Naminių gyvūnų vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą – ką reikia žinoti

Gyvenimas Nyderlanduose baigiasi – arba tiesiog atostogos pasibaigė – ir laikas grįžti namo su savo keturkoju draugu. Naminių gyvūnų vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą skamba kaip paprastas dalykas, bet turi savo niuansų. Dokumentai, maršrutas, gyvūno paruošimas – viskas turi būti suderinta. Mes vežame reguliariai šia kryptimi, tad žinome, kas veikia, o kas ne. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos užduoda žmonės, kurie pirmą kartą veža gyvūną per Europą – arba ne pirmą, bet vis tiek turi klausimų.

Pasiruošimas – ką daryti prieš kelionę

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno pervežimui iš Amsterdamo?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent dvi savaites prieš planuojamą kelionę reikėtų pradėti tikrinti dokumentus – paso galiojimą, skiepų datą, mikročipo numerį. Jei kažko trūksta, turėsite laiko sutvarkyti. Nyderlanduose veterinarų daug, bet jie užimti – kartais reikia laukti kelias dienas vizitui. Ypač pavasarį, kai visi skiepina gyvūnus po žiemos. Vieną kartą klientas paskambino prieš tris dienas iki kelionės ir paaiškėjo, kad pasiutligės skiepas pasibaigęs – teko atidėti kelionę savaitei. Planavimas iš anksto išgelbėja nuo tokių situacijų.

2. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Nyderlandų?

Europos gyvūno pasas su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašu ir gyvūno identifikacija. Jei pasas tvarkingas ir skiepai galioja – daugiau nieko nereikia. Bet yra niuansas – jei gyvūnas buvo skiepytas Nyderlanduose pirmą kartą, o pasas išduotas ten, įsitikinkite, kad visi įrašai aiškūs. Kartais olandų veterinarai rašo ne anglų kalba, ir tai gali sukelti klausimų pasienyje. Rekomenduojame pasidaryti paso kopiją ir, jei reikia, paprašyti veterinaro trumpo paaiškinimo anglų kalba.

3. Ar reikia sveikatos pažymėjimo iš Nyderlandų veterinaro?

Ne visada, bet rekomenduojama. Jei pasas tvarkingas ir visi įrašai aiškūs, papildomos pažymos nereikia. Tačiau sveikatos pažymėjimas (gezondheidsverklaring) patvirtina, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Tai naudinga, ypač jei gyvūnas vyresnis arba turėjo sveikatos problemų. Nyderlanduose veterinarai išduoda šią pažymą greitai – vieno vizito metu. Ji galioja 10 dienų. Mes visada rekomenduojame ją turėti, net jei formaliai nereikia – tai papildomas saugumo sluoksnis.

4. Kaip patikrinti, ar mikročipas veikia?

Veterinaras turi skaitytuvą, kuriuo gali nuskaityti mikročipą. Procedūra trunka kelias sekundes. Svarbu patikrinti, ar mikročipo numeris sutampa su paso įrašu. Būna, kad mikročipas „migruoja" – pasislenka nuo pradinės vietos po oda. Tai ne problema, bet svarbu, kad veterinaras žinotų, kur jo ieškoti. Vieną kartą veterinaras negalėjo rasti mikročipo – pasirodo, jis buvo pasislinkęs į šoną. Po kelių minučių paieškos radome, bet tai sukėlė nereikalingo streso. Patikrinkite iš anksto.

5. Ką daryti, jei pasas prarastas arba sugadintas?

Reikia naujo paso. Nyderlanduose jį gali išduoti bet kuris veterinaras, bet tam reikia mikročipo nuskaitymo ir skiepų įrašų. Jei skiepų įrašų nėra – gali tekti skiepyti iš naujo. Tai reiškia 21 dienos laukimą. Todėl pasą saugokite kaip savo pasą – jis toks pat svarbus. Vieną kartą klientas pasą paliko automobilyje, kuris buvo nuplautas – pasas sušlapo ir tapo neįskaitomas. Teko daryti naują. Nuo to laiko visada patariame – pasą laikykite atskirai, sausoje vietoje, idealiu atveju – plastikiniame dėkle.

Kelionė – praktiniai patarimai

6. Kiek trunka kelionė iš Amsterdamo į Lietuvą?

Apie 18–20 valandų važiavimo su sustojimais. Maršrutas eina per Vokietiją, Lenkiją, tada Lietuvą. Priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – laikas gali skirtis. Žiemą, kai keliai slidūs, kelionė gali užtrukti ilgiau. Vasarą, kai eismas intensyvesnis, taip pat. Mes visada planuojame su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei skubėti. Gyvūnui skubėjimas reiškia stresą, o stresas – problemas, kurių galima išvengti.

7. Koks maršrutas naudojamas važiuojant iš Amsterdamo?

Įprastai važiuojame per Enschede, Osnabriuką, Hanoverį, Berlyną, Poznanę, Varšuvą, ir tada į Lietuvą. Tai greičiausias kelias, bet ne vienintelis. Kartais, priklausomai nuo eismo ar oro sąlygų, važiuojame kitu keliu – per Hageną, Kelną, arba net per Čekiją. Maršrutas visada derinamas su klientu – jei reikia sustoti tam tikrame mieste, galima tai suplanuoti. Svarbiausia – kad kelionė būtų saugi ir patogi gyvūnui.

8. Ar galima vežti gyvūną be šeimininko?

Taip, tai dažnas atvejis. Žmogus išvyksta anksčiau, o gyvūną siunčia vėliau. Arba atvirkščiai – gyvūnas keliauja pirmas. Mes vežame gyvūną be šeimininko, bet ne vienas – visada yra vairuotojas, kuris prižiūri. Šeimininkas gauna atnaujinimus kelionės metu, ir gyvūnas perduodamas patikimam asmeniui Lietuvoje. Vieną kartą vežėme katę iš Amsterdamo į Kauną – šeimininkė jau buvo Lietuvoje, katė keliavo su mumis. Visą kelionę siuntėme nuotraukas – katė miegojo, katė valgė, katė žiūrėjo pro langą. Šeimininkė buvo rami.

9. Kaip dažnai daromi sustojimai važiuojant iš Amsterdamo?

Kas 3–4 valandas, kaip ir visada. Gyvūnui reikia pertraukos – vandens, pasivaikščiojimo, tiesiog pabūti ne narve. Pirmas sustojimas paprastai būna po 2–3 valandų, tada kas 3–4 valandas. Naktį sustojame rečiau, bet vis tiek – gyvūno poreikiai nedingsta, nes tamsu. Vieną kartą vežėme šunį, kuris bijojo tamsos – sustojome dažniau, kad jis galėtų išeiti į apšviestą vietą. Lankstumas čia svarbiau nei grafikas.

10. Ar galima pasirinkti kelionės laiką – dieną ar naktį?

Taip, mes siūlome abu variantus. Dieninė kelionė tinka gyvūnams, kurie nemėgsta tamsos arba yra aktyvūs dieną. Naktinė – tiems, kurie ramiau miega tamsoje. Vasarą dažniau važiuojame naktį, nes dieną per karšta. Žiemą – dieną, nes naktį keliai pavojingesni. Bet galutinis sprendimas priklauso nuo kliento pageidavimų ir gyvūno poreikių. Mes prisitaikome.

Gyvūno būklė – sveikata ir komfortas

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei atgal į Lietuvą?

Taip pat, kaip bet kuriai ilgai kelionei – nešerti 4–6 valandas prieš, pratinti prie narvo, pasiimti pažįstamą daiktą. Bet yra papildomas niuansas – gyvūnas jau patyrė vieną kelionę (į Amsterdamą), ir gali būti jautresnis. Ypač jei pirmoji kelionė buvo stresinė. Todėl rekomenduojame duoti gyvūnui laiko atsigauti prieš antrą kelionę – bent savaitę. Vieną kartą šuo po pirmos kelionės bijojo net į automobilį sėsti – teko pratinti iš naujo. Kantrybė čia svarbiausia.

12. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo Nyderlanduose prieš kelionę?

Visų pirma – parodyti veterinarui. Negalima vežti sergančio gyvūno, tai pavojinga jam pačiam. Veterinaras nustatys, ar gyvūnas gali keliauti, ar reikia palaukti. Jei reikia palaukti – atidedame kelionę. Sveikata svarbiau nei bet koks grafikas. Vieną kartą katė susirgo dieną prieš kelionę – viduriavo, karščiavome. Veterinaras pasakė – nevežkite, palaukite. Palaukėme penkias dienas, katė pasveiko, tada vežėme. Šeimininkė buvo dėkinga, kad neskubinome.

13. Ar gyvūnas gali gauti vaistų kelionės metu, jei reikia?

Taip, jei vaistai yra su gyvūnu ir yra aiškios instrukcijos. Šeimininkas turi pranešti apie bet kokius vaistus prieš kelionę – ką, kada, kiek. Vairuotojas gali duoti vaistus pagal instrukciją. Bet mes nesame veterinarai – jei gyvūnui reikia sudėtingos priežiūros (injekcijos, lašelinės), rekomenduojame kitą transportavimo būdą. Paprasti vaistai tabletėmis – jokių problemų. Vieną kartą šuo gėrė vaistus nuo sąnarių skausmo kas 8 valandas – vairuotojas davė pagal grafiką, viskas pavyko.

14. Kaip elgtis, jei gyvūnas vemti kelionės metu?

Sustojame, išvalome, leidžiame gyvūnui pailsėti. Vėmimas kelionėje nėra retas dalykas – ypač jauniems gyvūnams arba tiems, kurie retai keliauja. Svarbiausia – nesistresuoti. Gyvūnas jaučia šeimininko ar vairuotojo emocijas, ir jei mes panikuojame, jis panikuoja dar labiau. Ramiai išvalome, duodame šiek tiek vandens, ir važiuojame toliau. Jei vėmimas kartojasi – sustojame dažniau, kartais reikia veterinaro. Bet dažniausiai – po kelių valandų gyvūnas pripranta prie judėjimo ir vėmimas liaujasi.

15. Ar galima vežti gyvūną, kuris turi judesio ligą?

Galima, bet reikia pasiruošti. Yra vaistų nuo judesio ligos, kuriuos gali paskirti veterinaras. Taip pat padeda – nešerti prieš kelionę, grynas oras (atidaryti langą per sustojimą), ramus važiavimas. Mes stengiamės važiuoti tolygiai, be staigių stabdymų ar posūkių, kai vežame gyvūną su judesio liga. Vieną kartą šuo vemti pradėdavo po 20 minučių važiavimo – davėme veterinaro paskirtus vaistus, ir kelionė praėjo be vėmimo. Ne idealu, bet veikė.

Atvykimas į Lietuvą – kas laukia gale

16. Ką daryti, kai gyvūnas atvyksta į Lietuvą?

Pirmiausia – leisti pailsėti. Gyvūnas po ilgos kelionės pavargęs, sutrikęs, galbūt ištroškęs. Duokite vandens, bet ne iš karto daug maisto. Leiskite gyvūnui pačiam susipažinti su aplinka – ar tai seni namai, ar nauji. Jei grįžtate į pažįstamą vietą – gyvūnas greitai atsigaus. Jei tai nauja vieta – duokite laiko. Katės gali slėptis kelias dienas, šunys gali būti neramūs. Po paros-dviejų viskas turėtų stabilizuotis.

17. Ar reikia registruoti gyvūną Lietuvoje po grįžimo?

Priklauso nuo to, kiek laiko būsite. Jei grįžtate laikinai – ne. Jei persikraustote visam laikui – rekomenduojama užregistruoti gyvūną vietinėje seniūnijoje arba pas veterinarą. Tai nėra privaloma visose savivaldybėse, bet kai kuriose – taip. Be to, jei gyvūnas buvo registruotas Nyderlanduose, reikėtų informuoti tenykštį registrą, kad gyvūnas išvyko. Tai daugiau formalumas, bet geriau padaryti.

18. Ar Lietuvoje reikia papildomų skiepų po grįžimo iš Nyderlandų?

Ne, jei skiepai Nyderlanduose buvo atlikti pagal ES standartus. Europos gyvūno pasas galioja visoje ES, ir skiepų įrašai pripažįstami. Bet rekomenduojame parodyti pasą Lietuvos veterinarui, kad jis įsitikintų, jog viskas tvarkoje. Kartais veterinarai rekomenduoja papildomus skiepus, priklausomai nuo gyvūno amžiaus ar sveikatos būklės. Tai ne dėl kelionės, o dėl bendros sveikatos.

19. Ką daryti, jei gyvūnas sunkiai adaptuojasi po kelionės?

Duokite laiko. Adaptacija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo gyvūno. Svarbu – ramybė, pastovumas, pažįstami daiktai. Nekeiskite maisto iš karto, neveskite į triukšmingas vietas, nesutikite naujų gyvūnų pirmą dieną. Jei po savaitės gyvūnas vis dar neadaptuojasi – kreipkitės į veterinarą. Kartais adaptacijos sunkumai rodo sveikatos problemas, kurios atsirado kelionės metu. Vieną kartą šuo po kelionės tris savaites nenorėjo eiti pasivaikščioti – pasirodo, turėjo lengvą sąnario uždegimą nuo ilgo sėdėjimo narve. Veterinaras padėjo.

20. Ar galima vežti gyvūną atgal į Amsterdamą, jei reikia?

Taip, žinoma. Mes vežame abiem kryptimis – ir į Amsterdamą, ir iš Amsterdamo. Jei grįžtate atgal, tas pats procesas – dokumentai, paruošimas, kelionė. Vienintelis skirtumas – jau žinote, ko tikėtis. Antroji kelionė visada lengvesnė, tiek jums, tiek gyvūnui. Mes turime klientų, kurie veža gyvūną pirmyn ir atgal kelis kartus per metus – dėl darbo, studijų, šeimos. Tai mūsų kasdienybė.

Klaidos – ko vengti

21. Kokios dažniausios klaidos vežant gyvūną iš Amsterdamo?

Pirma – dokumentų netikrinimas prieš kelionę. Žmonės mano, kad viskas tvarkoje, ir tik pasienyje sužino, kad skiepas pasibaigęs arba mikročipo numeris nesutampa. Antra – per mažas narvas. Gyvūnas turi turėti pakankamai vietos, bet žmonės kartais taupo ir perka mažesnį. Trečia – šėrimas prieš kelionę. „Jis alkanas, kaip gi nešersiu?" – ir tada visas kelias vemiantis gyvūnas. Ketvirta – raminamieji be veterinaro konsultacijos. Tai gali būti pavojinga. Penkta – nepranešimas apie sveikatos problemas. Mes turime žinoti, kad gyvūnas turi alergiją, diabetą ar kitą problemą.

22. Ar žmonės dažnai daro klaidas su dokumentais?

Taip, ir dažniau nei manote. Dažniausia klaida – pasiutligės skiepo data. Žmonės skiepija, bet nežino, kad skiepas turi būti atliktas bent 21 dieną prieš kelionę. Kita klaida – mikročipo numerio neatitikimas. Veterinaras padaro klaidą įraše, ir paso numeris nesutampa su tikruoju. Trečia – paso galiojimas. Žmonės nežino, kad pasas gali pasibaigti, ir atvyksta su negaliojančiu dokumentu. Visada tikrinkite viską du kartus. Ir dar kartą.

23. Ką daryti, jei padarėte klaidą ir tai pastebėjote per vėlai?

Priklauso nuo klaidos. Jei dokumentų – gali tekti atidėti kelionę. Nemalonu, bet geriau nei problemos pasienyje. Jei narvo – galima išsinuomoti tinkamą paskutinę minutę (mes turime atsarginių). Jei šėrimo – nieko padaryti, tik valyti. Svarbiausia – ne panikuoti. Mes visada stengiamės rasti sprendimą. Vieną kartą klientas pamiršo pasą Amsterdame – mes grįžome jo paimti. Užtrukome papildomas dvi valandas, bet kelionė įvyko. Lankstumas ir komunikacija išsprendžia daugumą problemų.

24. Ar galima vežti gyvūną be narvo, jei jis labai ramus?

Ne. Net jei gyvūnas pats ramiausias pasaulyje, narvas yra privalomas. Tai ne mūsų reikalavimas, o saugumo klausimas. Staigus stabdymas, ir laisvas gyvūnas gali susižeisti. Be to, jei kelyje sutinkame patikrinimą, laisvas gyvūnas – pažeidimas. Mes to negalime leisti. Net jei šuo „visada sėdi ramiai ant galinės sėdynės" – kelionėje viskas kitaip. Narvas yra gyvūno namai kelioms valandoms, ir jis turi būti saugus.

25. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako eiti į narvą?

Neversti. Verčiant gyvūną, jis tik labiau išsigąsta. Geriau – skanėstai, kantrybė, laikas. Įdėkite skanėstą į narvą, leiskite gyvūnui pačiam užeiti. Kartais užtrunka kelias minutes, kartais – pusvalandį. Bet priverstinis įkėlimas sukuria neigiamą asociaciją su narvu, ir kita kelionė bus dar sunkesnė. Vieną kartą katė nenorėjo į narvą pusę valandos – sėdėjome, laukėme, kol ji pati užlipo. Kantrybė visada atsiperka.

26. Ar yra situacijų, kai atsisakote vežti gyvūną?

Taip. Jei gyvūnas serga užkrečiama liga – nevežame, tai pavojinga. Jei dokumentai netvarkingi ir negalime jų sutvarkyti – nevežame. Jei gyvūnas per agresyvus ir kelia pavojų vairuotojui – nevežame. Jei šeimininkas nesako tiesos apie gyvūno sveikatą ar elgesį – nevežame. Tai ne griežtumas, o atsakomybė. Mes rūpinamės gyvūnais, bet turime rūpintis ir savo darbuotojais. Sąžiningumas yra raktas – jei esate atviri apie savo gyvūną, mes rasime sprendimą.

Naminių gyvūnų vežimas iš Amsterdamo į Lietuvą yra mūsų kasdienis darbas, ir mes jį darome su rūpesčiu. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, kiekviena kelionė – unikali. Svarbiausia – pasiruošimas, dokumentai, komunikacija. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes vežame reguliariai, ir visada galime rasti tinkamą sprendimą jūsų augintiniui.