Naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

Kartais gyvenimas susiklosto taip, kad keturkojis draugas turi persikelti per pusę Europos. Galbūt persikraustote iš Olandijos atgal į Lietuvą, o gal įsigijote veislinį šunį pas olandų veisėją. Bet kuriuo atveju klausimas tampa praktiškas – kaip nugabenti augintinį saugiai ir be nereikalingo streso? Dirbu su tarptautiniais pervežimais jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti, kad naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos turi savo specifiką. Ne viskas ten paprasta, ypač pirmą kartą. Čia surinkau dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų – nuo dokumentų iki narvo dydžio. Tikiuosi, kad atsakymai padės suprasti, ko reikia ir ko nereikia bijoti.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį iš Olandijos?

Pirmiausia – augintinio pasas (EU pet passport). Jame turi būti pažymėta mikroschema, skiepai nuo pasiutligės ir gyvūno identifikavimo duomenys. Be paso niekur – tiesiogine prasme. Pasienyje gali sustabdyti, o tada jau prasideda nereikalingos procedūros. Antras dalykas – veterinarijos pažymėjimas, kurį išduoda olandų veterinaras likus ne daugiau kaip 10 dienų iki kelionės. Šitas terminas griežtas, nėra kur dėtis. Dar rekomenduoju turėti veisėjo dokumentus, jei gyvūnas neseniai pakeitė savininką. Vieną kartą klientas atvažiavo be paso – teko grįžti į Amsterdamą ir viską tvarkyti iš naujo. Dvi dienos prarastos dėl vieno popieriaus.

2. Ar reikia mikroschemos gyvūnui?

Taip, mikroschema privaloma. Be jos neįmanomas nei augintinio paso išdavimas, nei bet koks kitas dokumentas. Olandijoje mikroschemos numeris turi atitikti ISO 11784/11785 standartą. Jei gyvūnas buvo pažymėtas senesnės kartos mikroschema, gali tekti implantuoti naują. Tai nėra brangu – kainuoja apie 30–50 eurų pas olandų veterinarą. Bet svarbu pasitikrinti prieš kelionę, nes vėliau tai gali tapti nemenku galvos skausmu. Patikrinkite skaitiklį veterinarijos klinikoje arba pas veisėją – jie turi specialius skaitytuvus.

3. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Pasiutligės skiepas galioja vienerius metus nuo vakcinacijos datos. Bet yra vienas dalykas, kurį daugelis nežino – pirmasis skiepas tampa „galiojančiu" tik praėjus 21 dienai po vakcinacijos. Tai reiškia, kad jei paskiepijote šunį prieš savaitę, jis oficialiai dar neapsaugotas kelionės dokumentų prasme. Yra tekę atšaukti pervežimą, nes šeimininkas nežinojo šitos taisyklės. Planuokite skiepus iš anksto, mažiausiai mėnesį prieš numatomą kelionę. Taip ramiau.

4. Ar reikia gyvūno paso kiekvienai kelionei?

Vieno paso pakanka visoms kelionėms Europos Sąjungoje, bet reikia, kad visi įrašai būtų aktualūs. Jei skiepas pasibaigė arba pasikeitė savininkas, reikia atnaujinti įrašus. Olandijoje tai daro veterinaras, užpildęs atitinkamas paso skiltis. Nereikia naujo paso, nebent senasis susidėvėjo arba buvo pamestas. Tada reikia prašyti dublikato – ir tai užtrunka, nes reikia visus duomenis perkelti iš mikroschemos registro. Kartais tai užima savaitę ar ilgiau.

5. Ką daryti, jei dokumentai nepilni?

Jei dokumentai nepilni, geriau atidėti kelionę. Skamba griežtai, bet kitaip rizikuojate prarasti ir laiką, ir pinigus. Olandijos pasienio tarnybos tikrina dokumentus atsitiktine tvarka – jei pagaus be paso, gyvūnas gali būti karantinuotas. Ir tai jau ne pokštas. Karantinas gali trukti iki keturių mėnesių, o išlaidas dengiate jūs. Vienintelis variantas, kai galima kažką daryti be pilnų dokumentų, yra veterinarinė ekstremali situacija – bet tai jau kitas reikalas.

Kelionė – naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Gryno važiavimo laiko – maždaug 16–18 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Bet tai tik teorija. Praktiškai reikia daryti sustojimus kas 2–3 valandas, kad gyvūnas galėtų atsigerti, pasivaikščioti ir atsipalaiduoti. Su sustojimais kelionė išsitęsia iki 20–24 valandų. Yra buvę, kad dėl eismo spūsčių netoli Hamburgo kelionė pailgėjo dar trim valandom. Todėl niekada nežadu tikslaus laiko atvykimo – geriau pasakyti parą, o jei atvažiuoja anksčiau, visi laimingi.

7. Ar gyvūnas gali keliauti vienas?

Teoriškai taip, bet tai priklauso nuo gyvūno temperamento ir sveikatos. Jaunas, sveikas šuo, pripratęs prie narvo, keliaus be didelių problemų. Bet vyresnis arba neramus gyvūnas gali patirti didelį stresą. Mes rekomenduojame, kad bent pirmą kartą savininkas kartu keliautų arba kad gyvūnas būtų anksčiau pripratintas prie kelionių. Turėjome atvejį, kai katinas visiškai atsisakė ėsti tris dienas po kelionės – stresas. Veterinaras pasakė, kad taip nutinka, bet nemalonu matyti.

8. Kokią transporto priemonę naudojate gyvūnams vežti?

Naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus su ventiliacija ir temperatūros kontrole. Gyvūnai vežami atskiruose skyriuose, kad nesusidurtų, jei keliauja keli augintiniai vienu metu. Kiekvienas narvas yra pritvirtintas, kad važiuojant nejudėtų. Vanduo visada yra, bet maistą rekomenduojame duoti prieš kelionę, o ne jos metu. Kodėl? Nes važiuojant kai kurie gyvūnai vemia, ir tai nemalonu visiems – tiek gyvūnui, tiek vairuotojui.

9. Kaip dažnai daromi sustojimai?

Kas 2–3 valandas, kaip minėjau. Per sustojimą gyvūnas išvedamas pasivaikščioti (jei tai šuo), duodamas vanduo ir patikrinama jo būklė. Katės paprastai neišvedamos, bet narvas atidaromas, kad galėtų išeiti, jei nori. Nors dažniausiai katės nenori. Vieną kartą katinas iššoko iš narvo ir pradingo po mašinos sėdyne – pusė valandos ieškojome. Dabar visada užsitikriname, kad aplink nebūtų plyšių.

10. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Galima, bet ne visada rekomenduojama. Naktį gyvūnai paprastai miega ir mažiau stresuoja, kas yra pliusas. Bet vairuotojas pavargsta, o tai jau minusas saugumui. Todėl dažniausiai išvažiuojame anksti ryte – tada gyvūnas per dieną pripranta prie kelionės, o naktį jau ramiai miega. Jei klientas prašo naktinio pervežimo, galime sutarti, bet tai reiškia, kad vairuotojas turi darytis pertraukas dažniau.

Narvai – naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

11. Kokio dydžio narvas reikalingas?

Narvas turi būti toks, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Tai IATA (Tarptautinės oro transporto asociacijos) reikalavimas, kurio laikomės ir sausumos transportuose. Konkretūs matmenys priklauso nuo gyvūno dydžio – mažam šuniui užtenka 60 cm ilgio narvo, o dideliam veislei reikia 100 cm ir daugiau. Jei narvas per mažas, gyvūnas patirs diskomfortą, o mes to negalime leisti. Geriau paimti didesnį narvą – truputį laisvės nepakenks.

12. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Griežtai ne. Be narvo – jokio pervežimo. Tai ne tik taisyklė, bet ir sveikas protas. Gyvūnas, laisvai vaikštantis po mašiną, gali patekti po pedalais, iššokti pro langą arba sukelti avariją. Yra tekę girdėti istorijų, kai šuo iššoko iš mašinos degalinėje ir bėgo keliu – baisus dalykas. Todėl narvas visada uždarytas, net jei gyvūnas verkia arba staugia. Jis pripras, o saugumas svarbiau.

13. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Minkštą apklotą arba pledą – kad gyvūnui būtų patogu gulėti. Vandens buteliuką su antgaliu, kad galėtų atsigerti. Jei gyvūnas pripratęs prie kokio nors žaislo arba antklodės su namų kvapu – būtinai dėkite. Kvapas mažina stresą. Nerekomenduoju dėti maisto – jis gali pritraukti vabzdžių, o ir gyvūnas gali vemti važiuojant. Geriau pavalgydinti prieš kelionę, likus maždaug 2–3 valandoms.

14. Ar tinka plastikinis narvas arba metalinis?

Abu variantai tinka, bet kiekvienas turi savo pliusų. Plastikinis lengvesnis, paprasčiau valomas ir geriau izoliuoja triukšmą. Metalinis tvirtesnis ir geriau vėdinamas. Dideliems šunims dažniausiai rekomenduojame metalinius, nes plastikiniai gali neatlaikyti svorio. Mažiems gyvūnams – plastikiniai. Bet kuriuo atveju, narvas turi būti stabilus, su užraktu, kuris neatsidaro savaime. Kartą klientas atvežė narvą su sulūžusiu užraktu – teko skolinti mūsų atsarginį.

15. Kaip pripratinti gyvūną prie narvo?

Pradėkite likus bent savaitei iki kelionės. Padėkite narvą namie, atidarykite dureles ir leiskite gyvūnui tyrinėti savo tempu. Dėkite skanėstus viduje, kad asociacija būtų teigiama. Po kelių dienų uždarykite dureles kelioms minutėms, palaipsniui ilgindami laiką. Jei gyvūnas verkia – neištraukite iškart, palaukite, kol nutils. Kitaip jis išmoks, kad verksmas = išėjimas. Ir tai bus problema kelionės metu. Nekantriems šeimininkams pasakau tiesiai – pradėkite ruoštis dabar, ne paskutinę naktį.

Sveikata – naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

16. Ar gali keliauti sergantis gyvūnas?

Ne. Jei gyvūnas serga, kelionė atidedama iki pasveikimo. Tai ne tik taisyklė, bet ir elementarus rūpinimasis. Serantis gyvūnas patirs dar didesnį stresą, o kelionės sąlygos gali pabloginti jo būklę. Be to, yra rizika užkrėsti kitus gyvūnus, jei vežame kelis vienu metu. Prieš kiekvieną pervežimą prašome veterinarijos pažymėjimo, patvirtinančio, kad gyvūnas sveikas. Jei veterinaras sako „ne", reiškia „ne". Net jei gyvūnas atrodo gerai.

17. Ką daryti, jei gyvūnui bloga kelionės metu?

Visada turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – nuo vaistų nuo pykinimo iki raminamųjų. Jei situacija rimta, sustojame artimiausioje veterinarijos klinikoje. Europoje yra pakankamai klinikų, kad nebūtų problemos rasti pagalbą bet kurioje šalyje. Bet realiai – rimtų sveikatos problemų kelionės metu pasitaiko retai. Dažniau tai būna pykinimas arba lengvas stresas, kuris praeina po kelių valandų. Svarbu ne panikuoti.

18. Ar reikia raminamųjų vaistų kelionei?

Tai priklauso nuo gyvūno. Kai kurie veterinarai skiria lengvus raminamuosius, ypač katėms, kurios labai stresuoja transportuose. Bet ne visada tai gera idėja – kai kurie vaistai gali sukelti pykinimą arba mieguistumą, kas kelionės metu nebūtinai gerai. Geriausia pasitarti su veterinaru individualiai, o ne duoti vaistus „profilaktiškai". Turėjome atvejį, kai šeimininkas davė savo raminamuosius šuniui – šuo išgulėjo visą kelionę ir po to dvi dienas vos vaikščiojo. Tokių dalykų reikia vengti.

19. Kaip elgtis su gyvūnu, kuris bijo garsų?

Jei gyvūnas bijo garsų (kelių triukšmo, kitų gyvūnų), svarbu jį izoliuoti nuo dirgiklių. Narvas su uždengtomis šoninėmis sienelėmis padeda – gyvūnas mato mažiau ir girdi tyliau. Galima naudoti specialius antkaklius arba apykakles su feromonais, kurie ramina. Ir, žinoma, ramus vairuotojo balsas – kartais tai veikia geriau nei bet kokie vaistai. Mes mokome savo vairuotojus kalbėti su gyvūnais, ne juokauju. Ramus tonas, lėtas kalbėjimas – tai veikia.

20. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojama. Nėščia gyvūnė gali pradėti gimdyti kelionės metu, ir tai jau būtų neeilinė situacija. Be to, vibracija ir stresas gali pakenkti ir mamai, ir būsimiems jaunikliams. Jei tikrai reikia vežti, būtinai pasitarkite su veterinaru ir gaukite leidimą. O dar geriau – palaukite, kol jaunikliai gims ir sustiprės. Mėnesis ar du – ne pasaulio pabaiga, o gyvūno sveikata svarbiau.

Procedūros – naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

21. Kaip užsisakyti pervežimą?

Užsisakyti paprasta – susisiekite su mumis telefonu arba el. paštu. Reikia nurodyti gyvūno rūšį, veislę, svorį, išvykimo ir atvykimo adresus bei pageidaujamą datą. Mes paskaičiuojame kainą ir atsiunčiame pasiūlymą. Jei tinka – sudarome sutartį ir pradedame ruoštis. Paprastai prašome bent 3–5 dienas iš anksto, kad spėtume viską sutvarkyti. Bet būna, kad skambina paskutinę dieną – tada stengiamės padėti, bet negarantuojame.

22. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Olandijos?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų – gyvūno dydžio, maršruto, papildomų paslaugų. Mažo šuns pervežimas iš Amsterdamo į Vilnių gali kainuoti nuo 300 iki 500 eurų. Didelio šuns – daugiau, nes reikia didesnio narvo ir daugiau vietos transporto priemonėje. Katės paprastai kainuoja mažiau nei šunys. Bet tai orientacinės kainos – galutinė suma priklauso nuo konkrečios situacijos. Nemėgstu šaudyti skaičiais iš oro, geriau paskaičiuoti konkrečiai.

23. Ar galima sekti gyvūno buvimo vietą?

Taip, mes siūlome GPS sekimą per programėlę arba SMS pranešimus. Tiesa, ne visada ryšys būna tobulas – ypač važiuojant per Vokietijos kaimo vietoves, kur mobilus ryšys kartais dingsta. Bet paprastai kas kelias valandas gaunate atnaujinimą apie vietą ir numatomą atvykimo laiką. Kai kurie klientai prašo nuotraukų – ir tai galima, vairuotojas nufotografuos ir atsiųs. Nors kartais nuotraukos gaunasi ne pačios gražiausios – gyvūnas miega arba atrodo susiraukęs. Bet tai normalu.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Būkim atviri – taip nutinka, bet labai retai. Paskutinį kartą buvo prieš dvejus metus, kai šuo ištrūko iš narvo degalinėje Vokietijoje. Užtruko valandą pagauti, bet pagavome. Po to įdiegėme papildomus saugiklius – dvigubus užraktus ir papildomus diržus. Jei taip atsitiktų, pirmas dalykas – ne panikuoti. Antras – informuoti mus iškart. Mes turime kontaktus su vietiniais gyvūnų prieglaudomis ir veterinarais visose tranzitinėse šalyse. Ir dar – būtinai įsitikinkite, kad mikroschemos duomenys atnaujinti, kad bet kas galėtų nuskaityti ir surasti jus.

Specifika – naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos

25. Ar skiriasi taisyklės vežant kates ir šunis?

Iš esmės – ne. Tiek katėms, tiek šunims reikia paso, mikroschemos ir pasiutligės skiepo. Bet praktiškai skirtumų yra. Katės dažniausiai labiau stresuoja transportuose nei šunys, todėl joms rekomenduojama tamsesnę aplinką narve. Šunys dažniau nori bendrauti, todėl sustojimų metu juos reikia išvesti. Ir dar vienas dalykas – katės retai kada nori ėsti kelionės metu, o šunys kartais prašo maisto. Tiesiog skirtingi gyvūnai, skirtingi poreikiai.

26. Ar vežate egzotinius gyvūnus?

Paprastai – ne. Egzotiniams gyvūnams reikia specialių leidimų ir sąlygų, kurių mes neteikiame. Paukščiai, ropliai, graužikai – tai ne mūsų specializacija. Bet jei turite įprastą šunį ar katę, mes jūsų žmonės. Kartais skambina ir klausia, ar galime vežti triušį arba jūrų kiaulytę – tokiais atvejais rekomenduojame kreiptis į specializuotas įmones. Geriau atsisakyti, nei padaryti prastai.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas iš Olandijos nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, narvas, sveikatos pažymėjimas – tai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia sutvarkyti prieš kelionę. Jei viskas padaryta laiku, kelionė praeina sklandžiai. O jei kažkas užmiršta – tada prasideda stresas, kurio galima išvengti. Mano patarimas – pradėkite ruoštis bent dvi savaites prieš numatomą datą. Ir nebijokite klausti – geriau paklausti kartą per daug, nei padaryti klaidą, kuri kainuoja brangiai. Augintinis jums pasitiki – atsakykite tuo pačiu.