Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pirmą kartą vežiau savo katiną iš Vilniaus į Amsterdamą, nežinojau pusės dalykų, kuriuos žinau dabar. Tiesą sakant, klaidų padariau ne vieną – nuo neteisingai užpildytos veterinarinės pažymos iki per mažos transportavimo dėžės. Bet iš tų klaidų išmokau, ir dabar galiu pasidalinti tuo, ką sužinojau per praktiką.

Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą nėra sudėtingas procesas, bet jis reikalauja dėmesio detalėms. Šunys, katės, šeškai – kiekvienas gyvūnas turi savo specifiką. O maršrutas Vilnius–Amsterdamas, maždaug 1600 kilometrų, trunka apie 16-18 valandų priklausomai nuo sustojimų. Svarbu suprasti, kad tai ne paprastas siuntos gabenimas – tai gyvo padaro transportavimas, kuriam reikia specialių sąlygų.

Šiame tekste pasistengsiu atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą šiuo maršrutu. Remiuosi ne tik teorija, bet ir realia patirtimi – tiek savo, tiek kolegų, kurie šią veiklą vykdo jau ne vienerius metus.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą

1. Kiek laiko reikia pradėti ruoštis gyvūno pervežimui į Amsterdamą?

Rekomenduočiau pradėti bent 3-4 savaites prieš planuojamą išvykimą. Skamba daug? Galbūt, bet patikėkit – laiko reikia daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia reikia susitvarkyti dokumentus: gyvūno pasą, mikroschemos registraciją, vakcinaciją nuo pasiutligės. Veterinarinė pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, bet ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Tad jei skubėsit, galit patekti į spąstus – dokumentas bus pasenęs arba dar negaliojantis. Be to, reikia laiko gyvūnui priprasti prie transportavimo dėžės, ypač jei jis niekada anksčiau nebuvo vežamas tolimu atstumu.

2. Ar gyvūnas turi būti specialiai paruoštas kelionei?

Taip, bet ne visada taip, kaip žmonės įsivaizduoja. Daugelis mano, kad reikia kažkokių ypatingų procedūrų – iš tiesų pagrindinis dalykas yra įpratinti gyvūną prie transportavimo dėžės. Jei šuo ar katinas niekada nebuvo uždarytas narve, 16 valandų kelionė bus tikras košmaras. Pradėkit nuo trumpų seansų – 10 minučių, paskui 20, paskui valandą. Įdėkit į dėžę mėgstamą pledą ar žaislą. Vienas mano pažįstamas vežė savo haskį be jokio pasiruošimo – šuo visą kelią staugė, o paskui dvi dienas nenorėjo išeiti iš po lovos. Nereikia to kartoti.

3. Kokius dokumentus reikia paruošti gyvūno pervežimui į Nyderlandus?

Pagrinde reikia trijų dalykų: Europos gyvūno paso, mikroschemos (čipo) ir galiojančios vakcinacijos nuo pasiutligės. Pasas išduodamas bet kurioje veterinarijos klinikoje, kuri turi tam leidimą. Mikroschemos numeris turi būti įrašytas pase ir atitikti realų čipą. Vakcinacija nuo pasiutligės turi būti atlikta ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei tai pirmas skiepas. Jei gyvūnas skiepytas anksčiau ir turi galiojantį revakcinacijos įrašą – tuomet laukti nereikia. Beje, Nyderlandai reikalauja, kad gyvūnas būtų identifikuotas mikroschema pagal ISO 11784/11785 standartą. Senesni čipai kartais neatitinka šio reikalavimo – pasitikrinkit prieš kelionę.

4. Kaip parinkti tinkamą transportavimo dėžę?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Skamba paprastai, bet praktikoje žmonės dažnai perka per mažas dėžes – galvoja, kad mažesnė saugesnė. Iš tiesų per ankšta dėžė sukelia stresą. Šunims rekomenduojama, kad dėžė būtų bent 10 cm aukštesnė už gyvūną stovint. Katėms – kad būtų vietos kraiko dėžutei ir vandens indeliui. Dėžė turi būti su ventiliacijos angomis iš bent trijų pusių, tvirtomis sienelėmis ir saugiu užraktu. Pigios plastikinės dėžės iš prekybos centro dažnai neatlaiko ilgos kelionės – vieną kartą mačiau, kaip dėžės šoninė sienelė įskilo ties Vokietijos-Lenkijos siena. Nereikalingas stresas visiems.

5. Ar galima vežti gyvūną be specialaus pasiruošimo?

Techniškai galima, bet labai nerekomenduoju. Ypač jei gyvūnas pirmą kartą keliauja tolimą atstumą. Be pasiruošimo rizikuojat ne tik gyvūno komfortu, bet ir saugumu. Stresuotas gyvūnas gali bandyti ištrūkti iš dėžės, vemti, viduriuoti arba tiesiog patirti didžiulį emocinį šoką. O tai jau gali turėti ilgalaikių pasekmių elgesiui. Tad nors niekas neverčia ruoštis iš anksto, sveikas protas sako, kad verta skirti laiko.

Dokumentai – gyvūnų vežimas į Amsterdamą

6. Koks yra Europos gyvūno pasas ir kur jį gauti?

Europos gyvūno pasas – tai oficialus dokumentas, patvirtinantis gyvūno tapatybę, vakcinaciją ir sveikatos būklę. Jį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Lietuvoje dauguma veterinarijos klinikų turi teisę išduoti šiuos pasus – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Pasas kainuoja apie 15-25 eurus, priklausomai nuo klinikos. Jame įrašomi gyvūno duomenys, mikroschemos numeris, vakcinacijų istorija, kraujo tyrimo rezultatai (jei reikia). Svarbu, kad pase būtų visi reikiami antspaudai ir parašai – be jų dokumentas negalioja. Kartą klientas atvežė šunį su pasu, kuriame trūko veterinaro parašo – teko grįžti į kliniką ir tvarkyti iš naujo. Smulkmena, bet sugaišina laiką.

7. Ar reikia papildomų dokumentų vežant gyvūną į Nyderlandus?

Priklauso nuo situacijos. Jei vežate savo augintinį asmeniniais tikslais – pakanka Europos gyvūno paso. Tačiau jei vežate gyvūną pardavimui, dovanojimui arba jei tai komercinis vežimas, reikalavimai griežtesni. Tokiu atveju reikia veterinarinio sertifikato, kurį išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Be to, jei vežate daugiau nei 5 gyvūnus, tai jau laikoma komerciniu vežimu ir taikomi papildomi reikalavimai. Nyderlandų muitinė gali paprašyti patvirtinti, kad gyvūnas nėra skirtas pardavimui – tad geriau turėti aiškų atsakymą, kam gyvūnas vežamas.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasenęs arba neteisingai užpildytas?

Reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą, arba į bet kurią kitą licencijuotą kliniką. Jei pasas pasenęs – reikia naujo. Jei neteisingai užpildytas – galima pataisyti, bet tik su veterinaro parašu ir antspaudu. Negalima taisyti patiems – tai laikoma dokumento klastojimu. Vienas atvejis, kurį prisimenu: klientės katės pase buvo neteisingai įrašytas mikroschemos numeris – viena skaičių seka sumaišyta. Pasienyje to nepastebėtų, bet Nyderlandų veterinarijos tarnyba tikrina griežtai. Geriau sutvarkyti iš anksto, nei rizikuoti gyvūno konfiskavimu arba grąžinimu atgal.

9. Ar reikalingas kraujo tyrimas vežant gyvūną į Amsterdamą?

Paprastai ne, jei gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės pagal nustatytą tvarką ir turi galiojančią vakcinaciją. Tačiau yra išimčių. Jei gyvūnas buvo skiepytas pirmą kartą ir nuo vakcinacijos nepraėjo 21 diena – reikia laukti. Jei kyla abejonių dėl vakcinos veiksmingumo – veterinaras gali rekomenduoti antikūnų titro tyrimą. Šis tyrimas atliekamas specializuotoje laboratorijoje ir kainuoja apie 80-120 eurų. Rezultatai gaunami per 2-4 savaites. Tad jei planuojate kelionę skubiai – tai gali tapti kliūtimi. Beje, kraujo tyrimas privalomas tik vežant gyvūnus iš trečiųjų šalių (ne ES), bet ne iš Lietuvos.

10. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi prieš kelionę?

Geriausias būdas – nueiti pas veterinarijos gydytoją ir paprašyti, kad peržiūrėtų visus dokumentus. Jis patikrins, ar pasas galioja, ar vakcinacijos įrašai teisingi, ar mikroschemos numeris sutampa. Taip pat galima pasikonsultuoti su vežėju – dauguma profesionalių gyvūnų pervežimo įmonių patikrina dokumentus prieš įlaipinant gyvūną. Aš asmeniškai visada prašau klientų atsiųsti paso kopiją bent kelios dienos prieš kelionę – taip spėju pastebėti klaidas, kol dar yra laiko jas ištaisyti. Vieną kartą klientas atsiuntė paso nuotrauką, kurioje aiškiai matėsi, kad vakcinacijos data įrašyta neteisingai – vietoj 2023 parašyta 2032. Žmogiška klaida, bet gerai, kad pastebėjom laiku.

Transportas – gyvūnų pervežimas Amsterdamas

11. Kokiu transportu geriausia vežti gyvūną iš Lietuvos į Amsterdamą?

Yra keli variantai: asmeninis automobilis, specializuotas gyvūnų pervežimas mikroautobusu, krovininis transportas su specialia įranga, arba lėktuvas. Kiekvienas turi savo pliusų ir minusų. Asmeninis automobilis – patogiausia, bet ne visada įmanoma. Specializuotas pervežimas – brangiau, bet saugiau ir patogiau gyvūnui. Lėktuvas – greičiausia, bet daugiausia streso gyvūnui ir daugiausia dokumentų. Aš asmeniškai rekomenduoju specializuotą pervežimą mikroautobusu – ypač jei gyvūnas didelis arba jei neturite patirties vežant gyvūnus tolimus atstumus. Mikroautobusuose būna specialios ventiliacijos sistemos, temperatūros kontrolė ir minkštos pakrovimo vietos. Kelionė trunka ilgiau nei lėktuvu, bet gyvūnas patiria mažiau streso.

12. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą su gyvūnu?

Priklauso nuo transporto rūšies ir maršruto. Automobiliu ar mikroautobusu – apie 16-18 valandų, priklausomai nuo sustojimų, eismo sąlygų ir sienos kirtimo laiko. Maršrutas paprastai eina per Lenkiją ir Vokietiją – Vilnius, Varšuva, Poznanė, Berlynas, Hanoveris, Osnabriukas, Enschede, Amsterdamas. Sustojimai reikalingi kas 3-4 valandas – gyvūnui reikia išeiti, atsigerti vandens, pasivaikščioti. Beje, vieną kartą teko stovėti 4 valandas prie Vokietijos-Lenkijos sienos dėl eilės – gyvūnams tai papildomas stresas. Tad visada rekomenduoju planuoti su laiko atsarga. Lėktuvu skrydis trunka apie 2,5 valandos, bet su pasiruošimu, registracija ir muitine – visa diena.

13. Ar galima vežti gyvūną kartu su keleiviais tame pačiame automobilyje?

Taip, bet su tam tikromis sąlygomis. Gyvūnas turi būti saugiai pritvirtintas – arba specialioje dėžėje, arba su saugos diržu, skirtu gyvūnams. Nyderlanduose ir Vokietijoje kelių eismo taisyklės reikalauja, kad gyvūnas netrukdytų vairuotojui ir būtų saugiai pritvirtintas. Laisvai važiuojantis gyvūnas automobilyje – ne tik pavojinga, bet ir baudžiama. Vokietijoje bauda gali siekti iki 75 eurų, Nyderlanduose – iki 140 eurų. Be to, jei įvyktų avarija, nepritvirtintas gyvūnas gali tapti pavojingu „sviediniu“. Tad nors gali atrodyti, kad šuo gražiai sėdi ant galinės sėdynės – geriau naudoti specialią transportavimo dėžę arba pet barrier.

14. Kokios sąlygos turi būti mikroautobuse, vežančiame gyvūnus?

Profesionaliame gyvūnų pervežimo mikroautobuse turi būti: ventiliacijos sistema, temperatūros kontrolė (optimaliai 18-22 laipsniai), minkštos ir stabilios transportavimo vietos, vandens tiekimo sistema, atskirtos erdvės skirtingiems gyvūnams (jei vežami keli), ir avarinio atidarymo galimybė. Taip pat mikroautobusas turi būti reguliariai valomas ir dezinfekuojamas. Deja, ne visi vežėjai laikosi šių standartų – mačiau mikroautobusų, kuriuose gyvūnai vežami tiesiog ant pliko grindų, be jokios ventiliacijos. Tokių vežėjų reikia vengti. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją gyvūnų vežimui, ar mikroautobusas atitinka ES reglamento 1/2005 reikalavimus.

15. Kaip dažnai daromi sustojimai ilgoje kelionėje su gyvūnais?

Profesionalūs vežėjai paprastai stoja kas 3-4 valandas. Per sustojimą gyvūnai išvedami pasivaikščioti, gauna vandens, o prireikus – ir maisto. Sustojimai trunka apie 20-30 minučių. Svarbu, kad sustojimų vieta būtų saugi – toliau nuo greitkelio, su galimybe gyvūnui laisvai judėti. Vokietijoje yra specialios poilsiavietės su aptvertomis teritorijomis gyvūnams – labai patogu. Lenkijoje tokių vietų mažiau, bet didesnėse degalinėse paprastai būna žalių plotų. Asmeniškai aš visada rekomenduoju klientams pasiimti savo vandens buteliuką ir dubenėlį – ne visose sustojimų vietose yra tinkamas vanduo gyvūnams.

Saugumas – gyvūnų transportavimas iš Lietuvos

16. Kaip užtikrinti gyvūno saugumą kelionės metu?

Saugumas prasideda nuo tinkamos transportavimo dėžės. Dėžė turi būti stabili, su saugiu užraktu ir pakankama ventiliacija. Jei vežate automobiliu – dėžę reikia pritvirtinti diržais arba specialiais laikikliais, kad ji neslidinėtų. Mikroautobusuose paprastai būna specialios tvirtinimo sistemos. Be to, svarbu, kad gyvūnas būtų identifikuotas – mikroschema ir antkaklis su kontaktine informacija. Jei gyvūnas pabėgtų (o taip nutinka), be identifikacijos jį surasti beveik neįmanoma. Dar vienas svarbus dalykas – pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams. Jį galima nusipirkti bet kurioje veterinarijos klinikoje arba gyvūnų prekių parduotuvėje.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Pirmiausia – nepanikuoti. Dažniausios problemos kelionės metu yra streso sukeltas vėmimas, viduriavimas arba per didelis seilėtekis. Tai nemalonu, bet paprastai ne pavojinga. Sustokite, leiskite gyvūnui atsigauti, pasiūlykite vandens. Jei simptomai sunkesni – karščiavimas, traukuliai, kraujavimas – reikia ieškoti artimiausios veterinarijos klinikos. Vokietijoje ir Nyderlanduose veterinarijos klinikų daug, bet ne visos dirba visą parą. Tad prieš kelionę verta pasižymėti kelių klinikų kontaktus maršrute. Aš asmeniškai visada turiu sąrašą veterinarijos klinikų kelyje nuo Vilniaus iki Amsterdamo – jau du kartus teko juo pasinaudoti.

18. Ar saugu vežti gyvūną žiemos metu?

Taip, bet reikia papildomų atsargumo priemonių. Žiemą pagrindinis pavojus yra šaltis – ypač per sustojimus arba jei mikroautobuse sugestų šildymo sistema. Gyvūnai, ypač trumpaplaukiai, greitai sušąla. Transportavimo dėžėje reikia pakloti šiltą pledą, o per sustojimus gyvūną reikia laikyti kuo trumpiau lauke. Be to, žiemą keliai gali būti slidūs – tai ilgina kelionės laiką ir didina avarijų riziką. Vieną žiemą teko stovėti 6 valandas sniego pusnyje prie Magdeburgo – mikroautobuse buvo šilta, bet klientai labai jaudinosi dėl savo šuns. Viskas baigėsi gerai, bet tokios situacijos parodo, kad žiemos kelionėms reikia papildomo pasiruošimo.

19. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai išsigandęs transportavimo metu?

Baimė – normali reakcija, ypač jei gyvūnas pirmą kartą keliauja. Svarbiausia – ramybė. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas, tad jei jūs nervinatės – jis nervinsis dar labiau. Kalbėkitės ramiai, glostykite (jei įmanoma), venkite staigių judesių ir garsių garsų. Transportavimo dėžę galima uždengti lengvu audiniu – tai sumažina vizualinius dirgiklius. Kai kurie veterinarai rekomenduoja raminamuosius preparatus, bet aš asmeniškai esu atsargus su jais – raminamieji gali sukelti kraujospūdžio kritimą, ypač ilgoje kelionėje. Geriau naudoti natūralius raminamuosius – feromonų purškiklius arba specialius antkaklius su raminančiomis medžiagomis.

20. Ar reikia drausti gyvūną pervežimo metu?

Nėra privaloma, bet rekomenduoju. Gyvūnų transportavimo draudimas apima nelaimingus atsitikimus, ligas, o kartais ir gyvūno dingimą. Kaina priklauso nuo gyvūno vertės ir kelionės atstumo – paprastai 30-80 eurų už vieną kelionę. Skamba kaip papildomas išlaidos, bet jei kas nors nutiktų – draudimas padengtų veterinarines išlaidas arba kompensaciją. Ypač verta apsidrausti, jei vežate brangų gyvūną – veislinį šunį ar katę. Beje, kai kurios pervežimo įmonės jau įtraukia draudimą į savo kainą – pasiteiraukit prieš užsakydami paslaugą.

Kaina – gyvūnų pervežimo kaina į Amsterdamą

21. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo vežėjo, gyvūno dydžio ir paslaugos lygio. Orientacinės kainos: mažas gyvūnas (iki 10 kg) – 150-250 eurų, vidutinis (10-25 kg) – 200-350 eurų, didelis (virš 25 kg) – 300-500 eurų. Tai individualaus pervežimo kainos – jei vežate kartu su kitais gyvūnais, gali būti pigiau. Asmeninis pervežimas (tik jūsų gyvūnas) kainuoja brangiau – 400-700 eurų, bet gyvūnas patiria mažiau streso. Lėktuvu vežti paprastai pigiau – apie 100-200 eurų, bet su papildomais mokesčiais už narvą, veterinarinę patikrą ir pan. galutinė suma gali būti panaši. Beje, kainos gali keistis priklausomai nuo sezono – vasarą ir prieš Kalėdas brangiau.

22. Kas įeina į gyvūnų pervežimo kainą?

Paprastai į kainą įeina: transportas, degalai, vairuotojo darbas, sustojimai, vanduo gyvūnui, transportavimo dėžė (jei neturite savo), dokumentų patikra. Kartais į kainą įeina ir draudimas. Tačiau ne visada – kai kurie vežėjai už draudimą, papildomus sustojimus arba specialius pageidavimus (pvz., vežti gyvūną atskirai nuo kitų) ima papildomą mokestį. Tad prieš užsakydami paslaugą visada klauskite, kas įeina į kainą ir kas ne. Vienas nemalonus atsitikimas: klientas užsisakė pervežimą už 200 eurų, o paskui gavo sąskaitą už 350 – pasirodo, už kiekvieną sustojimą buvo papildomas mokestis, apie kurį nebuvo informuotas iš anksto.

23. Ar galima derėtis dėl gyvūnų pervežimo kainos?

Galima, bet ne visada verta. Mažos įmonės dažniau linkusios derėtis, ypač jei vežate kelis gyvūnus arba esate lojalus klientas. Didelės įmonės turi fiksuotas kainas ir retai nusileidžia. Tačiau yra kitų būdų sutaupyti: galite vežti gyvūną ne individualiai, o kartu su kitais – tai vadinama „konsoliduotu pervežimu“ ir kainuoja mažiau. Taip pat galite ieškoti vežėjų, kurie važiuoja tuo maršrutu reguliariai – jie dažnai turi geresnes kainas. Beje, labai pigios kainos turėtų kelti įtarimą – jei kažkas siūlo pervežti šunį už 80 eurų, greičiausiai kažkas negerai su paslaugos kokybe.

24. Kada reikia mokėti už gyvūnų pervežimą?

Paprastai mokama iš anksto – pavedimu arba grynaisiais prieš kelionę. Kai kurie vežėjai prašo avansą (30-50 proc.) užsakant, likutį – prieš išvykimą. Kiti prašia visą sumą iš anksto. Retai pasitaiko, kad mokama tik pristatžius gyvūną – tokie vežėjai rizikuoja, tad jie dažniausiai dirba tik su patikimais klientais. Svarbu: visada prašykite sąskaitos arba kvito. Jei vežėjas atsisako išduoti dokumentą – tai blogas ženklas. Beje, kai kurios įmonės siūlo mokėjimą dalimis – tai patogu, jei suma didelė.

Patirtis – gyvūnų vežimas iš Lietuvos kasdien

25. Kaip dažnai vyksta gyvūnų pervežimai iš Lietuvos į Amsterdamą?

Dabar jau kasdien – bent jau pas mus. Prieš penkerius metus tokių pervežimų buvo gerokai mažiau, gal 2-3 kartus per savaitę. Dabar poreikis išaugo – daug lietuvių dirba arba gyvena Nyderlanduose, ir augintiniai keliauja kartu. Be to, populiarėja gyvūnų įsigijimas iš Lietuvos veislynų – ypač vokiečių aviganių, haskių ir retriverių. Tad pervežimai vyksta reguliariai, o tai reiškia, kad galima rinktis patogiausią laiką. Mes važiuojame kiekvieną dieną – išvykstame vakare, kad ryte jau būtume Amsterdame. Tai patogu ir gyvūnams – didžioji dalis kelionės praeina, kol jie miega.

26. Kokios dažniausios klaidos, kurias daro žmonės veždami gyvūnus?

Dažniausia klaida – per mažai laiko pasiruošimui. Žmonės skambina ir sako: „Rytoj noriu vežti šunį į Amsterdamą“. Deja, dokumentai to neleidžia. Kita klaida – netinkama transportavimo dėžė. Arba per maža, arba be ventiliacijos, arba su sugedusiu užraktu. Trečia klaida – pamirštama, kad gyvūnui reikia vandens ir maisto kelionės metu. Ketvirta – neatsižvelgiama į gyvūno sveikatos būklę. Jei gyvūnas serga arba yra po operacijos – geriau atidėti kelionę. Penkta klaida – pasirenkamas pigiausias vežėjas be patikrinimo. Pigiausias ne visada reiškia geriausią – kartais tai reiškia, kad kažkas taupo ant gyvūno saugumo.

27. Ką pataria patyrę vežėjai pirmą kartą vežantiems gyvūną?

Pirmiausia – nebijoti klausti. Geras vežėjas visada atsakys į klausimus ir paaiškins, ko tikėtis. Antra – pradėti ruoštis kuo anksčiau. Trečia – pasitikėti specialistais, bet ir pačiam domėtis. Ketvirta – pasiimti gyvūno mėgstamą daiktą – pledą, žaislą, kramtalą. Penkta – nepamiršti, kad kelionė yra stresas ne tik gyvūnui, bet ir šeimininkui. Tad pasirūpinkite ir savimi – paimkite užkandžių, vandens, patogius drabužius. Ir dar – nesitikėkite, kad viskas vyks sklandžiai. Vėlavimai, spūstys, netikėti sustojimai – tai normalu. Svarbiausia, kad gyvūnas saugiai pasiektų tikslą.

Išvada

Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Amsterdamą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – dokumentai, tinkama transportavimo dėžė ir patikimas vežėjas. Jei šiuos tris dalykus sutvarkysite – pusė darbo padaryta. O likusi pusė – tai kantrybė ir ramybė. Gyvūnai jaučia mūsų emocijas, tad kuo ramesni būsite jūs, tuo lengviau bus jūsų augintiniui. Sėkmės kelionėje.