Naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą – vežame kiekvieną dieną

Dažniausiai žmonės klausia apie gyvūnų vežimą į Olandiją, bet yra ir kita pusė – grįžimas namo. Galbūt gyvenote Olandijoje ir grįžtate į Lietuvą, galbūt įsigijote gyvūną iš olandų veislyno, galbūt tiesiog reikia parvežti draugo augintinį. Priežasčių daug, o klausimai panašūs. Ar reikia tų pačių dokumentų? Ar kelionė kitokia? Ką reikia žinoti? Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie naminių gyvūnų pervežimą iš Olandijos į Lietuvą.

Dokumentai – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Olandijos į Lietuvą?

Tie patys, kaip ir vežant į Olandiją – ES augintinio pasas, mikročipas ir pasiutligės skiepas. Skirtumo nėra, nes tai ES vidinis pervežimas. Jei gyvūnas jau turi galiojantį pasą su pasiutligės skiepu – galite keliauti. Jei pasas išduotas Olandijoje – jis galioja visoje ES, įskaitant Lietuvą. Svarbu, kad skiepas būtų galiojantis ir mikročipas veiktų. Visa kita – techniniai dalykai.

2. Ar reikia papildomų dokumentų grįžtant į Lietuvą?

Ne, jei gyvūnas turi galiojantį ES pasą. Lietuva, kaip ES narė, pripažįsta visus kitų ES šalių išduotus pasus. Vienintelis dalykas – jei gyvūnas buvo įsigytas Olandijoje, reikia įsitikinti, kad pasas yra registruotas jūsų vardu, o ne ankstesnio savininko. Tai dažnai pamirštama, ypač perkant gyvūną iš veislyno. Pasitikrinkite paso duomenis prieš kelionę.

3. Ką daryti, jei pasas išduotas Olandijoje, bet reikia jį atnaujinti?

Kreipkitės į Olandijos veterinarą – jis gali atnaujinti pasą. Jei jau esate Lietuvoje – kreipkitės į lietuvių veterinarą, kuris gali įrašyti naujus skiepų duomenis į esamą pasą. Pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, bet skiepų įrašai turi būti atnaujinami. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Svarbiausia – nepamiršti to padaryti prieš kitą kelionę.

4. Ar galima vežti gyvūną be paso, jei tai tik vienas kartas?

Ne. Nėra jokių išimčių. Net jei tai vienas vienintelis kartas – pasas privalomas. Tai ne mūsų taisyklė, o ES reglamentas. Be paso gyvūnas gali būti sulaikytas pasienyje, ir jūs galite gauti baudą. Rizika neverta. Pasas kainuoja nedaug, o problemos be jo – daug. Taigi, pasidarykite pasą ir keliaukite ramiai.

5. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Įdėti. Tai privaloma. Mikročipas – tai gyvūno identifikacija. Be jo neįmanoma patikrinti, ar gyvūnas atitinka paso duomenis. Olandijos veterinarai gali įdėti mikročipą greitai ir neskausmingai. Po to reikia atnaujinti pasą su mikročipo numeriu. Ir jei pasiutligės skiepas buvo atliktas prieš mikročipo įdėjimą – reikia pakartoti skiepą. Taip, tai papildomas laukimas, bet būtinas.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

6. Kaip paruošti gyvūną kelionei atgal?

Panašiai kaip kelionei į Olandiją – narvas, vanduo, maistas, pledas su namų kvapu. Bet yra vienas skirtumas – gyvūnas jau patyrė vieną kelionę, todėl gali būti labiau nerimastingas. Arba atvirkščiai – pripratęs prie narvo ir kelionės. Priklauso nuo to, kaip praėjo pirmoji kelionė. Jei buvo bloga patirtis – reikia daugiau pasiruošimo. Jei gera – galbūt viskas bus paprasčiau.

7. Ką daryti, jei gyvūnas bijo grįžti į transporto priemonę?

Tai dažna problema, ypač jei pirmoji kelionė buvo stresinė. Rekomenduojame pradėti ruošti gyvūną bent kelias dienas prieš kelionę – leisti jam sėdėti transporto priemonėje, duoti skanėstų, sukurti teigiamą asociaciją. Kartais padeda feromonų purškalai arba natūralūs raminimo būdai. Svarbiausia – nejėgti gyvūno į transporto priemonę jėga. Tai tik padidins stresą.

8. Ar reikia specialaus pasiruošimo vyresniems gyvūnams?

Taip. Vyresni gyvūnai yra jautresni stresui, ilgiau adaptuojasi ir gali turėti sveikatos problemų, kurios paaštrėja kelionės metu. Rekomenduojame sveikatos patikrinimą prieš kelionę, ypač jei gyvūnas turi lėtinių ligų. Veterinaras gali patarti dėl vaistų, dozių ir kitų priemonių. Be to, vyresniems gyvūnams reikia dažnesnių sustojimų ir daugiau vandens. Mes tai suprantame ir pritaikome maršrutą atitinkamai.

9. Ką daryti, jei gyvūnas turi judėjimo problemų?

Informuokite mus iš anksto. Galime pasirūpinti specialiu narvu ar papildoma pagalvėlės. Jei gyvūnas negali pats įlipti į transporto priemonę – turime neštuvus. Svarbu žinoti apie sveikatos būklę iš anksto, kad galėtume pasiruošime. Turėję šunį su klubo displazija – pasiruošėme minkštą pagrindą ir papildomą pagalvėlę. Šeimininkas buvo labai dėkingas, kad pasirūpinome.

10. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją grįžimui?

Tas pats principas kaip ir vežant į Olandiją – klauskite patirties, sąlygų, draudimo. Bet papildomai – ar vežėjas pažįsta maršrutą iš Olandijos į Lietuvą? Ar žino geriausius kelius, sustojimo vietas, veterinarijos klinikas pakeliui? Patirtis konkrečiame maršrute yra svarbi. Mes vežame šiuo maršrutu reguliariai, tad žinome kiekvieną posūkį.

Kelionė – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

11. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą?

Panašiai kaip ir į Olandiją – 18-22 valandos. Maršrutas panašus, tik kryptis kita. Važiuojame per Vokietiją ir Lenkiją, kartais kitais keliais, priklausomai nuo eismo sąlygų. Naktį važiuojame lėčiau, dieną – greičiau, bet visada su reguliariais sustojimais. Kelionės trukmė gali skirtis priklausomai nuo metų laiko – vasarą dėl eismo, žiemą dėl oro sąlygų.

12. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas. Per sustojimą patikriname vandenį, leidžiame gyvūnams išeiti iš narvų (jei saugu), duodame šiek tiek ėsti. Ypač svarbu vasarą, kai temperatūra gali greitai pakilti. Turime maršrutą su numatytais sustojimo punktais – degalinės su uždaromis teritorijomis, kur gyvūnai gali saugiai pasivaikščioti. Naktį sustojimai retesni, bet net ir tada stebime, ar viskas gerai.

13. Ar galima sekti gyvūną kelionės metu?

Taip. Turime GPS sekimo sistemą, ir šeimininkai gali matyti transporto priemonės vietą realiu laiku. Be to, siunčiame nuotraukas ir trumpus atnaujinimus kas kelias valandas. Žinau, kad atsiskyrimas nuo augintinio yra sunkus – ypač kai jis toli nuo namų. Todėl stengiamės kuo dažniau informuoti. Kartais gauname atsakymą „ačiū, ramiau“ – ir tai mums svarbiau nei bet koks atlygis.

14. Ką darote, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Turime veterinarijos gydytojo kontaktus visuose pagrindiniuose maršruto taškuose – Vokietijoje, Lenkijoje. Jei pastebime, kad gyvūnas blogai jaučiasi, nedelsiant sustojame ir kreipiamės pagalbos. Šeimininkas visada informuojamas pirmas. Turime draudimą, kuris apima gyvūnų sveikatą kelionės metu. Bet svarbiausia – prevencija. Sveikatos patikrinimas prieš kelionę sumažina staigmenų riziką.

15. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako ėsti ar gerti?

Visų pirma – nestresuojame. Gyvūnai kelionės metu kartais atsisako ėsti – tai normalu. Svarbu, kad vandenį gertų. Jei gyvūnas negeria ilgiau nei 6-8 valandas – tai jau problema. Tada bandome kitus būdus – švirkštu (be adatos) į burną, drėgną maistą, ledo gabaliukus. Jei niekas nepadeda – kreipiamės į veterinarą. Bet tai labai retas atvejis.

Sveikata – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

16. Ar reikia sveikatos patikrinimo prieš kelionę atgal?

Rekomenduojame, ypač jei gyvūnas praleido Olandijoje ilgą laiką arba jei praėjo daugiau nei metai nuo paskutinio patikrinimo. Veterinaras patikrins bendrą būklę, įsitikins, kad mikročipas veikia, ir išduos pažymėjimą. Tai ne privaloma visais atvejais, bet ramina. Ypač jei gyvūnas vyresnis arba turi sveikatos problemų. Geriau žinoti iš anksto.

17. Ką daryti, jei pasiutligės skiepas pasibaigė Olandijoje?

Skiepyti iš naujo Olandijoje ir laukti 21 dieną. Tai vienintelis variantas. Negalima vežti gyvūno su pasibaigusiu skiepu – tai rizika tiek mums, tiek jums. Olandijos veterinarai gali paskiepyti greitai, bet laukimo laikotarpio sutrumpinti negalima. Taigi, jei skiepas pasibaigė – planuokite papildomą laiką Olandijoje.

18. Ar gyvūnui reikia adaptacijos laikotarpio po grįžimo?

Tai priklauso nuo to, kiek laiko gyvūnas praleido Olandijoje. Jei tai buvo trumpas vizitas – adaptacija greičiausiai nebus reikalinga. Jei gyvūnas gyveno Olandijoje mėnesius ar metus – gali prireikti laiko prisitaikyti prie senosios aplinkos. Keista, bet taip būna – gyvūnas pamiršta senus kvapus ir turi juos atrasti iš naujo. Kantrybė ir ramybė – raktas.

19. Kaip elgtis, jei gyvūnas atrodo pasikeitęs po kelionės?

Pirmiausia – duokite laiko. Kelionė yra stresas, ir gyvūnui gali prireikti kelių dienų atsigauti. Jei po 3-4 dienų gyvūnas vis dar atrodo keistai – kreipkitės į veterinarą. Kartais stresas gali paaštrinti paslėptas sveikatos problemas. Bet dažniausiai – tai tik laikinas dalykas. Poilsis, pažįstama aplinka ir rutina padeda greičiau atsigauti.

20. Ar reikia pranešti Lietuvos veterinarijos tarnybai apie grįžimą?

Ne, tai nėra privaloma. ES augintinio pasas yra pakankamas dokumentas. Bet jei gyvūnas ilgai gyveno užsienyje – rekomenduojame užregistruoti mikročipo numerį Lietuvos duomenų bazėje. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Ir naudinga – jei gyvūnas pabėgtų, jo suradimo tikimybė didesnė, kai mikročipas registruotas vietinėje sistemoje.

Praktiniai klausimai – naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

21. Ar vežate gyvūnus iš bet kurios Olandijos vietos?

Taip. Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas – vežame iš visur. Maršrutą deriname pagal jūsų vietą, kad paėmimas būtų kuo patogesnis. Jei gyvenate atokesnėje vietoje – ne problema, tiesiog reikia šiek tiek daugiau laiko. Svarbiausia – tikslus adresas ir kontaktinis telefono numeris.

22. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas kainuoja mažiau nei didelis. Taip pat svarbu, ar gyvūnas keliauja vienas, ar su šeimininku. Mes visada pateikiame tikslią kainą prieš kelionę, be jokių paslėptų mokesčių. Skambinkite, pasakysime konkrečiai pagal jūsų situaciją.

23. Ar yra papildomų mokesčių?

Ne, mes dirbame skaidriai. Kaina, kurią pasakome pradžioje, yra galutinė. Vienintelė išimtis – jei kelionės metu atsiranda nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, veterinaro vizitas. Bet tai aptariame su šeimininku prieš imdamiesi bet kokių veiksmų. Jokių staigmenų sąskaitoje – tai mūsų principas.

24. Kada galima užsisakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent savaitę prieš planuojamą kelionę. Bet jei reikia skubiai – bandome padėti. Turime kelis transportus, tad kartais galime rasti vietos ir paskutinę minutę. Bet ne visada. Geriau planuoti iš anksto – tai užtikrina vietą ir leidžia tinkamai pasiruošti.

25. Ar vežate gyvūnus savaitgaliais?

Taip, vežame kiekvieną dieną – ir darbo dienomis, ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis. Gyvūnams nerūpi, kokia savaitės diena, ir mums taip pat. Svarbiausia – saugumas ir komfortas. Jei jums reikia vežti gyvūną sekmadienį – skambinkite, suderinsime.

26. Kaip susisiekti dėl pervežimo?

Skambinkite arba rašykite. Atsakome greitai, paprastai per kelias valandas. Aptarsime detales – gyvūno dydį, sveikatos būklę, pageidaujamą datą, maršrutą. Pateiksime kainą ir atsakysime į visus klausimus. Jokių įsipareigojimų iš pradžių – tik pokalbis. O tada jūs nuspręsite.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas. Dokumentai, narvas, maistas, vanduo – tai pagrindiniai dalykai. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su įvairiausiais gyvūnais ir situacijomis. Jei planuojate grįžti į Lietuvą su savo augintiniu – susisiekite, aptarsime detales. Jūsų gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės namo.