti skiepus nuo parvoviruso, maro, hepatito. Katėms – nuo kačių gripo ir panleukopenijos. Bet svarbiausia yra pasiutligė. Jei skiepas pasibaigęs nors viena diena, gyvūnas nebus įleistas. Olandija griežtai laikosi ES reglamento 576/2013. Vieną kartą vežiau katiną, kurio savininkas tvirtino, kad skiepas galioja. Pasirodo, veterinaras padarė klaidą pase – įrašė neteisingą datą. Teko grįžti į Lietuvą, taisyti dokumentą, vėl važiuoti. Dabar visada pats patikrinu datas prieš išvykstant.

Kelionė – vežame naminius gyvūnus kiekvieną dieną

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą?

Priklauso nuo maršruto. Tiesioginis važiavimas per Lenkiją, Vokietiją – maždaug 18-20 valandų. Su keltu per Baltijos jūrą – ilgiau, bet gyvūnui patogiau, nes yra pertraukos. Mes dažniausiai važiuojame per Klaipėdą, keltu iki Kielio arba Karlshamno, tada toliau per Vokietiją. Bendras laikas – apie 24-26 valandos. Skamba ilgai, bet gyvūnui tai geriau nei skrydis lėktuvu, kur viskas vyksta per greitai ir stresuotai. Be to, kelyje darome reguliarias stoteles – kas 3-4 valandas sustojame, leidžiame gyvūnui atsigerti, prasimankštinti jei įmanoma.

7. Ar gyvūnas gali keliauti kartu su savininku?

Taip, tai netgi geriausias variantas. Jei savininkas važiuoja kartu, gyvūnas jaučiasi daug ramiau. Mes siūlome tokią galimybę – savininkas sėdi priekyje arba gale šalia narvo, gali raminti gyvūną, duoti vandens. Bet dažnai būna, kad žmogus negali važiuoti – tada gyvūną vežame vieną. Ir čia noriu pasakyti atvirai: ne visi gyvūnai vienodai reaguoja. Vieni miega visą kelią, kiti inkščia pirmas dvi valandas, paskui nurimsta. Yra buvę atvejų, kai šuo lojo beveik visą kelionę. Nemalonu, bet tai normalu – gyvūnas tiesiog išgyvena stresą.

8. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas kelyje?

Narvas tvirtinamas diržais, kad nesislinktų. Transporto priemonėje palaikoma stabili temperatūra – ne mažiau 15 ir ne daugiau 25 laipsnių. Turime termometrą, kurį nuolat stebime. Vanduo visada prieinamas – naudojame specialius buteliukus, kurie tvirtinami prie narvo. Kiekvienas gyvūnas turi savo įrašą su informacija apie maitinimą, vaistus, elgesio ypatumus. Prieš kelionę visada prašome savininko užpildyti anketą. Vieną kartą savininkas nepaminėjo, kad jo šuo bijo garsių garsų. Važiavome per statybų zoną Vokietijoje – šuo taip išsigando, kad pradėjo trankyti narvą iš vidaus. Dabar visada klausiu apie baimes ir fobijas.

9. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelyje?

Turime veterinarijos klinikų kontaktus visuose maršruto taškuose. Jei pastebime, kad gyvūnas blogai jaučiasi – vemia, viduriuoja, atsisako vandens – iš karto ieškome artimiausios klinikos. Taip nutiko kartą su katinu, kuris pradėjo vemti po 6 valandų kelionės. Pasirodo, savininkas pamaitino katiną prieš pat išvykimą, nors buvo prašyta to nedaryti. Sustojome Rygoje, radome kliniką, veterinaras apžiūrėjo, davė vaistų. Katinas atsigavo po poros valandų, bet kelionė užtruko papildomas 3 valandas. Nuo tada dar kartą primenu savininkams: nešerkite gyvūno prieš kelionę.

10. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, vežame ištisus metus. Žiema turi savo specifiką – reikia saugoti nuo šalčio, ypač mažus gyvūnus. Narvą dedame į šildomą transporto priemonės dalį, naudojame papildomas antklodes. Bet yra riba – jei lauke minus 25 ar daugiau, kelionę atidedame. Sveikata svarbiau. Pernai vasarį buvo toks atvejis: užsakymas iš Kauno į Amsterdamą, lauke minus 28. Paskambinau klientei ir pasakiau, kad reikia palaukti porą dienų. Ji supyko, bet po to pati pripažino, kad geriau saugiai nei skubotai. Gyvūnas išvyko, kai temperatūra pakilo iki minus 15 – viskas praėjo sklandžiai.

Dokumentai – naminių gyvūnų gabenimas į Amsterdamą

11. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Pasas negali „pasibaigti" – jis galioja visą gyvūno gyvenimą. Bet skiepų įrašai gali būti nebegaliojantys. Jei pasiutligės vakcina pasibaigusi, reikia pakartotinai paskiepyti ir laukti 21 dieną. Jei kiti skiepai – galima skiepyti tą pačią dieną ir važiuoti kitą dieną. Svarbu, kad veterinaras teisingai įrašytų datas. Rekomenduoju visada turėti paso kopiją telefone – jei kas nors nutinka su originalu, bent turite įrodymą, kad dokumentas egzistuoja. Olandijos pasienyje kartais prašo parodyti dokumentus, nors ES viduje tai retai nutinka.

12. Ar reikia sveikatos pažymėjimo?

ES viduje – ne. Gyvūno pasas su galiojančiais skiepų įrašais pakanka. Bet jei gyvūnas keliauja pirmą kartą arba jei yra abejonių dėl sveikatos, veterinaras gali išduoti sveikatos pažymėjimą. Tai nėra privaloma, bet naudinga – ypač jei gyvūnas turi lėtinių sveikatos problemų. Mano patirtis rodo, kad Olandijos veterinarijos tarnybos retai prašo papildomų dokumentų, bet pasiruošimas niekada nepamaišo. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai.

13. Kaip tvarkomi dokumentai, jei gyvūną vežu ne aš pats?

Jei gyvūną vežame mes, savininkas turi mums perduoti originalų pasą ir pasirašyti įgaliojimą. Įgaliojime nurodoma, kad savininkas leidžia pervežti gyvūną jo vardu. Tai paprastas dokumentas, kurį paruošiame mes – savininkui tereikia pasirašyti. Be paso, reikia kontaktinės informacijos: telefono numerio, el. pašto, adreso Amsterdame, kur gyvūnas bus pristatytas. Vieną kartą klientas davė neteisingą adresą – važiavome į kitą Amsterdamo pusę, praradome valandą laiko. Dabar visada patikriname adresą iš anksto, paprašome atsiųsti nuorodą į Google Maps.

14. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai šunims ir katėms?

Pagrindiniai reikalavimai vienodi – pasas, mikroschemos, pasiutligės skiepas. Bet yra skirtumų. Šunims papildomai rekomenduojama turėti skiepų nuo erkių pernešamų ligų, ypač jei keliaujate per miškingas Vokietijos ar Lenkijos teritorijas. Katėms – skiepas nuo kačių leukemijos, nors tai ir ne privaloma. Triušiams ir kitiems smulkiems gyvūnams reikalavimai paprastesni, bet pasiutligės skiepas vis tiek reikalingas. Olandija taip pat turi specialius reikalavimams tam tikroms šunų veislėms – pitbuliams, amerikiečių stafordšyro terjerams. Prieš vežant tokią veislę, būtinai pasitikrinkite taisykles.

15. Ką daryti, jei dokumentai prarandami kelyje?

Tai retas, bet nemalonus atvejis. Pirmiausia – pranešti savininkui. Jei turime paso kopiją telefone ar el. pašte, galime ją atsispausdinti artimiausiame spausdinimo punkte. Olandijos pasienyje ar veterinarijos tarnybose gali priimti kopiją, bet ne visada. Geriausias variantas – susisiekti su veterinaru, kuris išdavė pasą, ir paprašyti pakartotinio išdavimo. Tai užtrunka kelias dienas, bet įmanoma. Asmeniškai aš visada vežu dokumentus atskirame, vandeniui atspariame dėkle. Skamba gal per daug atsargiai, bet po vieno nemalonaus nutikimo, kai dokumentai sušlapo per lietų, tapau pedantiškas.

Atvykimas – gyvūnų pervežimas Amsterdame

16. Kur pristatote gyvūną Amsterdame?

Pristatome tiesiai į nurodytą adresą – namus, biurą, viešbutį. Amsterdamas nėra didelis miestas, bet eismas kartais būna chaotiškas, ypač centre su visais tais dviračiais ir kanalais. Paprastai susitariame dėl laiko ir vietos iš anksto. Jei savininkas negali priimti gyvūno tuo metu, galime palikti pas patikimą asmenį – draugą, šeimos narį, viešbučio registratūroje. Svarbu, kad tas žmogus turėtų asmens tapatybės dokumentą ir žinotų gyvūno vardą. Kartą pristačiau šunį pas draugę, kuri nežinojo, kad šuo vardu Bimas. Šuo neatsiliepė, draugė išsigando, kad ne tas gyvūnas. Juokinga dabar, bet tada buvo stresuota.

17. Ką daryti, jei vėluojate pristatyti gyvūną?

Vėlavimai nutinka – kamščiai, keltų vėlavimai, oro sąlygos. Visada informuojame savininką kuo anksčiau. Turime GPS sekimą, todėl savininkas gali matyti, kur mes esame realiu laiku. Jei vėlavimas ilgesnis nei 2 valandos, siūlome alternatyvą – galime pristatyti gyvūną kitą rytą, jei savininkas sutinka. Nemalonu, bet kartais taip nutinka. Pernai rugsėjį keltas iš Klaipėdos vėlavo 7 valandas dėl audros. Visi keleiviai, įskaitant mus su trimis šunimis ir dviem katėmis, laukėme uoste. Gyvūnai elgėsi stebėtinai ramiai – gal jautė, kad niekur neskubame.

18. Ar padedate gyvūnui adaptuotis po kelionės?

Pati adaptacija jau savininko reikalas, bet duodame patarimų. Po ilgos kelionės gyvūnas gali būti pavargęs, išsigandęs, gali atsisakyti maisto pirmą dieną. Tai normalu. Rekomenduojame pirmas 24 valandas leisti gyvūnui ramiai apsiprasti su nauja aplinka. Neperkrauti įspūdžiais, nekviesti svečių, nevesti į triukšmingas vietas. Jei gyvūnas neėda ilgiau nei 48 valandas – kreiptis į veterinarą. Olandijoje veterinarijos klinikų daug, anglų kalba bendrauja be problemų. Mes taip pat galime rekomenduoti patikimus veterinarus Amsterdame – turime keletą kontaktų, su kuriais bendradarbiaujame.

19. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėgo pristatymo metu?

Tai baisiausias košmaras, bet nutinka. Prieš pristatymą visada patikriname, ar aplinka saugi – nėra atvirų vartų, skylių tvoroje, atvirų langų. Narvą atidarome tik patalpoje arba uždaroje erdvėje. Bet kartą Amsterdame, prie kanalo, šuo iššoko iš narvo vos atidarius dureles. Laimei, buvome pririšę pavadėlį prie narvo, tai šuo nubėgo tik porą metrų. Po to visada pririšame pavadėlį prieš atidarant narvą. Jei gyvūnas pabėgtų – iš karto skambinti savininkui, vietinei gyvūnų prieglaudai, policijai. Mikroschema padėtų surasti, bet geriau išvengti tokios situacijos.

20. Ar vežate gyvūnus atgal iš Amsterdamo į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Maršrutas atgal toks pat, tik pradedame Amsterdame ir baigiame Lietuvoje. Dokumentų reikalavimai tie patys – pasas, skiepai, mikroschema. Olandijoje išduotas gyvūno pasas galioja visoje ES, tad jei gyvūnas buvo paskiepytas Amsterdame, problemų nekyla. Dažnai vežame gyvūnus, kurie laikinai buvo Amsterdame – savininkas dirbo, gyveno, dabar grįžta namo. Arba atvirkščiai – gyvūnas iš Lietuvos keliauja pas šeimininką, kuris persikėlė gyventi į Olandiją. Abiem atvejais principas tas pats.

Kainos – naminių gyvūnų transportavimas į Amsterdamą

21. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Amsterdamą?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, maršruto, papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas (katinas, mažas šuo) – nuo 250 iki 400 eurų. Vidutinis šuo – 350-500 eurų. Didelis šuo – 450-700 eurų. Į kainą įeina transportavimas, narvo nuoma (jei reikia), dokumentų tvarkymas. Papildomai gali kainuoti veterinaro paslaugos prieš kelionę, specialūs reikalavimai. Visada duodame tikslią kainą prieš kelionę, jokių paslėptų mokesčių. Bet noriu būti atviras – pigiausias variantas ne visada geriausias. Kartą klientas rado pigesnį vežėją, sumokėjo 150 eurų mažiau, bet gyvūnas atvyko sušalęs, ištroškęs, narvas sulūžęs. Taupymas ne visada atsiperka.

22. Ar yra papildomų mokesčių?

Papildomi mokesčiai gali būti už: skubų užsakymą (mažiau nei 3 dienos iki išvykimo), specialius veterinarinius reikalavimus, papildomas stoteles kelyje, pristatymą už Amsterdamo ribų. Taip pat gali kainuoti narvo nuoma, jei savininkas neturi tinkamo. Bet visa tai aptariame iš anksto, jokių siurprizų. Vienintelis dalykas, kurio negalime numatyti – papildomos išlaidos dėl nenumatytų aplinkybių. Pavyzdžiui, jei gyvūnui prireikia veterinaro pagalbos kelyje, tos išlaidos tenka savininkui. Bet tai nutinka labai retai – gal 1 iš 50 kelionių.

23. Kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai prašome 30 procentų avansą užsakant, likusi dalis – prieš išvykimą arba pristatymo metu. Galima mokėti banko pavedimu, grynaisiais arba per PayPal. Sąskaitą išrašome visada – tai svarbu ir mums, ir jums. Jei kelionė atšaukiama dėl savininko kaltės likus mažiau nei 48 valandoms, avansas negrąžinamas. Bet jei mes atšaukiame – grąžiname viską. Tokių atvejų per mano praktiką buvo gal du – vieną kartą sugedo transporto priemonė, kitą kartą dėl sveikatos problemų. Abiem kartais radome alternatyvą arba grąžinome pinigus.

24. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Bazinė kaina ta pati, bet vasarą gali būti papildomas mokestis už kondicionavimą – ilgų kelionių metu reikia palaikyti tinkamą temperatūrą, o tai reiškia daugiau degalų. Žiemą – už šildymą. Bet tai nedideli priedai, paprastai 20-30 eurų. Didžiausias skirtumas – vasarą užsakymų daugiau, tad reikia rezervuoti anksčiau. Liepą ir rugpjūtį kartais tenka laukti savaitę ar dvi, kol atsiranda laisva vieta. Žiemą – laisviau, galima susitarti greičiau. Jei planuojate vežti gyvūną vasarą, rekomenduoju užsisakyti bent mėnesį iš anksto.

Specialūs atvejai – vežame naminius gyvūnus į Amsterdamą

25. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Priklauso nuo situacijos. Jei gyvūnas agresyvus tik svetimiems, bet savininkas važiuoja kartu – galima. Jei gyvūnas agresyvus visiems – reikia specialaus narvo ir papildomų saugumo priemonių. Turime patirties su agresyviais šunimis – vienas rotveileris taip urzgė ant manęs, kad savininkas turėjo visą kelią sėdėti šalia ir raminti. Nemalonu, bet išgyvenome. Svarbiausia – sąžiningai informuoti apie gyvūno elgesį. Jei slepiate, kad šuo kanda, rizikuojate visų saugumu. Olandija turi griežtas taisykles dėl pavojingų veislių – kartais reikia specialaus leidimo.

26. Kaip vežate labai senus ar sergančius gyvūnus?

Seni gyvūnai reikalauja daugiau dėmesio. Dažnesnės stotelės, švelnesnis važiavimas, nuolatinė temperatūros kontrolė. Jei gyvūnas vartoja vaistus, prašome savininko pateikti aiškų grafiką ir dozes. Turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet tai nėra veterinarinė klinika. Jei gyvūno būklė labai sunki, rekomenduoju nevežti – kelionė gali pabloginti situaciją. Vieną kartą atsisakiau vežti 17 metų šunį su širdies problemomis. Savininkas supyko, bet po savaitės paskambino ir padėkojo – šuo nugaišo namie, ramiai, ne kelyje. Kartais atsisakyti yra teisingiausias sprendimas.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas į Amsterdamą – tai ne tik logistika, bet ir atsakomybė. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, kiekviena kelionė – unikali. Svarbiausia – pasiruošimas, sąžiningumas ir kantrybė. Jei turite klausimų, kreipkitės – atsakysiu į viską, ką žinau. O jei nežinosiu – pasakysiu tiesiai. Geriau nei meluoti. Jūsų augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės, o mes pasirūpinsime, kad taip ir būtų.