Gyvūnų vežimas iš Nyderlandų į Lietuvą

Prieš porą metų gavau užklausą iš lietuvės, gyvenančios Roterdame – ji rado benamį katiną ir norėjo jį parsivežti į Lietuvą pas savo tėvus. Nežinojo, ar tai įmanoma, kokių dokumentų reikia, ar katinas gali keliauti. Po pokalbio supratau, kad gyvūnų vežimas iš Nyderlandų į Lietuvą yra ne mažiau paklausus maršrutas nei priešinga kryptis. Tiesa, niuansų šiek tiek kitokių – ypač jei gyvūnas Nyderlanduose buvo registruotas arba jei tai ne jūsų augintinis. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš klientų, vežančių gyvūnus iš Nyderlandų į Lietuvą.

Dokumentai – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Nyderlandų į Lietuvą?

Tas pats kaip vežant į Nyderlandus – ES augintinio pasas, mikroschema, galiojantis pasiutligės skiepas. Skirtumas tas, kad jei gyvūnas buvo registruotas Nyderlanduose, reikia gauti registracijos išrašą. Tai nėra sudėtinga – veterinaras Nyderlanduose gali tai padaryti. Taip pat reikia veterinarinės pažymos, patvirtinančios, kad gyvūnas sveikas. Vienas klientas vežė šunį iš Amsterdamo – šuo buvo registruotas Nyderlandų duomenų bazėje. Reikėjo išrašo, kad registracija panaikinama arba perduodama. Tai užtruko vieną dieną. Nieko sudėtingo, bet reikia žinoti.

2. Ar reikia papildomų dokumentų, jei gyvūnas ne mano?

Taip, jei vežate svetimą gyvūną – reikia savininko įgaliojimo. Jame turi būti nurodyta, kas veža, kur veža, kieno gyvūnas. Savininko kontaktai, paso kopija. Tai svarbu dėl saugumo – kad nebūtų kaltinimų vagyste. Vienas klientas vežė draugo šunį – draugas buvo išvykęs komandiruotėn, šuo liko vienas. Įgaliojimą pasirašė elektroniniu būdu – užteko. Svarbu, kad įgaliojimas būtų aiškus ir su visais reikiamais duomenimis.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Reikia gauti pasą Nyderlanduose. Veterinaras išduos naują pasą, jei gyvūnas turi mikroschemą ir galiojančius skiepus. Jei mikroschemos nėra – reikia implantuoti, tada skiepyti, tada laukti 21 dieną. Tai gali užtrukti. Vienas klientas rado benamį katiną Roterdame – katė neturėjo nei paso, nei mikroschemos. Teko implantuoti mikroschemą, paskiepyti, palaukti 21 dieną, tada gauti pasą. Visa tai užtruko mėnesį. Bet katė verta laukimo – dabar ji gyvena Lietuvoje su naujais šeimininkais ir yra laiminga.

4. Ar skiepai turi būti tam tikru laiku?

Taip, tas pats principas kaip vežant į Nyderlandus. Pasiutligės skiepas – ne mažiau kaip prieš 21 dieną (jei pirmas skiepas). Revakcinacijos atveju – galima iš karto. Svarbu – skiepas turi būti padarytas po mikroschemos implantacijos. Seka: mikroschema, tada skiepas. Tai galioja abiem kryptimis – ir vežant į Nyderlandus, ir iš jų.

Kelionė – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų į Lietuvą

5. Kaip vyksta kelionė iš Nyderlandų į Lietuvą?

Maršrutas eina per Vokietiją ir Lenkiją – tas pats kelias, tik priešinga kryptimi. Kelionė trunka apie 18-22 valandas. Sustojame kas 3-4 valandas. Temperatūra, ventiliacija, vanduo – viskas kaip vežant į Nyderlandus. Skirtumas tas, kad išvykstame iš Nyderlandų – paprastai iš Amsterdamo, Roterdamo arba Utrechto. Galime paimti gyvūną iš bet kurio miesto – susitariame dėl vietos. Vienas klientas prašė paimti iš mažo miestelio netoli Eindhoveno – sutikome, bet tai reiškė papildomą kelią. Logiška, kad tai kainuoja šiek tiek daugiau.

6. Kiek laiko trunka kelionė?

18-22 valandos, priklausomai nuo maršruto. Iš Amsterdamo – trumpiau, iš Maastrichto – ilgiau, nes reikia važiuoti per visą šalį. Sienos kirtimas – 30-60 minučių. Kartais ilgiau. Stengiamės planuoti maršrutą taip, kad būtų kuo mažiau stovėjimo. Vieną kartą prie Vokietijos-Lenkijos sienos stovėjome ilgiau nei įprastai – remontai. Gyvūnai tą dieną buvo labiau neramūs. Bet viskas baigėsi gerai.

7. Ar galima pasirinkti kelionės laiką?

Taip, vežame kiekvieną dieną – ir iš Lietuvos į Nyderlandus, ir atgal. Galima rinktis datą. Jei data konkreti – užsakykite anksčiau. Ypač vasarą – paklausa didesnė. Vienas klientas norėjo vežti šunį rugpjūčio pabaigoje – laisvų vietų nebebuvo. Teko laukti keturių dienų. Planavimas iš anksto visada geresnis.

8. Ar gyvūnas gali keliauti be šeimininko?

Taip, dažna situacija. Šeimininkas grįžta anksčiau, augintinis vėliau. Reikia įgaliojimo ir kontaktų. Mes palaikome ryšį – siunčiame nuotraukas, informuojame apie sustojimus. Vienas šuo keliavo iš Hago pas šeimininkę į Vilnių – šeimininkė buvo labai susirūpinusi, skambino kas dvi valandas. Suprantame. Šuo atvyko sveikas ir ramus. Šeimininkė parašė ilgą padėkos žinutę – sakė, kad bijojo, bet viskas buvo geriau nei tikėjosi.

Sąlygos – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų

9. Kokios sąlygos sudaromos kelionės metu?

Sava erdvė – narvas, pritaikytas dydžiui. Temperatūra 18-22 laipsniai. Ventiliacija. Vanduo. Maistas pagal šeimininko nurodymus. Sustojimai kas 3-4 valandas. Transportas valomas po kiekvienos kelionės. Atskiras transportas – nevežame kartu su kroviniais. Vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti – sąlygos vienodos, ar vežtume iš Lietuvos, ar iš Nyderlandų. Gyvūnui nesvarbu, kokia kryptimi jis keliauja – jam svarbu, kad būtų saugu ir patogu.

10. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai nervinasi?

Praneškite mums iš anksto. Galime imtis priemonių – atskirti, sumažinti triukšmą. Padeda feromonų purškalai arba pledas su namų kvapu. Veterinaras gali rekomenduoti raminamąjį – tik su šeimininko sutikimu. Vienas šuo iš Utrechto buvo labai išsigandęs – pirmas kelias valandas inkštė, blaškėsi. Šeimininkas buvo palikęs savo megztinį – kai įdėjome į narvą, šuo nurimo. Kartais paprasčiausi dalykai veikia geriausiai.

11. Ar vežate žiemą?

Taip, ištisus metus. Žiemą šildymas – ne mažiau 18 laipsnių. Vasarą kondicionierius. Karštomis dienomis geriau naktį arba anksti ryte. Vieną rugpjūtį vežėme samojedą iš Amsterdamo – šuo labai kentėjo nuo karščio. Teko daryti papildomus sustojimus. Nuo to karto vasarą ilgaplaukius vežame tik naktį.

12. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Nevežti. Geriau atidėti. Kelionė yra stresas, sergančiam gyvūnui tai gali pabloginti būklę. Vienas šuo iš Roterdamo turėjo ausų infekciją – šeimininkė norėjo vežti, bet veterinaras patarė palaukti. Palaukė savaitę – šuo pasveiko, tada keliavo. Sveikata svarbiau nei skubėjimas.

Kainos – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų į Lietuvą

13. Kiek kainuoja gyvūno vežimas iš Nyderlandų?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas – pigiau, didelis – brangiau. Konkrečios kainos teiraukitės tiesiogiai. Kryptis neturi didelės įtakos kainai – vežant iš Nyderlandų į Lietuvą kaina panaši kaip vežant priešinga kryptimi. Skrydis lėktuvu dažnai brangiau, o streso daugiau.

14. Ar yra papildomų mokesčių?

Paprastai kaina galutinė. Papildomi sustojimai – gali būti nedidelis mokestis. Vienas klientas prašė paimti iš mažo miestelio netoli Groningeno – tai papildomas 150 km. Logiška, kad tai kainuoja. Visada aptariame iš anksto.

15. Kaip apmokėti?

Pavedimas, grynaisiais, Paysera. Kortele kol kas ne. Įmonei – rekvizitų reikia. Susitarti iš anksto.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų

16. Ar vežate gyvūnus, kurie buvo Nyderlanduose įsigyti?

Taip, dažna situacija. Žmonės perka šunis ar kates Nyderlanduose ir veža į Lietuvą. Svarbu, kad gyvūnas turėtų visus reikiamus dokumentus – pasą, mikroschemą, skiepus. Jei gyvūnas jaunas ir dar neskiepytas – reikia laukti. Vienas klientas nusipirkęs šuniuką Amsterdame norėjo iš karto vežti – šuniukui buvo tik 8 savaitės, neskiepytas. Teko palaukti, kol sueis 12 savaičių ir bus paskiepytas. Suprantu, kad norisi kuo greičiau parsivežti, bet sveikata svarbiau.

17. Ar vežate gyvūnus iš prieglaudų?

Taip, tai graži istorija. Daugelis lietuvių, gyvenančių Nyderlanduose, paima gyvūnus iš prieglaudų ir veža į Lietuvą – pas tėvus, draugus arba naujus šeimininkus. Prieglaudos dažnai padeda su dokumentais – jie žino, ko reikia. Vienas klientas paėmė du katinus iš prieglaudos Amsterdame – abu buvo paskiepyti, su mikroschemomis, su pasais. Tik reikėjo veterinarinės pažymos. Viskas vyko sklandžiai. Dabar tie katinai gyvena Kaune su naujais šeimininkais. Laiminga pabaiga.

18. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Taip, bet su sąlygomis. Agresyvūs gyvūnai vežami atskirai, su antsnukiu (jei reikia). Jei kelia grėsmę – galime atsisakyti. Saugumas pirmiausia. Vieną kartą vežėme dogą iš Hago – šuo buvo didelis, bet ramus. Šeimininkas paprašė atskirti nuo kitų gyvūnų – sutikome. Kelionė praėjo sklandžiai.

19. Ar vežate nėščius gyvūnus?

Nerekomenduojame. Jei skubu – veterinaro leidimas. Vienos katės šeimininkė iš Leideno norėjo vežti nėščią katę – patariau palaukti. Po trijų savaičių atsivežė katę su trimis kačiukais. Kantrybė – geriausias sprendimas.

20. Ar vežate vyresnius gyvūnus?

Taip, su papildomu dėmesiu. Jei veterinaras leidžia – vežame. Vienas 12 metų katinas keliavo iš Roterdamo – kelionę ištvėrė gerai, bet pirmas dienas pavargęs. Normalu – reikia laiko adaptacijai.

Pasiruošimas – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų į Lietuvą

21. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pripratinkite prie narvo – bent savaitę prieš kelionę. Nešerkite 4-6 valandas prieš kelionę. Pasivaikščiokite prieš kelionę. Įdėkite kažką su namų kvapu. Būkite ramūs. Paprasti dalykai, bet veikia. Vienas šeimininkas iš Amsterdamo pradėjo ruošti šunį prieš dvi savaites – šuo taip priprato prie narvo, kad kelionės dieną pats į jį įlipo. Šeimininkas juokėsi – sakė, kad šuo galvoja, jog tai jo namai. Geriausias komplimentas.

22. Ką įdėti į narvą?

Vandenį. Mėgstamą žaislą. Pledą su namų kvapu. Vaistus (jei vartoja) su instrukcija. Dokumentų kopiją. Šeimininko kontaktus. Adresą Lietuvoje. Nedėkite per daug – narve turi būti erdvu.

23. Ar reikia antsnukio?

Paprastai ne – šuo keliauja narve. Bet jei agresyvus arba jei reikia išvesti sustojimo metu – gali prireikti. Rekomenduoju turėti – saugumas pirmiausia.

24. Ką daryti, jei gyvūnas bijo garsų?

Praneškite mums. Galime atskirti, sumažinti triukšmą. Kartais padeda muzika – klasikinė. Vienas šuo iš Utrechto ramiau keliavo, kai grojo ramūs klasikiniai kūriniai. Šeimininkė buvo nustebusi – namie jis visada nervindavosi. Galbūt transportoje kitaip.

Atvykimas – gyvūnų vežimas iš Nyderlandų

25. Kas atsitinka, kai gyvūnas atvyksta į Lietuvą?

Gyvūną pristatome tiesiai į nurodytą adresą. Šeimininkas turi būti pasiruošęs priimti. Patikriname dokumentus, perduodame gyvūną, pasirašome perdavimo aktą. Po kelionės gyvūnas bus pavargęs – leiskite pailsėti, adaptuotis. Nauja vieta, nauji kvapai. Lėta adaptacija – raktas į sėkmę. Vienas šuo po kelionės iš Amsterdamo dvi valandas tiesiog gulėjo ant kilimo – nejudėjo, tik miegojo. Šeimininkė jaudinosi, bet trečią valandą jis atsikėlė, atsigėrė vandens ir pradėjo tyrinėti namus. Normalu.

26. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs elgiasi keistai?

Tai normalu. Po ilgos kelionės gyvūnas gali būti pavargęs, išsigandęs arba neįprastai aktyvus. Stebėkite, bet ne panikuokite. Jei po 2-3 dienų elgesys negrįžta į normalų – kreipkitės į veterinarą. Vienas katinas po kelionės iš Roterdamo tris dienas slėpėsi po lova – šeimininkė jaudinosi, bet ketvirtą dieną išlindo ir pradėjo elgtis kaip anksčiau. Kantrybė – geriausi vaistai.

Gyvūnų vežimas iš Nyderlandų į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Svarbiausia – turėti visus dokumentus, paruošti tinkamą narvą ir pasitikėti patikimu vežėju. Mes vežame kiekvieną dieną – ir iš Lietuvos į Nyderlandus, ir atgal. Jūsų augintinis nusipelno saugios ir patogios kelionės – ir mes tuo pasirūpinsime.