Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Žinau, kad skamba kaip reklaminis šūkis, bet tai tiesa – iš tiesų vežame kiekvieną dieną. Maršrutai iš Lietuvos į Olandiją jau seniai tapo vienu populiariausių, ir ne be priežasties. Daug lietuvių dirba Olandijoje, studijuoja ten, o kartais tiesiog randa naujus namus. Ir dažnai su jais keliauja augintiniai. Dirbu su šiais pervežimais jau ilgai, ir galiu pasakyti – klausimų niekada netrūksta. Kiekvienas klientas turi savo situaciją, savo baimes, savo lūkesčius. Šiame straipsnyje surinkau viską, ką reikia žinoti apie naminių gyvūnų pervežimą iš Lietuvos į Olandiją. Be gražių žodžių, tik faktai.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją

1. Kada pradėti ruoštis kelionei?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Rekomenduoju pradėti mažiausiai tris savaites prieš planuojamą datą. Kodėl tiek? Nes reikia sutvarkyti dokumentus, paskiepyti gyvūną (jei reikia), pripratinti prie narvo ir susitarti dėl pervežimo. Vien pasiutligės skiepas tampa galiojančiu tik po 21 dienos – tai jau trys savaitės. Jei skambinate man prieš savaitę ir sakote, kad reikia vežti šunį į Roterdamą, aš jums pasakysiu, kad reikia palaukti. Ne todėl, kad nenoriu padėti, bet todėl, kad dokumentai gali būti negaliojantys. Ir tada Olandijoje problemos.

2. Kokie dokumentai reikalingi išvykstant iš Lietuvos?

EU augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas ir veterinarijos sveikatos pažymėjimas. Pasą išduoda bet kuri veterinarijos klinika Lietuvoje – užtenka nueiti su gyvūnu ir dokumentais. Mikroschima taip pat implantuojama klinikoje, jei dar nėra. Veterinarijos pažymėjimą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) – jis galioja 10 dienų, tad laikas svarbus. Vienas klientas iš Kauno gavo pažymėjimą, o po to atidėjo kelionę dviem savaitėms – teko viską daryti iš naujo. Nereikia taip daryti.

3. Ar reikia papildomų leidimų Olandijai?

Ne, jei vežate įprastą šunį ar katę. ES vidaus judėjimui papildomų leidimų nereikia – užtenka standartinio paso ir sveikatos pažymėjimo. Bet jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus, tada jau kitos taisyklės – reikia komercinio leidimo. Ir jei gyvūnas priklauso „pavojingų veislių" kategorijai – Olandija turi savo sąrašą – gali būti papildomų reikalavimų. Pitbuliai, rotveileriai, amerikiečių stafordšyrų terjerai – jie Olandijoje turi specialias taisykles. Patikrinkite prieš veždami, nes nemalonu atvažiuoti ir sužinoti, kad negalima.

4. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Eiti pas veterinarą ir gauti. Tai nėra sudėtinga – veterinaras nuskaito mikroschemą, patikrina skiepų knygutę ir išduoda ES augintinio pasą. Kainuoja apie 20–30 eurų, priklausomai nuo klinikos. Viskas. Bet svarbu, kad mikroschema būtų – be jos paso negausite. Jei gyvūnas senesnis ir mikroschemos neturi, pirmiausia reikia implantuoti mikroschemą, tada paskiepyti nuo pasiutligės, palaukti 21 dieną ir tik tada gauti pasą. Taip, tai trunka. Bet kitaip negalima.

5. Ar galima vežti gyvūną be skiepų?

Negalima. Pasiutligės skiepas privalomas – be išimčių. Kitų skiepų (nuo maro, parvoviruso ir pan.) oficialiai nereikalaujama, bet veterinarai rekomenduoja. Ypač jei gyvūnas keliauja su kitais gyvūnais – užsikrėtimo rizika reali. Man asmeniškai atrodo keista, kad žmogus veža neskiepytą šunį į kitą šalį. Suprantu, kad skiepai kainuoja, bet veterinaro sąskaita Olandijoje kainuos dešimt kartų daugiau. Ir tai ne iš piršto laužta – vienas klientas mokėjo 400 eurų už šuns gydymą, kurio būtų galima išvengti paprastu skiepu.

Maršrutas – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją

6. Koks maršrutas naudojamas?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją ir tada į Olandiją. Tikslus maršrutas priklauso nuo to, kur Lietuvoje paimame gyvūną ir kur Olandijoje reikia nuvežti. Jei tai Vilnius–Amsterdamas, važiuojame per Varšuvą, Poznanę, Berlyną, Hanoverį ir tada į Olandiją. Jei Klaipėda–Roterdamas – gal kitas kelias, per Tilžę. Keliai geri, bet Lenkijoje kartais būna remontų, kurie prailgina kelionę. Vieną kartą prie Varšuvos stovėjome dvi valandas – eismas sustojęs, niekas nejuda. Bet tai retai.

7. Kiek kilometrų yra nuo Vilniaus iki Amsterdamo?

Apie 1600 kilometrų. Tai nėra mažas atstumas, bet ir ne tolimiausias, ką tenka vežti. Svarbu ne kilometrai, o valandos – su sustojimais ir pasieniu, kelionė trunka maždaug 18–22 valandas. Viskas priklauso nuo eismo, oro sąlygų ir to, kaip greitai pravažiuojame Lenkijos–Vokietijos pasienį. Kartais eilės būna ilgos, ypač vasarą. Bet dažniausiai viskas sklandžiai.

8. Ar vežate ir į kitus Olandijos miestus?

Taip, ne tik į Amsterdamą. Roterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Groningenas – visur vežame. Olandija nedidelė šalis, tad nuo Amsterdamo iki bet kurio miesto – ne daugiau poros valandų. Jei klientas nori pristatymo į mažesnį miestelį, taip pat galima. Tik gali tekti palaukti, kol sujungsime kelis užsakymus tame pačiame regione – taip ir pigiau, ir efektyviau. Bet jei skubu – vežame tiesiai.

9. Kada išvykstate iš Lietuvos?

Išvykstame beveik kasdien, kaip ir žadėjome. Tikslus laikas priklauso nuo užsakymų – paprastai iš Vilniaus išvažiuojame anksti ryte, apie 5–6 valandą. Taip spėjame per Lenkiją dienos metu, kas saugiau ir patogiau. Jei gyvūną reikia paimti iš Kauno ar Klaipėdos, laikas gali skirtis. Bet visada informuojame iš anksto, kad žinotumėte, kada būti pasiruošusiam.

10. Ar galima kartu keliauti su gyvūnu?

Taip, tai netgi rekomenduojama pirmą kartą. Sėdite šalia vairuotojo, o gyvūnas – savo narve specialiame skyriuje. Per sustojimus galite išvesti, paglostyti, nuraminti. Klientai, kurie keliauja kartu, paprastai mažiau jaudinasi – ir tai suprantama. Bet jei negalite kartu, ne bėda – gyvūnas prižiūrėtas ir saugus. Tiesiog pirmą kartą gali būti sunku atsisveikinti. Suprantu.

Sąlygos – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją

11. Kokios temperatūros laikomasi transporto priemonėje?

Temperatūra palaikoma tarp 18 ir 22 laipsnių – nei per šalta, nei per karšta. Vasarą naudojame kondicionierių, žiemą – šildymą. Gyvūnai, ypač trumpaplaukiai šunys, jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius, todėl stengiamės palaikyti pastovumą. Yra buvę atvejų, kai gedo kondicionierius – tada sustojame, taisome arba keičiame transporto priemonę. Geriau prarasti valandą, nei leisti gyvūnui kentėti karštyje.

12. Kaip užtikrinamas vėdinimas?

Transporto priemonėse įrengta ventiliacijos sistema, kuri nuolat tiekia šviežią orą. Be to, narvai turi pakankamai ventiliacijos angų, kad oras cirkuliuotų. Nenaudojame uždarų, hermetiškų dėžių – gyvūnams reikia kvėpuoti, logiška. Bet ir skersvėjų neleidžiame, nes gyvūnas gali peršalti. Subtilus balansas, bet išmokome jį rasti per metus praktikos.

13. Ar gyvūnai maitinami kelionės metu?

Ne, maitinimo metu nerekomenduojame. Geriau pavalgydinti likus 2–3 valandoms prieš kelionę. Per ilgą maršrutą galima duoti nedidelį užkandį per sustojimą, bet tik jei gyvūnas ramus ir nevemia. Vanduo visada yra – tai ne diskusijos klausimas. Jei gyvūnas turi specialią dietą arba vaistus, kurie turi būti duodami su maistu – žinoma, tai darome. Bet šiaip – ne.

14. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelių ligomis?

Informuokite mus iš anksto. Jei gyvūnas turi lėtinių ligų – diabetą, širdies problemas, alergijas – mes turime tai žinoti. Turime vaistų, bet reikia žinoti, kokių. Ir svarbiau – jei kelionės metu kas nors nutiktų, veterinaras turi žinoti gyvūno istoriją. Vieną kartą šuo kelionės metu patyrė alerginę reakciją – laimei, šeimininkas buvo kartu ir pasakė, ką duoti. Be to būtume skambinę veterinarui ir aiškinę iš naujo.

15. Ar yra draudimas gyvūnui kelionės metu?

Taip, siūlome papildomą draudimą. Jis dengia veterinarines išlaidas kelionės metu, praradimą arba sužeidimą. Kaina priklauso nuo gyvūno vertės ir kelionės trukmės – paprastai 20–50 eurų. Neprivalomas, bet rekomenduojamas. Ypač jei vežate brangų veislinį gyvūną. Vieną kartą klientas atsisakė draudimo, o paskui šuo susižeidė koją sustojimo metu – veterinaro sąskaita siekė 200 eurų. Su draudimu būtų buvę kitaip. Bet čia kiekvieno pasirinkimas.

Katės – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją

16. Ar katės keliauja kitaip nei šunys?

Taip, katės paprastai labiau stresuoja. Šunys po kelių valandų pripranta prie kelionės, o katės gali nervintis visą laiką. Todėl katėms rekomenduojame tamsesnį narvą – uždengti šonines sieneles, kad mažiau matytų aplinką. Ir ramybė – kuo mažiau triukšmo, tuo geriau. Kai kurios katės kelionės metu visiškai nustoja ėsti ir gerti – tai normalu, bet stebime, kad nebūtų dehidratacijos. Per ilgus maršrutus kartais naudojame švirkštą su vandeniu, bet tai kraštutinumas.

17. Koks narvas tinka katei?

Katei tinka standartinis plastikinis narvas su ventiliacijos angomis. Jis turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti ir apsisukti, bet ne per didelis – katės jaučiasi saugesnės ankštesnėje erdvėje. Į vidų dėkite minkštą apklotą ir, jei įmanoma, kažką su namų kvapu. Kai kurie savininkai deda savo marškinėlius – keista, bet veikia. Kvapas ramina.

18. Ar katės gali keliauti su kitais gyvūnais?

Gali, bet atskirai. Katės narvas turi būti atskirtas nuo šunų – vizualiai ir fiziškai. Katė, matanti šunį, patirs papildomą stresą, o tai niekam nereikalinga. Mes turime atskirus skyrius kiekvienam gyvūnui, tad susitikimų nebūna. Jei vežate kelias kates iš to paties namų ūkio, jos gali būti kartu – jei pripratusios viena prie kitos. Bet svetimas kates visada atskirai.

19. Ką daryti, jei katė miaukia visą kelionę?

Būna. Kai kurios katės miaukia nuo pradžios iki galo, ir nieko negali padaryti. Svarbu ne panikuoti – ji nekenčia, ji tiesiog reiškia nepasitenkinimą. Galima bandyti kalbėti ramiai, bet ne visada padeda. Raminamieji vaistai – tik veterinaro rekomendacija, ne savavališkai. Ir dar – nemėginkite ištraukti katės iš narvo, kad „nuraminti". Tai tik pablogins situaciją. Kartais tiesiog reikia išlaukti.

20. Ar katėms reikia kraiko dėžutės kelionės metu?

Ne, praktiškai neįmanoma. Kelionės metu katės paprastai nesinaudoja kraiko dėžute – stresas slopina natūralius poreikius. Per sustojimą galima pastatyti mažą dėžutę, bet retai kada katė ja pasinaudoja. Svarbu, kad po atvykimo iškart būtų prieinama kraiko dėžutė ir vanduo. Ir nesijaudinkite, jei katė neina į tualetą 18 valandų – tai normalu. Bet jei tai tęsiasi ilgiau nei parą po atvykimo – kreipkitės pas veterinarą.

Kaina – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją

21. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

Nuo kelių dalykų – gyvūno dydžio, maršruto ilgio, papildomų paslaugų ir sezono. Vasarą kainos gali būti didesnės dėl didesnės paklausos. Dideli šunys kainuoja daugiau nei maži, nes reikia daugiau vietos. Jei norite individualaus pervežimo (tik jūsų gyvūnas) – brangiau, nei jei dalinatės su kitais. Pridėtinės paslaugos – GPS sekimas, draudimas, papildomi sustojimai – viskas turi savo kainą. Bet mes stengiamės būti sąžiningi – nėra paslėptų mokesčių.

22. Ar yra nuolaidos daugiau nei vienam gyvūnui?

Taip, jei vežate du ar daugiau gyvūnų iš to paties adreso – taikome nuolaidą. Paprastai 15–20 procentų antram gyvūnui. Logika paprasta – kelionės išlaidos tos pačios, tik vieta daugiau. Bet jei gyvūnai iš skirtingų adresų – tada kiekvienas atskirai, nes papildomas važiavimas kainuoja.

23. Kada reikia mokėti?

Avansą – 30 procentų – prašome užsakant. Likusią sumą – prieš išvykstant arba atvykus, priklausomai nuo susitarimo. Priimame banko pavedimą, grynais arba kortele. Svarbiausia – viskas aiškiai sutarta iš anksto. Nemėgstu nesusipratimų dėl pinigų – tai nemalonu abiem pusėm.

24. Ar kaina skiriasi vežant katę ir šunį?

Paprastai taip. Katės užima mažiau vietos, todėl kaina paprastai mažesnė. Mažos katės – maždaug 250–350 eurų iš Vilniaus į Amsterdamą. Vidutinio dydžio šuo – 350–500 eurų. Didelis šuo – iki 600 eurų. Bet tai orientacinės kainos, kaskart skaičiuojame individualiai. Geriau atsiųskite užklausą su detaliais duomenimis – tada pateiksiu tikslų skaičių.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Olandiją – kasdienis reikalas, bet tai nereiškia, kad galima daryti atmestinai. Kiekvienas gyvūnas reikalauja dėmesio, kiekvienas dokumentas – tikslumo. Mes vežame kiekvieną dieną, bet tai nereiškia, kad skubame – saugumas visada pirma. Jei planuojate kelionę su augintiniu, susisiekite iš anksto, sutvarkykite dokumentus ir pasiruoškite. Visada geriau per daug pasiruošus, nei per mažai. Laukiame jūsų skambučio.