Vežu šuniukus į Roterdamą ir kitus gyvūnus kiekvieną dieną

Man skambina žmonės ir klausia – ar tikrai kiekvieną dieną? Taip. Ne kas antrą dieną, ne kartą per savaitę. Kiekvieną. Roterdamas yra vienas pagrindinių mūsų taškų, nes ten gyvena daug lietuvių, kuriems reikia savo augintinių. Šunys, katės, kartais kažkas egzotiškesnio – triušiai, šeškai, netgi vėžliai. Šiame straipsnyje noriu atsakyti į klausimus, kuriuos užduoda klientai. Ne gražiai suformuluotus, o tuos, kuriuos iš tiesų girdžiu telefonu ar el. laiškuose. Kai kas skamba paprastai, bet atsakymas ne visada toks. Pradėkime.

Šuniukai – pervežimas jaunų šunų į Roterdamą

1. Kiek laiko turi būti šuniukui, kad galėtų keliauti?

Šuniukas turi būti bent 15 savaičių amžiaus. Kodėl? Nes pasiutligės skiepas galioja tik po 21 dienos nuo pirmo vakcinavimo, o skiepyti galima nuo 12 savaičių. Tai reiškia 12 savaičių plus 21 diena – apie 15 savaičių. Anksčiau ne. Žinau, kad veisėjai nori kuo greičiau parduoti šuniukus, bet taisyklės yra taisyklės. Vienas veisėjas bandė vežti 10 savaičių šuniuką su „pažymėjimu", kad skiepas bus padarytas vėliau – nepraėjo. Nyderlandai griežti šiuo klausimu. Ir teisingai – sveikata svarbiau.

2. Ar šuniukas gali keliauti su kitais šunimis?

Taip, bet su sąlyga, kad jis paskiepytas ir sveikas. Šuniukai dažnai būna jautresni už suaugusius šunis – greičiau pavargsta, gali vemti, gali bijoti. Mes stengiamės šuniukus dėti atskiriau nuo didelių šunų, kad nesijaustų prislėgti. Kartais vežame vieną šuniuką, kartais – visą vadą. Prieš kelias savaites vežėme penkis vokiečių aviganių šuniukus iš Kauno į Roterdamą. Visi vienoje mašinoje, bet atskiruose narvuose. Vienas šuniukas verkė pirmas dvi valandas, paskui užmigo. Normalu.

3. Ką daryti, jei šuniukas dar neturi paso?

Eiti pas veterinarą. Šuniukas be paso nekeliauja – taškas. Pasas reikalingas bet kokiam gyvūnui, kuris kerta ES sieną. Jei veisėjas sako „aš tau duosiu vėliau" – prašykite dabar. Vieną kartą klientas atskrido į Roterdamą, o šuniuko pasas liko Lietuvoje. Turėjome grįžti, paimti pasą, vėl važiuoti. Tai kainavo papildomus 200 eurų ir dvi dienas. Niekam to nerekomenduoju. Pasas – prieš kelionę, ne po jos.

4. Ar reikia specialios pakuotės šuniukui?

Narvas – taip, bet jis neturi būti naujas ar brangus. Svarbu, kad būtų tinkamo dydžio – šuniukas turi atsistoti, apsisuksti, atsigulti. Per didelis narvas – ne problema, per mažas – problema. Mes turime atsarginių, bet geriau, kai šuniukas keliauja savo narve, kuriame jaučia pažįstamą kvapą. Vienas dalykas – įdėkite į narvą kažką iš namų. Seną marškinėlį, pledą, žaislą. Šuniukams kvapas yra viskas. Jie nežino, kur važiuoja, bet jei užuodžia namus – ramiau.

5. Kaip šuniukas reaguoja į ilgą kelionę?

Priklauso nuo šuniuko. Kai kurie miega beveik visą laiką, kiti būna neramūs. Pirmos kelios valandos dažniausiai sunkiausios – šuniukas nežino, kas vyksta, gali verkti ar inkšti. Po to, kai pavargsta, nurimsta. Mes sustojame dažniau, kai vežame šuniukus – kas 2-3 valandas, o ne 3-4. Duodame vandens, leidžiame pasivaikščioti. Vienas klientas paprašė, kad sustotume kas valandą – atsisakiau. Tai pailgintų kelionę iki 30 valandų. Protingas kompromisas – kas 3 valandas.

Kiti gyvūnai – pervežimas į Roterdamą

6. Ar vežate kates į Roterdamą?

Taip, ir gana dažnai. Katės paprastai keliauja geriau nei šunys – jos tiesiog užmiega ir būna ramios. Bet yra išimčių. Viena katė, kurią vežėme praėjusį mėnesį, miaukė be sustojimo 6 valandas. Pasirodo, ji nebuvo pratusi prie narvo. Savininkė sakė „ji namie elgiasi puikiai" – bet namie nėra transporto ir kitų gyvūnų kvapo. Rekomenduoju kates pratinti prie kelionių ne paskutinę savaitę, o bent mėnesį prieš. Tai iš tiesų veikia.

7. Ką daryti su katės dokumentais?

Tas pats kaip su šunimi – pasas, čipas, pasiutligės skiepas. Katės pasas atrodo beveik identiškas šuns pasui. Čipas – toks pat, ISO standartas. Skiepas – tos pačios taisyklės. Skirtumas tik tas, kad Nyderlandai katėms netaiko veislių apribojimų – nesvarbu, ar tai Siamo, ar paprastas mišrūnas. Bet pasas privalomas. Vienas klientas manęs klausė „ar katė tikrai turi turėti pasą?" – taip, tikrai. Net jei ji sėdi narve ir nematote skirtumo tarp jos ir laukinės katės – pasas reikalingas.

8. Ar vežate triušius ir šeškus?

Taip, nors rečiau. Triušiai keliauja atskiruose narvuose, paprastai su šienu ir vandeniu. Šeškai – panašiai. Svarbu žinoti, kad triušiai labai jautrūs stresui – jie gali net mirti nuo šoko. Todėl prašome savininkų pateikti kuo daugiau informacijos apie triušio sveikatą. Vienas triušis, kurį vežėme, turėjo širdies problemų – veterinaras davė vaistų raminamuosius, bet rizika buvo. Laimei, viskas gerai. Šeškai paprastai tvirtesni, bet jie smirdi – atvirai sakau, kitų gyvūnų savininkai kartais skundžiasi. Turime atskirą skyrių šeškams.

9. Ar vežate roplius ar paukščius?

Roplius – retai, bet taip. Vėžliai, driežai, gyvatės – jei dokumentai tvarkingi, vežame. Paukščiai – sudėtingiau. Paukščių pervežimui taikomi papildomi reikalavimai dėl paukščių gripo. Ypač jei vežate iš regiono, kuriame buvo užregistruotas paukščių gripas. Tokiais atvejais gali būti karantinas arba papildomi tyrimai. Vieną kartą vežėme papūgą – dokumentų tvarkymas užtruko ilgiau nei pačios kelionės planavimas. Bet pavyko. Rekomenduoju pasitikrinti VMVT svetainėje dabartinius reikalavimus, nes jie keičiasi.

10. Koks gyvūnas keliauja blogiausiai?

Pagal mano patirtį – katės. Paradoksalu, nes katės mažesnės už šunis ir atrodo ramesnės. Bet katės labai prisirišusios prie teritorijos, o kelionė yra visiškas teritorijos pakeitimas. Šunys labiau prisirišę prie žmonių – jei žmogus ramus, šuo raminasi. Katėms tai neveikia. Viena katė, kurią vežėme, slapstėsi narvo kampe tris dienas po atvykimo. Savininkas sakė, kad ji niekada nebuvo išėjusi iš buto – tai pirmas kartas, kai ji matė pasaulį už keturių sienų. Liūdna, bet suprantama.

Dokumentų tvarkymas – vežu gyvūnus į Roterdamą

11. Kaip gauti gyvūno pasą?

Einate pas veterinarą, kuris turi leidimą išduoti ES gyvūnų pasus. Lietuvoje tai dauguma veterinarų klinikų. Pasas kainuoja apie 20-30 eurų, priklausomai nuo klinikos. Jame įrašomi gyvūno duomenys, čipo numeris, skiepų informacija. Procesas trunka apie 15-20 minučių. Svarbu – pasitikrinkite, kad visi duomenys teisingi. Čipo numeris, gimimo data, veislė. Klaidos pasuose pasitaiko dažniau nei turėtų. Vienas veterinaras įvedė šuns gimimo datą vieneriais metais vėliau – dėl to šuo „jaunesnis" nei iš tiesų. Ne didelė problema, bet keista.

12. Ką daryti, jei pasas prarastas?

Užsisakyti naują. Veterinaras gali išduoti dublikatą, remdamasis savo duomenų baze. Tai trunka kelias dienas. Jei veterinaras, kuris išdavė pradinį pasą, nebedirba – kreipkitės į VMVT. Jie turi registrą ir gali padėti. Vienas klientas prarado pasą prieš pat kelionę – veterinaras padarė dublikatą per vieną dieną, bet tai kainavo papildomai. Kitas atvejis – pasas sugadintas, sušlapo. Veterinaras išdavė naują, bet reikėjo pakartoti čipo nuskaitymą. Maža nesąmonė, bet užtrunka.

13. Ar veterinaro pažyma galioja vietoj paso?

Ne. Veterinaro pažyma nėra tas pats kaip ES gyvūno pasas. Pažyma galioja tik Lietuvoje, ne tarptautiniam pervežimui. Žmonės kartai painioja – jie gauna pažymą apie sveikatą ir mano, kad to pakanka. Nepakanka. Reikia oficialaus paso su visais antspaudais ir įrašais. Nyderlandų pasienio tarnyba (NVWA – Nyderlandų maisto ir vartotojų saugos tarnyba) tikrina pasus griežtai. Jei neturite paso – gyvūnas grąžinamas į kilmės šalį arba karantinuojamas. Brangu ir nemalonu.

14. Ar reikia mikročipo, jei šuo turi tatuiruotę?

Jeigu tatuiruotė padaryta iki 2011 metų liepos 3 dienos ir aiškiai įskaitoma – kartais priimama. Bet tai išimtis, o ne taisyklė. Nyderlandai dažniausiai reikalauja mikročipo. Tatuiruotės gali blukti, sunku nuskaityti, ir ne visi veterinarai turi tatuiruočių skaitytuvus. Čipas yra standartas. Rekomenduoju net tiems šunims, kurie turi tatuiruotę, įsidėti ir čipą. Tai papildomas 15-20 eurų, bet sutaupo daug galvos skausmo. Ypač jei kelionė į Nyderlandus planuojama pirmą kartą.

15. Ką daryti, jei skiepas atliktas kitos šalies klinikoje?

ES gyvūno pasas turi būti išduotas tos šalies, kurioje gyvūnas gyvena. Jei šuo gyvena Lietuvoje, pasas turi būti lietuviškas. Skiepai gali būti padaryti bet kurioje ES šalyje, bet jie turi būti įrašyti į lietuvišką pasą. Kartais būna, kad šuo paskiepytas Lenkijoje, bet pasas lietuviškas – tada veterinaras perkelia informaciją iš Lenkijos klinikos dokumentų. Tai užtrunka, bet įmanoma. Svarbiausia – viskas turi būti oficialu, su antspaudais ir veterinaro parašais.

Logistika – kiekvieną dieną vežame į Roterdamą

16. Kada tiksliai išvykstate į Roterdamą?

Tvarkaraštis nėra fiksuotas valandomis, bet maršrutai eina kasdien. Paprastai išvykstame ryte arba ankstyvą popietę iš Vilniaus ar Kauno. Kelionė trunka apie 22-24 valandas. Tai reiškia, kad kitą dieną vakare arba naktį jau būname Roterdame. Tikslus laikas priklauso nuo užsakymų ir krovinių. Jei yra skubus užsakymas – galime išvykti anksčiau. Jei mašina pilna – važiuojame pagal planą. Rekomenduoju rezervuoti bent kelias dienas prieš, kad galėtume planuoti.

17. Kur Roterdamoje pristatote gyvūnus?

Turime kelis taškus – pagrindinis yra netoli stoties, bet galime susitikti ir kitur. Dažniausiai susitinkame tiesiogiai su savininku – prie namų, prie viešbučio, prie darbo vietos. Vienas klientas prašė pristatyti tiesiai į veterinarijos kliniką, nes norėjo, kad veterinaras iš karto patikrintų šunį. Protingas sprendimas. Kitas prašė pristatyti į uostą – darbas ten, negalėjo palikti. Nieko neįmanomo, tik svarbu iš anksto sutarti vietą ir laiką.

18. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Siunčiame nuotraukas ir pranešimus pagal pageidavimą. Kai kurie klientai prašo kas valandą, kitiems užtenka „išvykome" ir "atvykome". Turime GPS sekimą mūsų transportui, bet tiesioginė prieiga klientams nėra – tai saugumo klausimas. Vietoj to, vairuotojas gali atsiųsti nuotrauką su gyvūnu ir lokacijos žyme. Vienas klientas prašė video skambučio su savo šunimi – atsisakiau, nes tai blaško vairuotoją. Nuotrauka – taip, skambutis – ne.

19. Kas nutinka, jei vėluojate?

Vėluojame retai, bet pasitaiko. Eismo spūstys, avarijos kelyje, pasienio patikros – ne viskas mūsų kontrolėje. Paprastai informuojame klientą iš anksto, jei matome, kad vėluosime. Vieną kartą dėl avarijos Vokietijoje pavėlavome 4 valandas – klientas suprato, bet nervinosi, nes turėjo skrydį. Tokiais atvejais stengiamės rasti sprendimą – pavyzdžiui, pristatyti į kitą vietą arba susitarti dėl vėlesnio susitikimo. Komunikacija yra raktas.

20. Ar galite paimti gyvūną iš kitos vietos Lietuvoje?

Taip, bet tai priklauso nuo maršruto. Jei važiuojame pro tą vietą – jokių problemų. Jei reikia specialiai nuvažiuoti – taikomas papildomas mokestis. Paprastai važiuojame Vilnius-Kaunas-Varšuva-Berlinas-Roterdamas. Jei jūsų miestas yra šalia šio maršruto – galime pasiimti. Jei ne – reikia atvežti gyvūną iki mūsų maršruto. Vienas klientas gyvena Klaipėdoje – atvežė šunį į Kauną patys. Kiti prašo, kad nuvažiuotume iki Klaipėdos – galima, bet kaina kitokia.

Kainodara – pervežimas gyvūnų į Roterdamą

21. Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo sezono?

Paklausa. Vasarą žmonės daugiau kraustosi, daugiau atostogauja, daugiau perveža gyvūnų. Žiemą – mažiau. Paprasta ekonomika. Be to, vasarą reikia daugiau energijos vėdinimui – tai didina išlaidas. Žiemą – šildymas, bet mažiau nei vėdinimas. Vasaros mėnesiai – birželis, liepa, rugpjūtis – yra patys brangiausi. Pigių bilietų laikotarpis – sausis, vasaris, kovo pradžia. Jei galite planuoti – planuokite ne sezoną.

22. Ar kaina priklauso nuo gyvūno tipo?

Ne tiek nuo tipo, kiek nuo dydžio ir specialių poreikių. Šuo, katė, triušis – jei vienodo dydžio, kaina panaši. Bet egzotiniai gyvūnai gali kainuoti daugiau dėl papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, gyvatė – reikia specialaus konteinerio, temperatūros kontrolės, o veterinariniai reikalavimai sudėtingesni. Papūga – paukščių gripo taisyklės. Vėžlys – paprastai pigiau nei šuo, bet jei tai didelis vėžlys – brangiau. Kiekvienas atvejis individualus.

23. Ar taikote nuolaidas daugiau nei vienam gyvūnui?

Taip. Jei vežate du ar daugiau gyvūnų iš to paties savininko – taikome nuolaidą. Kiek – priklauso nuo situacijos. Du maži šunys – nuolaida apie 15-20 procentų antram šuniui. Trys katės – dar didesnė nuolaida trečiai. Vienas klientas vežė keturis šunis – kiekvienas sekančiai pigėjo. Logika paprasta – vieta mašinoje jau užimta, kelionės išlaidos tos pačios, todėl papildomas gyvūnas kainuoja mažiau. Bet ne už dyką – degalai ir laikas vis tiek skaičiuojasi.

24. Kada reikia mokėti?

Avansas – 30 procentų – rezervacijos metu. Likusi suma – prieš išvykstant arba pristatymo metu. Mokėjimas pavedimu arba grynaisiais. Sąskaitą išrašome. Jei atšaukiate – avansas negrąžinamas, jei liko mažiau nei 48 valandos. Bet jei atšaukiate dėl priežasties, kuri ne jūsų kontrolėje – pavyzdžiui, veterinaras neleido vežti – tada galime susitarti. Kiekvienas atvejis skirtingas.

25. Ar į kainą įeina draudimas?

Taip, pagrindinis draudimas įskaičiuotas. Jis apima nelaimingus atsitikimus transporto metu. Bet neapima sveikatos problemų, kurios buvo iki kelionės, arba savininko kaltės – pavyzdžiui, jei davėte vaistų, apie kuriuos neinformavote. Norintiems papildomo draudimo – galime padėti jį užsisakyti, bet tai papildomas mokestis. Papildomas draudimas apima daugiau situacijų, įskaitant veterinarines išlaidas kelionės metu. Rekomenduoju tiems, kurie veža brangius ar sveikatos problemų turinčius gyvūnus.

26. Ką daryti, jei kaina atrodo per didelė?

Pasikalbėkite. Kartais galime rasti sprendimą – pavyzdžiui, kitas maršrutas, kitas laikas, bendras vežimas su kitais gyvūnais. Bet ne visada galime nuleisti kainą, nes išlaidos realios – degalai, draudimas, darbo užmokestis, transporto priežiūra. Vienas klientas sakė „konkurentas siūlo pigiau" – pasiūlymą paėmiau, paskambinau tam konkurentui. Paaiškėjo, kad jis veža be draudimo ir be narvų. Pigiau – taip, saugiau – ne. Kiekvienas renkasi pats, bet aš nekonkuruoju saugumo sąskaita.

Išvada

Vežu šuniukus, kates, triušius ir kitus gyvūnus į Roterdamą kiekvieną dieną – tai mano darbas ir mano atsakomybė. Kiekvienas gyvūnas yra kažkam šeimos narys, ir aš tai suprantu. Todėl pasiruošimas, dokumentai, saugumas – ne formalumai, o būtinybė. Jei planuojate vežti augintinį, skambinkite anksti, klauskite visko, nemeluokite apie sveikatos problemas. Mes padėsime. Bet reikia jūsų bendradarbiavimo. Tai komandinis darbas.